Pasakos - tai stebuklingas pasaulis, kuriame atsiveria durys į vaizduotę, kalbos turtus ir gyvenimo pažinimą. Jos ne tik džiugina, bet ir nuramina, o svarbiausia - tampa puikia priemone tėvams ir vaikams bendrauti, kurti šiltą ir artimą ryšį. Kuo anksčiau pradėsite sekti vaikams pasakas, tuo geriau, nes dainuoti lopšines ar sekti pasakas yra tiesiog privaloma.
Pasakų svarba vaikų raidai
Pasakos atlieka svarbų vaidmenį vaiko vystymuisi. Jos lavina kalbą, skatina fantazuoti, padeda pažinti gyvenimą ir save. Pasakų skaitymas vaikams prieš miegą yra maloni dienotvarkės dalis, kuri ne tik teikia džiaugsmo, bet ir ugdo vaiko kūrybiškumą, plečia žodyną ir formuoja vertybes.
Kūrybiškumo ugdymas
Klausydamasis pasakų, vaikas tapatinasi su jų personažais ir kartu su jais patiria įvairius nuotykius. Dalis jų realybėje ir neįmanomi, dėl to pasakos suteikia kitokį pasaulio matymą. Pasakose prabyla gyvūnai, kalba įvairūs daiktai ar daržovės, pavyzdžiui, Čipolinas, čia galima sutikti tokių skraidančių žmonių kaip Karlsonas.
Žodyno turtinimas
Knygų skaitymas turi pranašumą prieš kalbėjimą šnekamąja kalba. Rašytinis tekstas skiriasi nuo kasdien mūsų vartojamos kalbos. Skaitydami eilėraščius ar senovines pasakas, susiduriame su žodžiais, kurių apskritai nevartojame. Tai plečia vaikų žodyną bei suvokimą apie kalbos turtingumą.
Vertybių formavimas
Pasakos, skaitomos knygos padeda vaikams susiformuoti vertybes, perprasti tam tikras gyvenimo, žmonių bendravimo taisykles, suvokti pasaulį ir save. Drąsaus personažo nuotykiai ar kokios nors įveiktos kliūtys, sudėtingos situacijos vaikui gali padėti įveikti jo baimes, nerimą.
Taip pat skaitykite: Ugdymas per pasakojimus ir sportą
Kaip sudominti vaikus pasakomis?
Logopedė K. Jurevičiūtė priminė, kad pasakas sekantys ar jas vaikams skaitantys tėvai gali labai lengvai paskatinti vaikus ir pačius kurti pasakas. Tereikia vaikus sudominti. Galima, į juos kreiptis kad ir taip: „Vaikai, norit - papasakosiu pasaką?“ Jeigu jie atsako norintys, reikia jų paklausti: „O apie ką norit, kad papasakočiau?“ Tarkime, vaikai atsako: „Apie lapę“. Tuomet tėvelis ar mamytė galėtų sugalvoti keturių-penkių sakinių pasaką apie lapę. Jei vaikai sako tokios niekada negirdėję ir tokios nėra, tuomet galima jiems pasakyti, kad patys sukūrėte pasaką bei pasiūlyti tą patį padaryti ir vaikus.
Asmeninis pavyzdys - svarbiausia
Ką daryti, kad vaikai pamėgtų pasakas ir pamažu įprastų patys skaityti knygas? „Galima su vaikais eiti į knygų mugę, dalyvauti įvairiuose renginiuose, tačiau asmeninis pavyzdys yra svarbiausia. Vaikų skaityti nepriversi. O šiame amžiuje, kai vaikai turi labai daug kitų įvairių pramogų, išmokyti juos pamėgti knygas dvigubai sunkiau nei anksčiau. Padėti vaikams pamilti knygas šiandien yra labai didelis iššūkis ir uždavinys tėvams“, - kalbėjo aktorė K. Savickytė-Damanskienė.
10 pasakų skaitymo privalumų
Aktorė K. Savickytė-Damanskienė ir logopedė K. Jurevičiūtė išskyrė 10 pasakų skaitymo privalumų:
- Puiki tėvų ir vaikų bendravimo priemonė. Vaikai, kuriems skaitomos pasakos, suvokia, kad tuo metu tėveliai skiria dėmesį tik jiems. Gera tradicija yra skaityti vaikams pasakas prieš miegą - dažnai tai yra vienintelis laikas, kai tėvai tikrai būna su vaiku.
- Niekada nėra per anksti vaikams sekti ir skaityti pasakas. Sekti pasakas ir dainuoti lopšines vaikui galima nuo pat pirmų dienų. Pradžioje patartina pradėti nuo trumpesnių, pasakų su pasikartojimais, kurias vaikas lengva įsimintų. Ypač tinka rimuotos pasakos, sekamos su judesiais - jas vaikas mielai kartoja. Judesių lydimos pasakėlės, dainelės ir eilėraštukai vaikams yra labai smagus užsiėmimas.
- Gerų emocijų teikiantis namų ritualas. Vaikams prieš miegą skaitantiems tėvams ne taip nuobodu juos migdyti, o vaikams - įdomu klausytis. Pasaka padeda vaikui atsipalaiduoti, šalia mamos ar tėčio jis nurimsta, jų kalbėjimas vaikui sukelia daug gerų emocijų.
- Kūrybiškumo ugdymas. Klausydamasis pasakų, vaikas tapatinasi su jų personažais ir kartu su jais patiria įvairius nuotykius. Dalis jų realybėje ir neįmanomi, dėl to pasakos suteikia kitokį pasaulio matymą. Pasakose prabyla gyvūnai, kalba įvairūs daiktai ar daržovės, pavyzdžiui, Čipolinas, čia galima sutikti tokių skraidančių žmonių kaip Karlsonas.
- Pasakos skatina dialogą. Trejų metų sulaukusį vaiką ir vyresnį jau galima ko nors paklausti apie pasaką: kokie veikėjai buvo, ką jie veikė tam tikru metu, ką jis išmoko iš šios pasakos. Dažniausiai pasaka turi kokį nors moralą, joje būna pavaizduotas geras arba blogas elgesys. Dėl to vaiko galima paklausti nuomonės, kas buvo blogai, kas buvo gerai, gerai ar blogai elgėsi veikėjas. Vaikai kalbės, jei su jais kalbėsitės.
- Įkvėpimo šaltinis. Magiškas ir realus pasaulis ikimokyklinio amžiaus vaikui yra vienodai reikšmingi, todėl pasakos jam suteikia svarbios patirties. Kadangi vaikiškos pasakos dažniausiai baigiasi laimingai, tai jam leidžia tikėti gerąja patirtimi. Vėliau jam tai gali būti puikus įkvėpimo šaltinis.
- Savęs ir pasaulio pažinimas. Pasakos, skaitomos knygos padeda vaikams susiformuoti vertybes, perprasti tam tikras gyvenimo, žmonių bendravimo taisykles, suvokti pasaulį ir save. Drąsaus personažo nuotykiai ar kokios nors įveiktos kliūtys, sudėtingos situacijos vaikui gali padėti įveikti jo baimes, nerimą.
- Knygų žodynas - kalbos ugdymo mokykla. Knygų skaitymas turi pranašumą prieš kalbėjimą šnekamąja kalba. Rašytinis tekstas skiriasi nuo kasdien mūsų vartojamos kalbos. Skaitydami eilėraščius ar senovines pasakas, susiduriame su žodžiais, kurių apskritai nevartojame. Tai plečia vaikų žodyną bei suvokimą apie kalbos turtingumą.
- Kiekvienas vaikas turi jam pritaikytas pasakų pasaulio duris. Pasakų pasaulis yra vaizduotės vaisius ir jo nereikėtų išsigąsti. Kai kurie pasakų personažų veiksmai gali atrodyti žiaurūs, tačiau jie būtini pasakų magijai perteikti. Dauguma vaikų yra pasirengę suvokti šias pasakų magijos priemones. Žinoma, pasitaiko itin jautrių vaikų, kuriems kai kurie pasakų vaizdai sukelia pernelyg gilių neigiamų emocijų. Tėvai turėtų įsiklausyti į savo vaiką ir parinkti jam tinkamiausias pasakas.
- Pasakų skaitymas nėra garantija, kad vaikas pamils knygas. Vaikai mokosi iš tėvų pavyzdžio.
Sportas ir daržovės - sveiko gyvenimo būdo pagrindas
Šalia pasakų, svarbu vaikams nuo mažens diegti sveikos gyvensenos įpročius. Fizinis aktyvumas ir sveika mityba yra neatsiejami dalykai, kurie padeda vaikams augti sveikiems ir stipriems.
Fizinis aktyvumas - energijai ir sveikatai
Fizinis aktyvumas yra būtinas vaiko organizmui. Mankštos, žaidimai lauke, sportas - visa tai padeda stiprinti raumenis, gerinti koordinaciją ir didinti ištvermę. Kauno lopšelis - darželis „Rasytė“ paskelbė organizuojantis respublikinę virtualią vaikų piešinių parodą „Aš piešiu sportą“.
Taip pat skaitykite: Sporto Pasakos: Nuo Antikos Iki Monstrų Šalies
Sveika mityba - energijos šaltinis
Sveika mityba yra ne mažiau svarbi nei fizinis aktyvumas. Vaikams reikia valgyti daug vaisių, daržovių, grūdinių produktų ir liesos mėsos. „Varpukų” grupėje dvi savaites svečiuose karaliavo morka ir obuolys. Ugdytiniai su mokytojomis kalbėjosi apie jų svarbą ir naudą. Vaikai sužinojo daug naudingos informacijos, tokios kaip: morkos auga darže, giliai žemėje, turi ilgą uodegėlę, yra oranžinės spalvos daržovė būna įvairių dydžių (ilgos, trumpos, didelės, mažos, plonos, storos). Obuolys auga sode ant medžio, vadinamo obelimi. Obuoliai būna įvairių spalvų (raudoni, geltoni, žali) ir dydžių. Morkose ir obuoliuose gausu vitamino C, kuris stiprina mažų vaikų sveikatą ir saugoja juos nuo įvairių ligų. Valgysi obuolius - turėsi sveikus, gražius dantukus. Valgysi daug morkų - bus sveikos akytės.
Pasaka „Sveikata ir sportas“
2024 m. spalio 10 d. ,,Bitučių“ grupės ugdytiniai gilino žinias apie sveiką maistą. Juos aplankė VSB specialistė Ieva Kalvinskaitė, kuri vaikams pasekė pasaką ,,Sveikata ir sportas“. Supažindino su maisto piramide, aptarė koks maistas turėtų būt valgomas dažnai, o koks - retai. Tai pat vaikams priminė, kodėl svarbu sportuoti.
Sveikos gyvensenos įpročių formavimas darželyje
Darželyje vaikai mokosi sveikos gyvensenos įpročių. Jie dalyvauja mankštose, žaidžia lauke, mokosi taisyklingai plauti rankas ir prižiūrėti dantukus.
Dantų priežiūra - nuo mažens
Balandžio 10 dieną „Spinduliukų“ grupėje, svečiavosi sveikatos specialistė Ieva. Ji skatino ugdytinius rūpintis savo dantukais, juos taisyklingai valytis, patarė kokius maisto produktus rinktis, kad dantukai būtų stiprūs, gražūs ir balti.
Rankų higiena - apsauga nuo ligų
,,Obuoliukų“ grupės vaikai, kartu su sveikatos specialiste Ieva, balandžio 3-iąją dieną gilino žinias apie šiukšlių rūšiavimą: kalbėjo apie šiukšlių rūšiavimo svarbą, gamtos tausojimą, saugojimą, mokėsi rūšiuoti, aptarė, kokios šiukšlės turi būti metamos į spalvotus konteinerius.
Taip pat skaitykite: Futbolo akademijų vertinimas
Psichologinis ugdymas - emocinė gerovė
Šalia fizinės sveikatos, svarbu rūpintis ir vaiko emocine gerove. Psichologinis ugdymas padeda vaikams suprasti savo jausmus, išmokti bendrauti su kitais ir spręsti konfliktus.
Emocijų pažinimas
Sausio 28 dieną, pasikvietėme į svečius Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologę, Ramintą Bartusevičienę, kuri vedė 3 užsiėmimus. Pirmojo užsiėmimo metu su vaikais kalbėjo apie pagrindines 4 emocijas: liūdnas, linksmas, piktas ir išsigandęs. Vaikai bandė pavaizduoti šias emocijas, aptarė dėl kokios priežasties jos sukyla, kaip reikia nuslopinti sukilusį pyktį, ką reikia daryti ir kas padeda kaip vaikams liūdna.