Olimpinė liepsna (arba Olimpinė ugnis) - vienas žinomiausių olimpinių žaidynių simbolių. Pasak legendos, Prometėjo dovanota žmonėms, ugnis tapo aukštų idealų, taikios kovos už žmonių laimės simboliu. Olimpinė ugnis, uždegta Olimpijoje, šventojoje Dzeuso giraitėje Altyje, ir atnešta į žaidynių vietą, simbolizuoja kilnius siekius, taiką, draugystę, vienybę. Ugnies uždegimas Olimpijoje, olimpinio deglo estafetė - olimpinių žaidynių preliudija.
Olimpinės Ugnies Istorinė Kilmė
Olimpinė ugnis pirmą kartą uždegta senovės Graikijoje, Olimpo mieste, 776 m. pr. Kr., per pirmąsias olimpines žaidynes. Tai buvo ritualas, skirtas garbinti dievui Dzeusui, kuris buvo laikomas olimpinių žaidynių globėju. Senovės Graikijoje olimpinė ugnis buvo neatsiejama nuo žaidynių, kurios vyko kas ketverius metus. Ugnies uždegimas buvo atliekamas šventės metu ir turėjo ypatingą reikšmę visiems dalyvaujantiems asmenims. Tai buvo ritualas, kuris atspindėjo pagarbą dievams ir meilę sportui. Ugnies buvimą žemėje senovės graikai aiškino Prometėjo mitu.
Senovės olimpinės žaidynės pirmiausia buvo religinės šventės, graikų dievų ir deivių tėvo Dzeuso garbei, dalis. Šventovė senovėje buvo pavadinta Olimpo kalno - aukščiausio kalno žemyninėje Graikijoje - vardu. Senovės olimpinės žaidynės prasidėjo dar 776 m. pr. Žaidynės Olimpijoje buvo rengiamos kas ketverius metus beveik 12-a amžių ir trukdavo iki šešių mėnesių. 393 m. Romos valdovas imperatorius Teodosijus I uždraudė Graikijos olimpines žaidynes dėl religinio šventės elemento.
Pirmą kartą olimpinė ugnis uždegta IX olimpiados žaidynėse 1928 m. Amsterdame. Nuo to laiko olimpinė ugnis uždegama pirmąją žaidynių dieną ir liepsnoja iki pat jų pabaigos, tada taip pat iškilmingai užgesinama. Pirmoji olimpinės ugnies nešimo estafetė surengta per 1936-ųjų vasaros žaidynes. Tąsyk 3 330 sportininkų, perduodami deglą iš rankų į rankas, nugabeno ugnį iš Graikijos į Berlyną.
Olimpinės Ugnies Uždegimo Ceremonijos Etapai
Šiuolaikinis olimpinės ugnies uždegimo procesas prasideda specialioje ceremonijoje, kuri vyksta senoviniame Olimpo mieste Graikijoje. Pagerbiant senovės papročius olimpinė ugnis suliepsnoja aukure prie Mėnulio piramidės - Olimpijos žaidynių bendraamžės. Nuo pat liepsnos uždegimo momento iki jos perdavimo viskas vyksta pagal labai griežtą ritualą. Liepsna visuomet uždegama Olimpijoje, Graikijoje, naujojant senovinius metodus (saulės spindulius), likus keletui mėnesių iki žaidynių pradžios.
Taip pat skaitykite: Vaikų darželio sporto šventės akimirkos
Ceremonijos etapai:
- Pradžia: Ceremonija prasideda šventyklos, skirtos dievui Heliui (saulės dievui), aplinkoje. Prieš Heros šventyklos griuvėsius susirenka aktorės, vaidinančios šventikes. Ceremonijoje naudojami Antikos laikų kostiumai ir choreografija.
- Ugnies uždegimas: Naudojant koncentruotą saulės šviesą ir atspindinčius objektus, ugnis yra uždegama specialiame inde iš specialiai tam paruoštų žaliavų. Liepsna uždegama pagal antikinį metodą. Vienuolika aktorių, vaizduojančių vaidilutes, nukreipia į aukurą milžinišką veidrodį, fokusuojantį saulės spindulius, - tarsi olimpinę ugnį uždegtų pats dangaus šviesulys. Užgesus antikinei graikų civilizacijai, ši tradicija irgi buvo pamiršta.
- Pirmojo deglo uždegimas: Šia ugnimi uždegamas pirmasis olimpinis deglas.
- Ugnies perdavimas: Aktorė, atliekanti šventyklos šventikės vaidmenį, olimpiniu deglu perduoda olimpinę ugnį ir įteikia alyvmedžio šakelę pirmajam olimpinės ugnies estafetės nešėjui (paprastai tai būna Graikijos sportininkas, kuris jau yra patekęs į to meto žaidynių varžybas).
- Kelionė: Po olimpinės ugnies uždegimo ceremonijos olimpinė ugnis olimpiniu deglu gabenama prie paminklo, skirto Pierre’ui de Coubertinui (Prancūzija), ir į Panatėnajos stadioną Graikijoje. Olimpinę ugnį į žaidynių šeimininką miestą neša atrinkti olimpinio deglo nešėjai: sportininkai, kultūros, visuomenės įžymūs ir paprasti žmonės.
Tuomet liepsna keliauja per skirtingas šalis, miestus ir žemynus iki galutinio miesto. Liepsna praneša šalies gyventojams apie artėjančias žaidynes, o jos nešėjams leidžia susipažinti su tos šalies papročiais ir kultūra. Deglo estafetėje dalyvauja tūkstančiai sportininkų, kitų sričių įžymybių ir paprastų sporto mėgėjų.
Įžiebti ugnį iš saulės spindulių prie aukuro šalia deivės Heros šventyklos griuvėsių Olimpijoje ir ją estafete nugabenti į olimpinių žaidynių atidarymo iškilmes 1912 pasiūlė prancūzas Pierre’as de Coubertinas.
Per 11 dienų truksiančią estafetę Graikijoje apie 600 deglo nešėjų nueis 5 tūkst. Balandžio 27-ąją didingas XIX amžiaus trijų stiebų laivas „Belem“ pradės gabenti ugnį. Laivas buvo nuleistas į vandenį praėjus vos kelioms savaitėms po 1896-ųjų Atėnų žaidynių. Prancūzijos istoriniu monumentu laikomas „Belem“ beveik du dešimtmečius vykdė prekybos keliones į Braziliją, Gajaną ir Karibų jūros regioną. Tuomet 10 tūkst. Per 12 tūkst. Liepos 26 dieną jis taps Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos prie Senos upės pagrindiniu akcentu. Olimpiados atidarymo ceremonija pirmą kartą vyks ne pagrindiniame žaidynių stadione.
Žaidynių atidarymo dieną liepsna įnešama į pagrindinį stadioną ir ten uždegamas olimpinis aukuras. Ši misija patikima paskutiniam estafetės dalyviui, kurio pavardę stengiamasi išlaikyti paslaptyje iki pat žaidynių atidarymo pradžios. Paprastai ugnies kelionę baigia nusipelnęs šalies olimpiados rengėjos sportininkas.
Taip pat skaitykite: Virtualūs maratonai
Olimpinė ugnis aukure dega iki žaidynių uždarymo ceremonijos. 2006 metais Turine vykusių XX žiemos olimpinių žaidynių metu olimpinė liepsna degė 57 metrų aukščio aukure. Tai aukščiausias olimpinės ugnies stovas per visą olimpiados istoriją.
Olimpinės ugnies įžiebėjai žaidynių atidarymo ceremonijų metu:
- 1936 Fritz Schilgen
- 1948 John Mark
- 1952 Paavo Nurmi
- 1956 Ron Clarke
- 1960 Giancarlo Peris
- 1964 Yoshinori Sakai
- 1968 Enriqueta Sotelo
- 1972 Guenter Zahn
- 1976 Sandra Anderson , Steve Prefontaine
- 1980 Sergei Belov
- 1984 Rafer Johnson
- 1988 Chung Sun-man, Kim Won-tak, Sohn Mi-chung
- 1992 Antonio Rebollo
- 1996 Muhammad Ali
- 2000 Cathy Freeman
- 2004 Nikolaos Kaklamanakis
- 2008 Li Ning
Deglo Nešėjai: Istorija ir Pokyčiai
Iki XX amžiaus septintojo dešimtmečio olimpinio deglo nešėjais dažniausiai būdavo sportininkai, kuriuos atrinkdavo organizatoriai. Nuo 1972 m. olimpinį deglą gali nešti moterys, neįgalieji ir kiti žinomi asmenys. Nuo XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio organizaciniai komitetai įtraukė žaidynių rėmėjus, socialinius ir bendruomenių atstovus. Olimpinę ugnį į miestą žaidynių šeimininką neša atrinkti olimpinio deglo nešėjai: sportininkai, kultūros, visuomenės įžymūs ir paprasti žmonės. Ypatinga reikšmė tenka atrenkant pirmąjį ir paskutinį olimpinio deglo nešėją.
Olimpinės Ugnies Simbolika
Olimpinė ugnis turi didelę simbolinę reikšmę. Ji ne tik reprezentuoja pasišventimą sportui ir taikai, bet ir žmonių vienybę bei draugystę. Kiekvienų olimpinių žaidynių metu ugnis deginama specialioje olimpinės arenos dalyje. Ši ugnis žymi ne tik konkrečias žaidynes, bet ir istoriją, kultūrą bei sporto dvasios kilnumą. Šiuolaikinių žaidynių kontekste olimpinė ugnis yra išraiška teigiamų vertybių, kurias žmogus visada siejo su ugnies simbolika.
Olimpinė ugnies kelionė simbolizuoja kilnius siekius, taiką ir vienybę. Olimpinė ugnis aukure liepsnoja iki žaidynių uždarymo ceremonijos. Olimpinė ugnis - tai senovės dvasios vienybės simbolis, simbolizuojantis siekį tobulėti, kovą dėl pergalės, taiką ir draugiškumą.
Olimpinė Simbolika ir Nuosavybė
Olimpinė simbolika yra vienas iš labiausiai atpažįstamų prekių ženklų visame pasaulyje. Tarptautinės bendrovės moka didžiules sumas, kad patektų į išskirtinį oficialių rėmėjų klubą. Tačiau yra daugybė griežtų reikalavimų ir net draudimų, kurių privalu laikytis.
Taip pat skaitykite: Linksma ir sveika pramoga vaikams
Olimpinis simbolis (žiedai), vėliava, devizas („Greičiau, aukščiau, stipriau“, lot. Citius - Altius - Fortius), pavadinimai, pavyzdžiui, olimpinės žaidynės ir olimpiados žaidynės, įskaitant jų vertimus į kitas kalbas, ženklai, emblemos, ugnis ir fakelas - visa tai yra olimpinė nuosavybė.
Visos intelektinės nuosavybės teisės, susijusios su olimpine nuosavybe, išimtinai priklauso Tarptautiniam olimpiniam komitetui (TOK) ir yra jo kontroliuojamos. Šios teisės apima olimpinės nuosavybės naudojimą pelno siekimo, komerciniais ar reklamos tikslais. TOK yra įregistravęs su olimpiniais žymenimis susijusius prekių ženklus, pavyzdžiui, „Olympic“, „Olympic games“, „Games of the Olympiad“, „Olympiad“, „The Olympics“. Olimpinių žiedų simbolio apsaugai yra skirta net atskira tarptautinė sutartis, vadinama Nairobio sutartimi.
Kas gali naudoti olimpinę simboliką?
Olimpinę simboliką savo reklamoje gali naudoti tik tos įmonės bei organizacijos, kurios su TOK arba nacionaliniais olimpiniais komitetais (NOK), pavyzdžiui, Lietuvoje - LTOK, yra sudariusios rėmimo sutartis. TOK rėmėjai tokią teisę įgyja globaliu mastu, o NOK rėmėjai gali naudoti olimpinę simboliką atitinkamo NOK šalies teritorijoje, jei sritis, kurioje simbolika naudojama, nepersidengia su TOK rėmėjų veiklos sritimis. Kitos įmonės ar organizacijos, siekiančios savo reklaminėje veikloje naudoti olimpinę simboliką, privalo iš anksto kreiptis į TOK, kad gautų rašytinį sutikimą naudoti šiuos žymenis.
Neteisėtai panaudojus TOK ar NOK priklausančią su olimpine simbolika susijusią intelektinę nuosavybę, gali tekti atlyginti tokiu neteisėtu naudojimu padarytus nuostolius. Net ir turint leidimą reklamos veikloje naudoti olimpinę nuosavybę, būtina laikytis TOK nustatytų reikalavimų, kaip ją naudoti. TOK yra paskelbęs olimpinės nuosavybės naudojimo gaires, kuriose labai detaliai reglamentuojama, kaip turi būti naudojama visa olimpinė simbolika. Pavyzdžiui, olimpiniai žiedai, naudojami kaip logotipas, turi būti tam tikro minimalaus dydžio, gali būti dedami tik fone, nesumenkinančiame jų matomumo, ir pan. Dažniausiai pasitaikanti klaida - netaisyklingas olimpinių žiedų ar logotipų su olimpiniais žiedais naudojimas.
Šiomis taisyklėmis ir nuostatomis užtikrinama, kad būtų gaunamos pajamos tinkamai finansuoti olimpinį judėjimą.
Olimpinės Žaidynės: Istorija ir Įdomūs Faktai
Olimpinės žaidynės - tai vienas svarbiausių ir prestižiškiausių sporto renginių pasaulyje. Tai ne tik sporto šventė, bet ir unikalus įvykis, sujungiantis tautas ir kultūras iš viso pasaulio.
- Pirmosios Olimpinės žaidynės vyko 776 m. pr. Kr. Senovės Graikijoje. Jos buvo organizuojamos kartą per ketverius metus ir truko tik vieną dieną, o varžybos vyko tik bėgimo rungtyse.
- Olimpinės žaidynės buvo nutrauktos 393 m. po Kristaus, kai Romos imperatorius Teodosijus I uždraudė pagonių religijos šventes, o Olimpiada buvo viena iš jų. Žaidynės atnaujintos tik 1896 metais.
- Pirmosios modernios Olimpinės žaidynės įvyko 1896 m. Atėnuose. Jose dalyvavo 13 šalių, o varžybos vyko 43 rungtyse. Tai buvo pirmasis žingsnis link šiuolaikinio Olimpiados formato.
- Olimpinis simbolis - penki spalvoti žiedai, kurie simbolizuoja penkis žemynus: Afriką, Ameriką, Aziją, Europą ir Okeaniją. Šie žiedai taip pat atspindi tautų vienybę, nes jie buvo sukurti taip, kad būtų matomi visų šalių vėliavose. Pirmą kartą olimpiniai žiedai panaudoti 1920 m. Antverpeno olimpinėse žaidynėse.
- Olimpiada nebuvo rengiama tik per du pasaulinius karus: 1916, 1940 ir 1944 metais. Kita vertus, per kitas pasaulines istorines krizes žaidynės buvo vykdomos, stiprindamos pasaulinę vienybę ir taiką.
- Olimpinė ugnis, kuri uždegama Olimpo kalne ir nešama į žaidynių vietą, simbolizuoja pasaulio sportininkų draugystę ir vienybę. Ugnis degs visų žaidynių metu, kol jos baigsis.
- Pirmasis Sovietų Sąjungos sprendimas boikotuoti Olimpiadas buvo 1952 m., tačiau didžiausias boikotas įvyko 1980 m., kai Sovietų Sąjunga ir jų sąjungininkai pasitraukė iš Olimpiados Maskvoje, reaguodami į JAV lyderių protestus dėl Sovietų invazijos į Afganistaną. Tiesa, Tarybų Sąjunga olimpinėse žaidynėse visai nedalyvavo iki pat 1952 m.
- Kiekvienos Olimpinės žaidynės turi savo simbolius, tokius kaip logotipas ir maskotas. Pirmasis simbolis buvo sukurtas 1924 metų žaidynėms Paryžiuje, o nuo 1968 metų Olimpinės žaidynės taip pat turi oficialius maskotus.
- Pirmas olimpinis auksas buvo įteiktas 1896 metų Atėnų žaidynių laimėtojams. Tuo metu auksas buvo naudojamas tik kaip prizų dalis, tačiau vėliau jis tapo tik simboliniu apdovanojimu.
- Olimpinės žaidynės apima daugiau nei 30 skirtingų sporto šakų, nuo lengvosios atletikos iki plaukimo, futbolo, krepšinio ir netgi mažiau žinomų šakų, kaip polo ir raitelių sportas.
- Olimpiados atidarymo ceremonijoje kiekviena šalis deleguoja savo sportininką, kuris neša šalies vėliavą. Tai tradicija, kurios laikomasi kiekvienose žaidynėse ir kuri simbolizuoja kiekvienos tautos pasididžiavimą.
- Olimpinis šūkis „Citius, Altius, Fortius“ lotynų kalba reiškia „Greičiau, aukščiau, stipriau“. Nors tai buvo tik pradžia, šiandien moterų dalyvavimas Olimpiadose yra visiškai įprastas.
- Olimpinės žaidynės turi savo oficialius transliavimo kanalus, kurie suteikia galimybę milijonams žiūrovų visame pasaulyje stebėti varžybas tiesiogiai. Be to, visos varžybos yra transliuojamos internetu, pasiekdamos įvairius žiūrovų sluoksnius.
- Olimpinės žaidynės yra vieta, kur pasaulio sportininkai dažnai pasiekia naujus rekordus. Tokie sportininkai kaip Michaelis Phelpsas, Usainas Boltas ir Simone Biles tapo legendomis dėl savo pasiekimų šiose žaidynėse.
Kiti įdomūs faktai:
- Olimpinių žaidynių istorija prasideda Olimpijoje, mieste, kuriame antikos laikais vykdavo graikų sporto žaidynės, kas ketveri metai rengiamos dievo Dzeuso garbei.
- Netoliese Dzeuso šventyklos stovėjo deivės Heros šventykla, prie kurios griuvėsių kas ketveri metai uždegama olimpinių žaidynių ugnis.
- Graikų sporto žaidynėse galėjo dalyvauti visi laisvi šalies piliečiai nepaisant jų socialinės padėties. Ištekėjusioms moterims buvo draudžiama ne tik dalyvauti žaidynėse, bet ir jas stebėti.
- Žaidynių dalyviai turėjo galimybę išmėginti savo jėgas bėgimo, šuolių į tolį, disko metimo rungtyse, imtynių ir bokso varžybose, jojimo ir vadeliojimo lenktynėse.
- Kaip pergalės ženklas ant nugalėtojo galvos ir rankų buvo užrišami raudoni kaspinai. Oficiali apdovanojimų ceremonija vykdavo paskutinę žaidynių dieną. Per iškilmingą ceremoniją, kuri vykdavo Dzeuso šventyklos prieigose, nugalėtojų galvas papuošdavo alyvmedžių šakelių vainikas - taikos ir vilties simbolis.
- Šiuolaikinių olimpinių žaidynių krikštatėviu laikomas prancūzų baronas Pierre de Coubertinas.
- Pierre de Coubertino iniciatyva 1894 m. buvo įkurtas Tarptautinis olimpinis komitetas, kuris rūpinosi žaidynių rengimu.
- Pirmosios olimpinės žaidynės buvo didžiausias sporto renginys žmonijos istorijoje.
- Pasirodo, antikos žmonės buvo labiau civilizuoti nei pastarųjų šimtmečių žmonija. Praėjusiame amžiuje net trys olimpiados buvo atšauktos dėl karų, vienerias žaidynes teko nutraukti dėl teroristų išpuolio.
- 1972 m. rugsėjo 5 d. Miunchene gerai organizuota arabų teroristų grupė, pasivadinusi „Juoduoju rugsėju“, pagrobė vienuolika į vasaros olimpines žaidynes atvykusių Izraelio sportininkų. Du iš jų buvo iš karto nužudyti, devyni atletai paimti įkaitais. Teroristai pareikalavo paleisti iš Izraelio kalėjimų per 200 palestiniečių ir išlaisvinti du Vokietijoje kalinčius pagarsėjusius žudikus. Deryboms patekus į aklavietę, Vokietijos valdžia ryžosi pulti teroristus ir jėga išlaisvinti įkaitus. Nemokšiškai vykdoma operacija baigėsi kruvina tragedija - žuvo visi devyni sportininkai.
- XX a. olimpinės žaidynės tapo arena politiniams nesutarimams spręsti. 1956 m. pasipiktinusios Tarybų Sąjungos veiksmais malšinant sukilimą Vengrijoje trys Vakarų Europos šalys boikotavo Melburno olimpines žaidynes. 1980 m. Maskvos olimpiadoje atsisakė dalyvauti net 56 valstybės.
- Garsųjį šūkį Citius. Altius. Fortus (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau) sugalvojo prancūzų šventikas H.
Ateities Vizijos ir Iššūkiai
Olimpinės žaidynės ir jų simboliai, įskaitant olimpinę ugnį, nuolat evoliucionuoja. Šiuolaikinės žaidynės akcentuoja aplinkosaugos svarbą, todėl ugnies kelionė taip pat siejasi su tvarumu.
Greta olimpinių aspiracijų, pastaruoju metu labai neramus darosi pasaulis, padaugėjo teroristinių išpuolių. Lygiai prieš 20 metų, 1996-ųjų birželio mėnesį kartu su tuometiniu Lietuvos olimpinės akademijos (LOA) prezidentu prof. Povilu Karobliu man asmeniškai teko dalyvauti pirmųjų atnaujintų OŽ ir Tarptautinės olimpinės akademijos (TOA) 100-čiui skirtame kongrese. Beveik dvi savaites 107 šalių atstovai dalyvavo plenariniuose posėdžiuose, susitikimuose, diskusijose.
tags: #sventes #atidarymas #uzdegant #olimpine #ugni