Orientavimosi sportas - tai ne tik fizinis iššūkis, bet ir puikus būdas lavinti mąstymą bei orientavimosi įgūdžius. Ši sporto šaka reikalauja iš dalyvių gebėjimo greitai suvokti vietovės atvaizdavimą žemėlapyje ir pasirinkti optimaliausią maršrutą tarp kontrolinių punktų. Orientavimosi sportas puikiai tinka tiems, kurie nori paįvairinti savo bėgimo treniruotes loginiais iššūkiais. Šiame straipsnyje aptarsime orientavimosi sporto varžybų principus ir Lietuvos mokyklų žaidynių (LMŽ) nuostatus, susijusius su šia sporto šaka.
Orientavimosi Sporto Esmė ir Rūšys
Orientavimosi sportas - tai sporto šaka, kurioje sportininkai, naudodamiesi žemėlapiu ir kompasu, turi kuo greičiau pasiekti žemėlapyje pažymėtus ir vietovėje esančius kontrolinius punktus. Dalyviui iškyla pagrindiniai iššūkiai: suvokti vietovės atvaizdavimą žemėlapyje ir sugebėti pasirinkti greičiausią kelią tarp kontrolinių punktų. Orientavimosi sportas puikiai tinka norintiems paįvairinti bėgimo treniruotes mąstymo iššūkiais.
Išskiriamos įvairios orientavimosi sporto rūšys, pritaikytos skirtingoms vietovėms ir transporto priemonėms:
- Bėgte: Klasikinė orientavimosi sporto forma.
- Slidėmis: Populiari žiemos sporto šaka.
- Kalnų dviračiais: Reikalauja puikių dviračio valdymo įgūdžių.
- Takais: Prisitaikyta ir neįgaliesiems, siekiant įtraukti į šią sporto šaką kuo daugiau žmonių.
- Lapių medžioklė: Strateginis komandinis žaidimas.
- Kanojomis: Puikus būdas mėgautis gamta ir sportuoti.
- Automobiliais: Reikalauja gero navigatoriaus ir vairuotojo bendradarbiavimo.
- Rogainingas: Ilgalaikis komandinis orientavimosi sportas.
Istorija ir Raida Lietuvoje
Orientavimosi sporto ištakos siekia XIX amžių Švediją, kur jis buvo naudojamas karinėse pratybose. Pirmosios varžybos civiliams įvyko Norvegijoje 1897 m. Vėliau, XX amžiaus pirmoje pusėje, ši sporto šaka išpopuliarėjo Suomijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje ir Sovietų Sąjungoje. Po Antrojo pasaulinio karo orientavimosi sportas paplito visoje Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje.
1961 m. įkurta Tarptautinė orientavimosi sporto federacija (IOF), o nuo 1962 m. vyksta Europos, nuo 1966 m. - pasaulio čempionatai.
Taip pat skaitykite: Vištyčio malūnas
Lietuvoje pirmosios orientavimosi varžybos surengtos 1955 m. Nuo 1961 m. varžybos vyksta pagal tarptautines taisykles, o nuo 1967 m. rengiami Lietuvos čempionatai. 1973 m. Vilniuje įvyko pirmosios masinės orientavimosi sporto varžybos. 1978 m. Kauno sporto mokykloje „Gaja“ orientavimosi sportas pradėtas kultivuoti. Orientavimosi sportą rekomenduojama pradėti lankyti 9-12 m.
Orientavimosi Sporto Varžybų Principai
Orientavimosi varžybų trasa skirta nustatyti dalyvių gebėjimą koncentruotis, orientuotis ir greitai įveikti atstumus tarp kontrolinių punktų. Varžybose naudojami specialūs sportiniai žemėlapiai, kurių sutartiniai ženklai yra standartizuoti IOF ir suprantami bet kuriam dalyviui, nepriklausomai nuo jo gimtosios kalbos.
Trasos žymėjimas žemėlapyje:
- Pradžia: Žymima trikampiu.
- Finišas: Žymimas dvigubu apskritimu.
- Kontroliniai punktai: Žymimi apskritimais, o jų surinkimo eiliškumas - tiesiomis linijomis.
Dalyviai trasoje privalo turėti elektroninę atsižymėjimo kortelę, kurią pažymi kiekviename kontroliniame punkte. Nugalėtojas nustatomas pagal greičiausią trasos įveikimo laiką.
Lietuvos Mokyklų Žaidynių Nuostatai
Žemiau pateikiami svarbiausi 2024-2025 mokslo metų Lietuvos mokyklų žaidynių nuostatai, patvirtinti Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros direktoriaus 2024 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. I. 1. Šie nuostatai nustato žaidynių tikslus, organizatorius, vykdytojus, finansavimą, laimėtojų nustatymo ir dalyvių apdovanojimo tvarką.
Taip pat skaitykite: Orientavimosi sporto taisyklės
Tikslai ir Uždaviniai
Žaidynių tikslas - per sportą ugdyti sąmoningą ir aktyvų žmogų, suprantantį fizinio aktyvumo ir sporto svarbą.
Pagrindiniai uždaviniai:
- Didinti fiziškai aktyvių mokinių skaičių Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose.
- Skatinti įvairių sporto šakų propagavimą ir praktikavimą mokyklose.
- Formuoti mokinių įgūdį sportuoti visą gyvenimą.
- Skatinti mokyklas skirti daugiau dėmesio fiziniam aktyvumui ir sportui.
Organizavimas ir Etapai
Žaidynes sudaro dvi dalys: sporto šakų varžybos ir sporto šventė. Sporto šakų varžybos vykdomos penkiais etapais:
- Mokyklų atskirų sporto šakų varžybos.
- Savivaldybių sporto šakų varžybos.
- Zoninės varžybos.
- Tarpzoninės varžybos.
- Finalinės varžybos.
Trečias, ketvirtas ir penktas etapai vykdomi pagal Žaidynių kalendorinį planą.
Dalyvavimas
Žaidynėse gali dalyvauti Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų 1-12 klasių mokiniai. Savivaldybei konkrečios sporto šakos varžybose gali atstovauti vienos mokyklos komanda, bet ne kelių mokyklų rinktinė. Žaidynėse dalyvaujančios savivaldybės skirstomos į tris grupes pagal mokinių skaičių.
Taip pat skaitykite: PSO čempionatų istorija
Laimėtojų Nustatymas ir Apdovanojimas
Sporto šakų finalinių varžybų laimėtojai nustatomi tarp I, II, III grupių komandų kompleksinėje įskaitoje. Visų grupių savivaldybių komandos rungtyniauja tarp savęs. Į savivaldybių kompleksinę įskaitą skaičiuojami visų pasirodžiusių komandų iškovoti taškai. Papildomi 20 taškų skiriami savivaldybėms, kurios vykdo pirmo etapo (zonines, tarpzonines) varžybas.
Bendrojo ugdymo mokyklos skirstomos į gimnazijų ir vidurinių mokyklų grupę bei progimnazijų ir pagrindinių mokyklų grupę. Į bendrojo ugdymo mokyklų kompleksinę įskaitą skaičiuojami visi taškai, kuriuos mokykla iškovojo dalyvaudama varžybose.
Pradinės klasės skirstomos į mokyklų-darželių ir pradinių mokyklų grupę bei gimnazijų, vidurinių, progimnazijų ir pagrindinių bendrojo ugdymo mokyklų grupę. Jų iškovoti taškai sumuojami į savivaldybių kompleksinę įskaitą bei pradinių klasių įskaitą.
Kaimo vietovių savivaldybių kompleksinę įskaitą skaičiuojami visų pasirodžiusių komandų iškovoti taškai. Kaimo vietovių bendrojo ugdymo mokyklos skirstomos į gimnazijų ir vidurinių mokyklų grupę bei progimnazijų ir pagrindinių mokyklų grupę. Į kompleksinę įskaitą skaičiuojami visi taškai, kuriuos mokykla dalyvaudama iškovojo. Kaimo vietovių mokyklų varžybose negali dalyvauti miestų ir miestelių mokyklų komandos. Jos gali dalyvauti tik už miestą ir rajoną.
Vietos nustatomos susumavus visus sporto šakų varžybose laimėtus taškus pagal Žaidynių varžybų taškų skaičiavimo lentelę. Pridedama po 0,5 taško už komandų skaičių sporto šakoje. Komandoms skiriami tik jų paskutiniame etape iškovoti taškai. Taškai skiriami ne už sporto šakos, bet už komandos (mergaičių, berniukų, mišrios) iškovotą vietą.
Jeigu kelios savivaldybės surenka vienodą taškų sumą, pirmenybė teikiama toms, kurios finalinėse varžybose užėmė daugiau komandinių pirmųjų vietų, esant lygiosioms - antrųjų ir t. t. Jeigu vienodą taškų sumą surenka savivaldybės, nedalyvavusios finalinėse varžybose, pirmenybė teikiama toms, kurios daugiau laimėjo aukštesnių vietų tarpzoninėse ir zoninėse varžybose. Ši taisyklė taikoma ir kaimo vietovių mokyklų varžybose. Tarpzoninėse ir finalinėse varžybose vienos mokyklos komandos negali keisti kitos mokyklos komanda.
Kiekvienos grupės laimėtojai ir prizininkai tarp bendrojo ugdymo mokyklų ir savivaldybių kompleksinėje įskaitoje apdovanojami taurėmis. Komandos, atskirų sporto šakų finalinių varžybų laimėtojos ir prizininkės, apdovanojamos taurėmis. Finalinėse varžybose komandų laimėtojų ir prizininkių dalyviai, jų mokytojai apdovanojami asmeniniais prizais ir medaliais. Taurės sporto šakų varžybų laimėtojams ir prizininkams įteikiamos per finalines varžybas.
Atsakomybė ir Dokumentacija
Savivaldybės ar jų įgalioti asmenys, kurių sporto bazėse rengiamos sporto šakų varžybos, parengia varžyboms sporto bazę ir inventorių, atsako už teisėjų kolegijų sudėtį, pasirūpina medicinos pagalbos vaistinėle, pirmos pagalbos rinkinių, reikalui esant iškviečia greitąją medicininę pagalbą. Komandų vadovai atsako už dalyvių sveikatą, saugumą kelionės ir varžybų metu, dokumentų pateikimą, tinkamą mokinių elgesį per varžybas ir laisvalaikio metu.
Komandos vadovai, atvykę į sporto šakų zonines, tarpzonines ir finalines varžybas, teisėjų kolegijai pateikia:
- Mokyklos vadovo patvirtintą paraišką, kurioje nurodoma:
- Mokyklos pavadinimas.
- Dalyvio vardas, pavardė.
- Dalyvio gimimo metai.
- Ar dalyvis turi patvirtiną galiojančią sveikatos pažymą ir neturi jokių fizinio krūvio apribojimų.
- Komandos vadovo vardas, pavardė.
- Mokinių pažymėjimus su nuotraukomis (pasikeitus mokyklos statusui, mokiniai gali naudotis seno pavyzdžio mokinio pažymėjimais).
- Sutikimus, kad visi komandos nariai (vaikai) turi tėvų leidimus varžybų metu būti filmuojami, fotografuojami ir neprieštarauja, jog varžybų organizatoriai nuotraukas ar veido medžiagą naudotų LMŽ populiarinimo tikslais. Neturinčius leidimo pažymėti paraiškoje.
Finansavimas
Žaidynes finansuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, savivaldybės ir bendrojo ugdymo mokyklos.
Zoninių ir tarpzoninių varžybų teisėjavimo išlaidas (pagal galimybę) apmoka varžybas vykdanti organizacija, o komandiruotės išlaidas - komandiruojanti organizacija.
Kiti Aspektai
Komandų vadovai zoninių, tarpzoninių, finalinių varžybų organizavimo klausimais kreipiasi į Agentūros renginių organizatorių, kuruojantį konkrečią sporto šaką. Protesto tekstą komanda gali pateikti per 30 minučių nuo rungtynių pabaigos, sporto šakos teisėjų kolegijai.
Sporto šaka, kuri apklausos metu nesurenka 14 savivaldybių, norinčių dalyvauti žaidynėse, varžybos nevykdomos. Jei sporto šakoje dalyvauja 14 ir mažiau savivaldybių, sekančių metų žaidynėse ši sporto šaka nėra įtraukiama į žaidynes.
Organizatoriai pasilieka teisę nevykdyti zoninių, tarpzoninių, finalinių sporto šakų varžybų, jei savivaldybės nesutinka jų vykdyti. Taip pat organizatoriai pasilieka galimybę keisti varžybų datas, vietą ir laiką.
Orientavimosi Sportas: Daugiau Nei Tik Bėgimas
Orientavimosi sportas - tai puikus būdas ne tik stiprinti fizinę sveikatą, bet ir lavinti protinius įgūdžius. Tai sportas, reikalaujantis strateginio mąstymo, greito sprendimų priėmimo ir gebėjimo orientuotis nepažįstamoje aplinkoje. Lietuvos mokyklų žaidynės suteikia puikią galimybę moksleiviams išbandyti savo jėgas šioje įdomioje ir iššūkių pilnoje sporto šakoje.
Savivaldybių Statistika
Lietuvoje yra 103 miestai. Miesto statusą turi visos gyvenvietės, kuriose gyvena daugiau nei 3000 gyventojų, jei bent du trečdaliai jų dirba pramonės ar paslaugų sektoriuje. Toliau pateikiami duomenys apie gyventojų skaičių kai kuriose savivaldybėse:
- Kauno r. sav. 10 828
- Panevėžio m. sav. 11 113
- Vilniaus r. sav. 12 322
- Šiaulių m. sav. 14 525
- Klaipėdos m. sav. 23 746
- Kauno m. sav. 40 192
- Vilniaus m. sav.
- Raseinių r. sav. 3 169
- Šiaulių r. sav. 3 285
- Kaišiadorių r. sav. 3 383
- Ukmergės r. sav. 3 637
- Radviliškio r. sav. 3 697
- Utenos r. sav. 3 723
- Vilkaviškio r. sav. 3 784
- Trakų r. sav. 3 784
- Plungės r. sav. 3 908
- Kretingos r. sav. 4 444
- Telšių r. sav. 4 452
- Tauragės r. sav. 4 469
- Jonavos r. sav. 4 520
- Šilutės r. sav. 4 557
- Kėdainių r. sav. 5 260
- Klaipėdos r. sav. 5 944
- Mažeikių r. sav. 6 383
- Marijampolės sav. 6 963
- Alytaus m. sav.
- Neringos sav. 136
- Birštono sav. 536
- Pagėgių sav. 667
- Rietavo sav. 787
- Ignalinos r. sav. 1 1014
- Kalvarijos sav. 1 030
- Zarasų r. sav. 1 203
- Alytaus r. sav. 1 316
- Kazlų Rūdos sav. 1 329
- Širvintų r. sav. 1 480
- Skuodo r. sav. 1 482
- Molėtų r. sav. 1 491
- Kupiškio r. sav. 1 504
- Pakruojo r. sav. 1 548
- Varėnos r. sav. 1 725
- Lazdijų r. sav. 1 745
- Anykščių r. sav. 1 880
- Visagino sav. 1 931
- Biržų r. sav. 1 933
- Joniškio r. sav. 2 005
- Palangos m. sav. 2 090
- Druskininkų sav. 2 154
- Švenčionių r. sav. 2 231
- Akmenės r. sav. 2 376
- Pasvalio r. sav. 2 384
- Kelmės r. sav. 2 422
- Jurbarko r. sav. 2 471
- Prienų r. sav. 2 523
- Šilalės r. sav.
- Šakių r. sav. 2 641, 2 532
- Rokiškio r. sav. 2 643
- Šalčininkų r. sav. 2 771
- Panevėžio r. sav. 2 805
- Elektrėnų sav.
Ši statistika gali būti svarbi skirstant savivaldybes į grupes pagal mokinių skaičių Lietuvos mokyklų žaidynėse.
tags: #orientavimosi #sportas #mokyklu #zaidynes