Šiame straipsnyje apžvelgiama krepšinio paminklų istorija Lietuvoje, pradedant nuo idėjos įamžinti šią sporto šaką Kaune ir baigiant jau įgyvendintais projektais Vilniuje bei konkursais naujiems paminklams kurti. Straipsnyje nagrinėjami skirtingi požiūriai į paminklo formą ir vietą, taip pat visuomenės dalyvavimas kuriant šiuos simbolius.
Krepšinio įamžinimas Kaune: nuo idėjos iki konkurso
Lietuvos krepšinio sostine save laikantis Kaunas ryžosi įamžinti savo indėlį į šią sporto šaką sukuriant atitinkamą simbolį. Kauno miesto savivaldybė paskelbė idėjų konkursą krepšinio monumentui sukurti, kuris vyko nuo kovo 1 iki birželio 1 dienos. Menininkai galėjo teikti maketus, kompiuterinius vaizdus, montažus bei idėjų aprašymus, taip pat siūlyti vietą savo įsivaizduojamam krepšinio simboliui. Trijų pirmųjų vietų laimėtojai buvo apdovanoti piniginėmis premijomis, kurių steigėjas - bendrovė „Švyturys“. Pirmos vietos nugalėtojo idėja turėjo būti parengtas profesionalus projektas. Prie simbolio statybos finansavimo žadėjo prisidėti miesto savivaldybė ir bendrovė „Švyturys“.
Vertinant menininkų pasiūlymus buvo atsižvelgiama į visuomenės nuomonę, kurią jie galėjo pareikšti Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje. Iniciatyva statyti paminklą kilo iš jauno skulptoriaus Vaido Ramoškos, kuris pirmasis pasiūlė sukurti monumentą krepšiniui.
Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius teigė: "Paminklas krepšiniui turi būti Kaune, tuo simbolizuodamas išskirtinį mūsų miesto indėlį į Lietuvos krepšinio istoriją".
Konkursas prie Žalgirio arenos: "Krepšinio liūtas"
Lietuvos krepšinio federacija (LKF) siekė įprasminti Kauno ir visos Lietuvos krepšinio pasiekimus prie „Žalgirio“ arenos. Buvo surengtas antrasis krepšinio skulptūros idėjų konkursas. Konkursui buvo pateikti 5 projektai. Pirmoji vieta atiteko realistinei kompozicijai „Krepšinio liūtas“. Antroji vieta atiteko skulptoriaus K.Lanausko projektui „Žemėj Lietuvos“, trečioji - E.Daugulio projektui „Krepšinio jėga“, ketvirtoji - M.Morkūno ir D.Dovidavičiaus projektui devizu „9183“, o penktoji - skulptoriau A.
Taip pat skaitykite: Meno ir atminties sankirtos krepšinyje
Paminklas Lietuvos krepšiniui Vilniuje
2007 m., išlydint šalies rinktinę į Europos krepšinio čempionatą Ispanijoje, šalia „Siemens“ arenos Vilniuje buvo atidengtas paminklas krepšiniui. Skulptoriaus Tado Gutausko sukurta 5,7 metrų aukščio ir 30 tonų kompozicija simbolizuoja krepšinio kamuolį laikančią ranką. Ant skulptūros iškaltos 37 iškiliausių Lietuvos krepšininkų ir trenerių pavardės. Šią kompoziciją sudaro ant penkių granito luitų iškeltas nerūdijančio plieno veidrodinis rutulys. Skulptūros Lietuvos krepšiniui postamente yra įmūryta kapsulė su garsiausių Lietuvos krepšininkų, trenerių vardais, taip pat krepšinio kamuolys.
Iki 2007 m. liepos 1 d. krepšinio aistruoliai galėjo balsuoti už jų pagarbą ir įvertinimą pelniusius Lietuvos krepšininkus, krepšininkes ir trenerius, kurių pavardės buvo iškaltos ant skulptūros. Tarpiniai balsavimo rezultatai rodė, kad būti įamžintais skulptūroje Lietuvos krepšiniui labiausiai pretendavo tokie žaidėjai kaip Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Jurgita Štreimikytė-Virbickienė, Modestas Paulauskas, taip pat treneris Jonas Kazlauskas.
Kiti Tado Gutausko darbai: "Laisvės kelias" ir "Vienybės medis"
Skulptorius Tadas Gutauskas sukūrė ne tik paminklą krepšiniui, bet ir kitus žymius kūrinius Vilniuje. Vienas iš jų - „Laisvės kelias“, skirtas Baltijos kelio 21-osioms metinėms paminėti. Šią skulptūrą sudaro daugiau nei 10 tūkstančių plytų, kuriose įrašyti pavieniai asmenys ir šeimos iš Lietuvos bei užsienio. Kiekvienoje vardinėje plytoje įrašomas pirkėjo vardas ir pavardė, o perkant visos šeimos plytą - šeimos narių vardai.
Kitas T. Gutausko kūrinys - „Vienybės medis“, iškilęs Vingio parke ir simbolizuojantis pasaulio lietuvių vienybę.
Krepšinio muziejus Kaune
Kaune taip pat buvo svarstoma įkurti sporto muziejų, skirtą krepšinio istorijai. Tačiau projektas nebuvo įgyvendintas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos futbolo legendos
Istorinis kontekstas: Kauno halė
Kauno halė - svarbus Lietuvos krepšinio istorijos objektas. 1939 m. čia vyko antrasis Europos vyrų krepšinio čempionatas, kuriame Lietuvos rinktinė iškovojo aukso medalius.
Taip pat skaitykite: Futbolo tradicijos Lietuvoje per paminklus
tags: #paminklas #krepsiniui #paveiksliukas