Įvadas
Pasaulio vandens sporto šakų diena - tai šventė, skirta paminėti ir populiarinti įvairias vandens sporto šakas. Ši diena suteikia galimybę susipažinti su vandens sporto istorija, pasiekimais ir įdomiausiais faktais. Straipsnyje aptarsime šios dienos istoriją, vandens sporto šakų čempionatus ir jų reikšmę, bei vandens sporto šakų įvairovę.
Pasaulio vandens sporto šakų čempionato istorija
Pasaulio vandens sporto šakų čempionatai - tai svarbūs tarptautiniai renginiai, kuriuose varžosi geriausi pasaulio atletai. Šių čempionatų istorija siekia XX amžių.
Čempionatų raida
- Pirmasis pasaulio vandens sporto šakų čempionatas buvo surengtas prieš 40 metų. Jis įvyko Belgrade „Tašmajdan“ sporto centre.
- XX amžiuje šios varžybos buvo rengiamos neritmingai. Tarp čempionatų būdavo dvejų, trejų, ketverių ar net penkerių metų pertraukos.
- Kas dvejus metus čempionatai pradėti rengti tik 2001 metais.
- Šių metų vandens sporto šakų čempionatas yra 15-asis.
Čempionatų geografija ir dalyviai
- Barselona yra trečiasis miestas, kuriame čempionatas rengiamas antrą kartą. Po du sykius geriausius vandens sporto šakų atstovus taip pat priėmė Pertas ir Roma.
- Pirmajame čempionate dalyvavo 686 sportininkai, kovoję dėl 37 medalių komplektų. Daugiausia dalyvių sulaukė 13-asis čempionatas Romoje, kuriame varžėsi 2556 sportininkai. Praėjusiame čempionate 2011 m. Šanchajuje dalyvavo 2220 sportininkų iš 181 šalies. Jie išsidalijo 65 medalių komplektus. Keliose rungtyse prizininkų rezultatai buvo vienodi, todėl organizatoriams prireikė ne 195, o 198 medalių.
Medalių lentelė
- Daugiausia medalių per visą čempionatų istoriją iškovojo JAV sportininkai. Jie laimėjo 200 aukso, 156 sidabro ir 110 bronzos apdovanojimų. Toliau medalių lentelėje rikiuojasi Kinija (89, 67 ir 49), Vokietija (įskaitant VDR; 85, 101 ir 89), Rusija (įskaitant SSRS; 77, 73 ir 67) ir Australija (70, 70 ir 56).
- JAV medalių įskaitą laimėjo net 11 kartų. Po sykį amerikiečius iš pirmosios vietos išstūmė VDR, Kinija ir Australija. Įdomu, kad JAV pasaulio čempionatas dar nebuvo rengiamas nė karto.
- Per visą čempionatų istoriją daugiausia medalių laimėjo amerikietis Michaelas Phelpsas. Jis dalyvavo 6 pirmenybėse ir iškovojo 26 aukso, 6 sidabro bei 1 bronzos medalį. Daugiau negu 10 kartų pasaulio čempionais tapo amerikietis Ryanas Lochte (12 aukso, 3 sidabro, 4 bronzos), australas Ianas Thorpe‘as (11, 1, 1), australas Grantas Hackettas (10, 6, 2) ir amerikietis Aaronas Peirsolas (10, 2, 0).
- Tarp moterų daugiausia kartų čempione tapo australė Libby Trickett (9, 2, 4).
Lietuvos pasiekimai
- Nepriklausomos Lietuvos sportininkai laimėjo 2 bronzos medalius. Lietuviams abukart laimingas buvo Romos baseinas. 1994 m. Italijos sostinėje Raimundas Mažuolis užėmė trečiąją vietą 50 m plaukime laisvu stiliumi, 2009 m. Giedrius Titenis taip pat buvo trečias plaukdamas 200 m krūtine.
- Praėjusiame čempionate Lietuvai atstovavo 4 plaukikai, 1 plaukikė ir 2 šuolininkai į vandenį. Atstovaudami SSRS lietuviai laimėjo du medalius. 1978 m. auksą iškovojo Lina Kačiušytė, 1982 m. sidabrą - Robertas Žulpa.
Vandens sporto šakų įvairovė
Pasaulyje egzistuoja daugybė vandens sporto šakų, pritraukiančių įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmones.
Plaukimas
Lietuvos plaukimo federacijos duomenimis, Lietuvoje sportinį plaukimą propaguoja per 4,3 tūkst. žmonių: 2,9 tūkst. vyrų ir 1,4 tūkst. moterų.
Vandenlenčių sportas ir irklentės
„Aktyvus stovyklavimas“ - vaikų ir jaunimo neformalaus ugdymo organizacija, kviečianti aktyviai leisti laiką visus metus! 🌿 Mūsų stovyklos - tai sportas, judesys, draugystės, nuotykiai ir nepamirštami įspūdžiai gamtoje. Esame patyrusi, energinga ir nuoširdi komanda, kuri daugiau nei 20 metų kuria vaikams nepamirštamas stovyklų akimirkas visoje Lietuvoje. Mūsų tikslas - padėti augti aktyvioms, drąsioms, smalsioms ir kūrybingoms asmenybėms! 🚗 Kartingų stovykla - Klaipėdos r. Kai vasara pasibaigia, mūsų linksmybės nesustoja!
Taip pat skaitykite: Bokso organizacijos apžvalga
Kaip atrodo stovyklos diena? 🌅 Rytas - mankšta, krosas arba joga. 🍽️ Skanus ir subalansuotas maitinimas - 4 kartus per dieną. 🎯 Užsiėmimai pagal pasirinktą sporto šaką (pagal orą - burlentės, irklentės, vandenlentės ar vidaus veiklos). 🏐 Vakare - sporto rungtys, orientaciniai žygiai, „Protų mūšiai“, laužai, motyvaciniai filmai ir bendros diskusijos. ✔️ 85 % vaikų sugrįžta dar ir dar kartą. ✔️ Dirba kvalifikuoti instruktoriai ir patyrę vadovai. ✔️ Užtikrinamas saugumas, tinkamas inventorius, apsaugos priemonės. ❗ Ribotas telefonų naudojimas. ❗ Be kompiuterių. 📸 Stovyklos pabaigoje - diplomai, medaliai, nuotraukų rinkiniai. 🎁 Šauniausiems - ypatingi prizai nuo rėmėjų! 👨👩👧👦 Vaikai išvyksta su šypsenomis, o tėvai - su ramybe ir džiaugsmu. LINKIME JUDĖTI IR AUGTI! „Aktyvus stovyklavimas“ - kelias į aktyvų gyvenimą!
Vandensvydis
„Vandensvydis - komandinis žaidimas. Jis vienija stiprius, valingus, ištvermingus žmones, kurie visur - ir vandenyje, ir gyvenime pasižymi draugiškumu, yra susitelkę“, - sako Lietuvos vandensvydžio sporto federacijos prezidentas Anatolijus Asajavičius.Lietuvos vandensvydžiui pernai sukako 90 metų. Šis jubiliejus buvo paminėtas gruodžio 11 d., o į renginį susirinko įvairių kartų vandensvydininkai.„Vandensvydis - pirmasis komandinis žaidimas, 1900 m. įtrauktas į Paryžiaus olimpinių žaidynių programą. Jose dalyvavo Prancūzijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos komandos. Moterų vandensvydis olimpine sporto šaka tapo 2000-aisiais Sidnėjuje.
Lietuvoje vandensvydį 1931 m. pirmieji pradėjo žaisti Klaipėdos „Poseidono“ klubo sportininkai. Pirmasis Lietuvos vandensvydžio čempionatas įvyko Zarasų ežeruose 1949 m. 1953 m. buvo įkurta Lietuvos vandensvydžio sporto federacija (LVSF), kuri 1992-aisiais buvo priimta į Tarptautinę vandens sporto šakų federaciją (FINA). Vandensvydis žaidžiamas stačiakampiame vandens plote, kurio matmenys 30×20 m (moterys 25×20 m), baseine arba vandens telkinyje. Komandos žaidžia skirtingų spalvų kepuraitėmis, o vartininkų kepuraitės - raudonos. Žaidžiami keturi kėliniai po 8 minutes grynojo laiko. Visiems žaidėjams kojomis negalima siekti baseino dugno, plaukti galima įvairiais stiliais“, - trumpai sporto šaką pristato buvęs vandensvydininkas, Lietuvos vyrų rinktinės bei Elektrėnų „Žaibo“ komandos vyriausiasis treneris A.Asajevičius.
Metams bėgant vandensvydis keitėsi. Anksčiau žaidėjai buvo skirstomi į vidurio puolėjus, gynėjus, puolėjus, o dabar jie visi universalūs, žaidžia įvairiose pozicijose. Visi gerai plaukia, yra fiziškai stiprūs, atakuoja iš įvairių padėčių. Lietuvoje visą laiką vykdavo principinės Vilniaus ir Kauno dvikovos: kelerius metus dominavo Kauno „Raudonasis spalis“, „Banga“, „Lituanica-Gaja", po to atėjo eilė Vilniaus „Baltic Amadeus“, o dabar trejus metus iš eilės tvirtu lyderiu tapo pusiau profesionalus Elektrėnų „Žaibas“, kuriam vadovaujate. Kokie pagrindiniai tikslai keliami šiai geriausiai Lietuvos komandai?- Patys aukščiausi. Žaidėjai, kurie atstovauja „Žaibui“, yra ir Lietuvos nacionalinės vyrų rinktinės nariai. Šios komandos atsiradimas - tai 2016-2019 m. LVSF vadovavusio prezidento Andriaus Jankūno iniciatyva. Jis ėmėsi šio nelengvo išbandymo, ir federacija ryžosi suburti pusiau profesionalią komandą. Dabar „Žaibo“ komandą jau galima vadinti profesionalia, nes joje žaidžia ir legionierių iš kitų šalių, vyrai treniruojasi dukart per dieną. Per savaitę komanda dirba 9-12 kartų. Plaukimo ir bendrojo fizinio rengimo pratybos vyksta rytais Vilniuje, o žaidimą tobuliname pagrindinėje mūsų bazėje - Elektrėnų plaukimo baseine.
Dalis mūsų žaidėjų gyvena Kaune, dalis Vilniuje, prisijungia ir Elektrėnų jaunimas. „Žaibas“ turi du mikroautobusus, todėl dėl transporto problemų nekyla. Elektrėnų savivaldybė mums sudaro gana geras treniruočių sąlygas. Komanda jau mėgino dalyvauti Europos čempionate - rungtyniavo Čempionų lygoje. Viską bandome daryti, kad sulauktume istorinio momento ir žaistume su pajėgiausiomis Europos nacionalinėmis vyrų rinktinėmis. Per pandemijos laikotarpį truputį išsibarstė mūsų jaunimas. Tačiau jo turime tikrai neblogo. Yra perspektyvių jaunų žaidėjų Kaune, Elektrėnuose, gaila, kad į pratybas Elektrėnuose nelabai veržiasi vilniečiai. „Žaibo“ komandos gretas jau artimiausiu metu turi galimybių papildyti 3-4 elektrėniškiai. Lietuvos vandensvydžio sporto federacija jaunimui skiria didelį dėmesį. Šalies 17-mečių rinktinė pernai nemažai rungtyniavo, dalyvavo trijuose stambiuose tarptautiniuose turnyruose - Europos čempionato atrankoje, Europos šiaurės šalių čempionate, Europos tautų turnyre. Jaunimu kol kas nenusiviliame. Federacija ne visada gali daryti įtaką miesto savivaldybėms, kurios skiria laiką ir vietą baseine. Plaukimo takeliai reikalingi ir plaukikams, povandeninio sporto entuziastams, triatlonininkams, penkiakovininkams, mes su jais negalime konkuruoti. Vandensvydžiui dviejų plaukimo takelių neužtenka, juose vandensvydžio neišmokysi žaisti, reikia mažiausiai šešių. Vandensvydis žaidžiamas 30×20 m vandens plote. Tie takeliai mums - didelė finansinė našta, todėl reikalinga miesto valdžios pagalba.
Taip pat skaitykite: Apie Pasaulinę vandens dieną
Lietuvoje vandensvydis žaidžiamas Vilniuje, Kaune, Alytuje, Elektrėnuose ir Klaipėdoje. Stengiamės, kad vandensvydis būtų žaidžiamas Radviliškyje, kuriame yra baseinas. Apie šią sporto šaką galvoja kėdainiškiai, kurie mus kviečiasi ir nori, kad supažindintume su vandensvydžiu. Gaila, bet išretėjo Panevėžio žaidėjų gretos ir ten užgeso puoselėtas židinys. Kalbamės su panevėžiečiais ir jų treneriu Mečislovu Grincevičiumi, bandysime vėl atgaivinti šiame mieste vandensvydį. Kaune ir Vilniuje vandensvydį pradėjo žaisti ir moterys. Tikrai tikiu, kad Lietuvos moterų vandensvydis ras savo vietą. Labai didelis susidomėjimas juntamas Kaune, kur suburtos merginos, baigusios plaukikių karjeras. Komanda yra ir Vilniuje. Tačiau daug kas priklausys nuo miesto savivaldybių požiūrio į moterų vandensvydį. Jeigu nuo jų nebus nusigręžta, neabejoju, kad merginos pasieks didesnį meistriškumą. Vilniuje merginas ugdo Tadeušas Pašukas, o Kaune - Rimvydas Šimanskas.
Vandensvydininkėms iki 18 metų leidžiama žaisti vienoje komandoje su berniukais. Trenerio T. Pašuko grupėse merginos irgi su vaikinais žaidžia, nes rengti treniruotę vien joms atskirai nėra sąlygų. Susirenkam prieš septynias, daug treniruojamės ant kranto. Kai jau ateina mūsų laikas baseine, tada pusę keturių takų vandens ploto duodu seniau besitreniruojantiems, pusę naujokams. Mes negauname viso baseino, nuo devynių vakaro duoda šešis takus. Mažesnius anksčiau paleidžiu, o vyresnius ilgiau palaikau - jie treniruotę baigia dešimtą, nes kitaip nėra vandens“, - apie nelengvas kasdienes sąlygas pasakoja treneris.Pirmajame Lietuvos moterų čempionate, kuris vyko Elektrėnuose, žaidė dvi Vilniaus miesto sporto centro (VMSC) komandos, sostinės „Pigeon team“, kurią sudarė to paties sostinės sporto centro plaukikės, ir pora Elektrėnų savivaldybės sporto centro komandos merginų. Kadangi dalyvių buvo nedaug, čempionatas vyko pagal mažojo vandensvydžio taisykles (15×10 m vandens plote). Komandą sudarė trys žaidėjos ir viena vartininkė. Vartininkės buvo dvi - jau minėta G. Prušanova ir Evelina Purvelytė, todėl komandos vartininkėmis, kaip ir žaidėjomis, dalijosi. Dvi vyriausios žaidėjos buvo šešiolikmetės, o jauniausia J. Prušanova - vos dešimties. Nors dėl dalyvių amžiaus šį čempionatą labiau derėtų vadinti merginų, o ne moterų, šalies vandensvydžio istorijoje tai didelis įvykis. O žiūrovų ir emocijų jame netrūko.Pirmąjį moterų čempionatą laimėjo T. Pašuko auklėtinės - pirmoji VMSC merginų komanda su seserimis Gabriela ir Karina Prušanovomis. Jų pusseserės tapo vicečempionėmis. Paklaustas, ar šiemet vyks antrasis Lietuvos moterų vandensvydžio čempionatas, T. Pašukas nesudvejoja: „Būtinai padarysim, reikia rengti, nes kitaip nebus mergaičių. Ne tik šalies čempionate, bet ir kitur jas reikia bandyti vežti, nes merginos nori rungtyniauti.“
Vandensvydžio istorija
Manoma, kad vandens rankinį, kuris vėliau tapo vandensvydžiu, 1876 m. pradėjo žaisti anglai ir škotai. Į olimpinių žaidynių programą vyrų vandensvydis įtrauktas 1900 m. Paryžiuje. Pirmieji olimpiniai čempionai - Didžiosios Britanijos atstovai. Pirmasis vyrų pasaulio čempionatas surengtas tik 1973 m. Moterys olimpinėse žaidynėse debiutavo 2000-aisiais Sidnėjuje, o aukso medalius laimėjo baseino šeimininkės australės. Moterų vandensvydžio pasaulio čempionatai rengiami nuo 1986 m., pirmosios čempionės - taip pat australės. Lietuvoje vandensvydį 1931 m. pradėjo žaisti klaipėdiečiai.
Nardymas iš didelio aukščio
Didžiausio sirgalių antplūdžio tikimasi sulaukti nardymo iš didelio aukščio varžybose, kurios moterys šokinės iš 20 m aukščio, o vyrai - net iš 27 m aukščio. Šios varžybos bus nemokamos, todėl tikimasi sulaukti net iki 30 tūkst. žiūrovų.
Vandens sporto šakų reikšmė
Vandens sportas ne tik suteikia fizinį aktyvumą, bet ir ugdo asmenybę bei skatina bendruomeniškumą.
Taip pat skaitykite: Renginiai Lietuvoje: Sniego Diena
Fizinė nauda
Reguliarus užsiėmimas vandens sportu stiprina raumenis, gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, didina ištvermę ir koordinaciją.
Asmeninis augimas
Vandens sportas ugdo drąsą, pasitikėjimą savimi, gebėjimą įveikti iššūkius ir siekti tikslų.
Bendruomeniškumas
Komandinės vandens sporto šakos, tokios kaip vandensvydis, skatina bendradarbiavimą, atsakomybę ir tarpusavio pagalbą.