Įžanga
Futbolas - populiariausia sporto šaka pasaulyje, vienijanti milijonus sirgalių. Pasaulio čempionatas - svarbiausias futbolo turnyras, kurio laukia kiekvienas aistruolis. Šiame straipsnyje panagrinėsime pasaulio čempionato futbolo atributikos istoriją, dabartį ir ateities perspektyvas, taip pat aptarsime Lietuvos futbolo situaciją pasaulio kontekste.
Futbolo atributikos istorija
Pirmieji Valensijos futbolo marškinėliai
Pirmieji Valensijos futbolo marškinėliai buvo balti su juodomis kelnaitėmis. Vėliau klubas nusprendė pakeisti spalvas į oranžinę ir juodą, kurios simbolizavo Valensijos regioną. Oranžinė spalva simbolizuoja regiono auginamus apelsinus, o juoda - ryžtingumą ir atsidavimą.
Marškinėlių dizaino evoliucija
Per daugelį metų Valensijos futbolo marškinėlių dizainas keitėsi. Buvo naudojami įvairūs oranžinės ir juodos spalvų deriniai, eksperimentuota su skirtingais raštais ir šriftais. Tačiau pagrindinė idėja visada išliko ta pati - marškinėliai turi simbolizuoti klubo identitetą ir istoriją.
Vilniaus "Žalgirio" aprangos istorija
Žalia ir balta spalvos dominavo „Žalgirio“ futbolo komandos aprangoje nuo 1967 metų. Ta nauja apranga buvo graži: žali marškinėliai su baltais kalnieriukais ir rankogaliais, baltos kelnaitės, žalios kojinės su dviem plonom baltom juostom viršuje. Prie širdies - ne tradicinė „Žalgirio“ sporto draugijos emblema, bet didelė raidė Ž. Su tokia pačia apranga žaista ir gana sėkmingais 1970, ir nesėkmingais 1971 metais, tik kojinės kartais būdavo žalios, kartais marškinėliai balti su žaliais kalnieriuku ir rankogaliais.
Ne tik 1964 metais pagrindinė „Žalgirio“ marškinėlių spalva buvo raudona. 1965 metais tie marškinėliai buvo su V formos baltu kalnieriuku ir baltais rankogaliais. Beje, tokie patys buvo įsigyti ir žali, bet jais žaista rečiau. Dar buvo balti. Tik kojinės beveik visa sezoną buvo tų pačių spalvų: žalios su plačia balta juosta viršuje. 1966 metais pradedant gegužės mėnesį Vilniuje vykusiomis rungtynėmis su Tbilisio „Lokomotyvu“ (2:0) žaista raudonais marškinėliais, baltomis kelnaitėmis ir baltomis kojinėmis su dviem plonom raudonom juostelėm viršuje. Pergalinga apranga, kuri vos nepalydėjo „Žalgirio“ į Aukščiausią lygą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai
Prieš tai (1977-1980 metais) ji buvo atsarginė, o dažniausiai „Žalgiris“ žaisdavo apsirengęs geltonus marškinėlius su žaliu kalnieriuku ir žaliais rankogaliais. Geltona spalva buvo mėgstama žalgiriečių ir anksčiau. Pirmą kartą juos tokius mačiau 1964 metų rudenį. Kai atėjau į stadioną žiūrėti labai svarbių rungtynių su Maskvos „Lokomotyvu“, iš pradžių nesupratau, kurie čia mūsiškiai: visų kojinės raudonos, kelnaitės baltos, o marškinėliai vienų raudoni su baltom rankovėm (kaip Londono „Arsenal“ klubo), o kitų geltoni. Turėjo žalgiriečiai ir „tigrų spalvas“: geltonų ir juodų vertikalių dryžių marškinėlius (kelnaitės baltos, kojinės geltonos su plačia balta juosta viršuje). Prie „tigrų aprangos“ žalgiriečiai grįžo laimingais 1982 metais (geltoni-juodi vertikaliai dryžuoti marškinėliai, juodos kelnaitės, geltonos kojinės). Tokie buvo mūsų futbolininkai pergalingose rungtynėse (1:0) su Lvivo (Lvovo) ASK „Karpatais“.
Buvo „Žalgiris“ geltonas, raudonas, buvo ir oranžinis. Tai buvo duoklė susižavėjimui Olandijos futbolu, kuris septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje išsiugdė talentingų žaidėjų, trenerių ir beveik iš nieko tapo pasauline galybe. J.Cruyffo, J.Neeskenso, R.Michelso pavardės Lietuvoje buvo tariamos su didele pagarba. Pirmieji oranžinius marškinėlius apsivilkę pradėjo žaisti 1968 metais „Žalgirio“ dubleriai (atsarginė komanda). Dar vienas Vilniaus „Žalgirio“ pagarbos Olandijos futbolui akcentas: 1975 metų sezono pabaigoje mūsų komanda žaidė Amsterdamo „Ajax“ klubui įprastais marškinėliais - baltais su plačia vertikalia raudona juosta priekyje. Kelnaitės ir kojinės irgi buvo kaip „Ajax‘ futbolininkų - baltos. Tai buvo pergalinga forma - su ja vilniečiai laimėjo savo zonos varžybas.
Yra viena spalva, kurios žalgiriečiai per mano sirgimo už „Žalgirį“ šešis dešimtmečius niekada nenaudojo savo aprangoje oficialiose varžybose. Tai - mėlyna spalva. Tik vieną kartą - 1974 metų saulėtą, bet jau šaltoką lapkričio šeštadienį, kai Vilniaus „Žalgirio“ stadione žaidė draugiškas rungtynes su Berlyno „Dinamo“ klubu, mūsų ekipos marškinėlių spalva buvo tamsiai mėlyna (kaip Škotijos rinktinės). Kelnaitės ir kojinės buvo baltos.
Marškinėliai kaip klubo identiteto dalis
Valensijos futbolo marškinėliai yra ne tik sportinė apranga, bet ir svarbi klubo identiteto dalis. Juos su pasididžiavimu vilki ne tik žaidėjai, bet ir klubo gerbėjai. Marškinėliai simbolizuoja klubo istoriją, tradicijas ir vertybes.
Futbolo atributika šiandien
Dabartiniai Valensijos futbolo marškinėliai
Šiuo metu Valensijos futbolo marškinėliai yra oranžiniai su juodomis detalėmis. Ant marškinėlių taip pat puikuojasi klubo herbas ir rėmėjų logotipai. Marškinėliai yra pagaminti iš modernių medžiagų, kurios užtikrina komfortą ir leidžia žaidėjams pasiekti geriausių rezultatų aikštėje.
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
Futbolo atributika ir rinkodara
Ši nuotaikinga fotosesija kelių pastarųjų čempionatų metu skiriama mūsų darbuotojams, kurie, tapę reklaminiais veidais, išdidžiai užsivelka savo mylimų nacionalinių komandų marškinėlius, išsipiešia rankas, veidus. Tačiau palaikome visas komandas ir pasipuošiame visų dalyvaujančių šalių atributika. Pasak rinkodaros vadovo, tiek jam, tiek bravoro darbuotojams futbolas yra daugiau nei tik žaidimas. „Tai universali kalba, kuri suartina žmones. Futbolo grožis mūsų gyvenimui suteikia cinkelio, o vasaromis, kai viskas sulėtėja, tai neretai tampa pačiu laukiamiausiu įvykiu. Fotosesijoje darbuotojai apsivilko visų 24 turnyre žaisiančių komandų marškinėlius.
FIFA ir futbolo atributika
FIFA prezidentas Giannis Infantino pasidžiaugė pasaulio čempionato Rusijoje sėkme ir netgi pasakė, kad tai yra geriausias turnyras futbolo istorijoje. FIFA prezidentas išskyrė gerą turnyro organizacija, stadionų lankomumą bei su futbolu susijusias veiklas.
FIFA prezidentu penktadienį tapo italas Gianni Infantino, Europos futbolo federacijų asociacijos (UEFA) generalinis sekretorius. FIFA pareigūnams suskaičiavus prezidento rinkimų pirmojo rato balsavimo rezultatus, italas Gianni Infantino (Džanis Infantinas), Europos futbolo federacijų asociacijos (UEFA) generalinis sekretorius, pelnė 88 balsus, o Bahreino šeichas Salmanas Bin Ibrahimas Al-Khalifa (Salmanas Bin Ibrahimas Chalifa) - 85.
Tarptautinės futbolo federacijų asociacijos (FIFA) narės penktadienį palaimino svarbias reformas, futbolo pasauliui stengiantis išrauti korupciją, kuri daug metų buvo jos valdančiosios institucijos rykštė.
Lietuvos futbolo situacija pasaulio kontekste
Lietuvos rinktinės reitingas FIFA
Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) atstovai ketvirtadienį paskelbė pasaulio futbolo rinktinių reitingų lentelę. Lietuvos nacionalinė komanda iš 133-iosios vietos pakilo į 126-ąją. Lietuvos rinktinės sąskaitoje - 239 taškai. Pirmauja pasaulio čempionė Vokietija (1558 tšk.). Antrąją vietą užima Brazilija (1431 tšk.), trečiąją - Belgija (1298 tšk.).
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
Ir toliau FIFA nacionalinių rinktinių reitinge krenta Lietuvos rinktinė. Per mėnesį Edgaro Jankausko auklėtiniai iš 145 pozicijos pasislinko į 148-ąją. Tai yra žemiausia Lietuvos rinktinės vieta per visą istoriją.
Naujai paskelbtame FIFA pasaulio futbolo rinktinių reitinge Lietuvos nacionalinė komanda užėmė visų laikų žemiausią vietą - 145-ąją. Ypač prastai mūsų vieta atrodo Europos šalių kontekste.
Naujausiame FIFA nacionalinių rinktinių reitinge Lietuvos futbolininkai užima 100-ąją vietą. Lietuvos rinktinė per mėnesį pakilo laipteliu aukščiau ir su 331 tašku reitinge rikiuojasi 100-ojoje vietoje. Estija taip pat užima 100-ąją vietą, Latvija - 124-a.
Ketvirtadienį atnaujintame FIFA vyrų futbolo rinktinių reitinge Lietuvos rinktinė užėmė 109-ąją vietą ir prarado keturias pozicijas.
Lietuvos kelias į pasaulio čempionatą
Aritmetika - paprasta. Rusijoje žaidė ar žaidžia 14 Europos komandų. Nė viena jų nepralaimėjo visų trejų rungtynių, dešimt pateko į atkrintamąsias varžybas. Reiškia, čempionato standartus visos jos atitiko. 2026-aisiais, kai dabartinį 32 komandų formatą pakeis 48 valstybių rinktinių turnyras, Europa turės 16 vietų. Vienas papildomas bilietas - Italijai, kitas - Olandijai: jos į šių metų pirmenybes nepateko, bet tai labiau anomalija nei tendencija. Ypač italų atveju. Be to, yra Velsas, Airija, Austrija, Turkija, Ukraina, Čekija, Vengrija, Slovakija, Slovėnija ir kitos. Kurioje šio sąrašo vietoje turėtume būti mes?
Sakote, per aštuonerius metus daug gali pasikeisti? Šiltnamyje su pomidorais, o ne lietuviško futbolo ūkyje. Patikėkite, 2026-ieji bus metai, kai mes vėl ieškosime priežasčių, dėl kurių sergame už anglus, vokiečius, italus, brazilus, argentiniečius, portugalus, mažesnius net už mus islandus arba kokius vienkartinius futbolo pusdievius iš Rytų Timoro ar Pietų Sudano, o ne už savus. Menamos priežastys, tikėtina, bus tos pačios.
Pirma - juokinga: mes neturime stadiono. Pasiteisinimas juokingas dėl to, kad joks stadionas, net pats prašmatniausias, neišmokys žaisti futbolo. Didžiausią šiuo metu areną pasaulyje turi Šiaurės Korėja, jei ką. Ir ką?
Antras pasiteisinimas - klaidingas: valstybė futbolui skiria per mažai pinigų. Jokioje šalyje, net ir Lietuvoje, futbolas nėra valstybės išlaikytinis. Jis, kaip ir bažnyčia, yra valstybė valstybėje. Futbolo bendruomenės nusiskundimas Nr.3 - iš lempos lizdo išsuktas: dėl visko kaltas krepšinis. Krepšinis negali būti kaltas dėl to, kad sportiški vaikai nori jį žaisti, o tų vaikų tėvai į kiekvienas svarbesnes šalies rinktinės ar klubų rungtynes kaip į darbą vaikšto apsimuturiavę trispalve, Kauno „Žalgirio“ ar Vilniaus „Ryto“ atributika dabintais aprangos aksesuarais. Tai reiškia tik tiek, kad krepšinio vadovai sugeba dirbti geriau už kitų sporto šakų vadybininkus.
Ketvirta mūsų sirgalių išvada, pateisinanti rinktinės bejėgiškumą - ta, už kurią derėtų duoti per ausį: lietuviai negabūs futbolui. O Arminas Narbekovas? O Valdas Ivanauskas? O Edgaras Jankauskas, Deividas Šemberas? Tai, kad daugelį metų futbolo talentas Lietuvoje nuosekliai pražiopsomas arba - dar blogiau - sužlugdomas, turėtų būti pretenzija dabar veikiančiai sistemai. Tuo pačiu ir atsakymas į klausimą, kodėl mūsų nebus pasaulio pirmenybėse 2026-aisiais. Ir penkta - turbūt universaliausia: esame per maža šalis, kad galėtume surinkti stiprią futbolo rinktinę. Ar tikrai?
Sėkmės pavyzdžiai
Belgija - Kroatija. Visai realus pasaulio čempionato finalo variantas. Dar prieš pirmenybių ketvirtfinalį neatrodė visiška utopija ir kitokios pusfinalio poros: Belgija - Urugvajus, Kroatija - Švedija. Belgija yra skaitlingiausia gyventojų skaičiumi tarp šių keturių šalių - jos pilietybę turi kiek daugiau nei 11 milijonų žmonių. Kroatija gyventojų milijonais Lietuvos beveik, o Urugvajus - visai nepranoksta. Bet jie, kitaip nei mes, turi futbolą. Kodėl? Todėl, kad tai įmanoma. Įmanoma, bet tik tiems, kurie žino, ko nori, ir kruopščiai bei nuosekliai tikslo siekia ne vienerius metus.
Aišku, kad belgiško kelio milimetro tikslumu nepakartosi. Tiems, kurie yra futbolo akligatvyje - gerai, sakykime tiesiau - Lietuvai - įkvepiančiu pavyzdžiu gali tapti ir kitos valstybės. Pavyzdžiui, Islandija. Vos 330 tūkstančių gyventojų turinčios vulkaninės kilmės salos komanda žaidė šiame pasaulio čempionate, o per „Euro-2016“ prieš dvejus metus išgrūdo namo Angliją ir užėmė jos vietą ketvirtfinalyje.
Būtinos permainos Lietuvos futbole
Lietuva to, ko reikia, neturi. Aikščių per mažai, vaikų rengimas daugeliu atveju, ypač provincijoje, vis dar murdosi XX šimtmečio idėjų prieblandoje, Futbolo akademija kažin ar žino, ko pati iš savęs nori ir kam yra reikalinga. Gerai, dar ir stadiono neturime. Turime tik vis didėjančią sąskaitą už betono griaučių išlaikymą sostinės viduryje. Bet svarbiausia - nėra vizijos ir valios imtis revoliucinių sprendimų.
Buvęs Belgijos rinktinės žaidėjas Carlas Hoefkensas, per pasaulio čempionatą paklaustas apie savo šalies futbolo ateitį, tvirtai pareiškė: Belgija turi žaidėjų dešimčiai metų į priekį. Lietuvoje - priešingai: mes neturime žaidėjų dešimčiai metų į priekį. Žodis „neturime“ šiuo atveju nereiškia, kad žaidėjų trūksta. Jis reiškia, kad jų nėra ir dar 10 metų nebus.
tags: #pasaulio #cempionatas #futbolo #atributika