Pasaulio lietuvių sporto žaidynės - tai daugiau nei sporto varžybos. Tai šventė, kupina vienybės, stiprybės ir pasididžiavimo savo šalimi jausmų, o šio mėgėjų olimpinėmis žaidynėmis vadinamo renginio laukia tūkstančiai išeivijos lietuvių. Šis renginys, vykstantis kas 4 metus, suvienija lietuvius visame pasaulyje per sportą, kultūrą ir tapatybę.
Istorija ir prasmė
Pasaulio lietuvių sporto žaidynės vykdomos nuo 1991 m. Tačiau žaidynių istorija prasideda 1938 metais, kai Kaune įvyko Lietuvių tautinė olimpiada, kurioje dalyvavo didžiulis būrys pasaulio lietuvių.
Būtent 1991 m. žaidynės, paženklintos Medininkų tragedijos, patvirtino, kad toks renginys turi tapti neatsiejama lietuvybės išsaugojimo tradicija. Per žaidynes įvyko Medininkų žudynės, tačiau prezidento Valdo Adamkaus žodžiai, kad okupantui reikia parodyti savo stiprybę ir nesitaikstyti, nors iš skausmo plyšta širdis, paskatino tęsti žaidynes. Pasak V. Adamkaus, okupantui turime parodyti savo stiprybę ir kad nesitaikstysime bei nesilankstysime, nesvarbu, kaip iš skausmo beplyštų širdis, privalome eiti toliau.
Po pirmų dviejų žaidynių dienų buvo labai daug šansų, kad žaidynės bus nutrauktos, nes įvyko Medininkų tragedija - užpultas Lietuvos muitinės punktas ir išžudyti pareigūnai. Aukščiausiu lygiu buvo tariamasi, ką daryti toliau ir tuomečio Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFASS) vadovo Valdo Adamkaus siūlymu buvo nuspręsta žaidynes tęsti. Prasidėjus 1991 m. žaidynėms, buvo didžiausio pasididžiavimo jausmas, vėliau viskas peraugo į didelę tragediją, bet galų gale tai, galima sakyti, užkūrė tą renginį, nes vėliau nebekilo klausimų, ar jo reikia.
Po 40 metų pertraukos (pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada įvyko 1938 m. Kaune ir Klaipėdoje, aut. past.) atgimė tradicija 1978 m. Kanadoje, kai po 1976 m. suvažiavimo ŠALFASS iniciatyva pasiūlyta surengti pirmąsias Pasaulio lietuvių sporto žaidynes. Po 1991 m. Kanada galvojo, kad vėl rengs žaidynes, bet vis dėlto išeivija nebebuvo tokia stipri ir kokybiškai surengti žaidynių „Klevo lapo“ šalyje nepavyko. Tada buvo sutarta visiems laikams žaidynes sugrąžinti į Lietuvą. Įsitvirtino nepriklausomybė, buvo aišku, kad mūsų šalis stojasi ant kojų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai
Renginio prasmė labai graži - pritraukti pasaulio lietuvius sugrįžti namo. Pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės Sporto komisijos pirmininko Lauryno R. Misevičiaus, renginio tikslas yra pritraukti pasaulio lietuvius sugrįžti namo. Kas rengs žaidynes, vyksta konkursas tarp Lietuvos miestų. Jos jau vyko Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, o po paskutinių žaidynių Druskininkuose net 7 miestai norėjo surengti kitas žaidynes.
Žaidynių dalyviai ir sporto šakos
Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse dalyvauja įvairių pasaulio šalių lietuvių kilmės sporto mėgėjai. Pavyzdžiui, į Kaune vykusias žaidynes atvyko lauko teniso žaidėja Irena Woodham iš Ohajo valstijos, kuriai buvo 76 metai. Bet ji niekada nebuvo apsilankiusi savo tėvų gimtinėje. Būtent per sportą ši išeivijos lietuvė pirmą kartą atvyko į Lietuvą ir nuo to laiko dalyvauja kiekvienose žaidynėse.
Populiariausia sporto šaka tarp žaidynių dalyvių yra, be abejo, krepšinis. Jo varžybose dalyvaus net 722 sportininkai, iš jų net 503 - užsienio lietuviai.
Šiemet į žaidynių programą įtrauktos 27 sporto šakos. Tai ir populiariausios - krepšinis, futbolas, tinklinis, tenisas, badmintonas, ir netradicinės - smiginis, kėgliai, riedučiai, golfas, biliardas, žūklė.
Tenisas Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse
Tenisas Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse - tai ne tik sporto šaka, bet ir galimybė susiburti teniso entuziastams iš viso pasaulio.
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
LIETUVOJE pirmoji teniso aikštė buvo įrengta apie 1900 Astravo dvare (dabar Biržų rajono savivaldybė) grafo Tiškevičiaus pageidavimu, 1902 dvi aikštės įrengtos prie jo dvaro rūmų Palangoje. 1903 Plungėje aikštę įrengė grafas M. Oginskis.
1921 prie Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) įsteigta Teniso sekcija, Kaune surengtas I tarptautinis turnyras (dalyvavo Didžiosios Britanijos, Danijos, Nyderlandų ir kitų diplomatinių atstovybių Kaune atstovai bei pajėgiausi Lietuvos žaidėjai); varžybų vyriausiasis teisėjas - Nyderlandų konsulas Van der Loeffas, laimėtojai: vyrų vieneto - A. Kasperaitis, moterų - A. Glinskienė, vyrų dvejeto - A. Kasperaitis su van der Loeffu, mišriojo dvejeto - Pargiter (Didžioji Britanija). 1922 tarptautinį turnyrą laimėjo A. Kasperaitis, E. Maurach (Vokietija), A. Kasperaitis su P. Mey (Estija), E. Maurach su A. Kasperaičiu.
1929 09 26-29 Kaune, Kauno teniso klubo aištėje, įvyko I Lietuvos teniso čempionatas.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1991 Palangoje surengtos IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynių teniso varžybos (vyriausiasis teisėjas V. Korkutis), jose absoliučiuoju laimėtoju tapo R. Muraška, moterų - R. Mackevičiūtė.
Tapatybės ir kultūros puoselėjimas
Pasaulio lietuvių sporto žaidynės - tai kur kas daugiau nei sportas. Tai yra ir kultūra, ir tapatybė. Atvažiuoja lietuviai iš keliasdešimt valstybių, prisijungia Lietuvoje gyvenantys sporto mėgėjai ir visi susijungia į visumą. Visų kraštų ribos, sienos, kultūriniai skirtumai ištirpsta.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
Šis renginys yra puikus pavyzdys, ir, manau, mažai kitų tautų tai turi, gal kitos Vidurio ir Rytų Europos šalys išvis neturi tokių tradicijų. Bent jau aš apie tai negirdėjau.
30 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenęs L. Misevičius sunkiai apibūdina Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse dalyvaujančius išeivijos lietuvius užplūstantį jausmą. Pasak jo, tai reikia išjausti. Jeigu jau vieną kartą sudalyvavai ir tą jausmą gavai, mintyse jau esi kitose žaidynėse. Kaip olimpiečiai svajoja vėl susitikti kitose žaidynėse, taip ir šiame renginyje. Čia yra mėgėjų olimpinės žaidynės.
Prisimenu, ar ne 2005 m. žaidynėse dalyvavo vienas iš mano gerų pažįstamų, JAV lietuvis Aidas Kuolas. Jis žaidynėse susipažino su lietuve mergaite, kuri vėliau tapo jo žmona. Dabar jie laimingai Vilniuje gyvena ir augina vaikus. Tai vyksta 100 procentų kiekvienose žaidynėse.
Registracija ir dalyvavimas
Šiandien išeivijos lietuviams atveriama registracija į XII Pasaulio lietuvių sporto žaidynes. Iš vienos pusės, šįkart registracija pradedama anksti, nes į praėjusias žaidynes Druskininkuose registruotis buvo galima tik vos 3 mėnesiai iki renginio. Iš kitos pusės, išeivijos lietuviai to norėjo jau vakar. Ar tiesa, kad išeivijos lietuviai jau prieš metus ar net daugiau pradeda planuoti kelionę į Pasaulio lietuvių sporto žaidynes? Į šį klausimą atsakysiu klausimu - o kada sportininkas pradeda rengtis olimpinėms žaidynėms?
Pasaulio lietuvių organizacijos ir sporto organizacijos elektronines dalyvavimo paraiškas gali teikti nuo 2024 m. lapkričio 14 d. iki 2025 m. gegužės 31d., o Lietuvos sporto organizacijos - nuo 2025 m. balandžio 14 d. iki 2025 m. gegužės 31 d. Individualios paraiškos nepriimamos. Galutinis užregistruotų dalyvių sąrašas bus patvirtintas ir paskelbiamas iki 2025 m.