Kaunas vis labiau įtvirtina baseinų miesto statusą, o Panemunė tampa svarbia sporto ir laisvalaikio dalimi. Šiame straipsnyje apžvelgsime Panemunės sporto klubo istoriją, jo indėlį į miesto sportinį gyvenimą ir naujus projektus, kurie praturtins šią bendruomenę.
Sporto užuomazgos Kaune ir Panemunės vaidmuo
Iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje sportas buvo tik užuomazgoje. Pirmieji futbolo mačai Kaune buvo sužaisti likus vos keleriems metams iki carinės valdžios pabaigos. Būtent ši organizacija Ąžuolyno pievose netrukus įsirengė ir improvizuotą sporto aikštę, tuo duodama pradžią šiandieniam Kauno sportiniam branduoliui. Ąžuolyno kompleksas nebuvo vienintelė miesto sporto arterija - dar viena sporto aikštė buvo Panemunėje, o žydų sporto klubas „Makabi“ stadioną turėjo Jonavos gatvėje; buvo ir keletas smulkesnių objektų. Rengiamuose naujuose miesto plėtros planuose, kvartalų brėžiniuose, visada buvo numatyta ir vieta sporto aikštynui - itin stambus sporto kompleksas turėjo atsirasti Aukštuosiuose Šančiuose.
Naujas baseinas Panemunėje: Investicija į ateitį
Kauno savivaldybė, baigusi plaukimui skirtų erdvių rekonstrukciją Šilainiuose, atidarė naują baseiną Panemunėje. Vaidoto gatvėje, 11 numeriu pažymėtame sklype, atlikta 70 procentų darbų. Čia jau matomas stogas, sienos, pilnu pajėgumu pereita prie vidaus darbų. Naujojo baseino erdvėse montuojamos durys, taip pat klijuojamos plytelės plaukimo baseine, sanitariniuose mazguose, persirengimo zonoje ir dušuose. Lygiagrečiai rangovai pradeda pirčių įrengimą, montuoja vėdinimo sistemos ortakius ir vamzdynus, atlieka sienų glaistymo ir dažymo darbus, renka šiluminį punktą. Taip pat klojami pastato elektrotechnikos ir silpnų srovių kabeliai.
Užbaigus statybas Vaidoto gatvėje, 4.000 kv. metrų ploto vieno aukšto pastate suprojektuoti aštuoni 25 metrų ilgio plaukimo takai su 150 vietų žiūrovams. Dar daugiau paslaugų suplanuota SPA zonoje - sveikatingumo baseinas suaugusiems su hidromasažu ir kitais vandens pramogų elementais. Bus įrengtos ir sūkurinės vonios bei trijų skirtingų pirčių zona. SPA erdvėje tilps ir atskiri baseinai mažiesiems kauniečiams. Viduje numatytos patogios rūbinės su persirengimo kabinomis.
Modernios technologijos ir patogumai
Panemunės baseino statybinės konstrukcijas sudarys monolitinis gelžbetonis, o fasado apdailą ir inžinerinę įrangą - modernios, drėgmei atsparios medžiagos (projektuotojas „Projektų rengimo centras“ ir „Tiksli forma“; arch. R.Urbonavičiūtė, D.Gavėnė). Įeinančių ir išeinančių lankytojų srautus reguliuos praėjimo kontrolės sistema. Fasado apdailoje ir inžinerinėje įrangoje - modernios ir drėgmei bei chloraminų poveikiui atsparios medžiagos. Čia pat - grupinių užsiėmimų salė, atskiros trenerių rūbinės su poilsio patalpa ir medicinos punktu.
Taip pat skaitykite: Atraskite Lietuvos grožį vandens keliais
Plaukimo tradicijos Kaune
Rūtą Meilutytę ir kitus žinomus šalies plaukikus išugdęs Kaunas, pagal plaukimui skirtų uždarų erdvių skaičių jau dabar yra pirmaujantis miestas Lietuvoje, tačiau sustoti neketina. Šiuo metu Kauno sporto mokyklose plaukimą lanko apie 2 tūkst. įvairaus amžiaus sportininkų. Treniruotės vyksta Kauno plaukimo mokyklos baseinuose „Vilija“ ir „Dainava“, taip pat sporto mokyklos „Startas“ baseine Miško gatvėje. 2013 metais „Girstučio“ komplekse duris atvėrė Kauno plaukimo centras. Pastarasis kartu su Vandens sporto centru Nemuno saloje - vieninteliai Kaune turi 50 metrų ilgio baseinus.
Paslaugos arčiau namų
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigia: „Kaunas savo jėgomis pastatė baseiną Nemuno saloje, o šis iškart sulaukė didelio lankytojų srauto. Specialistai garsiai kalba apie būtinybę gyventojams gyventi sveikiau, sportuoti. Bet vien kalbų čia neužtenka - reikia realių veiksmų. Suprasdami, kad šiais laikais žmonės ypač taupo laiką, išsikėlėme tikslą - kad paslaugos kauniečiams būtų kuo arčiau namų. Jau greitai tai toks sportas ar aktyvus laisvalaikis mūsų mieste bus prieinamas kur kas plačiau.“
Tarptautiniai renginiai ir bendruomenės įtraukimas
Panemunės šile esančioje sporto aikštelėje vyksta įvairūs renginiai. Tarptautiniame renginyje susirungs sportininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Antrą kartą organizuojamos „Baltijos Taurės“ turnyras šiemet vyks penkiais etapais: pirmasis ir kartu atviras Lietuvos čempionatas įvyks Kaune, kiti etapai vyks Latvijoje, Estijoje ir pasibaigs finalu Lietuvoje spalio 24-25 dienomis. Renginys nemokamas, tačiau organizatoriai tikisi, jog tai paskatins kauniečius ir į renginį užklydusius laikinosios sostinės svečius skirti auką benamiais gyvūnais besirūpinančiai organizacijai „Pifas“.
Renginyje bus galima išvysti ne tik sporto varžybų, bet ir pamatyti E.Brazio vadovaujamos dresūros mokyklos „Reksas“ įvairių veislių auklėtinių pasirodymą. Neabejojama, kad žiūrovų dėmesio sulauks specialiai lenktynėms skirti Aliaskos haskių, greisterių, eurodogų veislių šunys. Vienas iš varžybų organizatoriai primena, kad renginys skirtas visiems, bet pirmiausia - šunis auginantiems žmonėms. Jiems skirtas ir vienas varžybų etapas.
Sporto objektų istorija Kaune
Dar antikos laikais buvo rašoma apie tai, kaip istorija, pakeisdama formą, yra linkusi kartotis. Kažkas ją netgi lygino su poezija - epochų eilučių tekstai skirtingi, tačiau jas sujungia rimas. Mūsų mieste atskira lyrikos knyga galėtų būti sporto objektai ir jų istorija. Per visus pastaruosius Lietuvos istoriją formavusius laikotarpius - tarpukariu, sovietų okupacijos metais ir pastarąjį ketvirtį amžiaus laisvės - apie juos ir jų vietos parinkimą buvo itin daug diskutuojama, sprendimai kritikuojami, procesai atidėliojami, o prasidėjusios statybos ar rekonstrukcijos patirdavo rūpesčių.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje susidomėjimas sportu ypač išaugo; nenuostabu, kad netrukus spaudoje pasirodė ne viena nuomonė dėl „žmoniško stadiono, kuriame žaidžiant nebūtų gėda prieš svečius ir pačius save“ poreikio. Vienas iš 1932 m. „Lietuvos aido“ skaitytojų iliustratyviai apibūdina to meto situaciją: „Į stadioną patekti reikia mažiausia valties. Molynas nežmoniškas, automobilių išminkytas, išvagotas. <…> Aikštė nelygi. Aplink įvairūs kloneliai, kalneliai ir kitokie sąšlavynai. Kai kada (pvz. per rungtynes su švedais) net karvė vaikštinėja. <…> Tribūnos! Ten pat su molėtomis kojomis vaikščiojama, ten pat ir sėdima. Vienas teisėjas savo memuaruose netgi prisimena atvejį, kaip per tarptautines rungtynes stadione nugriuvo perpuvę futbolo vartai.
1933 m. miesto valdžia LFLS iš Ąžuolyno iškėlė, o sklypą atidavė pirmosios valstybinės sporto institucijos - Kūno kultūros rūmų (KKR) reikmėms: KKR šalia statėsi savo pastatą. Būtent šis Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuotas statinys buvo pirmasis žingsnis sportui suteikiant deramą vietą valstybės kultūriniame gyvenime. Pagrindinės statinio funkcijos buvo ruošti fizinio auklėjimo mokytojus, kariuomenės instruktorius, taip pat skleisti sporto propagandą. Tiesa, statiniu buvo leidžiama naudotis ir įvairioms kitoms organizacijoms - ypač populiari buvo moderniausia šalyje dengta sporto salė, kurios tuomet pažangi stiklinio stogo konstrukcija išliko iki mūsų dienų.
Kūno kultūros rūmų stadionas, kur kas labiau atitikęs reikmes, atsirado buvusio LFLS stadiono vietoje: buvo įrengta ne tik aikštė, bet ir pastatytos naujos tribūnos, o šalia sporto garbei pavadintos gatvės atsirado taip pat V. Landsbergio-Žemkalnio suprojektuoti, prie KKR fasado priderinti modernistiniai stadiono vartai. Netolies veikė anuomet itin populiaraus sporto - teniso - aikštynas. Šiek tiek padiskutavus apie statybos vietą, 1939-ųjų Europos krepšinio pirmenybėms per rekordinį laiką buvo pastatytas paskutinis Ąžuolyno sporto komplekso papildymas tarpukariu - Kauno sporto halė, kurios atsiradimo istorijai reikėtų atskiro straipsnio. Verta pakartoti tuomečio FIBA prezidento William Jones žodžius, kad ji buvusi „vienintelė tokia puiki Europoje“ krepšinio salė.
Sovietinės okupacijos laikotarpiu Ąžuolyno sporto kompleksas išliko pagrindiniu miesto sporto centru, nors ilgainiui ir prarado savo valstybinę reikšmę. LKR rūmuose įsikūrė Kūno kultūros akademija, Sporto halė tapo pagrindine miesto sale ne tik krepšinio varžyboms, o stadionas ilgainiui vėl pasidarė „darantis gėdą miestui“. 1969-aisiais pradėta rekonstrukcija dėl tarpinstitucinio nesusišnekėjimo ir statybinių medžiagų trūkumo užsitęsė dešimt metų: kauniečius glumindavo vienoje ar kitoje statybų fazėje vis įstringantis naujasis gelžbetoninis stadiono karkasas, o pats atvejis susilaukė ir nemažo rezonanso to meto spaudoje.
Pauliaus Danisevičiaus indėlis į Panemunės krepšinį
Šalia Panemunės šilo, Kaune, užaugęs P.Danisevičius taip pat papasakojo apie legendinę krepšinio aikštelę, kurioje augo ne tik jis, bet ištisos krepšininkų kartos, įskaitant legendinius žalgiriečius.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Dariaus Bulanavičiaus kūrybinis indėlis į Panemunės istoriją
Darius Bulanavičius, tikras Panemuniškis savo dvasia, nors įsikūrė čia palyginti neseniai, sukūrė legendą apie Panemuną ir kronikas. Jo tapybos ir grafikos darbai, kuriuose atsispindi Panemuno istorija, turi užkoduotą potekstę ir kviečia žiūrovą pagalvoti. Kiekvienas darbas turi ne tik Panemuno istoriją, bet ir savo kilmės mitą.