Jaunimo olimpinės žaidynės - tai daugiau nei sporto varžybos. Tai tramplinas į suaugusiųjų sportą, didžiulė konkurencija kovoje dėl medalių ir unikali galimybė jauniesiems atletams iš viso pasaulio susiburti, pasidalinti patirtimi bei varžytis aukščiausiu lygiu. Šios žaidynės, vykstančios kas ketverius metus, yra puiki platforma jauniesiems talentams atsiskleisti ir pasiruošti didiesiems iššūkiams suaugusiųjų sporte.
Jaunimo Olimpinių Žaidynių Esminiai Aspektai
Jaunimo olimpinės žaidynės - tai tarptautinis renginys, kuriame varžosi sportininkai nuo 15 iki 18 metų. Jose dalyvauja atletai iš daugiau nei 200 valstybių. Žaidynių programą sudaro įvairios sporto šakos ir rungtys, kurios atspindi olimpinių žaidynių dvasią, tačiau yra pritaikytos jaunimo amžiui ir galimybėms.
Atranka ir Dalyvavimas
Atranka į jaunimo olimpines žaidynes yra itin sudėtinga, nes į jas patenka tik geriausi pasaulio jaunieji atletai. Tai rodo ir faktas, kad jaunimo olimpinėse žaidynėse dalyvauja perpus mažiau sportininkų nei įprastose olimpinėse žaidynėse.
Lietuvos Dalyvavimas
Lietuva aktyviai dalyvauja jaunimo olimpinėse žaidynėse. Štai, pavyzdžiui, spalį vyksiančiose varžybose Argentinos sostinėje Buenos Airėse Lietuvai atstovavo 14 sportininkų. Lietuviai yra iškovoję medalių šiose žaidynėse, įrodydami savo jaunųjų sportininkų potencialą.
Sporto Šakos ir Rungtys
Jaunimo olimpinėse žaidynėse sportininkai varžosi įvairiose sporto šakose ir rungtyse. Buenos Airėse vyko 32 sporto šakų atstovų kovos 36 rungtyse, kuriose buvo išdalintas 241 medalių komplektas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai
Lietuvos Sportininkų Pasiekimai Jaunimo Olimpinėse Žaidynėse
Lietuvos sportininkai yra pasiekę puikių rezultatų jaunimo olimpinėse žaidynėse, iškovodami medalius ir garsindami Lietuvos vardą pasaulyje.
Nandzingas 2014
2014 metais Nandzinge (Kinija) vykusiose jaunimo olimpinėse žaidynėse Rūta Meilutytė iškovojo du aukso medalius (50 ir 100 m krūtine). Dar vieną aukso medalį pridėjo Lietuvos vaikinų 3×3 krepšinio komanda (Martynas Sajus, Justas Vazalis, Kristupas Žemaitis, Jonas Lekšas). Sidabro medalius į Lietuvą parvežė plaukikas Povilas Strazdas (200 m kompleksiniu stiliumi) ir kanojininkas Vadimas Korobovas.
Singapūras 2010
2010 metais Singapūre jaunimo olimpinių žaidynių auksą iškovojo boksininkai Evaldas Petrauskas (svorio kategorija iki 60 kg) ir Ričardas Kuncaitis (svorio kategorija iki 64 kg) bei irkluotojas Rolandas Maščinskas (vienvietė, 1000 m).
Buenos Airės
Aukščiausia per visą istoriją mūsų lengvatlečių jaunimo olimpinėse žaidynėse užimta vieta po Buenos Airių startų liko ketvirta. Pirmasis iš lietuvių rungtyniavo disko metikas Matas Makaravičius. Penktadienį Dominykas Čepys rutulio stūmimo pirmame rate užėmė 14 vietą - 17.34 m (17.04-x-17.34-x). Pirmadienį savo pozicijas pagerino Dominykas Čepys. Dovidas Petkevičius antradienį bėgime, kuriame startavo 14-18 vietas pirmame etape užėmę barjerininkai, finišavo trečias (14.72/0.1).
Istorinis Kontekstas: Nuo Senovės Graikijos Iki Šių Dienų
Olimpinės žaidynės turi gilias šaknis, siekiančias senovės Graikiją. Šiuolaikinės olimpinės žaidynės atgaivintos XIX amžiuje, o jaunimo olimpinės žaidynės yra palyginti naujas reiškinys, tačiau jau spėjo tapti svarbia tarptautinio sporto dalimi.
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
Olimpinių Žaidynių Atgaivinimas
Šiuolaikines olimpines žaidynes inicijavo ir atgaivino Pierre’as de Coubertinas (Prancūzija).
Pirmieji Etapai (1896-1912)
I-V olimpinės žaidynės (1896-1912) pasižymėjo palyginti mažu tarptautinio olimpinio sąjūdžio ir olimpinių žaidynių populiarumu. Žaidynių organizavimas pasižymėjo nepastovia ir ištęsta sporto varžybų programa, nebuvo sporto šakų ir rungčių atrankos kriterijų, žaidynių organizavimas priklausė nuo šalies, kurioje vyko žaidynės tradicijų, materialinių išteklių ir kitų veiksnių. II ir III olimpinės žaidynės rengtos pasaulinių parodų metu, dėl ko susilaukė didelės kritikos. Taip pat II, III ir IV žaidynėse buvo įtrauktos mažai kam žinomas ir tuo metu nepopuliarios sporto šakos, kaip lakrosas, žirgų polo, jeu de paume (teniso pirmtakas), kuriose dalyvavo ne daugiau kaip trijų šalių atstovai.
Pasaulinių Karų Įtaka (1914-1948)
VII-XIV olimpinės žaidynės (1914-1948) buvo pažymėtos dviem pasauliniais karais, dėl ko neįvyko 1916 (Berlyno), 1940 (pirminė teisė rengti olimpines žaidynes buvo suteikta Tokijui, vėliau perleista Helsinkiui) ir 1944 (Londono) olimpinės žaidynės. Nors laikotarpis buvo sudėtingas tiek politiniu, tiek ekonominiu požiūriu, tačiau olimpinis sąjūdis plėtėsi, tobulėjo ir rengė žaidynes. Nusistovėjo sportinė žaidynių programa: po 1920 (Antverpeno) olimpinių žaidynių jose nebeliko nepopuliarių sporto šakų, nustatyta parodomųjų varžybų tvarka, žaidynių apdovanojimo sistema. Daug esminių pakeitimų padaryta rengiant olimpines žaidynes: įvestos iškilmingos olimpinės vėliavos pakėlimo, atletų priesaikos, olimpinės ugnies uždegimo ir kitos ceremonijos. Padaugėjo Nacionalinių olimpinių komitetų (nuo 23 iki 52), kuriuos pripažino Tarptautinis olimpinis komitetas. Į olimpinio sąjūdžio veiklą įsitraukė Pietų Amerikos, Azijos šalys.
Šaltojo Karo Metai (1952-1988)
XV-XXIV olimpinės žaidynės (1952-1988) pasižymėjo neigiama pasaulio politikos įtaka olimpiniam sportui. Viena sudėtingiausių problemų - pasinaudojant žaidynėmis pasiekti politinius tikslus, kurių išraiška buvo olimpinių žaidynių boikotas. Nors pirmieji protestai prasidėjo nuo pat olimpinių žaidynių organizavimo pradžios, pirmasis boikotas įvyko 1956 prieš Melburno olimpines žaidynes. Didžiausias boikotas paskelbtas prieš 1980 (Maskvos) olimpines žaidynes - daug šalių (tarp kurių Jungtinės Amerikos Valstijos) atsisakė dalyvauti žaidynėse protestuodamos prieš SSRS kariuomenės įvedimą į Afganistaną. SSRS ir ją palaikančios šalys (viso 14) boikotavo 1984 (Los Andželo) olimpines žaidynes. 1988 (Seulo) olimpinėse žaidynėse dėl politinių priežasčių nedalyvavo Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos, Kubos ir Etiopijos delegacijos. Reikšmingi šio laikotarpio įvykiai 1961 Tarptautinės olimpinės akademijos (angl. International Olympic Academy) ir 1968 Europos nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (angl. Association of European National Olympic Committees) įkūrimas.
Naujas Etapas Nuo 1992
Nuo 1992 XXV olimpinių žaidynių prasidėjo naujas olimpinio sporto, olimpinių žaidynių plėtros laikotarpis. Jo požymiai: šalių atgavusių nepriklausomybę (tarp jų ir Lietuvos) dalyvavimas 1992 žiemos (Albervilio) ir vasaros (Barselona) olimpinėse žaidynėse, lygių galimybių dalyvauti olimpinėse žaidynėse užtikrinimas, aplinkos apsaugos klausimai, technologiniai iššūkiai, olimpinių simbolių apsauga. Tarptautinis olimpinis komitetas itin didelį dėmesį skiria lyčių lygybei sporte, skatindamas tiek nacionalinius olimpinius komitetus, tiek tarptautines sporto federacijas didinti moterų skaičių ne tik sporto varžybose, bet visose valdymo grandyse.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
Tarptautinė Olimpinė Akademija ir Jaunimo Sesija
Tarptautinė olimpinė akademija (TOA) vaidina svarbų vaidmenį ugdant jaunimo supratimą apie olimpines vertybes ir skatinant sporto dvasią. Dalyvavimas TOA jaunimo sesijose yra puiki galimybė jauniesiems lyderiams iš viso pasaulio susiburti, pasidalinti patirtimi ir įgyti naujų žinių.
Dalyvavimas Tarptautinėje Olimpinėje Akademijoje
Birželio 10 - 22 d. teko garbė dalyvauti Tarptautinės olimpinės akademijos Jaunimo sesijoje Graikijoje ir atstovauti Lietuvai. Sesijoje dalyvavo 128 dalyvių iš 73 skirtingų pasaulio šalių.
Sesijos Programa ir Įspūdžiai
Savo kelionę pradėjome apsilankymu Atėnų Akropolyje. Tad jau pirmąją dieną susipažinome su senovės Graikijos dievais, šventyklomis, mitais ir galėjome pajausti, kokiame pasaulyje atsirado pirmosios olimpinės žaidynės. Vakare vyko iškilminga atidarymo ceremonija ant Pnyx kalvos. Simboliška, kad šios pasaulinės tarptautinės jaunimo sesijos atidarymas, vyko vietoje, į kurią senovės graikai rinkdavosi į susirinkimus. Tai viena pirmųjų ir svarbiausių demokratijos kūrimosi erdvių. Beklausant įkvepiančių Graikijos prezidentės, Tarptautinės olimpinės akademijos prezidento ir Graikijos olimpinio komiteto prezidento kalbų bei garsaus Graikijos soprano pasirodymo, gavome pasveikinimą ir iš Dzeuso! Atėnuose pasirodė retas svečias - griaustinis ir lietus! Sekančią dieną vykome į Olimpiją. Tai miestelis maždaug 300 km atstumu nuo Atėnų. Būtent Olimpijoje Dzeuso garbei pradėtos rengti senovės olimpinės žaidynės. Šiame miestelyje stovėjo ir garsioji Dzeuso skulptūra - vienas iš septynių senovės pasaulio stebuklų. Šiandieninė Olimpija taip pat gyva, energinga bei patraukli turistams: jaukus senamiestis, turtingas senovės istorija muziejus, sportiniai vietinės bendruomenės renginiai, pvz. Kiekvieną dieną pradėdavome rytine mankšta. Galėjome išbandyti pilates, komandiškumo lavinimo žaidimus, regbį ir net kopėme į kalną pasitikti saulėtekį. Vėliau sekė paskaitos, klausimų/atsakymų sesijos bei darbas grupėse rengiant prezentacijas. Iš paskaitų bei diskusijų labiausiai įsiminė kelios idėjos bei tematikos. Buvo įdomu plačiau išgirsti apie paralimpines žaidynes bei su kokiais iššūkiais susiduria šiandieninė šių žaidynių komunikacija. Taip pat sužinojau apie olimpinių veiklų programą, skirtą sergantiems vėžiu, bei galimybę šią programą pritaikyti ir kitoms panašią socialinę atskirtį patiriančioms auditorijoms. Paskaitose buvo pristatytos ir Paryžiaus vasaros olimpinės ir paralimpinės žaidynės, įvyksiančios 2024 m. Žaidynėms bus panaudotos įvairios miesto erdvės, tarp jų ir Versalio rūmų sodas bei aikštė prie Eifelio bokšto. Daug susidomėjimo sulaukė, ir man asmeniškai nepaprastai džiugu, dėl keturių naujausių olimpinių sporto šakų: riedlentės, banglentės, breikas bei sportinis laipiojimas. Tvirtai tikiu, kad šios naujovės padės pritraukti jaunimo auditoriją ir atkreips daugelio pasaulio žmonių dėmesį į dar keturias įdomias, turtingas bei vertingas sporto šakas. Paskaitose bei diskusijose taip pat kalbėjome apie socialinių medijų svarbą atleto karjeroje; olimpinių vertybių svarbą kiekvieno žmogaus gyvenime bei kaip šios vertybės gali būti ugdomos per fizinę veiklą; sporto svarbą siekiant geriau į visuomenę įtraukti pabėgėlius, žmones su negalia ar žmones, gyvenančius periferijoje. Labai įsiminė olimpinių medijų kanalų Olympics.com ir Olympic Channel kasdienio turinio vadovės Benny Bonsu paskaita. Šių medijų kanalų tikslas yra skleisti olimpines vertybes ir pasakoti tikras sportininkų istorijas, o ne tik pristatyti jų trumpalaikes sėkmes ar nesėkmes. Benny Bonsu, kartais vadinama sporto srities Oprah, pabrėžė, kad tikrasis sportininko tikslas yra ne laimėti medalį, o užtikrinti, kad jo istorija ir jo bendruomenės, iš kurios yra kilęs, istorija būtų girdima bei papasakota teisingu būdu. Po paskaitų dažniausiai vykdavo sportinės veiklos. Galėjome rinktis tarp krepšinio, futbolo, tinklinio, teniso bei stalo teniso. Labiausiai mane sužavėjo visų dalyvių tolygus palaikymas, kai sekasi ir kai nelabai sekasi, nes dar tik mokaisi. Tokiu būdu kiekvienas galėjome individualiai tobulėti siekiant asmeninio geriausio rezultato, nesilygindami su kitais. Vėliau eidavome į savo išsirinktąjį meno užsiėmimą: šokius, muzikavimą ir dainavimą, rankdarbius ir dailę arba poezijos dirbtuves. Be sportinių ir meninių veiklų, taip pat sudalyvavome ir išvykoje prie jūros, olimpiniame bėgime bei tradicinėje olimpinio deglo nešimo ceremonijoje, varžėmės lengvosios atletikos rungtyse, žiūrėjome biografinius filmus apie sportininkus ir, žinoma, šokome, kalbėjomės bei juokėmės. Tačiau vieni vertingiausių ir spalvingiausių šios sesijos renginių buvo socialiniai vakarai, kurių metu delegatai pristatė savo šalies kultūrą. Teko šokti akrobatišką tautinį norvegų šokį, Argentinos tango, išbandyti šokių judesius Seišelių salų ritmais, klausytis magiško Senegalo istorijų pristatymo laužo šviesoje, pramokti Barbadoso anglų kalbos dialekto ir posakių, dalyvauti Taivano delegatų suorganizuotose valgymo lazdelių valdymo įgūdžių estafetėje bei ragauti Pietų Korėjos saldumynų. Nors teoriškai ir žinau, kad pasaulis yra labai platus ir turtingas skirtingomis kultūromis, šių socialinių vakarų dėka kaip niekad stipriai praktiškai tai pajutau. Dabar geriau nei bet kada suvokiu, kaip be galo svarbu yra susipažinti ne tik su savojo, Europos regiono, bet visų, lygiaverčiai svarbių ir lygiaverčiai įdomių pasaulio regionų istorija, aktualijomis, problemomis bei pasiekimais. Beveik dvi savaitės, praleistos Graikijoje, buvo kupinos senovės istorijos ir šiandienos aktualijų, turiningų paskaitų ir diskusijų, pažinčių su kitomis kultūromis, sporto, gamtos ir svarbiausia užsimezgusių draugysčių.
Politika ir Kontroversijos Olimpinėse Žaidynėse
Olimpinės žaidynės ne visada buvo tik sporto šventė. Istorijoje būta atvejų, kai politiniai įvykiai ir kontroversijos stipriai paveikė žaidynių eigą ir dalyvavimą.
Atšauktos Žaidynės Dėl Karų
Paskutinį kartą olimpinės žaidynės buvo atšauktos Antrojo pasaulinio karo metais. 1940 m. vasaros ir žiemos olimpines žaidynes buvo numatyta surengti Japonijoje, kuri būtų buvusi pirmoji ne Vakarų šalis, surengusi žaidynes, tačiau 1937 m. Japonija prarado savo teises, nes pradėjo karą su Kinija. 1940-ųjų vasaros olimpinės žaidynės iš pradžių buvo nukeltos į Helsinkį, Suomiją, o žiemos olimpiada - į Vokietijos miestą Garmisch-Partenkirchen, tačiau 1939-aisiais buvo atšauktos Hitleriui įsiveržus į Lenkiją. Londone turėjo įvykti 1944-ųjų vasaros olimpinės žaidynės, tačiau jos dėl vis dar vykstančio karo buvo atšauktos. Toks pats likimas laukė ir 1944-ųjų žiemos žaidynių Cortina d'Ampezzo, Italijoje. Galiausiai žaidynės buvo surengtos Londone, 1948 metais. Olimpiadoje dalyvauti buvo uždrausta Vokietijos ir Japonijos sportininkams.
Boikotai ir Politiniai Protestai
Nuo pat olimpiados pradžios 1894-aisiais, tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) teigė esąs apolitiškas ir neutralus organas, kurio užduotis yra skatinti tarptautinę taiką ir supratimą per sportą. Tačiau tokie kritikai kaip Davidas Goldblattas, Pitzerio koledžo istorijos profesorius ir knygos „The Games: A Global History of the Olympics“ autorius, daug kartų yra nurodęs atvejų, kai olimpinių žaidynių atstovai ignoravo sumrtinius žmogaus teisių pažeidimus tik tam, kad tęstųsi žaidynės. Meksike žaidynės tęsėsi nepaisant žudynių Kareiviai matomi gatvėse netoli olimpinio stadiono, prieš Meksikos olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją, 1968 m. spalio 12 d., praėjus 10 dienų po to, kai Meksikos kariuomenė, protestuodama prieš policijos veiksmus, apšaudė jaunimo demonstrantus. Aukomis tapo nuo 200 iki 300 žmonių, o šis įvykis žinomas kaip Tlatelolco žudynės. Dešimt dienų prieš prasidedant 1968 m. vasaros olimpinėms žaidynėms Meksike, vyriausybės pajėgos apšaudė minias neginkluotų studentų protestuotojų, šimtai, o gal net tūkstančiai žmonių, žuvo. „Pagrindinė Meksiko žaidynių tema buvo taika, visas miestas buvo išdabintas taikos balanžiais, - pasakojo D. Goldblattas. - Meksikos vyriausybė nužudė šimtus studentų, pasitelkė terorą, kankinimus ir žmonių pradanginimus, ir viskas vyko žaidynių metu, tačiau TOK visiškai į tai nereagavo.“ Panašiai TOK iš pradžių nesiryžo uždrausti 1960-ųjų Pietų Afrikos olimpinių žaidynių, kai buvo vykdoma rasinės segregacijos politika, tačiau galiausiai nusileido Afrikos tautų spaudimui, kurios grasino, kad boikotuos žaidimus, jei bus leista dalyvauti išskirtinai tik baltosioms Pietų Afrikos komandoms. Pietų Afrikai buvo draudžiama dalyvauti olimpinėse žaidynėse nuo 1960 m. iki 1992 m.
Terorizmo Įtaka
Terorizmas ir olimpinės žaidynės Šis palestinietis buvo vienas iš grupės, kuri 1972 m. Miuncheno olimpiados metu įkaitais paėmė 12 Izraelio sportininkų. Net po vieno tamsiausių olimpiados istorijos momentų, žaidynės nebuvo atšauktos. 1972 m. ginkluota Palestinos teroristų grupė užpuolė aptvertą Izraelio teritoriją olimpiniame kaimelyje, Miunchene, Vokietijoje, nužudydama du Izraelio sportininkus ir paimdama dar devynis įkaitais. Po to visi devyni likę Izraelio sportininkai buvo nužudyti. Užuot nutraukę Miuncheno žaidynes, olimpinių žaidynių atstovai tęsė varžybas po dviejų dienų sustabdymo. 1996 m. vasaros žaidynėms Atlantoje, Džordžijos valstijoje, taip pat buvo leista vykti po to, kai šimtmečio olimpiniame parke vykusio nemokamo koncerto metu sprogo savadarbė bomba. Du žmonės mirė, o daugiau nei šimtas buvo sužeisti, tačiau tik po kelių valandų Atlantos olimpinio organizacinio komiteto prezidentas pasakė: „Olimpinio judėjimo dvasia įpareigoja tęsti žaidynes“.
Sporto Šakų Kaita Olimpinėse Žaidynėse
Olimpinių žaidynių programa nuolat kinta, įtraukiant naujas sporto šakas ir rungtis, bei atsisakant tų, kurios prarado populiarumą ar neatitinka olimpinių idealų.
Išnykusios Sporto Šakos ir Rungtys
Olimpinio judėjimo vadovai priversti eiti nuolatiniu ieškojimų keliu. Suprantama, ypač daug kelių jiems teko išbandyti XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje, kai olimpinės tradicijos dar nebuvo sukurtos, o nemažai sporto šakų dar tik formavosi.Būtent tais laikais į olimpinių žaidynių programą pateko kelios sporto šakos, kurios vėliau buvo primirštos arba visai pamirštos. Žaidynių šeimininkai tais laikais į programą įtraukdavo sporto šakas ar rungtis, kurios būdavo paplitusios jų šalyje, bet kitose Europos dalyse ar juolab kituose žemynuose - beveik nežinomos. Kituose kraštuose kartais net nebūdavo toms sporto šakoms reikalingų aikščių ar įrangos, tad olimpinė programa vėl būdavo keičiama.Kone geriausias pavyzdys - baskų pelota (žaidimas, kuriame susipynę teniso ir skvošo elementai). Pelota oficialiai į olimpinę programą buvo įtraukta tik per 1900 m. Paryžiaus žaidynes, o vėliau trejose žaidynėse - 1924 m. Paryžiaus, 1968 m. Meksiko ir 1992 m. Barselonos - buvo pristatyta kaip parodomoji sporto šaka.Kodėl būtent per šias žaidynes? Atsakymo toli ieškoti nereikia: per visą pasaulio pelotos pirmenybių istoriją keturių šalių - Ispanijos, Prancūzijos, Meksikos ir Argentinos sportininkai iškovojo 235 iš 242 aukso medalių. Didžiajai pasaulio daliai šis baskų žaidimas yra didelė paslaptis.Tik per 1900 m. Paryžiaus olimpines žaidynes vienintelį kartą buvo surengtos kriketo, kroketo, bočės, ugniagesių sporto, aitvarų leidimo, sportinių balandžių lenktynės ir dar kelių sporto šakų varžybos. Tiesa, dabar Tarptautinis olimpinis komitetas daugelio šių varžybų kaip oficialios 1900 m. olimpinių žaidynių dalies nepripažįsta.Kai 1904 m. olimpinės žaidynės pirmą kartą buvo surengtos JAV, Sent Luiso mieste, vyko dviejų tuo metu Šiaurės Amerikoje paplitusių žaidimų - lakroso ir rokės (amerikietiška kroketo atmaina) varžybos. 1908 m. Londono žaidynių rengėjai vieninteliai į olimpinę programą įtraukė raketes (teniso ir skvošo atmaina), sugrąžino delninį tenisą (pasaulyje vadinamas prancūzišku terminu „jeu de paume“) ir polą (kamuolio žaidimas ant arklių).Polo olimpinis kelias - labai vingiuotas. Šis žaidimas net kelis sykius pateko į olimpinę programą, bet greitai iš jos būdavo pašalinamas. Polo varžybos vyko per 1900, 1908, 1920, 1924 ir 1936 m. žaidynes.Panašus ir regbio likimas. Regbininkai olimpinėse žaidynėse varžėsi vos keturis kartus (1900, 1908, 1920 ir 1924 m.). Klasikinis regbis ir dabar nėra olimpinė sporto šaka, tačiau 2016 m. į olimpinę programą buvo įtraukta šio žaidimo atmaina septynetų regbis.Per ankstyvąsias olimpines žaidynes buvo surengtos kelių variklinių sporto šakų varžybos. 1900 m. Paryžiaus žaidynėse vyko kelių rūšių automobilių, sunkvežimių (tarp jų - ugniagesių automobilių), motociklų bei variklinių valčių lenktynės. TOK ir šių varžybų nepripažįsta oficialia olimpinės programos dalimi.Variklinių valčių lenktynės taip pat buvo surengtos per 1908 m. Londono žaidynes. Oficialiai šios varžybos laikomos vienintele olimpinių žaidynių programoje buvusia varikline sporto šaka.Nors XX amžiaus pirmaisiais dešimtmečiais automobilių, motociklų, variklinių valčių, vėliau ir aviacijos sportas Europoje bei Šiaurės Amerikoje buvo pašėlusiai populiarus, pasaulio sporto vadovai nusprendė į olimpinių žaidynių programą neįtraukti sporto šakų, kuriose rezultatus labiausiai lemia ne žmogaus fizinės pastangos.Iš olimpinės programos dingo nemažai savitų rungčių. Tik per 1900 m. olimpines žaidynes šauliai varžėsi šaudymo į gyvus balandžius rungtyje, o jojikai - kurio žirgas peršoks aukščiau ir toliau, tik 1904 m. olimpinėse žaidynėse buvo nėrimo į tolį rungtis (sportininkai turėjo per minutę arba kol pakils iš vandens kuo toliau nunerti nejudindami galūnių).Kelios rungtys gyvavo ilgiau, bet taip pat nesulaukė šių dienų. Ketverių olimpinių žaidynių gimnastikos varžybose buvo kopimo virve rungtis (1896, 1904, 1924 ir 1932 m.), nuo 1900 iki 1912 m. lengvaatlečiai šoko į tolį ir aukštį iš vietos, dukart buvo surengtos ir trišuolio iš vietos varžybos. Dviračių treko olimpinėje programoje labai ilgai - nuo 1908 iki 1972 m. vyko 2 km tandemų (dviviečių dviračių) lenktynės.Tarp išbrauktų rungčių pateko ir virvės traukimas. Nors dabar virvės traukimas yra atskira sporto šaka, XX amžiaus pradžioje jis buvo laikomas lengvosios atletikos rungtimi. Virvės traukimo varžybos vyko penkeriose iš eilės olimpinėse žaidynėse nuo 1900 iki 1920 m., bet prieš 1924 m. Paryžiaus žaidynes TOK nusprendė sumažinti rungčių skaičių ir virvės traukimas neteko olimpinių teisių (beje, tuomet iš žaidynių programos keliems dešimtmečiams buvo išbraukta net ir tokia klasikinė sporto šaka, kaip šaudymas iš lanko).
Sugrįžtančios Sporto Šakos
Kelios buvusios olimpinės sporto šakos nenugrimzdo užmarštin ir tikisi vėl grįžti į olimpinių žaidynių programą. Tą jau padarė golfas, kurio olimpinės varžybos vyko 1900 ir 1904 m., bet paskui buvo sugrąžintos tik praėjus daugiau nei šimtmečiui - 2016-aisiais. Dabar viltis pasekti golfo pavyzdžiu puoselėja virvės traukimo, kriketo, polo, baskų pelotos, lakroso entuziastai.
Kriterijai Sporto Šakų Įtraukimui
Tarptautinis olimpinis komitetas yra numatęs pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos sporto šakos gali patekti į olimpines žaidynes. Pamatinis kriterijus - sporto šakai privalo vadovauti Olimpinės chartijos besilaikanti tarptautinė federacija, be to, ji turi būti paplitusi visame pasaulyje. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad sporto šaka būtų patraukli televizijai ir žiniasklaidai, į jaunimo susidomėjimą, lyčių lygybę ir kitus aspektus.
Lakroso Perspektyvos
Vis dėlto būtent lakroso perspektyvos šiuo metu atrodo geriausiai. Pasaulio lakroso federacija yra viena sparčiausiai besiplečiančių tarptautinių sporto organizacijų (2002 m. turėjo tik 18 narių, 2012 m. - 45, 2021 m. vasaros pradžioje - jau 72), o praėjusiose pasaulio lakroso pirmenybėse dalyvavo net 46 komandos. Pasaulio lakroso federacijai nuo 2018 m. priklauso ir Lietuvos lakroso federacija. Tiesa, Lietuvos lakroso federacijos veikla yra labai vangi. Priešingai nei Lietuvos virvės traukimo federacijos. Mūsų šalies sportininkai nuolat dalyvauja svarbiausiose tarptautinėse virvės traukimo varžybose ir pasiekia neblogų rezultatų.
tags: #pasaulio #jaunimo #olimpinese #zaidynese