Futbolas - tai ne tik sportas, bet ir aistra, vienijanti milijonus žmonių visame pasaulyje. Lietuvoje futbolas turi gilias tradicijas, o kai kuriuose miestuose ir miesteliuose jis yra neatsiejama bendruomenės gyvenimo dalis. Siekiant įamžinti futbolo istoriją ir pagerbti žymius žaidėjus bei trenerius, Lietuvoje statomi paminklai, kurie tampa svarbiais kultūros ir sporto paveldo objektais.
Paminklas Vytautui Kochanauskui Kybartuose: Futbolo Patriarcho Atminimas
Kybartai - miestas, kuriame futbolas turi ypatingą reikšmę. Čia 1919 m. buvo įkurtas futbolo klubas „Sveikata“, kuris tapo ne tik miesto, bet ir viso Suvalkijos regiono simboliu. „Sveikata“ ilgą laiką buvo Suvalkijos (Sūduvos) regiono flagmanė, savo meistriškumą tobulinusi su vokiškais kaimynais iš Eitkūnų, Stalupėnų, Gumbinės ar netgi Karaliaučiaus. Kybartų futbolas išgyveno nelengvus istorinius laikotarpius, tačiau entuziastai ir aistruoliai visada stengėsi išsaugoti šią sporto šaką.
Viena ryškiausių asmenybių Kybartų futbolo istorijoje - Vytautas Kochanauskas, vadinamas futbolo patriarchu. V. Kochanauskas buvo universalus sportininkas, žaidęs futbolą, tenisą, ledo ritulį, užsiėmęs gimnastika ir lengvąja atletika. Jis visą gyvenimą paskyrė futbolui ir įkvėpė daugybę jaunų žaidėjų.
Šimtmečio proga Kybartų miesto stadione buvo nuspręsta pastatyti paminklą V. Kochanauskui. Skulptoriaus Kęstučio Dovydaičio sukurtas paminklas vaizduoja futbolininką su metalu išrašytais V. Kochanausko žodžiais. Paminklas tapo ne tik pagarbos ženklu V. Kochanauskui, bet ir simboliu visai Kybartų futbolo bendruomenei.
V. Kochanausko žodžiai, išrašyti ant paminklo, atspindi jo požiūrį į sportą: „Sportui reikia ne tik pinigų ir šlovės, jis - ne vien pergalės ir pralaimėjimai. Svarbiausia išlaikyti sportinę dvasią, patriotiškumą ir meilę pasirinktai šakai. Visi kiti reikalai eina į antrą planą“.
Taip pat skaitykite: Meno ir atminties sankirtos krepšinyje
Kybartų Miesto Jubiliejus: Paminklas Miesto Teisių Šimtmečiui
Kybartai švenčia ne tik futbolo, bet ir miesto savivaldos šimtmetį. Minint šią sukaktį, mieste buvo atidengtas paminklas, įamžinantis šimtmetį, praėjusį nuo to laiko, kai Kybartams buvo suteiktos miesto teisės ir privilegijos.
Paminklas simbolizuoja vieškelių Naujosios Valios-Eitkūnų ir Vištyčio-Jurbarko kryžkelę, prie kurios 1547 m. buvo įkurdintas 5 Kybartaičių kaimas, vėliau išaugęs į dabartinius Kybartus. Ant paminklo pastatyta granitinė lenta, kurioje iškalta trumpa miesto istorija ir liudijimas, kad nuo šiol toje vietoje esanti sankryža vadinsis Senąja kryžkele.
Šimtmečio garbei prie paminklo buvo pasodintas ąžuoliukas, išaugintas iš Stelmužės ąžuolo gilės.
Idėja Gargžduose: Skulptūra Futbolui ir „Bangai“
Gargždai - dar vienas miestas Lietuvoje, kuriame futbolas turi gilias tradicijas. Miestelyje gyvas legendinis „Bangos“ šūkis „Kas laimės, kas laimės - Gargždų „Banga“" - išties garsina mūsų miestelį. Futbolo tradicija yra ne tik praeities, bet ir šių dienų legenda, kasmet garsinanti mūsų miesto vardą.
Pasitikdami jubiliejinius, 760-uosius miesto gimtadienio metus, gargždiškiai diskutuoja, kad miestelyje galėtų atsirasti skulptūra futbolui ir legendinei komandai Gargždų „Banga“.
Taip pat skaitykite: Lietuvos futbolo legendos
Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas entuziastingai sutiko šią idėją. „Netrukus „Banga“ kaip tik švęs 50-ąjį jubiliejų, galėtume įamžinti futbolo tradicijas Gargžduose, - svarstė V. Dačkauskas. - Pritarčiau, jei stadione, ar šalia stadiono atsirastų skulptūra futbolui. Juolab, kad futbolo tradicijos Gargžduose buvo gyvos ir prieškariu, ne tik sovietmečiu. Istoriniuose šaltiniuose randama informacijos, kad tuomet, kai Gargžduose 60 proc. gyventojų buvo žydai, čia žaidė jų įkurta komanda „Makabi“, o gargždiškių komanda žaidė pasivadinusi „Ąžuolyno“ vardu. Manau, kad jaunimo idėja gera, tikiu, kad sulauks ir bendruomenės pritarimo“, - sakė V.
Opozicijos lyderis Sigitas Karbauskas „Gargždų kraštui“ sakė, kad ir pats pagal išgales finansiškai prisidėtų prie tokios idėjos įgyvendinimo Gargžduose. „Puiki idėja. Dar smagiau, kad ją atnešė ne valdininkai, o gargždiškiai, - „Gargždų kraštui“ sakė S. Karbauskas. - Šiandien vienas labiausiai Gargždus garsinančių projektų - būtent futbolo klubas „Banga“. Futbolas yra tas dalykas, kurį visi mėgstame ir už kurį daugelis sergame. Ne veltui į Gargždų stadioną stebėti rungtynių ateina bene daugiausiai žiūrovų šalyje. Manau, kad idėja turi racijos. Klaipėdos rajono pavadinimo greičiausiai nepakeisime, todėl būtent dėl to svarbu stiprinti ir garsinti Gargždų vardą“, - savaitraščiui sakė Opozicijos lyderis.
Tarybos narys Martynas Pocius taip pat palankiai sutiko šį pasiūlymą. „Manau, kad jau per šių metų Gargždų jubiliejų galėtume įgyvendinti sumanymą. Žinant gargždiškių meilę futbolui, esu įsitikinęs, kad ir privačių rėmėjų, aistruolių lėšų šiam projektui įgyvendinti galima būtų pritraukti, - sakė jis. - Įsivaizduočiau šią skulptūrą stovint netoli stadiono, arba net Klaipėdos gatvėje, gal prie įvažiavimo į miestą. Skulptūra galėtų turėti ir kokią nors kitą idėją. Pavyzdžiui, sostinėje labai išpopuliarėjo „Stebuklo“ plytelė, kuri neva išpildo norus.
Diskusijos Dėl Skulptūros Idėjos ir Vietos
Labdaros ir paramos fondo „Gargždų rėmėjas“ vadovas Nerijus Galvanauskas „Gargždų kraštui“ sakė palaikantis idėją įamžinti futbolą Gargžduose. „Pirmiausia į galvą šauna dvi erdvės, kur tokia skulptūra galėtų atsirasti - stadiono prieigose arba Gargždų parke. Tačiau manau, kad geriausiai vietą tokiam svarbiam simboliui parinktų urbanistai, architektai. Reikėtų atsižvelgti į žmonių srautus, kitus niuansus, - savaitraščiui teigė jis. - Manau, kad į diskusiją reikia įtraukti bendruomenę. Gargždiškių nuomonė, kokia skulptūra futbolui, kokioje vietoje, su kokia idėja, turi atsirasti Gargžduose - svarbi. Esu įsitikinęs, kad galime įamžinti ir cepelinus, kurie anksčiau labiau garsino Gargždus, ir Gargždų futbolo klubo „Banga“ veiklą, kuri garsina miestą šiandien, yra aktuali jaunimui. Gargždų miesto vardo garsinimo niekada nebus per daug, todėl visos iniciatyvos - geras dalykas“, - sakė N.
VŠĮ „Gargždų futbolas“ vadovas Rimantas Mikalauskas „Gargždų kraštui“ prisipažino, kad apie „Bangos“ ir futbolo įamžinimą pagalvojęs jau tuomet, kai gargždiškiai plačiai aptarinėjo skulptūros cepelinams idėją. „Žinoma, kad man ši idėja patinka, juk esu futbolą populiarinančios įstaigos vadovas. Smagu, kad ir jaunimas mato prasmę įamžinti futbolą Gargžduose. Galbūt tiktų tokią skulptūrą pastatyti netoli stadiono, tačiau tai tik viena iš galimų vietų. Reikėtų pasitari su bendruomene, galbūt paskelbti konkursą, kad būtų pasiūlyta geriausia vieta, geriausia idėja skulptūrai, - svarstė „Gargždų futbolas“ direktorius. - Manau, kad neužtektų pastatyti futbolo kamuolio ar futbolo batelių skulptūrą, nes Gargždų „Banga“ yra ne vien tik profesionali futbolo komanda. Tai ir vaikai, kurie mokosi žaisti futbolą, ir jų tėveliai, bendruomenė, sirgaliai ir aistruoliai, privatūs rėmėjai nuolat palaikantys futbolo idėją ir savivalda, kuri iš dalies finansuoja ir palaiko futbolo tradicijas Gargžduose. Vien futbolo kamuolys neatspindėtų Gargždų „Bangos“ legendos dvasios“, - „Gargždų kraštui“ sakė R. Mikalauskas.
Taip pat skaitykite: Paminklai krepšiniui Lietuvoje
Jo nuomone, skulptūros ar paminklo futbolui finansavimas galėtų susidėti iš kelių lėšų šaltinių. „Dabar Gargždų „Banga“ finansuojama ir iš savivaldybės biudžeto, ir iš privačių rėmėjų lėšų, prie futbolo puoselėjimo prisideda ir kiekvienas sirgalius, perkantis bilietą į varžybas, ar „Bangos“ marškinėlius. Tokiu pat principu, manau, turėtų būti surinktos lėšos ir skulptūrai. Viliuosi, kad idėja sulauks ir politikų, ir bendruomenės pritarimo bei idėjų, kaip geriau tą idėją įgyvendinti“, - teigė R.
Paminklai: Ne Tik Atminimas, Bet ir Įkvėpimas
Paminklai futbolo legendoms ir istorijai atlieka svarbų vaidmenį visuomenėje. Jie ne tik įamžina žymių žmonių atminimą ir primena apie svarbius įvykius, bet ir įkvepia jaunąją kartą siekti aukštumų sporte ir gyvenime.
Paminklai taip pat yra svarbūs kultūros ir turizmo objektai, pritraukiantys lankytojus iš įvairių šalių. Jie padeda populiarinti futbolą ir skatina domėjimąsi sporto istorija.