Dviračių sportas, apimantis plento, treko, kalnų ir BMX lenktynes, turi turtingą istoriją, siekiančią XIX amžiaus Europą. Nuo pirmųjų varžybų mediniais dviračiais Prancūzijoje 1869 m. iki šiuolaikinių pasaulio čempionatų ir olimpinių žaidynių, dviračių sportas nuėjo ilgą kelią. Šiame straipsnyje apžvelgsime pasaulio dviračių čempionatų istoriją, svarbiausius Lietuvos dviratininkų pasiekimus ir dabartinę situaciją.
Dviračių sporto ištakos ir raida
Dviračių sportas atsirado Europoje 1860 m. Pirmosios dviračių sporto varžybos įvyko 1869 m. Prancūzijoje. Pasaulio čempionatai rengiami nuo 1895 m. (treko dviračių), nuo 1927 m. (plento dviračių), nuo 1950 m. (kroso), nuo 1990 m. (kalnų dviračių), nuo 1993 m. (BMX). Į šiuolaikinių olimpinių žaidynių programą dviračių sportas įtrauktas 1896 m.
Dviračių sporto disciplinos
Dviračių sportas apima įvairias disciplinas:
- Plento dviračių sportas: vienadienės ir daugiadienės lenktynės, individualiosios (startuojama po vieną), grupinės (bendras startas grupei sportininkų), žiedinės (žiedo formos trasa įveikiama kelias ar daugiau kartų, su tarpiniais finišais, dažnai lenktyniaujama miesto gatvėmis).
- Treko dviračių sportas: hitų (200, 500 ir 1000 m pavienės greičio lenktynės, startas iš vietos ir iš eigos), persekiojimo (nuotoliai: jauniams - 2000 m, moterims - 3000 m ir vyrams - 4000 m), sprinto (1000 m arba 2-3 ratai) lenktynės, individualiosios iškrintamosios lenktynės (10-30 ratų) ir lenktynės su tarpiniais finišais.
- Kalnų dviračių sportas
- BMX (mažųjų dviračių) sportas
- Dailusis važiavimas dviračiais ir dviračių sportiniai žaidimai
Lietuvos dviračių sporto istorija
Lietuvoje dviračių sporto pradininkai buvo Kęstutis ir V. Bulotos, Jurgis Šulginas, dviračių sporto pradžia - 1922 m. I Lietuvos plento dviračių čempionatas įvyko 1922 m. rugpjūčio 22 d.: 1 km pavienio starto lenktynes (1 min 31,0 s) ir 10 km grupines lenktynes (19 min 50,0 s) laimėjo V. Bulota (Kauno Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga). 1924 m. birželio 22 d. surengtas II Lietuvos čempionatas: 110 km grupines lenktynes maršrutu Kaunas-Marijampolė-Kaunas laimėjo J. Vilpišauskas.
1925 m. Kaune, šalia Vytauto parko, pastatytas pirmasis medinis dviračių trekas (172 m ilgio ir 4,4 m pločio). 1926 m. surengtas I Lietuvos treko dviračių čempionatas. Pirmuoju čempionu tapo E. Preisas (Kauno Kovas). 1928 m. vykusiame Lietuvos plento dviračių čempionate 160 km grupines lenktynes maršrutu Kaunas-Vilkaviškis-Kaunas laimėjo Vilius Jankauskas (Kauno Sparta).
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai
1929 m. įvyko pirmosios tarptautinės varžybos Klaipėdoje (dalyvavo Vokietijos dviratininkai). Moterys pirmą kartą dalyvavo varžybose (Kauno čempionate); 100 m lenktynėse startuojant iš eigos laimėjo S. Maliauskaitė (Kauno Lietuvos dviratininkų sąjunga). 1930 m. moterys pirmą kartą dalyvavo Lietuvos čempionate; 100 m (9,0 s) ir 200 m (17,4 s) lenktynėse startuojant iš eigos čempione tapo S.
1931 m. įvyko pirmosios tarpvalstybinės varžybos Lietuva-Latvija. Trasoje Kaunas-Marijampolė-Kaunas nugalėjo J. Bruzdeilijus ir Latvijos komanda; 1932 m. tarpvalstybines revanšo lenktynes Rygoje (100 km) vėl laimėjo Latvija. 1934 m. varžybose aktyviai dalyvavo Klaipėdos krašto dviratininkai. 1935 m. Klaipėdoje pirmą kartą įvyko tarpmiestinės varžybos Kaunas-Klaipėda, jas laimėjo klaipėdiečiai. 1936 m. klaipėdiečiams atiteko visos Lietuvos čempionato prizinės vietos.
1938 m. Lietuvos čempionate visas trumpųjų nuotolių rungtis laimėjo Juozas Pimpis (Kauno Kipras), 100 km lenktynėse Kazys Paršaitis (Klaipėdos Santaros sporto organizacija) užėmė 2 vietą. I Lietuvos tautinė olimpiados 25 km pavienio starto lenktynėse nugalėjo Juozas Pimpis. 1939 m. Lietuvos čempionate keletą kartų pirmą vietą laimėjo S. Severinas (Viktoro brolis), vėliau tapęs profesionaliu boksininku. 1940 m. Lietuvos 100 km lenktynių čempionu tapo Kazys Paršaitis; jis (ir Lietuvos rinktinė) nugalėjo ir trasoje Kaunas-Marijampolė-Kaunas vykusiose Lietuvos ir Latvijos varžybose.
1941 m. pirmąsias Lietuvos ir Baltarusijos dviratininkų varžybas laimėjo Baltarusija. 1942 m. S. Severinas pagerino visus Lietuvos rekordus ir nugalėjo visose Lietuvos čempionato rungtyse. Dviračių sportas vis labiau darėsi masinis. Pradėta dalyvauti SSRS čempionatuose, Pabaltijo spartakiadose. 1948 m. įvyko pirmasis Lietuvos čempionatas paprastais dviračiais, 1950 m. pirmosios kaimo pirmenybės (nugalėjo Č. Rokaitis - 50 km plento, A. Indrelė - 20 km plento ir 10 km kroso lenktynėse). Dviračių lenktynės pirmą kartą įtrauktos į Lietuvos moksleivių spartakiadą; nugalėjo Č. Dobilas ir B.
1961 m. Lietuvos čempionate 4 aukso medalius (kroso ir plento dviračių lenktynėse) pelnė Juozas Grabauskas, jis laimėjo ir žiedines lenktynes gatvėmis. 1979 m. restauruotas dviračių trekas Klaipėdoje. 1984 m. Lietuvoje (Klaipėdoje) buvo 2 specializuotos dviračių sporto bazės. Vilniuje ir Klaipėdoje veikė po 1 olimpinio rezervo sporto mokyklą, Vilniuje buvo dviračių sporto skyrius Aukštojo sportinio meistriškumo mokykloje, 2 dviračių sporto olimpinio rengimo centrai (Vilniuje - plento ir Klaipėdoje - treko), 31 skyrius kompleksinėse vaikų sporto mokyklose; dviratininkai taip pat buvo rengiami Panevėžio internatinėje sporto mokykloje.
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
Nuo 1953 m. rengtos vyrų dviratininkų lenktynės Aplink Lietuvą (tapo tradicinės ir vėliau vadintos daugiadienėmis lenktynėmis), nuo 1959 m. - daugiadienės moterų dviratininkių lenktynės. Pirmosiose vyrų lenktynėse 32 dviratininkai iš Vilniaus išvyko į 855 km trasą, suskirstytą į 7 etapus; nugalėjo Kazys Paršaitis (Dinamo, Klaipėda), vėliau laimėjęs dar trejas lenktynes. Pirmąsias moterų lenktynes laimėjo S. Lietuvos dviratininkai dalyvavo ir nuo 1955 m. rengtose Pabaltijo daugiadienėse lenktynėse. I Pabaltijo daugiadienėse lenktynėse Ryga-Vilnius-Ryga lietuviai pirmųjų vietų neužėmė, Lietuvos komanda liko antra. 1965-1978 m. rengtose tarptautinėse Baltijos draugystės lenktynėse (pranc. Course Baltique de l’Amitié) Lietuvos ir Lenkijos keliais dalyvavo jaunimo amžiaus dviratininkai. Geriausi Lietuvos dviratininkų asmeniniai rezultatai: 1967 m. Antanas Berankis užėmė 4 vietą, 1972 m. A. Kašinas (Klaipėdos Automobilininkas) - 2 vietą, 1974 m. V.
Nuo 1945 m. Lietuvos dviratininkai dalyvavo SSRS dviračių sporto čempionatuose. Jau pirmieji startai Lietuvos sportininkams buvo sėkmingi: 1945 m. Juozas Pimpis tapo SSRS dviračių kroso čempionu, Viktoras Severinas užėmė 3 vietą. Nuo 1946 m. Lietuvos sportininkai kviečiami į SSRS rinktines.
Lietuvos dviratininkai olimpinėse žaidynėse
1924 m. Lietuvos dviratininkai pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse (VIII olimpinės žaidynės, Paryžius): Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas varžėsi 188 km grupinėse plento dviračių lenktynėse ir nuotolio nebaigė. IX olimpinėse žaidynėse (1928 Amsterdamas) dalyvavo 4 Lietuvos dviratininkai: 169 km grupinėse plento dviračių lenktynėse T. Murnikas užėmė 40 vietą, J.
1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse Gintautas Umaras iškovojo aukso medalį treko 4 km asmeninėse persekiojimo lenktynėse, o Gintautas Umaras ir Artūras Kasputis - aukso medalį treko 4 km komandų persekiojimo lenktynėse.
Lietuvos dviratininkai pasaulio čempionatuose
Nuo 1975 m. Lietuvos dviratininkai dalyvauja pasaulio čempionatuose. 1975 m. Jonas Romanovas tapo pasaulio plento čempionu (jauniai, komandų lenktynės). 1978 m. Algimantas Guzevičius užėmė 2 vietą pasaulio plento čempionate (komandų lenktynės), o Algirdas Vaitkus - 2 vietą pasaulio jaunių plento čempionate (komandų lenktynės). 1981 m. Algimantas Šnioka užėmė 2 vietą pasaulio jaunių plento čempionate (komandų lenktynės). 1982 m. Vasilijus Špundovas tapo pasaulio jaunių treko čempionu (komandų persekiojimo lenktynės). 1983 m. Jonas Romanovas užėmė 3 vietą pasaulio treko čempionate (grupinės lenktynės dėl taškų), o Vaclovas Gumuliauskas - 2 vietą pasaulio jaunių plento čempionate (komandų lenktynės).
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
1985 m. Artūras Kasputis tapo pasaulio jaunimo treko čempionu (asmeninės persekiojimo lenktynės) ir užėmė 3 vietą (komandų persekiojimo lenktynės), Gintautas Umaras užėmė 2 vietą pasaulio treko čempionate (4 km asmeninės persekiojimo lenktynės), o Vasilijus Špundovas - 3 vietą (4 km komandų persekiojimo lenktynės). 1986 m. Gintautas Umaras užėmė 2 vietą pasaulio treko čempionate (4 km asmeninės persekiojimo lenktynės) ir 3 vietą (4 km komandų persekiojimo lenktynės), o Remigijus Lupeikis, Aidas Klimavičius, Darius Čivinskas - 3 vietą pasaulio jaunių treko čempionate (komandų persekiojimo lenktynės). 1987 m. Gintautas Umaras tapo pasaulio treko čempionu (4 km asmeninės persekiojimo lenktynės), o Artūras Kasputis - 3 vietą (4 km asmeninės persekiojimo lenktynės).
1996 m. Europos jaunių čempionate sidabro medalį 65 km grupinėse lenktynėse plentu laimėjo Diana Žiliūtė. 1998 m. Edita Pučinskaitė laimėjo prestižines daugiadienes Tour de France lenktynes, Diana Žiliūtė tapo pasaulio 103,2 km grupinių ir Europos 16 km pavienio starto lenktynių plentu čempione (Rasa Mažeikytė užėmė 3 vietą), laimėjo Pasaulio taurę. 2000 m. Diana Žiliūtė laimėjo Pasaulio taurę. 2005 m. Modesta Vžesniauskaitė pelnė bronzos medalį Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionato grupinėse lenktynėse plentu, Aušrinė Trebaitė - sidabro medalį Europos jaunių čempionato individualiosiose lenktynėse plentu laikui, o Gediminas Bagdonas, Ignatas Konovalovas, Aidis Kruopis, Simas Kondrotas - bronzos medalius Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionato 4 km komandinėse persekiojimo lenktynėse treku.
2018 m. pasaulio plento pirmenybėse vyrų grupinėse lenktynėse penkioliktąją vietą užėmė Ramūnas Navardauskas.
Dabartinė situacija
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos dviračių sporto federacija tapo savarankiška, 1991 m. atkurta jos narystė Tarptautinėje dviračių sporto sąjungoje. Tuo metu federacijai priklausė 17 klubų, dirbo 30 etatinių trenerių, treniravosi apie 600 sportininkų. 2007 m. federacijai priklausė 32 klubai, dirbo 42 etatiniai treneriai, treniravosi apie 450 sportininkų. Pagrindinės sporto bazės - Klaipėdoje ir Panevėžyje. 1992 m. įkurta Panevėžio Olimpo sporto mokykla. 2008 m. Panevėžio Cido universalioje sporto arenoje įrengtas dviračių trekas.
Šiuo metu Lietuvoje nėra dviratininkų, kurie sudarytų komandinį persekiojimo kvartetą. Lietuvos nacionalinės dviračių rinktinės vyr. treneris Artūras Kasputis pripažįsta, kad situacija nėra gera, nes elito varžybose dalyvaujantys dviratininkai yra vyresni nei 30 metų ir jų karjera eina į pabaigą. Tačiau jis tiki, kad laikui bėgant ateis jaunimas, kuris vėl papildys profesionalų gretas.
A. Kaspučio indėlis į Lietuvos dviračių sportą
Artūras Kasputis yra viena ryškiausių Lietuvos dviračių sporto asmenybių. Jis - ir 1985 m. pasaulio jaunimo dviračių treko čempionas 3 km individualinėse persekiojimo lenktynėse ir bronzinis prizininkas 4 km komandinėse persekiojimo lenktynėse. A. Kasputis 1994-2002 m. atstovavo Prancūzijos „Casino“ profesionalų klubui, o nuo 2003 m. yra „AG2R La Mondiale“ komandos vienas iš šešių sporto direktorių. Jis taip pat yra Lietuvos dviračių rinktinės vyriausiasis treneris.
A. Kasputis Prancūzijoje dirba jau 26 metus, iš jų septyniolika yra komandos sporto direktorius. Jis teigia, kad Lietuvą visada aplanko po kelis kartus per metus.
A. Kasputis pabrėžia, kad treniruojantis Lietuvoje pagrindinis tikslas buvo pasaulio čempionatai, olimpinės žaidynės, kur dalyvaudavo mėgėjai. Tada mėgėjų ir profesionalų lenktynės vykdavo atskirai, olimpinėse žaidynėse profesionalai negalėdavo dalyvauti. Ir tik per Atlantos olimpines žaidynes jiems buvo leista kovoti dėl medalių kartu su mėgėjais.
A. Kasputis penkis kartus dalyvavo „Tour de France“ daugiadienėse lenktynėse, triskart - „Vuelta Espana“, vieną kartą - „Giro d’Italia“, bet jų nebaigė. Jo profesionalo karjera tęsėsi 10 metų.
A. Kasputis prisimena Seulą, kai tapo olimpiniu čempionu 4 km komandinėse persekiojimo lenktynėse. Jis sako, kad sportuoti pradėjo nuo 1980 m. pas trenerį Vladimirą Kolesnikovą, o pačias svariausias pergales pasiekė vadovaujant treneriui Narsučiui Dumbauskui.
Tomo Vaitkaus karjera
Tomas Vaitkus yra dar vienas žymus Lietuvos dviratininkas. 2002 m. Belgijoje iškovotas pasaulio jaunimo (iki 23 metų) atskiro starto čempiono titulas tapo jo bilietu į didįjį sportą. Vienas ryškiausių momentų Tomo Vaitkaus karjeroje yra 2006 metų pergalė prestižinių „Giro d’Italia“ lenktynių devintajame etape.
Baigęs dviratininko karjerą, Tomas Vaitkus nenutolo nuo sporto ir technikos, tačiau pasuko kiek kita kryptimi. Tomo Vaitkaus atvirumas kalbant apie sporto sunkumus yra neįkainojama pamoka jaunajai Lietuvos dviratininkų kartai. Jo istorija parodo, kad talentas yra tik bazė, nuo kurios atsispiriama, o tikroji sėkmė priklauso nuo gebėjimo kentėti, prisitaikyti ir išgyventi itin konkurencingoje aplinkoje.