2010 m. Pasaulio futbolo čempionato rezultatai: Ispanijos triumfas Pietų Afrikoje

Futbolas - populiariausia sporto šaka pasaulyje, kuria domisi daugiau nei pusė Žemės gyventojų. Šis sportas nėra tik žaidimas, tai momentas, kai nepažįstami žmonės gatvėje apkabina vienas kitą, kai visa šalis devyniasdešimčiai minučių pamiršta skirtumus. Futbolo esmė paprasta: dvi komandos po 11 žaidėjų bando nugabenti kamuolį į varžovų vartus, nenaudojant rankų (išskyrus vartininką).

Futbolo gimtinė ir tarptautinė organizacija

Nors kažką panašaus į futbolą pirmieji pradėjo žaisti italai, šio sporto gimtine laikoma Anglija, kurioje 1848 metais buvo pradėtas žaisti futbolas. Tarptautinė futbolo organizacija (FIFA), vienijanti visas pasaulio valstybes, turinčias futbolo federacijas, buvo įsteigta 1904 metais. Futbolas 1900 m. įtrauktas į olimpinių žaidynių programą.

Pirmasis pasaulio čempionatas

Pirmasis pasaulio čempionatas buvo surengtas 1930 metais Urugvajuje. FIFA 1930 m. Urugvajui patikėjo rengti pirmąjį pasaulio čempionatą ne atsitiktinai, nes 1924 ir 1928 m. būtent Urugvajus laimėjo olimpinį futbolo turnyrą. Pirmosios Pasaulio futbolo čempionato rungtynės buvo sužaistos 1930 m. liepos 13 d., kuomet Prancūzija 4-1 nugalėjo Meksiką, o JAV 3-0 palaužė Belgijos futbolininkus. Pirmąjį Pasaulio futbolo čempionatų įvartį pelnė prancūzas Lucien Laurent.

Pasaulio čempionatai (1930-1938)

Po ketverių metų antrasis pasaulio čempionatas vyko Italijoje, tačiau jame titulą ginantys urugvajiečiai nedalyvavo. Čempionai liko įsižeidę po pirmenybių savo šalyje, kai kelios Europos rinktinės atsisakė atvykti į Pietų Ameriką. Atsakydami tuo pačiu, Urugvajaus futbolininkai pasididžiavo ir atsisakė garbės apginti titulą. Taigi, 1934 m. vykęs turnyras vėl sėkmę atnešė šeimininkams. Savo sudėtį pajėgiais žaidėjas sustiprinę italai „minuso“ sistema vykusiame čempionate nugalėjo JAV (7-1), Ispaniją (po 11 m. baudinių 1-0), Austriją (1-0) ir Čekoslovakiją (po pratęsimo 2-1).

Dar po ketverių metų FIFA nusprendė planetos pirmenybes suorganizuoti Prancūzijoje. Tąkart nuo šeimininkų sėkmė nusigręžė, o ir vėl čempionais tapo italai, kurie apgynė titulą. Italija dar kartą „minuso“ sistema vykusiame turnyre iškovojo 4 pergales ir nugalėjo tokias komandas kaip Norvegija (po pratęsimo 2-1), Prancūzija (3-1), Brazilija 2-1 bei Vengrija 4-2. Tiesa, 1938 m. vykusiame turnyre vėl nedalyvavo Urugvajus, o prie jo prisijungė Argentina. Šios rinktinės į Prancūziją nevyko dėl principo, mat neliko patenkintos FIFA sprendimu antrą turnyrą iš eilės rengti Senajame žemyne. Kadangi jau po metų pasaulyje įsivyravo antrasis pasaulinis karas, FIFA organizacija nerengė turnyrų iki pat 1950 m.

Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai

Pasaulio čempionatas Brazilijoje (1950)

Atsižvelgdama į Urugvajaus principus, FIFA čempionatą surengė Brazilijoje, tačiau tokiu sprendimu organizacija neįtiko Argentinai, Ekvadorui ir Peru. Ne itin glaudūs santykiai su brazilų futbolo konfederacija leido pirmenybėse dalyvauti Čilei, Bolivijai ir Paragvajui. Į futbolo elitą sugrįžę urugvajiečiai dar kartą įrodė, kad jie pasaulio futbolo žemėlapyje išliko galingi net ir po 12 metų pertraukos. Prie grupių etapo grįžusi čempionato sistema Urugvajaus rinktinei buvo palanki, kadangi pagrindiniame etape surinkusi penkis taškus jis iškovojo aukso apdovanojimus. Iš viso 1950 m. vykusiame turnyre Urugvajus iškovojo tris pergales ir kartą sužaidė lygiosiomis. Urugvajus įveikė Boliviją (8-0), Švediją (3-2), Braziliją (2-1).

Vėlesni pasaulio čempionatai (1954-1990)

1954 m. pirmą kartą planetos pirmenybės buvo surengtos Šveicarijoje. Šiame turnyre dalyvavo lygiai 16 komandų, o jame triumfavo Vakarų Vokietija. Tiesa, vokiečiams viskas galėjo baigtis dar grupės etape, nes jame komanda surinko tiek pat taškų kaip ir turkai. Tačiau su jais papildomą mačą žaidę Vokietijos futbolininkai sutriuškino varžovus net 7-2 ir užtikrintai žengė į ketvirtfinalį. Po ketverių metų (1958) pasaulis sužinojo apie naująjį futbolo vunderkindą Pele, kuris buvo kilęs iš Brazilijos. 1962 m. planetos pirmenybės vėl buvo surengtos Pietų Amerikoje, tik šį kartą - Čilėje. Šioje šalyje vėl dominavo brazilai, kurių gretose tąkart 21-erių Pele toks rezultatyvus nebuvo. Futbolininkas iš viso turnyre įmušė vos vieną įvartį, bet tai nesutrukdė Brazilijai antrą kartą paeiliui iškovoti trofėjų.

Dar po ketverių metų (1966) šlovė aplankė Angliją. Šioje šalyje vykęs pasaulio čempionatas buvo sėkmingas šeimininkams, kuriuos į pergales vedė patyręs puolėjas Bobby Charltonas. Anglai finale po pratęsimo rezultatu 4-2 nugalėjo Vakarų Vokietiją ir pirmą kartą istorijoje iškovojo aukso medalius. Brazilijos rinktinė už prastą pasirodymą Anglijoje atsigriebė 1970 m. pasaulio čempionate Meksikoje, kai 29-erių Pele vėl priminė apie save. 1974 m. vėl auksu pasidabino Vakarų Vokietijos futbolininkai. Nors jie savo grupėje liko tik antri, pirmąją vietą užleidę Rytų Vokietijai, patekę į kitą etapą nuo savo kelio nušlavė vieną varžovą po kito. 1978 m. šlovė pasibeldė ir į Argentinos duris. Šioje šalyje vykusios planetos pirmenybės padėjo tvirtą pamatą jos futbolo istorijoje. Nors tąkart 17-metis futbolininkas Diego Maradona turnyre nežaidė, jam buvo suteikta galimybė po ketverių metų Ispanijoje, kur vyko 1982 m. pasaulio čempionatas. Jame titulą gynusi Argentina nepasiekė net pusfinalio, bet jaunasis D.Maradona spėjo pelnyti pirmuosius savo du įvarčius. Pastarajame čempionate triumfavo italai, kurie finale rezultatu 3-1 nugalėjo Vakarų Vokietiją. Tai buvo trečiasis italų titulas istorijoje.

Minėtasis D.Maradona visu gražumu atsiskleidė 1986 m. Meksikoje. Naujoji Argentinos karta pakankamai subrendo tam, jog galėtų pakovoti dėl trofėjų ir tai ji padarė finale 3-2 įveikdama Vakarų Vokietiją. Naujuoju Pele vadintas argentinietis iš viso pelnė penkis įvarčius ir taip iškovojo „auksinį“ turnyro kamuolį. Trečias kartas - nemeluoja. Dvejus metus iš eilės pasaulio čempionato finale žaidę Vakarų Vokietijos futbolininkai galų gale triumfavo Italijoje. Legendinio F.Beckenbauerio treniruojama komanda kovoje dėl aukso rezultatu 1-0 nugalėjo ne ką kitą, o D.Maradonos vedamą Argentiną.

Pasaulio čempionatai po SSRS subyrėjimo (1994-2010)

1991 m. pabaigoje subyrėjus SSRS, maždaug po pustrečių metų pirmą kartą planetos pirmenybes surengė Jungtinės Amerikos Valstijos, kuriose taip pat pirmą kartą žaidė Rusija. Nors pastaroji savo pasirodymą baigė dar grupių etape, jos atstovas Olegas Salenko kartu su bulgaru Hristo Stoichkovu, įmušę po šešis įvarčius, tapo rezultatyviausiais žaidėjais. 1994 m. JAV visiems savo pranašumą įrodė Brazilija. Ji tapo pirmąja šalimi istorijoje, laimėjusia planetos pirmenybes keturiskart. Pietų Amerikos ekipa finale pranoko Italiją.

Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose

1998 m. pasaulis sulaukė pirmųjų naujutėlių čempionų, kuriais tapo Prancūzijos futbolininkai. Zinedine‘o Zidane‘o karta savo šalyje vykusio turnyro finale 3-0 sutriuškino penktojo trofėjaus siekusią Braziliją. Tačiau po ketverių metų brazilai vis dėlto įrodė, kad jie yra pajėgūs pasaulio čempionate triumfuoti penktą kartą ir tai buvo padaryta Pietų Korėjoje bei Japonijoje vykusiame turnyre. Finale brazilams rimčiau nepasipriešino vokiečiai.

Azijoje nuskriausti vokiečiai turėjo puikią galimybę reabilituotis 2006 m., nes FIFA organizacija turnyrą surengė būtent jų šalyje. Deja, bet arti tikslo buvę tuometinio trenerio Jurgeno Klinsmanno auklėtiniai krito pusfinalyje ir turėjo tenkintis bronza. Turnyro finale po pratęsimo ir 11 metrų baudinių triumfavo Italija. Jai tai buvo ketvirtasis titulas istorijoje, todėl pagal šį skaičių aplenkė Vokietiją.

2010 m. Pasaulio futbolo čempionatas Pietų Afrikoje

Iki 2010 m. pasaulio čempionato Pietų Afrikoje, ispanai FIFA žemėlapyje skambiomis pergalėmis pasigirti negalėjo. Jie galėjo didžiuotis tik 1950 m. pasiekimu, kai Brazilijoje vykusiame turnyre iškovojo ketvirtąją vietą. Tačiau jau nuo 2008 m. Ispanijos rinktinė pradėjo brautis ne tik į Europos, bet ir į pasaulio elitą. Minėtaisiais metais Senojo žemyno čempionais tapę Vicente Del Bosque auklėtiniai vėliau nusitaikė į planetos pirmenybių titulą Afrikoje, kurį, kaip žinome, ir iškovojo.

Finalo rungtynės: Ispanija prieš Olandiją

Finalo rungtynės tarp Olandijos ir Ispanijos rinktinių vyko Johanesburge, „Soccer City“ stadione. Mačo arbitras - meksikietis anglas Howardas Webbas. Prieš rungtynes pasaulio čempionato trofėjų į aikštę įnešė 2006 metų planetos pirmenybių nugalėtojų italų rinktinės kapitonas Fabio Cannavaro.

Ispanai aktyviau pradėjo rungtynes ir jau 5-ą minutę turėjo gerą progą pelnyti įvartį. Olandai neprilygo varžovams pagal kamuolio valdymą, tačiau kartais tikrino ispanų vartininko Ikero Casillaso budrumą tolimais smūgiais. Įtampa augo ir mačo arbitrui teko raminti vis šiurkščiau žaidžiančius futbolininkus - per 22 minutes parodė keturias geltonąsias korteles. Komandos daug laiko praleido kovodamos dėl kamuolio aikštės viduryje, pavojingų situacijų beveik nekūrė, įpusėjus rungtynėms rezultatas nepakito - 0:0.

Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė

Po pertraukos daug aktyviau pradėjo žaisti olandai - spaudė varžovus ir rengė greitas atakas. Aikštėje ir toliau vyravo kieta, kartais net šiurkšti kova. 62-ą minutę Arjenas Robbenas per greitą ataką turėjo progą pelnyti įvartį, kai atsidūrė vienas prieš ispanų vartininką, tačiau I.Casillasas griūdamas kojomis sugebėjo nukreipti kamuolį į šalį. Netrukus tuo pačiu atsakė ispanai, tačiau Davido Viilos smūgis į vartus po A.Robbeno klaidos buvo netaiklus. Ispanai vis dažniau lankėsi varžovų aikštės pusėje. Savo antrojo šanso per greitą ataką 82-ą minutę neišnaudojo A.Robbenas, o vėliau už pernelyg atkaklų reikalavimą skirti pražangą gavo geltonąją kortelę. Pagrindinis finalo rungtynių laikas baigėsi be įvarčių, komandoms teko žaisti pratęsimą.

Komandos pratęsimą pradėjo itin aktyviai - apsikeitė pavojingomis atakomis, o jas neutralizuoti pavyko tik vartininkams. Žaidimas tapo daug atviresnis, futbolininkai daugiau jėgų skyrė puolamiesiems veiksmams. Antro pratęsimo kėlinio pradžioje (109 min.) Johnas Heitinga prie savo baudos aikštelės neleistinai stabdė varžovų puolėją Andresą Iniestą. Teisėjas olandui parodė antrą geltonąją kortelę šiose rungtynėse ir išsiuntė iš aikštės ant atsarginių suolo. Ispanai įgijo kiekybinę persvarą.

Po tokio įvykio olandai atsilaikė neilgai. A.Iniesta 116-ą minutę po Cesco Fabregoso perdavimo taikliai smūgiavo į varžovų vartus. Ispanija išsiveržė į priekį 1:0. Olandai mėgino aiškintis dėl teisėjo klaidos prieš tai, kai nebuvo skirtas kampinis prie ispanų vartų, tačiau Howardas Webbas į tai atsakė geltonąja kortele. Per likusį laiką olandų mėginimai išlyginti rezultatą buvo bergždi.

Ispanijos triumfas

Finale po pratęsimo minimaliu rezultatu 1-0 olandus įveikę ispanai pirmą kartą istorijoje tapo pasaulio čempionais ir taip pratęsė savo auksinę erą, kuri tęsiasi iki šių dienų. Ispanijos rinktinė nutraukė 25-ių olandų nepralaimėtų rungtynių seriją, kuri tęsėsi beveik dvejus metus. Ji tapo antrąja komanda, kuri būdama Europos čempionė tapo ir pasaulio čempione. Prieš tai tokį rezultatą pasiekti buvo pavykę tik vokiečiams. Ispanijos nacionalinė komanda tapo aštunta rinktine, laimėjusia pasaulio čempionatą. Titulais dar pasigirti gali Urugvajaus, Italijos, Vokietijos, Brazilijos, Anglijos, Argentinos ir Prancūzijos rinktinės. Vicente del Bosque auklėtiniai kartu tapo pirmąja Europos rinktine, laimėjusia planetos pirmenybes už Senojo žemyno ribų. Per 19-a pasaulio čempionatų finaluose dvi Europos rinktinės žaidė aštuntą kartą. Olandams finalo etapas lieka užkeiktas. Šį turnyro etapą jie buvo pasiekę 1974 ir 1978 metais, tačiau, kaip ir šiais metais, abu kartus pralaimėjo. Geriausio pasaulio čempionato žaidėjo titulą laimėjo Urugvajaus rinktinės puolėjas Diego Forlanas.

Kiti 2010 metų sporto įvykiai

2010-aisiais pasaulyje netrūko grandiozinių sporto renginių, pergalių ir pralaimėjimų, džiaugsmo ir nusivylimo ašarų.

  • Sausis: Dakaro ralyje triumfavo ispanas Karlosas Sainsas, Australijos atviro teniso čempionato finale nugalėjo Serena Viljams ir Rodžeris Federeris, Afrikos futbolo čempione tapo Egipto rinktinė, Europos vyrų rankinio čempionate triumfavo Prancūzija.
  • Vasaris: Vankuveryje vyko žiemos olimpinės žaidynės, kuriose daugiausiai medalių iškovojo Kanada.
  • Gegužė: Eurolygos finale triumfavo "Barcelona", UEFA Europos lygos varžybų nugalėtoja tapo Madrido "Atletico", pasaulio vyrų šachmatų čempiono titulą apgynė Višvanatanas Anandas, UEFA Čempionų lygos varžybų nugalėtoja tapo Milano "Inter", pasaulio vyrų ledo ritulio čempione tapo Čekijos rinktinė.
  • Birželis: Prancūzijos teniso čempionate nugalėjo Frančeska Skjavonė ir Rafaelis Nadalis, NHL Stenlio taurę iškovojo "Chicago Blackhawks", Pietų Afrikos Respublikoje prasidėjo Pasaulio futbolo čempionatas, NBA čempionais tapo "Los Angeles Lakers".
  • Liepa: "Tour de France" dviračių lenktynėse triumfavo Albertas Kontadoras, Vimbldono teniso turnyre nugalėjo Serena Viljams ir Rafaelis Nadalis, Pietų Afrikos Respublikoje baigėsi Pasaulio futbolo čempionatas, Barselonoje vyko Europos lengvosios atletikos čempionatas.
  • Rugpjūtis: Singapūre vyko pirmosios jaunimo vasaros olimpinės žaidynės.
  • Rugsėjis: JAV teniso čempionate nugalėjo Kim Kleisters ir Rafaelis Nadalis, pasaulio vyrų krepšinio čempione tapo JAV rinktinė.
  • Spalis: Pasaulio moterų krepšinio čempione tapo JAV rinktinė, pasaulio ralio čempionu tapo Sebastianas Loebas, pasaulio vyrų tinklinio čempione tapo Brazilijos rinktinė.
  • Lapkritis: Guangžu mieste Kinijoje vyko Azijos šalių sporto žaidynės, pasaulio moterų tinklinio čempione tapo Rusijos rinktinė.
  • Gruodis: FIFA paskelbė, kad 2018 m. pasaulio futbolo čempionatas vyks Rusijoje, o 2022-ųjų pirmenybės - Katare, Deviso taurės varžybų finale triumfavo Serbijos tenisininkai, Pasaulio futbolo klubų čempionate triumfavo Milano "Inter".

tags: #pasaulio #futbolo #cempionatas #2010 #tablica