Artėjant Europos futbolo čempionatui, verta prisiminti vieną svarbiausių įvykių futbolo pasaulyje - Pasaulio futbolo čempionatą (FIFA World Cup). Tai stipriausių planetos futbolo rinktinių turnyras, vienas iš svarbiausių sporto įvykių pasaulyje po vasaros olimpinių žaidynių. Straipsnyje apžvelgiama Pasaulio futbolo čempionato istorija, pradedant nuo pirmųjų varžybų iki šių dienų.
Pasaulio futbolo čempionato ištakos
Pirmosios tarptautinės futbolo rungtynės įvyko 1872 m. Glazge, kur susitiko Škotijos ir Anglijos futbolo rinktinės. Tai buvo parodomosios Britanijos čempionato rungtynės, vykusios nuo 1884 m. Tuo metu futbolas retai kada buvo žaidžiamas už Jungtinės Karalystės ribų. Populiarumą ši sporto šaka pradėjo įgauti amžių sandūroje, o 1900 m. ir 1904 m. kaip parodomoji sporto šaka futbolas buvo pradėtas žaisti vasaros olimpinėse žaidynėse.
FIFA įkūrimas ir pirmieji bandymai organizuoti tarptautinį turnyrą
Po FIFA įkūrimo 1904 m. buvo bandoma surengti tarptautinį futbolo turnyrą. Jis 1906 m. turėjo įvykti Šveicarijoje. Visgi 1908 m. Londone vykusiose olimpinėse žaidynėse futbolas buvo oficialiai pripažintas olimpine sporto šaka. Padedant Anglijos futbolo asociacijai (FA), žaidynėse buvo surengtas turnyras, kuriame dalyvavo rinktinės sudarytos tik iš futbolo mėgėjų. Tačiau šios varžybos buvo daugiau šou nei rimtas futbolo čempionatas. Turnyrą laimėjo Didžiosios Britanijos futbolo mėgėjų ekipa, kuriai buvo įteikti olimpiniai aukso medaliai. Ši rinktinė pakartojo savo pasiekimą 1912 m.
Matydamas, kad Olimpiadoje varžosi tik mėgėjų komandos, Seras Thomas Liptonas 1909 m. Turine surengė Sero Thomo Liptono taurės turnyrą. Jame varžėsi ne nacionalinės rinktinės, tačiau savo šaliai atstovaujantys futbolo klubai. Šis turnyras kartais yra vadinamas Pirmąją Pasaulio taure, kurioje dalyvavo prestižiškiausios profesionalios futbolo ekipos iš Italijos, Vokietijos ir Šveicarijos. Visgi FA valdoma Anglijos futbolo asociacija atmetė kvietimą prisijungti prie šio turnyro ir deleguoti iš profesionalių futbolininkų sudarytą klubą. Tuomet Liptonas pakvietė West Auckland mėgėjų ekipą iš Durham apygardos, kuri tapo Anglijos atstove. West Aucklandas laimėjo turnyrą ir pakartojo šį pasiekimą 1911 m.
Po kelių metų, 1914 m., FIFA įvardino Olimpinį futbolo turnyrą kaip "Pasaulio futbolo mėgėjų čempionatą" ir prisidėjo prie jo organizavimo. Šis sprendimas padėjo pamatus pirmosioms tarpkontinentinėms futbolo pirmenybėms, kurios įvyko 1920 m. vasaros olimpinėse žaidynėse. Turnyre dalyvavo Egiptas ir trylika Europos futbolo ekipų. Nugalėjo Belgijos futbolo rinktinė, o sekančiose dvejose Olimpiadose 1924 m. ir 1928 m. triumfavo Urugvajaus rinktinė.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai
FIFA sprendimas organizuoti Pasaulio futbolo čempionatą
Įkvėpti sėkmės organizuojant futbolo turnyrus Olimpinėse žaidynėse, FIFA bei organizacijos idėjinis vadas Prezidentas Žiulis Rimė (Jules Rimet) vėl pradėjo galvoti apie atskirą tarptautinį turnyrą, kuris būtų rengiamas ne Olimpiadoje. Todėl 1928 m. gegužės 28 d. surengtame FIFA suvažiavime Amsterdame buvo nuspręsta surengti FIFA organizuojamą futbolo turnyrą. Pirmojo čempionato šeimininku pasirinktas Urugvajus. Šalis 1930 m. minėjo savo Nepriklausomybės šimtmetį, be to, Urugvajaus rinktinė buvo dukart iš eilės tapusi stipriausia ekipa Pasaulyje (1924 m. ir 1928 m. olimpinėse žaidynėse).
Pasirinktų šalių futbolo asociacijoms buvo išsiųsti kvietimai į čempionatą. Tačiau čempionato šeimininku pasirinkus Urugvajų reiškė, kad Europos šalių rinktinių laukia ilga ir brangi kelionė per Atlanto vandenyną. Todėl likus dviem mėnesiams iki čempionato pradžios nė viena Europos ekipa nebuvo patvirtinusi, jog dalyvaus turnyre. Visgi Ž. Rime įtikino kelias Europos komandas atvykti į Urugvajų.
Pirmasis Pasaulio futbolo čempionatas Urugvajuje 1930 m.
Pirmosios Pasaulio futbolo čempionato rungtynės buvo sužaistos 1930 m. liepos 13 d., kuomet Prancūzija 4:1 nugalėjo Meksiką, o JAV 3:0 palaužė Belgijos futbolininkus. Pirmąjį Pasaulio futbolo čempionatų įvartį pelnė prancūzas Lucien Laurent.
Pasaulio futbolo čempionatas po pirmojo
Iškart po pirmojo Pasaulio futbolo čempionato vykusioje Olimpiadoje, 1932 m. Los Andžele, futbolo norėta neįtraukti į žaidynių programą dėl mažo šio sporto šakos populiarumo JAV, nes tuo metu šalyje sparčiai populiarėjo Amerikietiškasis futbolas. Be to, FIFA ir TOK nesutarė dėl mėgėjų žaidėjų statuso, todėl "sporto karalius" buvo išbrauktas iš Olimpinių žaidynių programos.
Sunkumai, su kuriais susidūrė pirmieji Pasaulio futbolo čempionatai buvo ilgos kelionės bei artėjantis karo šešėlis. Kelios Pietų Amerikos šalys išreikšė norą dalyvauti 1934 m. ir 1938 m. Pasaulio čempionatuose, tačiau tik Brazilijos rinktinei pavyko sudalyvauti abiejuose turnyruose. Dėl Antrojo Pasaulinio karo ir jo padarinių buvo atšaukti 1942 m. ir 1946 m. čempionatai. Pirmasis čempionatas po karo buvo surengtas 1950 m. Brazilijoje. Tai buvo pirmosios pirmenybės, kuriose dalyvavo Britanijos salyno rinktinės. Britų ekipos pasitraukė iš FIFA organizacijos 1920 m., nes nenorėjo žaisti prieš šalis su kuriomis tuo metu kariavo ir iš dalies protestuodamas dėl užsienio valstybių įtakos futbolui, tačiau 1946 m. vėl prisijungė. Pirmajame pokario čempionate į turnyrą sugrįžo Urugvajaus futbolininkai, kurie boikotavo antrąsias ir trečiąsias pirmenybes. Grįžę į čempionatą Urugvajaus futbolininkai dar kartą tapo nugalėtojais viename iš įspūdingiausių Pasaulio futbolo čempionatų finalų nugalėdami šeimininkę Braziliją.
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
Pasaulio futbolo čempionato formatas ir plėtra
Nuo 1934 m. iki 1978 m. Pasaulio futbolo čempionatuose dalyvavo 16 komandų, išskyrus 1938 m., kuomet Austrija buvo sujungta su Vokietija jau po atrankos turnyro ciklo, tad finaliniame etape liko vos 15 rinktinių bei 1950 m. čempionatą, kuomet Škotija, Indija ir Turkija pasitraukė iš čempionato, kuriame liko varžytis 13 komandų. Daugelis Pasaulio taurės dalyvių buvo iš Europos ir Pietų Amerikos ir tik maža dalis atstovų buvo iš Šiaurės Amerikos, Azijos, Afrikos ir Okeanijos. Šių žemynų rinktinės patirdavo skaudžias nesėkmes dvikovose prieš europiečius ir pietų amerikiečius.
Iki 1982 m. vienintelės komandos nepriklausančios Europai ar Pietų Amerikai, kurios peržengė pirmojo etapo barjerą buvo: JAV, pasiekusios pusfinalį 1930 m., Kuba, patekusį į ketvirtfinalį 1938 m., Šiaurės Korėja ketvirtfinalyje žaidusi 1966 m. Turnyras išsiplėtė iki 24 komandų 1982 m. čempionate, o vėliau iki 32 ekipų 1998 m., skyrus daugiau vietų Afrikos, Azijos ir Šiaurės Amerikos rinktinėms. Pastaruoju metu komandos iš šių kontinentų demonstruoja gan neblogus rezultatus. Tarp pasiekusių ketvirtfinalį galime pamatyti: Marokas, 1986 m., Kamerūnas, 1990 m., Pietų Korėja ir Senegalas, 2002 m., o Pietų Korėja 2002 m. čempionate užėmė net ketvirtąją vietą. Visgi Europos ir Pietų Amerikos rinktinės toliau užima tvirtas pozicijas Pasaulio čempionatų finaliniuose etapuose. Pavyzdžiui, visos 2006 m. čempionato pusfinalio dalyvės buvo iš Europos.
Atrankos turnyras
Atrankos turnyras į Pasaulio čempionatą rengiamas nuo 1934 m. pirmenybių. Jis yra organizuojamas šešiose FIFA kontinentinėse zonose (Afrikoje, Azijoje, Šiaurės ir Centrinės Amerikos ir Karibų šalių, Pietų Amerikos, Okeanijos ir Europos) ir prižiūrimas regioninių futbolo federacijų. Prieš kiekvieną turnyrą FIFA nustato vietų skaičių, kuris būna skirtas kiekvienam žemynui. Atrankos ciklas gali prasidėti likus trims metams iki sekančio Pasaulio čempionato ir tęstis net du metus. Kvalifikacijos formatas kiekvienoje federacijoje skirtingas. Paprastai viena ar dvi vietos yra skiriamos komandoms, kurios laimėjo tarpkontinentines atkrentamąsias varžybas. Pavyzdžiui, vietą 2010 m. Pasaulio futbolo čempionate gavo Okeanijos čempionų ir penktos Azijos komandos poros nugalėtojas.
Nuo 1938 m. iki šiol, čempionato šeimininkų rinktinė gauna vardinį kvietimą į pirmenybes. Nuo 1938 m. iki 2002 m. teisę dalyvauti čempionate be atrankos turnyro gaudavo ir Pasaulio čempionai, tačiau nuo 2006 m. pirmenybių stipriausia ekipa privalo dalyvauti atrankoje. Brazilijos ekipa, kuri nugalėjo 2002 m., tapo paskutine, kuriai nereikėjo dalyvauti atrankoje.
Finalinis etapas
Pastaruosiuose čempionatuose 32 šalių rinktinės susirenka į šalį, kuri yra Pasaulio čempionato šeimininkė ir beveik mėnesį kovoja dėl čempionų vardų. Turnyras susideda iš dviejų etapų - grupės ir atkrentamųjų varžybų. Pirmajame etape komandos suskirstytos po keturias aštuoniose grupėse kovoja tarpusavyje vieno rato sistema.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
Traukiant Pasaulio futbolo čempionato burtus aštuonios pajėgiausios rinktinės, įskaitant čempionato šeimininkus, patenka į vieną krepšelį ir vėliau yra išskirstomos po skirtingas grupes. Komandų pajėgumas yra nustatomas pagal FIFA reitingų lentelę ir/arba pasirodymus ankstesnėse Pasaulio pirmenybėse. Likusios ekipos patenka į skirtingus krepšelius dažniausiai pagal geografinį principą, kurios burtų traukimo metu atsitiktine tvarka išsiskirsto aštuoniose grupėse.
Nuo 1998 m. Grupės varžybose kiekviena komanda sužaidžia mažiausias tris rungtynes. Paskutiniojo turo susitikimai vyksta tuo pačiu metu siekiant išvengti komandų sukčiavimų. Dvi stipriausios grupės ekipos patenka į atkrentamąsias varžybas. Pajėgiausios ekipos yra nustatomos pagal surinktus taškus. Nuo 1994 m. Pasaulio čempionato už pergalę skiriami trys taškai, už lygiąsias - vienas, už pralaimėjimą - nulis taškų (iki tol, komandos už pergalę gaudavo ne tris, o du taškus). Jei dvi ar daugiau komandų surenka tiek pat taškų, toliau žiūrimi šie kriterijai: pirmas - įvarčių skirtumas, tuomet - bendras įmuštų įvarčių kiekis, tarpusavio rungtynių rezultatas ir galiausiai - burtų keliu (t.y. traukiami burtai).
Atkrentamosiose varžybose komandos žaidžia tik vienas rungtynes, po kurių, jei reikia, yra žaidžiamas pratęsimas ir mušami 11 m. baudiniai. Antrasis etapas prasideda aštuntfinalio varžybomis kuriose grupių nugalėtojai susitinka su kituose pogrupiuose antrąsias vietas užėmusiomis ekipomis.
Šeimininko rinkimai
Pirmųjų Pasaulio futbolo čempionatų šeimininkai buvo išrenkami FIFA rengiamuose posėdžiuose. Šalies pasirinkimas dažnai sukeldavo nemažai ginčų. Daliai ekipų tai reikšdavo ilgą trijų savaičių kelionę tarp Europos ir Pietų Amerikos, t. y. dviejų žemynų, kuriuose buvo susitelkusios stipriausios rinktinės. Pirmojo Pasaulio futbolo čempionato šeimininkais pasirinkus Urugvajų buvo užkirstas kelias daugeliui Europos komandų dalyvauti pirmenybėse, tad į debiutinį čempionatą atvyko vos keturios rinktinės iš senojo žemyno. Sekantys du Pasaulio taurės turnyrai buvo surengti Europoje. Ypač ginčytinas buvo sprendimas surengti 1938 m. čempionatą Prancūzijoje. Tai Amerikos žemyno ekipoms tarsi leido suprasti, jog Pasaulio taurės šeimininkų rotacija vyks tik dviejuose žemynuose.
Nuo 1958 m. Pasaulio čempionato, siekdama išvengti boikotų ateityje, FIFA sukūrė modelį pagal kurį čempionato šeimininkais galėjo tapti tik Europos ir Amerikos žemynų šalys. Ši sistema veikė iki pat 1998 m. Septynioliktoji Pasaulio taurė, 2002 m. vykusi Pietų Korėjoje ir Japonijoje buvo pirmoji, kuri vyko Azijoje ir kol kas vienintelė kurios šeimininkėmis buvo dvi valstybės. 2010 m. Pasaulio čempionatas bus pirmasis, kurį surengs Afrikos šalis. 2014 m. Pasaulio taurė vyks Brazilijoje. Tai bus pirmas čempionatas Pietų Amerikoje nuo 1978 m.
Šiais laikais Pasaulio čempionato šeimininkę išrenka FIFA vykdomasis komitetas. Šalies, kuri nori tapti Pasaulio taurės šeimininke futbolo federacija iš FIFA organizacijos gauna "Šeimininkų Susitarimą", kuriose išdėstyti griežti reikalavimai ir darbais kuriuos reikėtų atlikti. Šalis taip pat gauna specialią formą, kurią užpildžius oficialiai paskelbiama apie savo kandidatūrą Pasaulio futbolo čempionato šeimininkų rinkimuose. Po to, FIFA inspektoriai vyksta į šalį, norėdami įsitikinti ar kandidatė yra pajėgi įvykdyti visus keliamus reikalavimus ir parašo apie šalį ataskaitą. Sprendimas, kur vyks Pasaulio futbolo pirmenybės priimamas likus 6 arba 7 metams iki tunyro. Tiesa, yra buvę atvejų kai vienu metu priimami sprendimai po kurių paaiškėja dviejų iš eilės būsimų pirmenybių šeimininkai. Taip bus ir pasirenkant 2018 m. ir 2022 m. Pasirenkant 2010 m. ir 2014 m. Pasaulio taurės šeimininkus buvo rotuojama tik tarp dviejų kontinentų (2010 m. Afrikos ir 2014 m. Pietų Amerikos), tad kandidatūros buvo priimamos tik iš valstybių esančių šiuose žemynuose. Tokia rotacijos sistema buvo pradėta taikyti po to, kai kilo ginčai dėl Vokietijos pergalės 2006 m. Pasaulio čempionato šeimininkų rinkimuose. Kaip bebūtų, tokia rotacijos politika bus taikoma iki 2018 m., kuomet savo kandidatūrą galės pateikti bet kuri šalis, išskyrus tas, kurios priklauso prieš tai buvusių Pasaulio čempionatų šeimininkų žemynams. Tokie pokyčiai atsirado siekiant išvengti panašaus scenarijaus ateityje.
Pasaulio futbolo čempionato trofėjai
Nuo 1930 m. iki 1970 m. Pasaulio čempionato nugalėtojams buvo įteikiamas Jules Rimet trofėjus. Iš pradžių jį paprasčiausiai vadino Pasaulio taure arba Coupe du Monde, tačiau 1946 m. taurė buvo pavadinta Jules Rimet vardu, FIFA Prezidento, kuris surengė pirmąjį Pasaulio čempionatą, garbei. 1970 m. Brazilija trečią kartą laimėjo trofėjų ir įgijo teisę pasilikti jį visiems laikams. Deja, 1983 m. taurė buvo pavogta ir nebeatsirado.
Naujasis trofėjus, žinomas kaip FIFA Pasaulio taurė, buvo sukurtas 1970 m. FIFA ekspertai iš septynių šalių rinkosi tinkamiausią variantą iš 53 atsiųstų modelių, kol galiausiai pasirinko italų dizainerio Silvio Gazzaniga darbą. Naujasis trofėjus yra 36 cm aukščio, pagamintas iš 18 karatų (75%) aukso ir sveria 6,175 kg. Pagrindas sudarytas iš dvisluoksnio pusbrangio malachito. Apatinėje taurės dalyje išgraviruoti visi Pasaulio futbolo čempionatų nugalėtojai nuo 1974 m. ir metai, kada jie tą padarė. Kalbėdamas apie trofėjų jį sukūręs italų dizaineris teigė: "Linijos spirale kylančios iš pagrindo tiesa rankas, kad pasiektų Pasaulį. Iš įtempto momento kylanti pergalė". FIFA Pasaulio taurės nugalėtojai nepasilieka visiems laikams.
Kiti futbolo turnyrai
Ekvivalentiškas turnyras moterų futbole, Pasaulio moterų futbolo čempionatas, pirmąkart surengtas 1991 m. Kinijoje. Moterų čempionatas savo mastais ir dalyvių skaičiumi yra žymiai mažesnis už vyrų, tačiau pastaruoju metu - nuolat auga ir plečiasi. Pavyzdžiui, 2007 m. Pasaulio čempionato atrankoje dalyvavo net 120 šalių rinktinės, komandų skaičius yra daugiau nei dvigubai didesnis negu 1991 m.
Futbolas taip pat įtrauktas į visų Olimpinių vasaros žaidynių programą išskyrus 1896 m. ir 1932 m. Tiesa, ne taip kaip kitose sporto šakose Olimpinis futbolo turnyras nėra aukščiausio lygio ir nuo 1992 m. tai yra U-23 rinktinių pirmenybės, kuriose kiekvienai ekipai leidžiama registruoti po tris vyresnius žaidėjus. Moterų futbolas Olimpiadoje debiutavo 1996 m.
FIFA Konfederacijų taurė - tai turnyras rengiamas vieni metai prieš Pasaulio futbolo čempionatą šalyje, kurioje jis vyks. Ši taurė yra tarsi generalinė repeticija prieš artėjantį renginį.
Kuriozai ir įsimintini įvykiai
2001 m. per pirmąją atrankos į 2002 m. pasaulio futbolo čempionatą kampaniją Amerikos Samoa vyrų futbolo rinktinė dalyvavo rungtynėse, kuriose buvo pasiektas didžiausios pergalės tarptautiniame futbole rekordas, kai jie pralaimėjo Australijai 31:0. Rungtynių rezultatas paskatino diskusijas dėl atrankos turnyrų formato. Australijos vadovas Frankas Farina ir puolėjas Archie Thompsonas, kuris rungtynėse įmušė 13 įvarčių, pasiūlė įvesti preliminarius turus, kad būtų išvengta tokių nelygiaverčių rungtynių. Šiai nuomonei pritarė tarptautinė futbolo organizacija FIFA ir Okeanijos zonos atrankoje į 2006 m.
Nuo įstojimo į FIFA Amerikos Samoa vyrų futbolo komanda buvo laikoma viena silpniausių pasaulio komandų ir iki 2011 m. nebuvo laimėjusi nei vienų rungtynių. 2011 m. lapkričio 23 d. Amerikos Samoa užfiksavo pirmąją FIFA pripažintą pergalę, kai pirmajame atrankos į pasaulio futbolo čempionato etape 2:1 įveikė Tongą. Thomas Rongenas tapo Amerikos Samoa rinktinės treneriu po to, kai buvo atleistas iš JAV U20 rinktinės trenerio pareigų dėl to, kad jie nepateko į pasaulio futbolo čempionatą ir iš dalies dėl griežto ir agresyvaus treniravimo stiliaus. Naujasis treneris ir komanda vis dėlto rado aukso viduriuką ir galiausiai komanda laimėjo rungtynes, patekdama į 2014 m. Komandos pastangos patekti į pasaulio futbolo čempionatą buvo ekranizuotos 2014 m. Didžiosios Britanijos dokumentiniame filme „Tikslas - įvartis“ („Next Goal Wins“), kurį režisavo Mike’as Brettas ir Steve’as Jamisonas. Šis filmas įkvėpė režisierių Taika Waititi 2023 m. sukurti juodo humoro komediją tuo pačiu pavadinimu. Filme viena pagrindinių siužetinių linijų - tai pasakojimas apie geriausią komandos žaidėją ir kapitonę translytę Kaimaną. Tačiau tai nėra vienas iš istorijos „pagražinimų“.
2015 m. spalio mėn. teritorija pasiekė aukščiausią poziciją FIFA pasaulio reitinge, kai po pergalių prieš Tongą ir Kuko salas atrankoje į 2018 m. Po žaidimo 2019 m. Ramiojo vandenyno žaidynėse Amerikos Samoa buvo išbraukta iš FIFA pasaulio reitingo, nes daugiau nei ketverius metus nežaidė rungtynių. Šią pertrauką iš dalies lėmė COVID-19 pandemija, dėl kurios komanda buvo priversta nedalyvauti 2022 m.
tags: #pasaulio #futbolo #cempionato #pirmosios #varzybos