Įvadas
„Orlen Lietuva“ - didžiausia Lietuvos įmonė, Mažeikių naftos perdirbimo bendrovė, kuri aktyviai dalyvauja remiant įvairias sporto šakas šalyje. Ši parama apima ne tik tradicines sporto šakas, tokias kaip krepšinis, bet ir naujas, sparčiai populiarėjančias sritis, pavyzdžiui, simuliatorių lenktynes. Šiame straipsnyje apžvelgsime „Orlen Lietuva“ sporto turnyrų istoriją, pradedant nuo paramos krepšiniui ir baigiant įspūdingais pasiekimais simuliatorių lenktynių pasaulyje.
„Orlen Lietuva“ parama krepšiniui: pinigų srautų analizė
Turbūt rimčiausias tyrimo radinys susijęs su didžiausios Lietuvos įmonės „Orlen Lietuva“ parama krepšiniui. 2018 metais „Orlen Lietuva“ krepšinio rėmimui skyrė net 750 tūkst. eurų, tiksliai nurodydama keturis paramos gavėjus, kuriuos šie pinigai turėjo pasiekti. „Sienos“ ir „BasketNews“ surinkti duomenys rodo, kad Mažeikių įmonės įvardintus klubus ir lygas pasiekė 300 tūkst. eurų mažesnė suma, tačiau tais pačiais metais 93 tūkst. eurų iš krepšinio rėmimui sukurto fondo nukeliavo į M.Balčiūno kontroliuojamą IBU.
Krepšinio paramos ir vystymo fondas
2013 metų gale įregistruoto fondo vėliavnešiais tapo trys Lietuvos krepšinio legendos - Modestas Paulauskas, Angelė Rupšienė ir Vladas Garastas. Būtent jie tapo fondo steigėjais, žadėdami įstaigą pasitelkti krepšinio populiarinimui bei darbui su jaunimu. 2014 metų rudenį fondo direktoriumi paskirtas Mindaugas Balčiūnas. Tai įvyko praėjus maždaug metams po M.Balčiūno atsistatydinimo iš LKF generalinio sekretoriaus pareigų, po konflikto su Arvydu Saboniu. Pirmaisiais M.Balčiūno vadovavimo metais Krepšinio paramos ir vystymo fondui pavyko pritraukti daugiau nei 340 tūkstančių eurų finansavimo, tačiau netrukus fondas apmirė. 2015-2017 metais M.Balčiūno vadovaujama įstaiga veiklos nevykdė ir negavo beveik jokių pajamų. 2018 metais M.Balčiūnas atsistatydino iš fondo vadovo pareigų. Tačiau vienas iš fondo dalininkų Modestas Paulauskas sako, kad M.Balčiūno pasitraukimas tebuvo iliuzija.
Kaip „Orlen Lietuva“ pinigai pasiekė krepšinio klubus?
Fondo dokumentuose nurodyta, kad „Orlen Lietuva“ skyrė 750 tūkst. eurų, o gauta parama panaudota „Lietuvos krepšinio klubų veiklos palaikymui“ bei projektams, susijusiems „su krepšinio vystymu ir plėtojimu“. Kaip tiksliai panaudoti visi „Orlen Lietuva“ pinigai - fondas savo dokumentuose neatskleidžia. Viešumoje buvo pasirodžiusios detalės apie „Orlen Lietuva“ paramą Kauno „Žalgiriui“, Vilniaus „Rytui“ bei Panevėžio „Lietkabeliui“. „Rytas“ iš „Orlen Lietuva“ gavęs 100 tūkst. eurų, tačiau Mažeikių įmonė „Sienai“ raštu pateiktame komentare nurodė, kad šie pinigai skirti kaip tiesioginė parama - ne per Krepšinio paramos ir vystymo fondą. Tuo tarpu „Lietkabelis“ viešai pranešė 150 tūkst. eurų paramą gavęs būtent per fondą, papildomai nurodant ir paramos teikimo aplinkybes bei analogišką paramą Kauno „Žalgiriui“. Tuometis Kauno „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas „BasketNews“ nurodė, kad Kauno klubas per fondą gavo apie 270 tūkst. eurų.
Kur paklydo 300 tūkstančių?
Dėl Krepšinio paramos ir vystymo fondui skirtų pinigų kreipėmės ir į „Orlen Lietuva“. Mažeikių įmonė tiksliai nurodė, kam turėjo būti skirti 750 tūkst. eurų. „Remiantis mūsų turimais to meto dokumentais, galime daryti prielaidą, jog Krepšinio paramos ir vystymo fondas kreipėsi į mus su jų pačių suruoštu klubų ir lygų paketu. Jame buvo numatyta parama keturioms šalims - Kauno „Žalgirio“, Panevėžio „Lietkabelio“ klubams, bei Lietuvos regionų krepšinio ir Lietuvos moterų krepšinio lygoms. Mūsų paramos sutartyje numatyta, jog šiems keturiems subjektams skirta finansinė parama sudaro visą mūsų sutarties sumą“, - „Sienai“ teigė „Orlen Lietuva“ komunikacijos direktorius Tomas Digaitis. Žinant tik „Žalgirio“ ir „Lietkabelio“ atskleistas sumas, kartu viršijančias 400 tūkst. eurų, mėginome fondo paramos pėdsakų ieškoti kitose dviejose „Orlen Lietuva“ nurodytose organizacijose - Moterų krepšinio lygoje bei Regionų krepšinio lygoje (RKL). Visgi nei viena, nei kita organizacija finansiniuose dokumentuose už 2018 metus nenurodė, kas ir kiek paramos jai skyrė.
Taip pat skaitykite: „ORLEN Lietuva“: futbolo, krepšinio ir graplingo turnyrai
Kaip matyti iš VMI statistikos, paramą gavo tik trys iš keturių „Orlen Lietuva“ įvardintų paramos gavėjų - Moterų lygai paramos skirta nebuvo. Be to, RKL iš fondo gavo vos 7 tūkst. eurų. Taigi Mažeikių įmonės įvardinti paramos gavėjai iš viso gavo kiek mažiau nei 450 tūkst. eurų - 300 tūkst. eurų mažiau, nei apėmė „Orlen Lietuva“ paramos biudžetas. Trečias didžiausias fondo paramos gavėjas, VMI duomenimis, yra „Jonavos“ krepšinio klubas, gavęs 110 tūkst. eurų. Tai atitinka fondo viešai skelbtą informaciją apie su jo pagalba Jonavos klubą pasiekusią Turkijos kompanijos „Sintek“ paramą. Ketvirtoje vietoje - M.Balčiūnui priklausantis IBU su 93 tūkst. eurų suma. Nei fondo, nei IBU viešose ataskaitose už 2018 metus ši parama nėra atskleista.
Paskola tapo parama „Dzūkijai“
Krepšinio paramos ir fondo veiklos ataskaitoje pažymima, kad 2018 metais iš viso gauta 965,5 tūkst. eurų finansavimo: 750 tūkst. iš „Orlen Lietuva“, 210,5 tūkst. - iš užsienio įmonių, 5000 - iš įvairių fizinių Lietuvos piliečių. Pažymima, kad tais pačiais metais fondas paramai ir projektų vykdymui panaudojo didžiąją dalį gauto finansavimo - 825,5 tūkst. eurų. Likutis - 140 tūkst. eurų - nugulė į kitą balanso eilutę. 2020 metais 140 tūkst. eurų fondo ataskaitoje jau mirgėjo kaip parama, suteikta viešajai įstaigai „Dzūkijos sportas“, kuri valdė tuometį Alytaus „Dzūkijos“ klubą.
„Orlen Lietuva-2022” taurė: įmonių 6×6 futbolo turnyras Telšiuose
Rugsėjo 24 d. Telšių centriniame stadione FC ,,Džiugas“ pirmą kartą organizavo įmonių/organizacijų 6×6 futbolo turnyrą ,,ORLEN Lietuva-2022” taurei laimėti. Įmonių 6×6 futbolo turnyro ,,ORLEN Lietuva-2022” taurė nugalėtojai Samogitiae Regio komanda.
Simuliatorių lenktynių pasaulyje - skambus lietuviškas akcentas
Grantas Kareckas, įveikęs tūkstančius konkurentų iš viso pasaulio, Abu Dabyje vykusiame didžiajame finale iškovojo prestižinį „Ferrari HP Esports Series“ čempiono titulą. Tai - vienas reikšmingiausių Lietuvos pasiekimų virtualaus automobilių sporto istorijoje. Pasak G. Karecko, dalyvių atranka į „Ferrari HP Esports Series“ čempionato finalą prasidėjo dar šių metų birželį. „Atranka vyko trijose skirtingose platformose: „iRacing“, „Assetto Corsa“ arba „Assetto Corsa Competizione“. Kadangi aš dažniausiai važiuoju pastarojoje, pasirinkau dalyvauti ten“, - pasakoja čempionas.
Universalumo egzaminas
„Ferrari“ organizuojamas čempionatas išsiskyrė iš kitų turnyrų savo kompleksiškumu. Jei įprastai simuliatorių lenktynininkai specializuojasi vienoje platformoje, čia buvo reikalaujama absoliutaus universalumo. G. Kareckas pabrėžia, kad norint laimėti, neužteko būti greitam viename rate - reikėjo demonstruoti stabilumą ir aukštą meistriškumą kovojant su oponentais trasoje. „Finale važiavome trijose skirtingose platformose. Reikėjo išmokti ne tik tris skirtingas trasos ir automobilio kombinacijas, bet ir prisiderinti prie kitokios įrangos“, - pabrėžia G. Kareckas. Lietuvis neslepia, kad toks formatas tapo rimtu išbandymu: „Tikrai nėra lengva, ypač kai vienoje platformoje, kurioje beveik niekada nevažiuoju, reikia važiuoti su automobiliu, su kuriuo nesu niekada važiavęs.“ Pasak jo, tai gerokai apsunkino pasiruošimą.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Ateitį sieja su kita platforma
Nors pergalė pasiekta, G. Kareckas neketina sustoti, tačiau planuoja pokyčius savo karjeroje. Lenktynininkas pastebi, kad simuliatorių rinka išgyvena transformaciją, todėl ketina migruoti į kitas platformas. „Assetto Corsa Competizione“ platforma po truputį miršta - kūrėjai nebeišleidžia atnaujinimų, mažėja profesionalių čempionatų, o kartu - ir galimybių pasireikšti“, - atvirauja sportininkas. Savo ateitį jis sieja su didesnę konkurenciją siūlančiomis erdvėmis: „Tikriausiai rinksiuosi tarp „iRacing“ ir sparčiai populiarėjančios „Le Mans Ultimate“ platformos. Ten šiuo metu verda intensyviausias veiksmas, yra daugiau čempionatų ir aukštesnė kompetencija.“
Kiti sporto renginiai ir iniciatyvos
Be krepšinio ir simuliatorių lenktynių, „Orlen Lietuva“ remia ir kitas sporto šakas bei renginius. Vienas iš tokių pavyzdžių - Telšių centriniame stadione praūžęs ,,Telšių statyba‘‘ 8×8 (2011 m.g.) turnyras. Spalio 2 dieną Telšių centriniame stadione praūžusiu ,,Telšių statyba‘‘ 8×8 (2011 m.g.) turnyru. Turnyras vyko ant natūralios žolės, tai lijant lietui rungtynėse vyravo daug mikrodvikokovų, žaidėjai, kurie gerai įvaldę gerą techniką su kamuoliu lengvai įveikdavo varžovus. Turnyro nugalėtojais tapo Telšių ,,Džiugo‘‘ komanda!!!
„Džiugo“ futbolo klubo gyvenimas
„Džiugas“ buvo labai arti pirmosios sezono pergalės „Optibet A lygos“ rungtynėse antradienį. Visgi iki išsvajoto rezultato pritrūko vos kelių akimirkų. Susitikime prieš Marijampolės „Sūduvą“ įvartį pirmojo kėlinio pabaigoje po standartinės situacijos įmušė Lukas Ankudinovas. Šiame susitikime Ankudinovui atiteko ir kapitono raištis. Penktajame „Optibet A lygos“ ture į Telšius atvyko Kauno raj. „Hegelmann“ atstovai. Svečius iš vidurio Lietuvos praėjusiame sezone įveikėme dukart namie, o svečiuose abejos rungtynės buvo sužaistos lygiosiomis. Nenumaldomai artėjant naujajam A lygos sezonui į Telšius atvyksta papildymas. Nuo šiol aikštėje su „Džiugo“ apranga sirgalius džiugins Rokas Krušnauskas.
Papildymas vartininkų pozicijoje
Telšių „Džiugo“ futbolo klubas pasiekė susitarimą su 22 m. amžiaus vartininku iš pajūrio - Vincentu Šarkausku. Į Lietuvą 191 cm. ūgio vartininkas grįžta iš Ispanijos, kur nuo 2020 m. rudens iki 2021 m. vasaros gynė CD „Guijuelo“ komandos garbę. Vasaros perėjimų lango metu prie „Džiugo” prisijungė dar vienas naujas veidas - vartininkas Sidas Mačaitis. 18-metis vartininkas iki šiol tobulėjo Tauragės „Tauro” akademijoje. Perspektyvus futbolininkas taip pat yra kviečiamas į Lietuvos U-18 ir U-19 rinktines.
Ralio sezonas su Ovidijumi Vaštaku
Šių metų ralio sezonas Ovidijui Vaštakui klostėsi banguotai. Buvo ir saldžių pergalių, ir karčių nesėkmių. Tačiau likus vienam etapui iki sezono galo kupiškėnas vis dar turėjo matematinių šansų tapti čempionu. Visgi tam laimėti varžybas nepakako - reikėjo ir atitinkamų aplinkybių, varžovų nesėkmių ir pasitraukimų. Kaip prieš startą teigė Ovidijus Vaštakas, nors matematines tikimybes ir teorijas likus paskutiniam etapui jis analizavo, pagrindinis akcentas buvo patiems su Matu Žalandausku pademonstruoti viską, ką jie moka ir pergalę pasiekti nelaukiant varžovų kluptelėjimų. Ovidijus Vaštakas ir Matas Žalandauskas pirmiausia savo jėgas pasitikrino testiniame greičio ruože.
Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga