Šiame straipsnyje nagrinėjamos aplinkybės, dėl kurių neįvyko 1940 metų olimpiada, atsižvelgiant į to meto geopolitinę situaciją ir jos įtaką sporto pasauliui. Straipsnis apima laikotarpį nuo XX amžiaus pradžios iki Antrojo pasaulinio karo, analizuojant, kaip kariniai konfliktai ir politiniai nesutarimai paveikė olimpinių žaidynių likimą.
Įžanga
Olimpinės žaidynės, kaip vienas didžiausių sporto renginių pasaulyje, ne kartą susidūrė su iššūkiais, kuriuos lėmė politiniai ir kariniai konfliktai. Žaidynės, turėjusios vykti 1940 metais, tapo viena iš aukų, kai pasaulį apėmė Antrojo pasaulinio karo nuojauta. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kokie veiksniai nulėmė šios olimpiados atšaukimą ir kokią įtaką tai turėjo sporto bendruomenei.
Priešistorė: Olimpinis Judėjimas Lietuvoje
Lietuvos sportininkai į tarptautinį olimpinį sportą įsiliejo tik praėjus 28 metams po pirmosios šių laikų olimpiados Atėnuose 1896 m., bet suprantama, tai diktavo mūsų krašto istoriniai įvykiai. Juk iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuva patyrė didžiausią emigracijos bangą. Tuo metu ieškoti laimės svetur iš Lietuvos išvyko daugiau kaip ketvirtis milijono gyventojų. Apsigyvenę kitose šalyse, gabūs lietuviai olimpiniame sąjūdyje pradėjo reikštis svetur ir manoma, kad daugiau kaip 20 lietuvių kilmės sportininkų galėjo varžytis su Amerikos ar Australijos žemynų vėliava - kur buvo daugiausia lietuvių emigrantų. Tačiau vos atgavusi valstybingumą Lietuva nesnaudė: pradėjo kurti daug svarbių institucijų, pamažu naujam gyvenimui kėlėsi kultūra ir sportas. Tiesa, valstybė nepaveldėjo daug kūno kultūros ir sporto tradicijų, todėl reikėjo naujo proveržio, juolab kad į šalį ėmė grįžti po pasaulį išblaškyti lietuviai, tarp kurių buvo ir sportininkai Steponas Garbačiauskas, Elena Kubiliūnaitė, Steponas Darius ir kiti. Ir nors Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pirmą kartą įkurtas tik 1937 m. gruodžio 18 d., iki tol jo funkcijas atliko 1922 m. įkurta Lietuvos sporto lyga, sėkmingai koordinavusi visą šalies sportinį judėjimą ir net įgijusi išimtinę teisę atstovauti Lietuvai 1924 m. Paryžiaus ir 1928 m. Amsterdamo vasaros bei 1928 m. Sankt Morico žiemos olimpinėse žaidynėse.
Vos šešerius metus gyvavusios nepriklausomos Lietuvos olimpinis debiutas įvyko 1924 m. Paryžiuje, kaip ir šiemet. Šie metai laikomi ir Lietuvos olimpinio judėjimo tarptautinio pripažinimo data. Tuomet olimpinių žaidynių organizaciniam komitetui mūsų šalies paraiškoje buvo įrašytos septynios sporto šakos, bet žaidynėse dalyvavo tik futbolininkai ir dviratininkai. 1924 m. gegužės 25 d. 15.30 val. Paryžiaus „Pershing“ stadione rungtynes su būsimaisiais žaidynių vicečempionais šveicarais pradėjo Lietuvos futbolininkai. Šios futbolo rungtynės ir laikomos Lietuvos olimpiniu debiutu. Kartu nesitreniravusi, likus kelioms dienoms iki žaidynių surinkta lietuvių komanda, praėjus dešimčiai valandų po 40 val. kelionės traukiniu, debiutines rungtynes šveicarams pralaimėjo 0:9 ir į kitą etapą nepateko. Debiutas buvo nesėkmingas ir mūsų dviratininkams. Du iš jų, sugedus dviračiams, distancijos nebaigė. Bet šiuo atveju svarbiausiai buvo dalyvauti - juk tai buvo pirmoji mūsų olimpiada po visų nepriklausomai valstybei tekusių išbandymų.
Dalyvauti IX vasaros olimpinėse žaidynėse Amsterdame 1928 m. Lietuva išsiuntė du boksininkus, keturis dviratininkus, penkis lengvaatlečius ir vieną sunkumų kilnotoją - iš viso 12 sportininkų. Geriausią rezultatą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, pasidalijęs 5-8 vietomis. O žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuva debiutavo 1928 m. vasarį, Šveicarijos kurorte Sankt Morice. Čia varžėsi vienintelis čiuožėjas Kęstutis Bulota, kuris visose trijose greitojo čiuožimo rungtyse pateko į trečiuosius čiuožėjų dešimtukus. Lietuvos sporto lygos vadovai atsiliepė ir į gautus JAV olimpinio komiteto kvietimus dalyvauti 1932 m. III žiemos žaidynėse Leik Plaside ir tų pačių metų X vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele. Tačiau dėl šalies fizinio ugdymo reformos ir materialinių nepriteklių Lietuvos sportininkai į tolimus JAV miestus nenuvyko. Beveik tuo pat metu buvo reformuojama ir šalies sporto sistema. Priėmus Kūno kultūros įstatymą 1932 metais, buvo įsteigti Kūno kultūros rūmai, perėmę Lietuvos sporto lygos ir Lietuvos futbolo lygos funkcijas. Reformos gal būtų buvusios ir į gerą, bet į 1936 m. rengtas olimpines žaidynes Vokietijoje, Berlyne lietuvių sportininkai dalyvauti jau nebuvo kviečiami dėl sparčiai prastėjančių valstybių tarpusavio santykių, o prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, planuotos 1940 m. Tokijo olimpinės žaidynės buvo atšauktos. Taigi Lietuvos sportininkams per visą tarpukario laikotarpį teko garbė dalyvauti tik dvejose iš šešerių organizuotų vasaros olimpinių žaidynių.
Taip pat skaitykite: 1916, 1940 ir 1944 metų olimpiados: kodėl jos neįvyko?
Vis dėlto kaip tik tuo sunkiuoju laikotarpiu, kaip jau buvo užsiminta, 1937 m. pagaliau pajudėjo Lietuvos olimpinio komiteto steigimo reikalai, o nepriklausomybės dvidešimtmetį buvo nuspręsta paminėti Tautine olimpiada. Gruodžio 18 d. komiteto sudėtis buvo patvirtinta, jo pirmininku paskirtas Kūno kultūros rūmų direktorius Vytautas Augustauskas-Augustaitis, po kelių dienų išrinktas ir prezidiumas, o komiteto darbas buvo vainikuotas 1938 m. vykusios pirmosios Tautinės olimpiados sėkme. 1939 m. Lietuvos olimpinį komitetą pripažino ir Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK). 1940 m. iš TOK atėjo kvietimas Lietuvos sportininkams dalyvauti XII olimpinėse žaidynėse Helsinkyje, tačiau dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo šios žaidynės ir vėl neįvyko. Lietuvą okupavus rusams, nutrūko ir mūsų olimpiečių ryšiai su TOK. Daugelis to meto Lietuvos olimpinio sporto vadovų ir olimpiečių buvo represuoti. 1952-1988 m. Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse galėjo dalyvauti jau tik kaip Sovietų Sąjungos rinktinės nariai.
1940 Metų Olimpiados Likimas: Nuo Vilties Iki Atšaukimo
1940 m. olimpinės žaidynės iš pradžių buvo numatytos Tokijuje, Japonijoje. Tai turėjo būti pirmas kartas, kai olimpiada vyksta ne Vakarų pasaulyje, simbolizuojant globalų sporto judėjimo mastą. Vis dėlto, situacija Azijoje sparčiai blogėjo dėl Japonijos agresijos Kinijoje.
Japonijos Atsisakymas ir Naujos Vietos Paieška
1937 m. Japonija pradėjo karą su Kinija, kuris pareikalavo didelių finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Dėl karo veiksmų ir augančio tarptautinio spaudimo, Japonijos vyriausybė 1938 m. atsisakė teisės organizuoti olimpines žaidynes. Tai buvo precedento neturintis įvykis, privertęs Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK) ieškoti naujos vietos žaidynėms.
Helsinkis: Trumpalaikė Viltis
Po Japonijos atsisakymo, TOK pasirinko Helsinkį, Suomiją, kaip naująją 1940 m. vasaros olimpinių žaidynių vietą. Suomija, kaip neutrali šalis, atrodė tinkama alternatyva, galinti užtikrinti saugią ir taikią aplinką sportininkams iš viso pasaulio. Tačiau, viltys surengti olimpiadą Helsinkyje greitai žlugo.
Antrasis Pasaulinis Karas ir Galutinis Atšaukimas
1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietija įsiveržė į Lenkiją, pradėdama Antrąjį pasaulinį karą. Karas greitai išplito po Europą, įtraukdamas vis daugiau šalių į konfliktą. Suomija, nors ir neutrali, taip pat netrukus buvo įtraukta į karą, kai 1939 m. lapkritį Sovietų Sąjunga įsiveržė į Suomiją, pradėdama Žiemos karą.
Taip pat skaitykite: Žaiskite tenisą vasarą!
Šiomis aplinkybėmis, Suomija nebegalėjo užtikrinti saugumo ir stabilumo, reikalingo olimpinių žaidynių organizavimui. TOK neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik atšaukti 1940 m. olimpines žaidynes. Tai buvo skaudus smūgis sporto pasauliui, kuris tikėjosi, kad olimpiada taps taikos ir vienybės simboliu karo niokojamame pasaulyje.
Kitos Atšauktos Olimpiados Dėl Karų
1940 m. olimpiada nebuvo vienintelis kartas, kai karas sutrukdė olimpinių žaidynių planams. Pirmasis pasaulinis karas taip pat pareikalavo savo aukų, kai 1916 m. Berlyno olimpinės žaidynės buvo atšauktos. Be to, 1944 m. Londono olimpinės žaidynės taip pat neįvyko dėl Antrojo pasaulinio karo.
1916 m. Berlyno Olimpiada
Vokietijos imperija siekdama surengti šias olimpines žaidynes Berlyne laimėjo konkursą prieš Aleksandriją, Amsterdamą, Briuselį, Budapeštą ir Klivlandą. Ruošiantis renginiui 1913 metais buvo pastatytas naujas 30 tūkst. žmonių talpinęs olimpinis stadionas, tačiau jau po metų olimpiada buvo atšaukta dėl prasidėjusio Pirmojo pasaulinio karo.
1944 m. Londono Olimpiada
Kai olimpiados organizavimo atsisakė Japonija, 1940-aisiais renginį dar buvo tikimasi perkelti į Helsinkį, tačiau dėl 1939-asiais prasidėjusio karo Europoje olimpiada neįvyko nei Suomijoje, nei 1944 metais Jungtinės Karalystės sostinėje Londone. Šansą atsigriebti britai gavo po karo - jie surengė 1948-ųjų olimpines žaidynes, į kurias nebuvo kviečiami Vokietijos ir Japonijos atletai.
Olimpiados Po Karo: Vilties Sugrąžinimas
Po Antrojo pasaulinio karo, olimpinis judėjimas atgimė. 1948 m. Londono olimpinės žaidynės tapo simboliu atsigavimo ir naujos pradžios. Žaidynės subūrė sportininkus iš viso pasaulio, įrodydamos, kad sportas gali būti galingas vienybės ir taikos įrankis.
Taip pat skaitykite: Sporto fiziologija: ištvermės dominavimas
Politiniai Aspektai ir Boikotai Olimpiadose
Olimpinės žaidynės ne kartą tapo politinių nesutarimų arena. Šalys boikotavo žaidynes dėl politinių priežasčių, tokiu būdu išreikšdamos savo poziciją įvairiais klausimais.
1980 m. Maskvos Olimpiados Boikotas
Dėl SSRS invazijos į Afganistaną Maskvos olimpines žaidynes boikotavo ne tik JAV, bet ir dar 60 valstybių, tokių kaip VFR, Japonija, Kinija ar Kanada. Tai buvo didžiausias boikotas per visą olimpiados istoriją. Los Andželo olimpines žaidynes boikotavo SSRS ir 13 jos sąjungininkių.
Koronaviruso Pandemija ir 2020 m. Tokijo Olimpiados Perkėlimas
Šiuolaikinėje istorijoje, pasaulinė koronaviruso pandemija taip pat paveikė olimpinių žaidynių likimą. 2020 m. Tokijo olimpiada buvo atidėta metams, o tai buvo pirmas kartas, kai olimpinės žaidynės buvo perkeltos dėl sveikatos priežasčių.
Dėl koronaviruso kilusi krizė buvo aptarta telefonu tarp Th.Bacho ir Japonijos ministro pirmininko Shinzo Abe. „Olimpiada neatšaukta, bet žaidynės bus surengtos 2021 metų vasarą“, - antradienį popiet apie istorinį sprendimą pranešė Japonijos premjeras. Tai pirmasis kartas, kai olimpinės žaidynės yra nukeliamos. Sh.Abe patvirtino, kad Th.Bachas sutiko 100 procentų su prašymu nukelti žaidynes „maždaug metus“, kilus vis didesniam spaudimui iš aplinkos. Per pastarąsias dvi dienas daug sportininkų, o taip pat nacionalinių olimpinių komitetų pradėjo reikalauti žaidynes nukelti, nes atletų pasirengimas tapo chaotiškas arba neįmanomas. Šalys jau rengėsi boikotui Kanada ir Australija pirmosios paskelbė apie boikotą: kad nesiųs savo atletų į žaidynes, jei jos vyktų šiemet numatytu laiku - liepos 24 - rugpjūčio 9 dienomis. Tuo pačiu didžiosios šalys, kaip JAV, Vokietija, Lenkija taip pat kreipėsi dėl olimpinių žaidynių perkėlimo į 2021 metus. CNN skaičiavimais, olimpinių žaidynių Japonijoje biudžetas siekia 25 mln. dolerių. Kokie bus nuostoliai perkėlus į 2021-uosius, kol kas nežinia. Anot IOC, daugiau nei 6 tūkst. atletų iš viso pasaulio yra užsitikrinę bilietus į olimpines žaidynes, tarp jų ir 23 mūsų šalies sportininkai. Tačiau dešimtys atletų Lietuvoje ir tūkstančiai pasaulyje dar vylėsi patekti į žaidynes per atrankos varžybas, kurias visiškai sujaukė koronavirusas.