Arvydas Juozaitis - žinomas Lietuvos filosofas, visuomenės veikėjas, politikas ir buvęs plaukikas, gimęs 1956 m. balandžio 18 d. Šiame straipsnyje apžvelgsime jo gyvenimo kelią, nuo sportinių pasiekimų iki politinės veiklos, įskaitant jo kandidatūrą į Lietuvos prezidentus ir buriamą judėjimą „Lietuva yra čia“.
Ankstyvasis gyvenimas ir sportinė karjera
Arvydo Juozaičio sportinė karjera prasidėjo plaukimo baseine. Jo tėvas, Jonas Algimantas Juozaitis, buvo tinklinio ir plaukimo treneris, sporto meistras ir nusipelnęs Lietuvos treneris. Tėvo įtaka buvo lemiama A. Juozaičio sportiniame kelyje. 1976 m. Monrealio olimpinėse žaidynėse A. Juozaitis iškovojo bronzos medalį 100 m plaukimo krūtine rungtyje. Šis pasiekimas įrašė jį į Lietuvos sporto istoriją.
Trenerio įtaka
A. Juozaitis savo laiške tėvui prisiminė, kad tėvas tapo jam viskuo - ir mokytoju, ir draugu, ir net kunigu. Jis pabrėžė, kad tėvo intuicija ir protas padėjo jam suprasti, jog dirbti reikia ne su krūviais, bet su augančiu paauglio organizmu, stebėti jį ir prisitaikyti prie jo. Kiekvienu judesiu reikia išmokyti plaukiką apeiti vandenį, o slinkimas vandens paviršiumi turi būti lengvas, primenantis delfino judesius.
Olimpinis rekordas ir bronzos medalis
Monrealio olimpinėse žaidynėse A. Juozaitis ne tik iškovojo bronzos medalį, bet ir atrankos plaukime pasiekė olimpinį rekordą 100 m krūtine (1 min. 4,78 sek.). Šis pasiekimas įrodė jo talentą ir atsidavimą sportui.
Filosofinė ir visuomeninė veikla
Baigęs sportininko karjerą, A. Juozaitis pasuko į filosofiją ir visuomeninę veiklą. Jis tapo žinomu filosofu ir visuomenės veikėju, aktyviai dalyvaujančiu šalies gyvenime.
Taip pat skaitykite: Lietuvos legenda NBA
Laiškas tėvui
A. Juozaičio laiškas tėvui, spausdintas žurnale „Santara“, atskleidžia jo gilius apmąstymus apie gyvenimą, tradicijas, kovą už idealus ir viltį. Jis pabrėžia, kad dažnas likimas ir ilgiausios pastangos retokai atneša lūkesčių vertus vaisius, tačiau jam ir jo šeimai tai pavyko pasiekti.
Kūno kultūros ir sporto komitetas
1954 m. A. Juozaičio tėvas, baigęs KKI, atvyko į Vilnių ir pradėjo dirbti Kūno kultūros ir sporto komitete. Šis komitetas nukreipė jį į Pedagoginį institutą, kur jis pradėjo dirbti asistentu Gimnastikos ir kūno kultūros katedroje.
Politinė veikla
A. Juozaitis aktyviai dalyvauja politinėje veikloje. Jis kandidatavo į Lietuvos prezidentus ir buria naują judėjimą „Lietuva yra čia“.
Kandidatūra į Lietuvos prezidentus
Kandidatuodamas į Lietuvos prezidentus, A. Juozaitis daugiausia dėmesio skyrė Lietuvos demografiniams klausimams ir regionams. Jis kritikavo begalinį gyrimąsi, kad BVP augimo tempais Lietuva pirmauja Europoje, nes atskirtis didėja. Jis pabrėžė, kad reikia susiimti ir užduoti kelis klausimus, ką reiškia nacionalinė Lietuvos globali politika.
Judėjimas „Lietuva yra čia“
A. Juozaičio buriamas sambūris „Lietuva yra čia“ žada kovoti su socialine atskirtimi, skurdu ir rūpintis tautinės tapatybės stiprinimu. Sambūrio pagrindinės programinės nuostatos apima vietinių pinigų įvedimą, skirtą skatinti žaliąją ekonomiką, sveikų produktų, paslaugų ir prekių mainus.
Taip pat skaitykite: Mokyklos istorija ir pasiekimai
Komanda
A. Juozaitis pristatė savo komandos narius, kurie kartu bus ir aktyvūs Sambūrio dalyviai: strateginio plano atsakingasis asmuo - Gintaras Songaila, viešųjų ryšių koordinatorius - Jonas Vaiškūnas, informacinio tinklo plėtros koordinatorius - Valdas Vižinis, vidinės komunikacijos koordinatorė - prof. dr. Dalia Eigirdienė, kultūros sritis - Lietuvos dailininkas, grafikas, knygų iliustratorius, Lietuvos heraldikos komisijos narys Arvydas Každailis, švietimo sritis - socialinių mokslų daktarė, prof. Giedrė Kvieskienė, buvęs Lietuvos oro pajėgų vadas, kuris bus atsakingas už krašto apsaugos sritį Audronis Navickas, atstovas sveikatos reikalams - psichologas konsultantas ir psichoterapeutas, buvęs Seimo narys, publicistas Gediminas Navaitis, užsienio klausimai - buvęs ilgametis JAV diplomatas, ir konsulas Krokuvoje, politologas Algis Avižienis, jaunimo reikalų kuratoriai - Tomas Aleknavičius ir Deivydas Jonelis, technologijų ir inovacijų sritis - buvęs ilgametis Lietuvos inovacijų centro ekspertas Saulius Lapienis, socialinė ekonomika - technikos mokslų daktaras, VU prof.
Lietuvos olimpinio judėjimo istorija
Lietuvos olimpinio judėjimo ištakos siekia 1924 m., kai mūsų šalies sportininkai pirmąkart dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Bet nacionalinio olimpinio komiteto ištakos siekia 1922 m., nes tų metų kovą buvo įkurta Lietuvos sporto lyga (LSL), koordinavusi visą šalies sportinį judėjimą. 1923 m. gruodžio 2 d. buvo sušauktas nepaprastasis LSL suvažiavimas, per kurį lygos statutas papildytas dar viena prievole - organizuoti šalyje olimpinį sąjūdį.
LTOK atkūrimas
1988 m. gruodžio 11 d. Vilniuje buvo atkurtas LTOK. Olimpinio komiteto atkūrimo darbo grupės veiklą vainikavo gruodžio 11 d. Vilniuje vykęs Lietuvos sporto federacijų, organizacijų ir visuomenės atstovų suvažiavimas. Jo metu atkurta Lietuvos olimpinė organizacija, pavadinta Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu.
Taip pat skaitykite: Apie Arvydą Juozaitį: sportas, kultūra ir visuomenė