Artėjant 2027 m. FIBA pasaulio krepšinio čempionatui, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pradeda atrankos kovas. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos rinktinės tvarkaraštį, varžovus ir istorinius susitikimus su Italijos rinktine, žvelgiant į praeitį ir dabartinę situaciją.
Atrankos Sistema ir Dalyviai
Atranka į 2027 m. FIBA pasaulio krepšinio čempionatą prasidės 2025 m. lapkričio 27 d. Iš viso atrankoje dalyvaus 32 Europos rinktinės, suskirstytos į aštuonias grupes po keturias komandas. Į kitą etapą pateks po tris geriausias kiekvienos grupės rinktines. Antrajame etape dvi grupės susijungs tarpusavyje (A ir B, C ir D, E ir F bei G ir H), sudarydamos šešių komandų grupes.
Lietuvos Rinktinės Tvarkaraštis
Lietuvos rinktinės tvarkaraštis atrankos varžybose:
- Lapkričio 27 d.: Didžioji Britanija - Lietuva (Londone)
- Lapkričio 30 d. 18:30 val.: Lietuva - Italija (Klaipėda)
- Vasario 27 d. Islandija - Lietuva
- Kovo 2 d. Lietuva - Islandija
- Liepos 2 d. Lietuva - Didžioji Britanija
- Liepos 5 d. Italija - Lietuva
Antrajame atrankos lange laukia du susitikimai su Islandija - išvykoje ir namuose. Trečiajame lange, kuris vyks vasarą, vėl rungtynės prieš Didžiąją Britaniją ir Italiją.
Atrankos Rungtynių Svarba
Iš D grupės į kitą etapą pateks trys rinktinės, tai neturėtų sukelti problemų Rimo Kurtinaičio auklėtiniams. Visgi atsipalaiduoti net ir užsitikrinus vietą kitame etape - nevalia. Visi iškovoti taškai pirmajame etape persikels į antrąjį, o ten lietuvių lauks žymiai stipresni varžovai. C grupėje, su kuria susijungs D grupės komandos, rungtyniauja Turkija, Serbija, Šveicarija bei Bosnija ir Hercegovina. Iš antrojo etapo bilietus į planetos pirmenybes iškovos trys rinktinės, tad užbėgant įvykiams už akių, galima teigti, kad iš tokių komandų, kaip Lietuva, Italija, Turkija, Serbija bei Bosnija ir Hercegovina net dvi nepateks į pasaulio čempionatą. Tokios didelės konkurencijos lietuviai atrankoje dar nėra sutikę. Dėl šios priežasties yra labai svarbu susirinkti kaip įmanoma didesnį pergalių kraitį pirmajame etape, kuriame laukia silpnesni varžovai.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai
Priešininkai: Italijos Rinktinė
Lietuvos rinktinės laukia rimtas iššūkis prieš Italijos rinktinę. Nuo 1995 metų Lietuva ir Italija tarpusavyje žaidė trylika kartų, iš kurių lietuviai laimėjo dešimt kartų. Tačiau svarbu pažymėti, kad nuo 2004 metų olimpinių žaidynių pusfinalio, kuriame italai laimėjo 100:91, lietuviai per devynerias rungtynes pralaimėjo vieną kartą - 2018 m. Italijos vyrų krepšinio rinktinė 2025 m. Europos krepšinio čempionatą pradėjo pralaimėjimu Graikijai, tuomet iškovojo keturias pergales iš eilės, bet aštuntfinalyje 77:84 pralaimėjo prieš Slovėniją.
Rinktinės Sudėtys
Prieš rungtynes su Didžiąja Britanija, Rimantas Kurtinaitis paskelbė žaidėjų sąrašą, kuriame buvo trylika pavardžių. Vienuolika žaidėjų turėjo garantuotą vietą. Beveik visa Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmajame atrankos lange sudaryta iš krepšininkų, kurie rungtyniauja Lietuvoje. Rinktinėje bus penki krepšininkai iš Vilniaus „Ryto“: Ignas Sargiūnas, Artūras Gudaitis, Martynas Paliukėnas, Gytis Radzevičius ir Gytis Masiulis. Iš Kauno „Žalgirio“ sudėtyje yra Mantas Rubštavičius ir, galbūt, Ąžuolas Tubelis. Lietuvoje dar taip pat rungtyniauja Arnas Velička ir Paulius Danusevičius. Iš užsienyje rungtyniaujančių krepšininkų rinktinėje yra trys: Kristupas Žemaitis, Marekas Blaževičius ir Laurynas Beliauskas. K. Žemaitis ir M. Blaževičius rungtyniauja Turkijoje - Manisos „Basket“ ir Bursos „Tofas“, o L. Beliauskas žaidžia Italijoje - Sasario „Dinamo“.
Oficiali rinktinės sudėtis rungtynėms su Italija:
- Įžaidėjai: Arnas Velička, Kristupas Žemaitis
- Atakuojantys gynėjai: Ignas Sargiūnas, Martynas Paliukėnas, Laurynas Beliauskas, Mantas Rubštavičius
- Lengvieji kraštai: Gytis Radzevičius
- Sunkieji kraštai: Gytis Masiulis, Paulius Danusevičius
- Centrai: Artūras Gudaitis, Marekas Blaževičius
Italijos vyrų krepšinio rinktinė irgi remsis krepšininkais, kurie rungtyniauja vietinėje lygoje. Kandidatų sąraše yra trys užsienyje rungtyniaujantys krepšininkai: Gabriele Procida (Madrido „Real“), Luigi Suigo (Belgrado „Mega“), Diego Caravaglia (Ulmo „Ratiopharm“). Amedeo Della Valle Italijos lygoje renka po 19,7 taškus ir yra ketvirtas rezultatyviausias krepšininkas bei pirmas tarp italų. Pagal naudingumo balus gynėjas yra aštuntoje vietoje (17,3), bet irgi pirmas tarp visų italų.
Pirmosios Rungtynės ir Situacija Grupėje
FIBA pasaulio čempionato atrankos D grupės starte Ignas Sargiūnas trimis tritaškiais per paskutines 9 mačo sekundes išgelbėjo Lietuvos krepšinio rinktinę nuo skaudaus smūgio. Lietuviai 89:88 išnešė sveiką kailį Londone, o tikru pergalės kalviu tapo I. Sargiūnas. Tuo metu italai savo aikštėje patyrė netikėtą nesėkmę, kurie 76:81 nusileido Islandijai. Priminsime, jog Rimo Kurtinaičio auklėtiniai FIBA pasaulio čempionato atranką pradėjo D grupėje, kurioje varžosi Didžioji Britanija, Italija ir Islandija.
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
Lietuvos Krepšinio Istorija ir Susitikimai su Italija
Lietuvos krepšinis - tai ne tik sporto šaka, bet ir svarbi šalies kultūros dalis, vienijanti žmones ir įkvepianti didžiuotis savo šalimi. Lietuvos vyrų krepšinio istorijos pradžia siejama su 1920 m., kai Kaune buvo pradėtas žaisti krepšinis. Nuo to laiko krepšinis Lietuvoje tapo populiariausia sporto šaka, o Lietuvos rinktinė iškovojo daugybę pergalių ir medalių.
Pirmieji Žingsniai (1935-1939 m.)
Lietuvos vyrų krepšinio istorijos pradžia siekia 1920 m. Kaune, tačiau tikrasis iškilimas prasidėjo 1935 m., kai Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas atvyko iš JAV ir pradėjo ruošti krepšininkus 1937 m. Europos čempionatui Rygoje. Lietuvos krepšinio rinktinė į čempionatą važiavo kaip „autsaiderė“, bet iškovojo pirmąjį Europos čempionato auksą! Šis laimėjimas suteikė Lietuvai teisę rengti kitą čempionatą. Per dvejus metus iškilo legendinė Kauno sporto halė, o Lietuvos vyrų rinktinė, su Pranu Lubinu priešakyje, antrą kartą laimėjo Europos čempionatą.
Kita Svajonių Rinktinė (1992-1996 m.)
Atgimstančioje valstybėje krepšinis tapo vienybės simboliu. Vyresnės kartos sirgaliai prisimena „Žalgirio“ ir „CSKA“ kovas. Lietuva gavo galimybę dalyvauti atrankoje į 1992 m. Barselonos olimpines žaidynes. Pagrindinis rinktinės branduolys buvo „Žalgirio“ žaidėjai: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Gintaras Krapikas. Jiems talkino Šarūnas Marčiulionis ir Arūnas Karnišovas. Atranka buvo įveikta be pralaimėjimų, o olimpiadoje iškovota bronza prieš NVS rinktinę. 1993 m. komanda negalėjo pasikviesti A. Sabonio ir R. Kurtinaičio. Atrankos dvikova prieš lenkus buvo laimėta, o antroji - pralaimėta Baltarusijos rinktinei, užkertant kelią į pagrindinį turnyrą. Sirgaliai liko be Europos ir be 1994 m. Pasaulio pirmenybių. 1995 m. Lietuva nužygiavo iki pat Europos čempionato finalo, kuriame pralaimėjo Jugoslavijai. 1996 m. Atlantos olimpiadoje iškovota bronza. A. Sabonis ir Š.
Jono Kazlausko Rinktinės Pakilimas ir Nuopuolis (1997-2001 m.)
1997 m. prasidėjo Jono Kazlausko era. 1997 m. Europoje - 6 vieta, 1998 m. - 7 vieta Pasaulio čempionate. 1999 m. rinktinės sudėtyje buvo A. Sabonis ir Š. Jasikevičius. Komanda žaidė įspūdingai, bet ketvirtfinalyje pralaimėjo Ispanijai. 2000 m. Sidnėjaus olimpiadoje buvo iškovota bronza. 2001 m. Europos čempionato aštuntfinalyje Lietuvos krepšinio rinktinė buvo nukautuota Latvijos. J. Kazlauskas pasitraukė iš vyriausiojo trenerio pareigų.
Rami ir Stabili Antano Sireikos Era (2003-2006 m.)
2002 m. nedalyvauta Pasaulio čempionate. 2003 m. grupės varžybose pirmosios rungtynės ir varžovas Latvija - iškovota pergalė po dviejų pratęsimų. Fantastiški A. Macijausko tritaškiai, efektyvūs R. Šiškausko prasiveržimai ir, pagaliau, pergalė! Ketvirtfinalyje palaužta Vokietijos rinktinė, pusfinalyje nugalėti prancūzai, o finale Ispanija turėjo pripažinti Lietuvos rinktinės pranašumą. Pergalė ir Auksas! Po 64 metų pertraukos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vėl Europos čempionė! 2004 m. Atėnų olimpiadoje iškovota ketvirtoji vieta. Pusfinalyje kelią pastojo Italijos rinktinė. 2005 m. Europos čempionate užimta penktoji vieta. 2006 m. Pasaulio krepšinio čempionate Japonijoje rinktinė užėmė 7 vietą. Neatlaikęs federacijos spaudimo, komandą paliko treneris A. Sireika.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
Atgimimas, Netikėtumai ir Skaudi Nesėkmė Namie (2007-2011 m.)
2007 m. prie rinktinės vairo stojo Ramūnas Butautas. Europos čempionate Ispanijoje iškovotos 7 pergalės iš eilės, tik pusfinalyje pralaimėta Rusijos rinktinei, kuri vėliau tapo ir turnyro nugalėtoja. Laimėję mažąjį finalą, Lietuvos krepšininkai tapo bronzos medalių laimėtojais. 2008 m. Pekino olimpiadoje Lietuvos rinktinė pateko į ketvertuką. Deja, mažajame finale buvo pralaimėta Argentinos komandai. 2009 m. Europos čempionate, sudėtyje neturint ryškiausių žvaigždžių, buvo pasiekta vos viena pergalė prieš Bulgariją. Iš vyriausiojo trenerio posto traukiasi R. Butautas. Jį keičia K. Kemzūra. Lietuva gavo vardinį kvietimą į Pasaulio čempionatą. Jauna komanda, vadovaujama K. Kemzūros, iškovojo bronzą. 2011 m. Europos čempionatas vyko Lietuvoje. Keturios pergalės ir vienas pralaimėjimas pirmame etape nežadėjo nieko blogo. Lemiamas rungtynes prieš Vokietiją pavyko laimėti, o ketvirtfinalyje laukė Makedonijos rinktinė. Pralaimėjimas ir didžiulis nusivylimas. Pergalė prieš Slovėniją garantavo, jog kitais metais sirgaliai nebus palikti be krepšinio.
Atranka į Olimpiadą (2012 m.)
2012 m. atranka į Olimpiadą vyko Venesueloje. Olimpiadoje pasirodyta vidutiniškai, kelią link medalių užkirto Rusijos rinktinė. Lietuva liko 8. Trenerio K. Kemzūros karjera rinktinėje baigėsi.
Jono Kazlausko Sugrįžimas ir Vėlesnė Trenerių Kaita (2013-2021 m.)
2013 m. Lietuvos krepšinio rinktinę gelbėti buvo įkalbėtas treneris J. Kazlauskas. 2013 m. Europos pirmenybėse Slovėnijoje laimėta sidabro medalius, finale nusileidus Prancūzijos rinktinei. Po metų, Pasaulio čempionato pirmenybėse, pralaimėta mažąjį finalą tiems patiems prancūzams. 2015 m. vėl senojo žemyno pirmenybės ir vėl finale koją pakišo tie patys prancūzai. 2016 m. Olimpinėse žaidynėse ketvirtfinalyje buvome sutriuškinti Australijos rinktinės. Treneris J. Kazlauskas antrą kartą pasitraukė iš vyriausiojo trenerio posto. Nuo 2017 m. rinktinei vadovauti pradėjo D. Adomaitis. Europos čempionate lietuviai pasirodė prastai. 2019 m. pasaulio čempionate vėl kelią pastojo Prancūzijos komanda. Treneris D. Adomaitis pasitraukė iš rinktinės trenerio pareigų. D. Maskoliūnas užėmė šį postą. Rinktinės žaidimas atrankoje į 2022 m. Europos čempionatą nebuvo sklandus. 2021 m. atrankoje į Olimpiadą finale pralaimėta Slovėnijos rinktinei. Treneris D. Nesenai prasidėjo naujojo trenerio K. Maksvyčio era.
Lietuvos ir Italijos Akistatos
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė su italais oficialiose varžybose per visą istoriją yra susitikusi 16 kartų, iš kurių net 12 kartų pasiekė pergales. Tačiau vienas skaudžiausių antausių Lietuvos krepšinio istorijoje įvyko 2004 m. rugpjūčio 27 d., kuomet Atėnų olimpinėse žaidynėse pusfinalyje lietuviai pralaimėjo italams 91:100. Italai pataikė net 18 tolimų metimų ir mačą baigė su neįtikėtinu 64 procentų taiklumu iš trijų taškų zonos (18/28). Nuo 2004 m. Atėnų olimpinių žaidynių, Italija daugiau nelaimėjo prieš Lietuvos rinktinę pagrindiniuose turnyruose, išskyrus 2019 m. Europos čempionato atrankos rungtynes, kai italai namuose nugalėjo lietuvius 70:65. Tačiau namie lietuviai laimėjo 86:73. Lietuviai su italais susitiko 2006 m. Japonijoje vykusiame pasaulio čempionate, kuriame aštuntfinalyje šventė nelengvą pergalę - 71:68. 2007 m. Europos krepšinio čempionato grupės rungtynėse lietuviai vėl triumfavo - 79:74. 2013 m. Europos čempionate Slovėnijoje ketvirtfinalyje lietuviai šventė pergalę rezultatu 81:77. 2015 m. Europos čempionate lietuviai po pratęsimo įveikė Italiją rezultatu 95:85. Pastarąjį kartą lietuviai su italais žaidė 2017 m. Europos čempionate, kur grupių etape italai buvo palaužti 78:73.
Incidentas Pasaulio Čempionato Atrankos Rungtynėse
Pasaulio čempionato atrankos turnyrą italai pradėjo pralaimėjimu islandams (76:81), todėl sekmadienį Klaipėdoje vyksiančios rungtynės jiems įgauna dar didesnę prasmę. Paskutinį kartą Lietuvos ir Italijos vyrų krepšinio rinktinės susitiko Paryžiaus olimpinių žaidynių atrankoje. Italijos rinktinės trenerio sūnus Brianas Sacchetti smeigė lemiamą tritaškį, likus žaisti 30 sekundžių ir užtikrino Italijos rinktinės pergalę. Lietuviai dar bandė išsigelbėti, kai tritaškį smeigė kapitonas Mantas Kalnietis, bet tai nieko nepakeitė. Įtemptose rungtynėse nei viena komanda neturėjo dviženklio pranašumo. Prieš didžiąją pertrauką italai susikrovė didžiausią, 7 taškų persvarą 42:35, tačiau trečiajame kėlinyje Dainiaus Adomaičio auklėtiniai pavijo varžovus. Prie to labiausiai prisidėjo per kėlinį 8 taškus surinkęs Jonas Mačiulis. Prieš ketvirtąjį kėlinį rezultatas buvo lygus 53:53. Rezultatyviausias Lietuvos rinktinėje buvo M.Kalnietis, kuris pelnė 15 taškų ir atliko 6 rezultatyvius perdavimus. J.Mačiulis pridėjo dvigubą dublį - 10 taškų ir 10 atkovotų kamuolių. Solidžiai rinktinėje debiutavo Martinas Gebenas, kuris trečiajame kėlinyje dėjimu su pražanga išlygino rezultatą 49:49.
2025-ųjų jaunimo rinktinių pasiekimai
2025-ieji skaičiuoja paskutines savo dienas. 2025-ųjų vasara Lietuvos jaunimo rinktinėms buvo viena sėkmingiausių istorijoje. Nuo nepriklausomybės atgavimo jaunieji mūsų šalies krepšininkai ir krepšininkės dalyvauja FIBA organizuojamuose Europos ir pasaulio čempionatuose, o prabėgusią vasarą elitiniuose A divizionuose buvo iškovoti 3 medaliai. Tai - trečias geriausias rezultatas mūsų šalies istorijoje. Daugiau medalių (po keturis) buvo iškovota tik 2008 ir 2016 m. Trys medaliai iškovoti ir 2022-ųjų vasarą. Taip pat verta paminėti, kad Lietuvos merginos 2025 m. puikiai pasirodė Europos čempionatų B divizionuose - U16 Lietuvos rinktinė iškovojo aukso medalius ir kelialapį į A divizioną, o U18 Lietuvos rinktinė B divizione pateko tarp 4 pajėgiausių komandų. Medalius Lietuvos rinktinės iškovojo ir studentų pasaulio žaidynėse (5×5 ir 3×3) bei Europos jaunimo olimpiniame festivalyje (5×5 ir 3×3). Tiesa, FIBA reitinguose šie medaliai neatsispindi. Lietuvos jaunimo rinktinių vadovas Tomas Jasevičius į šią medaliais skaitlingą vasarą žvelgia per ilgos distancijos prizmę ir vertindamas šiuos pasiekimus nėra linkęs į ribinius kraštutinimus: „Nuo to laiko, kai FIBA pradėjo skirstyti komandas į A, B ir C divizionus, tik Ispanijos, Prancūzijos ir Lietuvos vaikinai nebuvo iškritę į žemesnį divizioną. Tai irgi yra rodiklis, kuris byloja apie mūsų darbo tęstinumą ir krepšinio vystymąsi teisinga linkme“, - pastebi T. Jasevičius. 2025 m. vasarą Europos ir pasaulio vaikinų čempionatuose medalius iškovojo 7 Europos šalys, o Lietuva buvo tarp 4 šalių, kurios sugebėjo iškovoti du medalius. Kitos 3 tokios šalys - Italija, Prancūzija ir Slovėnija. Atnaujintame pasauliniame FIBA vaikinų reitinge Lietuva pakilo dviejomis pozicijomis aukščiau. vasarą U18 Europos merginų čempionatas (B divizionas) - ketvirtoji vieta (trenerė Jurgita Štreimikytė Virbickienė). U20 Europos vaikinų čempionatas - sidabro medaliai (rinktinės treneris Darius Songaila). U18 Europos vaikinų čempionatas - 9 vieta (7 rungtynės, 6 pergalės). Rinktinės treneris Tomas Urbelionis. Pasaulio universitetų žaidynės - bronzos medaliai.
Slovėnijos, Venesuelos, Sakartvelo ir Žaliojo Kyšulio apžvalga
Komandos yra išskirstytos į aštuonias grupes po keturias. Dvi stipriausios kiekvienos grupės rinktinės žengs į kitą etapą, kur bus sudarytos naujos grupės - čia jos sužais dar dvejas rungtynes ir galiausiai vėl dvi stipriausios žengs į ketvirtfinalį. Čempionės titulą gins Ispanija, prieš ketverius metus triumfavusi Kinijoje. Pasaulio čempionatas svarbus tuo, kad šiame galima iškovoti tiesioginius kelialapius į kitų metų Paryžiaus olimpines žaidynes. Europai numatytos dvi vietos - jas gaus aukščiausias vietas pirmenybėse užėmusios žemyno rinktinės, neskaitant Prancūzijos, kuri turi garantuotą vietą kaip žaidynių šeimininkė.
Šeštoji jų - F. Joje varžysis Slovėnija, Venesuela ir du debiutantai - Sakartvelas bei Žaliasis Kyšulys. Ir nors E bei F grupių kovos yra numatytos Okinavoje, prie šios Japonijos salos artėjantis grėsmingas taifūnas gali įnešti korekcijų. Jei oro sąlygos kels realų pavojų, rungtynės iš Okinavos bus perkeltos į Filipinų sostinę Manilą.
Slovėnija
- FIBA reitingas: 7.
- Treneris: Aleksanderis Sekuličius.
- Žvaigždė: Luka Dončičius.
Tai - 77 priežastys (būtent tokį numerį jis vilki) viename žmoguje, kodėl Slovėnijos rinktinė ir vėl gali nuveikti šį tą magiško. Po nenusisekusio sezono Dalaso „Mavericks“ klubui, kuris net nepateko į NBA įkrintamąsias, Luka dega noru reabilituotis tarptautiniu lygmeniu. Nors pačiam L. Dončičiui tai bus pirmasis pasaulio čempionatas karjeroje, mažai kas abejoja tuo, kad jis bus vienas rezultatyviausių viso turnyro žaidėjų, o gal net ir pats rezultatyviausias. Praėjusių metų Europos pirmenybėse Luka vidutiniškai šveitė po 26 taškus, prie kurių dar pridėjo po 7,7 atkovoto kamuolio ir 6,6 rezultatyvaus perdavimo. O viską vainikavo jo 47 taškų šou prieš Prancūziją. Kažko panašaus galima laukti ir iš pradžių Japonijoje, o tada ir Filipinuose. Aukščiausias pasiekimas pasaulio čempionate: 7 (2014 m.). Apžvalga. 2017-ųjų Europos čempionai ir Tokijo olimpinių žaidynių pusfinalio dalyviai šį kartą turi rimtų nuostolių. Jei veterano Gorano Dragičiaus atsisakymą galima buvo nujausti, tai Vlatko Čančaro ir Edo Muričiaus netektys - itin skaudžios ir neplanuotos: abu puolėjai patyrė sunkias traumas. Taigi ir taip didelė našta, slėgusi neabejotino komandos lyderio ir vedlio L. Dončičiaus pečius, tapo dar gerokai sunkesnė. Vis dėlto nurašyti Lukos ir kompanijos skubėti nederėtų: čia vis dar yra pripažintas snaiperis Klemenas Prepeličius, į lietuvių atmintį nemaloniai įsirėžęs natūralizuotas aukštaūgis Mike'as Tobey, patyręs Jaka Blažičius, gynėjas Aleksejus Nikoličius ir buvęs žalgirietis Zoranas Dragičius. Nors atrankos varžybas užbaigė pralaimėjimais Estijai ir Izraeliui, A. Sekuličiaus auklėtiniai savo grupėje į priekį praleido tik Suomiją, kuriai nusileido abu kartus, ir pateko į planetos pirmenybes. Kontrolinėse rungtynėse slovėnai dažniau klupo, tačiau ir žaidė su tokiais varžovais kaip graikai, ispanai ir amerikiečiai. O štai per paskutinę repeteciją nepasigailėjo japonų - net 103:68.
Venesuela
- FIBA reitingas: 17.
- Treneris: Fernando Duro.
- Žvaigždė: Michaelas Carrera.
Žvaigždės etiketė šiuo atveju klijuojama truputį pritempus, nes pasauliniu mastu garsių žaidėjų šioje komandoje paprasčiausiai nėra. Buvęs Ispanijos ACB lygos klubo Las Palmaso „Gran Canaria“, o dabar antro diviziono ekipai Madrido „Estudiantes“ atstovaujantis puolėjas tiek praėjusiame planetos čempionate (vid. 10 tšk.), tiek ir atrankos varžybose (vid. 11,6 tšk.) fiksavo dviženklį rezultatyvumą. Visgi taškų fontano iš jo kažin, ar reiktų tikėtis. Aukščiausias pasiekimas pasaulio čempionate: 11 (1990 m.). Apžvalga. Nors pagal reitingą šioje grupėje venesuliečiai tvirtai rikiuojasi antri, dėl vietos kitame etape jie tikrai negali būti ramūs. Venesuela pralaimėjo visus aštuonis draugiškus mačus prieš čempionatą, įskaitant ir nesėkmes prieš Iraną, Jordaniją bei Piet Sudaną. Pietų Amerikos komandoje, turinčioje Raudonojo vyno pravardę - pilna veteranų. Tai žada patirtį ir susižaidimą, tačiau tuo pačiu ir kelia nerimą dėl energijos išteklių. 2019-aisiais venesueliečiai analogiškame turnyre įveikė Kiniją ir Dramblio Kaulo Krantą bei žengė į antrąjį etapą. Tam, kad tai pakartotų ir šiemet, jiems reikės ir vėl demonstruoti kibią gynybą, kovingumą bei komandinę dvasią. Atrankos varžybose, kuriose aplenkė net Argentiną ir Bahamas, mikliomis rankomis pasižymėję pietų amerikiečiai vidutiniškai perimdavo po beveik 11 kamuolių per susitikimą.
Sakartvelas
- FIBA reitingas: 32
- Treneris: Ilias Zouros.
- Žvaigždė: Sandro Mamukelašvili.
Kartvelų gretose - ne vienas pagarbos vertas vyrukas: 2021-ųjų ir 2023-ųjų Ispanijos ACB lygos MVP Georgi Šermadini, Eurolygos žvaigždė Tornikė Šengelija, o taip pat puolėjas iš NBA S. Mamukelašvili. Pastarajame Europos čempionate rinkęs po 15,2 taško ir 11 atkovoto kamuolio Sandro turėjo proveržio sezoną ir už Atlanto San Antonijaus „Spurs“ komandai šiemet pasiūlė po 10,8 taško, 6,8 sugriebto kamuolio ir 2,4 rezultatyvaus perdavimo per 23 min. Pasaulio čempionate debiutuoja. Apžvalga. Dar viena savo raudonu vynu garsėjanti F grupės šalis subūrė bent jau iš pažiūros solidžią komandą: prie jau minėtų veteranų G. Šermadinio ir T. Šengelijos bei NBA žaidėjo S. Mamukelašvili pridėjus Orlando „Magic“ bokštą Gogą Bitadzę ir natūralizuotą amerikietį Thadą McFaddeną išeina tikrai konkurencinga sudėtis. Gal todėl kontrolinėse rungtynėse su Sakartvelu lengva nebuvo nei Lietuvai (104:102), nei Australijai (86:81). Kartvelų gerbėjus gali neraminti tik neilgas atsarginių suolelis ir nežinia, kiek jis bus pajėgus padėti savo pripažintiems lyderiams. Atrankos varžybose Sakartvelo atstovai dramos neišvengė. Atsilikę nuo ispanų ir italų jie sugebėjo palikti sau už nugarų islandus ir ukrainiečius bei pirmą kartą istorijoje iškovoti teisę skristi į pasaulio čempionatą.
#
tags: #pasaulio #vyru #krepsinio #cempionato #atrankos #rungtynes