Krepšinis Lietuvoje dažnai lyginamas su antrąja religija, o Europos vyrų krepšinio čempionatai sulaukia didžiulio susidomėjimo. Tačiau, pažvelkime į krepšinio pasaulį anapus Europos, į Pietų Korėjos krepšinio rinktinę - komandą, turinčią savitą istoriją, pasiekimus ir ambicijas.

Bendroji informacija

Korėjos Respublika, turinti daugiau nei 51 milijoną gyventojų, krepšinį žaidžia jau ne vieną dešimtmetį. Nors Pietų Korėja nėra laikoma krepšinio supervalstybe, ji turi įdomią istoriją ir tam tikrų pasiekimų tarptautinėje arenoje. Tarp visų šešių Kaune vykstančios Tokijo olimpinių žaidynių atrankos komandų Pietų Korėja pagal FIBA reitingą (30) nusileidžia tik Angolai (33).

Dalyvavimas olimpinėse žaidynėse

Korėjos krepšinio rinktinė dalyvavo šešeriose olimpinėse žaidynėse. Pirmą kartą pasirodė 1948 m. Londono žaidynėse, kur pasiekė tris pergales prieš Belgijos, Irako bei Čilės komandas ir užėmė aštuntąją vietą. Šis rezultatas iki šiol išlieka geriausiu Korėjos rinktinės pasiekimu olimpinėse žaidynėse. Vėliau Korėjos krepšininkai dalyvavo 1956, 1964, 1968, 1988 ir 1996 m. žaidynėse, tačiau užimdavo žemesnes pozicijas. 1996 m. Atlantoje Korėjos rinktinė pralaimėjo visas septynerias rungtynes.

Pasaulio pirmenybės

Pasaulio pirmenybėse Pietų Korėjos rinktinė dalyvavo aštuonis kartus. Geriausią rezultatą pasiekė pirmuoju bandymu - 1970 m., kai užėmė 11-ąją vietą. Tuomet korėjiečiams pavyko įveikti Kanados (dukart), Australijos ir Egipto komandas. Šiame amžiuje Pietų Korėjos krepšininkai į pasaulio pirmenybes pateko tik du kartus. 2014 m. jie pralaimėjo visas 5 rungtynes, o 2019 m. laimėjo 1 iš 5 rungtynių ir užėmė 26-ąją vietą. 2019 m. pasaulio pirmenybėse naudingiausiai Korėjos rinktinėje žaidė R.Ratliffe‘as (23 tšk., 12,8 atk.kam.), Lee Jungas-hyunas (10 tšk., 4 rez.perd.), Lee Dae-sungas (10 tšk.) ir Lee Seoungas-hyunas (9,2 tšk.). R.Ratliffe‘as buvo rezultatyviausias turnyro žaidėjas ir pirmavo pagal atkovotus kamuolius.

Azijos pirmenybės

Pietų Korėjos rinktinė yra rekordininkė pagal iškovotus medalius Azijos pirmenybėse. Korėjiečiai nepraleido nė vieno šio turnyro. Tiesa, žemyno čempionais jie tapo tik du kartus (1969 ir 1997 m.) ir pagal titulų skaičių atsilieka nuo Kinijos (16), Filipinų (5) ir Irano (3). Tačiau Korėjos komanda laimėjo daug sidabro (11) ir bronzos (12) medalių. Per pastarąsias Azijos pirmenybes, kurios vyko 2017 m. Beirute, korėjiečiai taip pat laimėjo bronzos medalius (auksą iškovojo Australija, sidabrą - Iranas). Didžiausi visų laikų Pietų Korėjos krepšininku laikomas 221 cm ūgio milžinas Seung Jin Ha, kurį 2004-ųjų metų NBA naujokų biržoje 46-uoju šaukimu pasirinko „Portland Trail Blazers“. Stipriausioje planetos lygoje centras užsibuvo vos dvejus metus, rinko vos po 1,5 taško ir 1,5 atkovoto kamuolio, tačiau pirmtako rekordą NBA pamušti gali Hyunjung'as Lee.

Taip pat skaitykite: LFF II Lygos Pietų zona: „Šilas“

Rinktinės sudėtis

Pietų Korėjos rinktinės sudėtis nuolat kinta, tačiau galima išskirti keletą žaidėjų, kurie sudaro komandos branduolį.

Lyderiai

Pietų Korėjos rinktinės lyderis yra natūralizuotas amerikietis Ricardo Ratliffe‘as (registruotas korėjietišku Ra Guno-a vardu). Jis į Korėją atvyko 2012 m. vos baigęs universitetą, nuo tada visą laiką žaidžia Korėjos lygoje, pats pasisiūlė žaisti Korėjos rinktinėje ir 2018 m. gavo šios šalies pasą.

Esama sudėtis (2021 m.)

2021 m. sudėtis:

• Lee Hyunas-jungas (20, 200, Davidsono koledžas)
• Byeonas Junas-hyeongas (25, 186, KGC)
• Kimas Nakas-hyeonas (26, 186, „Elephants“)
• Ha Yunas-gi (22, 203, Korėjos univ.)
• Moonas Seongas-gonas (28, 196, KGC)
• Yangas Hongas-seokas (23, 199, „Sonicboom“)
• Kangas Sangas-jae (26, 202, „Sangmu“)
• R.Ratliffe‘as (32, 199, „Egis“)
• Yeo Junas-seokas (19, 204, Jongsano mokykla)
• Lee Seoungas-hyunas (29, 197, „Orions“)
• Lee Dae-sungas (31, 190, „Orions“)

Treneris: Cho Sangas-hyunas.

Net vienuolika Korėjos rinktinės krepšininkų žaidžia savo šalies profesionalų arba studentų komandose. Užsienyje rungtyniauja tik 20-metis Lee Hyunas-jungas, kuris mokosi Davidsono universitete. H.Lee tapo vos ketvirtuoju korėjiečiu, patekusiu į NCAA pirmenybių pirmąją pakopą ir pastarąjį sezoną pelnydavo 13,5 taško. Vienintelis Pietų Korėjos rinktinės krepšininkas, žaidžiantis už gimtinės ribų. Hyunjung'as Lee gimė tikroje krepšininkų šeimoje - mama laimėjo sidabro medalį 1984-ųjų olimpinėse žaidynėse Los Andžele, tėtis buvo pusiau profesionalus krepšininkas, vėliau tapęs vidurinės mokyklos krepšinio treneriu, o jaunesnioji sesuo Lee Ri-na žaidė Pietų Korėjos U16 merginų komandoje. Kylanti Pietų Korėjos žvaigždė Hyunjung'as Lee pradžioje rungtyniavo tėčio treniruojamoje komandoje, bet būdamas 17 metų pakėlė sparnus į Australiją, kurioje vyko NBA akademija, kur pritraukė ir NCAA žvalgų akis. Savąjį žaidimą Hyunjung'as Lee modeliuoja pagal „Golden State Warriors“ snaiperį Klay Thompsoną. Bet jis atmetė „Washington State“ universiteto kvietimą, kuriame kadaise žaidė K.Thompsonas, pasirinkęs „Davidson“ ir tapdamas vos antruoju Pietų Korėjos krepšininku NCAA istorijoje. 20-metis 201 cm ūgio perspektyvusis korėjietis pasižymi auksine rankele.

Taip pat skaitykite: Ultrų Raida

Pirmajame sezone NCAA Hyunjung'as Lee po 8,4 taško ir 3,1 atkovoto kamuolio, bet iššovė antrajame, kuriame visas 22 rungtynes pradėjo starto penkete ir buvo vienas pagrindinių komandos vedlių. Puolėjas fiksavo po 13,5 taško, po 4 atkovotus kamuolius ir po 2,5 rezultatyvaus perdavimo. Hyunjung'as Lee varžovus vidutiniškai bausdavo po 2,4 taiklaus tritaškio per mačą, o tolimų metimų realizacija siekia 44,2 proc. Jis buvo vienas iš vienuolikos praėjusio sezono NCAA žaidėjų, patekusių į elitinį 50-40-90 pataikymo klubą.

„Priklauso nuo kondicijos, bet per treniruotę atlieku apie 700-1000 metimų. Bandau būti vyruku, kuris dirba beprotiškai daug, kaip kad darydavo Kobe Bryantas. Tūkstantis, du tūkstančiai ar trys tūkstančiai metimų“, - sakė Hyunjung'as Lee. Laimę NBA naujokų biržoje būsimas Lietuvos rinktinės varžovas veikiausiai išmėgins 2022-aisiais metais. „Stereotipas yra toks, kad azijiečiai negali žaisti NBA. Bet jei tu negali aukštai šokti, dirbk ties kitais dalykais, pavyzdžiui, ties kamuolio varymosi technika, kaip Jeremy Linas, ar pataikymu, kaip aš“, - sakė Hyunjung'as Lee.

Guna Ra

Nemuno saloje sirgaliai pamatys ir kitą matytą veidą Guna Ra, natūralizuotą 199 cm ūgio centrą, kuris prieš Lietuvą rungtyniavo draugiškose rungtynėse prieš pasaulio čempionatą 2019-aisiais. Visą profesionalo karjerą Pietų Korėjoje žaidžiantis 32-ejų Guna Ra, kurio tikrasis vardas yra Ricardo Ratliffe'as, rungtynėse su Venesuela surinko 17 taškų ir 10 atkovotų kamuolių.

Pasiruošimas varžyboms

Pietų Korėjos rinktinė nuolat ruošiasi įvairiems tarptautiniams turnyrams.

Pasiruošimas 2021 m. olimpinei atrankai

Ruošdamasi olimpinei atrankai, Pietų Korėjos rinktinė 2021 m. birželio viduryje dalyvavo Azijos pirmenybių atrankos turnyre Filipinuose. Pietų Korėja Prieš LietuvąŠios komandos dukart susitiko per pasaulio pirmenybes. 1998 m. lietuviai sutriuškino korėjiečius 97:56 (D.Lukminas 20, A.Karnišovas 19, D.Adomaitis 15, S.Štombergas 14), 2014 m. - 79:49 (A.Juškevičius 20, D.Motiejūnas 18, J.Valančiūnas 12). Dvikova su Lietuva korėjiečiams bus „gyvenk arba mirk“ rungtynės dėl išsvajoto bilieto į Tokijo olimpines žaidynes. Trečiadienį 44-ejų metų stratego Cho Sanghyun'o vadovaujama Pietų Korėjos rinktinė 80:94 krito prieš Venesuelą, nors buvo panaikinusi net 21 taško deficitą. Prieš atranką Kaune draugiškų mačų korėjiečiai nežaidė, kadangi į Nemuno salą nusileido iškart po sutvarkytų reikalų Azijos taurės atrankoje. Pietų Korėjos krepšininkai birželio 16-20 dienomis spėjo sužaisti ketverias rungtynes - dukart nusileido Filipinams, bet sutriuškino Tailandą ir Indoneziją, taip įšokdami į pagrindinį turnyrą, kuris rugpjūčio viduryje vyks Džakartoje. Istorija rodo, jog Lietuva vargo rungtynėse prieš Pietų Korėją, kurios startuos ketvirtadienį 19.30 val., neturėtų turėti. Pastarieji trys tarpusavio mačai baigėsi vidutinėmis 34 taškų lietuvių pergalėmis. Paskutinį kartą šios ekipos ginklais surėmė draugiškame turnyre Seule 2019-aisiais, kai Dainiaus Adomaičio auklėtiniai varžovus suvalgė rezultatu 86:57. Kiti du mačai vyko pasaulio čempionatuose 2014-aiais ir 1998-aisiais. Abu kartus už Lietuvos komandos vairo stovėjo Jonas Kazlauskas, o dvikovos baigėsi atitinkamai 79:49 ir 97:56.

Taip pat skaitykite: Pietų Švedijos slidinėjimo trasos

Pietų Korėjos vyrų krepšinio rinktinės analizė ir palyginimas su Lietuvos rinktine

Lietuvos rinktinėje nuo 2014 m. žaistų rungtynių liko tik du krepšininkai: J.Valančiūnas ir M.Kuzminskas. Prieš 2019 m. pasaulio pirmenybes lietuviai ir korėjiečiai žaidė draugiškas rungtynes.

Lietuvos rinktinės pasirengimas ir sudėties pokyčiai

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė taip pat aktyviai dalyvauja tarptautiniame krepšinio gyvenime.

Pasirengimas Europos čempionatui

Lietuvos rinktinė užbaigė kontrolinių rungtynių ciklą, skirtą pasiruošti artėjančiam Europos čempionatui. Rimo Kurtinaičio auklėtiniai penktadienio vakarą sausakimšoje Alytaus arenoje 96:83 nugalėjo Islandijos krepšininkus. Tačiau, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė kontrolinių rungtynių cikle patyrė ir pirmąjį pralaimėjimą, Vilniaus „Twinsbet“ arenoje nusileisdama varžovams iš Turkijos. Europos čempionatui besiruošiantys Rimo Kurtinaičio auklėtiniai Rygoje po pratęsimo 109:105 nugalėjo kaimynus ir pasiruošimo cikle iškovojo ketvirtąją pergalę iš eilės. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė tęsia pasiruošimą Europos čempionatui, sekmadienio vakarą Kauno „Žalgirio“ arenoje 77:54 nugalėdama Sakartvelo rinktinę.

Sudėties pokyčiai

Šeštadienio vakarą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerių kolektyvas priėmė sprendimą - už įdėtas pastangas ir nuoširdų darbą viso pasiruošimo ciklo metu padėkota trims žaidėjams: Mantui Rubštavičiui, Kristupui Žemaičiui ir Eimantui Bendžiui.

Atranka į olimpines žaidynes

Paaiškėjo galutinė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės sudėtis, kuri antradienį Kaune pradės kovą dėl kelialapio į Tokijo olimpines žaidynes.

Lietuvos sportininkų pasirodymai olimpinėse žaidynėse

Nors tai puslapis skirtas krepšiniui ir jo istorijai, tačiau vieną kategoriją vis tik skirsiu Lietuvos sportininkų pasirodymams olimpinėse žaidynėse apžvelgti. Čia pasistengsiu neišskirti Lietuvos kaip šalies pasirodymų, o apžvelgti kiekvieno Lietuvos sportininko pasirodymus, net jei jis atstovavo ir ne Lietuvos rinktinei, o tarkime TSRS, ar kitų šalių kaip Amerikos ar Kubos. O būta ir tokių atvejų. Kad būtų paprasčiau ir netektų painiotis lentelėse, ir panašiai, visas olimpiadas, kuriose pasirodė mūsų šalies sportininkai surašysiu iš eilės stengdamasis surasti ir pridėti, ir to sportininko pasirodymų nuotraukų. Na, o gale bus ir viena kita apibendrinanti rezultatus lentelė. Prieš pradedant pradžiai, vis gi reikėtų trumpai paminėti mūsų šalies sportininkų olimpinio judėjimo pradžią - istoriją. Kada buvo pirmasis kartas ir kodėl iki pat 1992 metų Lietuva negalėjo dalyvauti olimpinėse žaidynėse.

Olimpinio judėjimo pradžia Lietuvoje

1918 m. atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai - Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ir kiti. 1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavo iki 1920 m. rugpjūčio. 1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse. Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15. 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0). Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų. Į 1928 m. vasaros olimpines žaidynes vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5-7 vietas. 1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. Buvęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Antanas Jurgelionis dalyvavo olimpiadoje kaip menų varžybų teisėjas. Į 1936 m. vasaros olimpines žaidynes Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius. 1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje. Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas). Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimi olimpinius medalius. 1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius. Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse. Jauniausia Lietuvos rinktinės narė buvo plaukikė Rūta Meilutytė, kuriai 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 15 metų ir 133 dienos. Vyriausia šalies olimpiete tapo 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių dalyvė Daina Gudzinevičiūtė, kuriai buvo 46 metai ir 225 dienos. Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius). Dar galima paminėti faktą, kad Lietuva kaip nepriklausoma valstybė dalyvavo 9 olimpinėse žaidynėse. 2 kartus prieš karą ir 7 kartus po Nepriklausomybės atgavimo. 2020 metų Tokijo olimpinės žaidynės Lietuvos šaliai bus 10.

Lietuvos sportininkų pasirodymai iki 1940 m.

1912 m. Stokholmo olimpinės vasaros žaidynės (Švedija)

Leonardus Syttin (g. 1892 m. gruodžio 3 d. Vilniuje - ?) - Lietuvos šaulys iš Vilniaus gubernijos, atstovavęs Rusijos imperijos rinktinę 1912 m. vasaros olimpinėse žaidynėse.

Metai	Čempionatas	Vieta	Pozicija	Rungtis	Rez.
1912	Olimpinės žaidynės	Stokholmas, Švedija	23	Šaudymas	81 taškas

Nikolaj Voronkov (g. 1883 m. Vilniuje). Buvo 400 metrų laisvuoju stiliumi plaukikas. Atstovavo Rusijos imperijos rinktinei. Jo rungtyje finisavo tik 5 plaukikai, o iš viso startavo 10 iš kurių 5 nebaigė, tad teoriškai Nikolajus pasidalino 6-10 vietas.

Metai	Čempionatas	Vieta	Pozicija	Rungtis	Rez,
1912	Olimpinės žaidynės	Stokholmas, Švedija	Pirmas raundas	400 m. plaukimas laisvu stiliumi	Nefinišavo

1924 m. Paryžiaus olimpinės vasaros žaidynės (Prancūzija)

Šiose žaidynėse pirmą kartą istorijoje dalyvavo Lietuvos delegacija. Į žaidynes buvo nusiusti 15 sportininkų. Dalyvavo dvejose rungtyse. 13 futbolininkų ir 2 dviratininkai. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė dvejas rungtynes. Prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0) ir prieš Egiptą, kuriems pralaimėjo 0:10. Dviratininkai varžėsi 188 km plento lenktynėse, tačiau dėl techninių problemų (sugedo dviračiai) trasos nebaigė. 1943 m. Isakas Anolikas naciams okupavus Lietuvą IX forte buvo sušaudytas.

Lietuvos futbolo rinktinei atstovavo: Stepas Garbačiauskas, Valerijonas Balčiūnas, Vincas Bartuška, Hansas Gecas, Georgas Hardingonas, Stasys Janušauskas-Jonušas, Leonas Juozapaitis, Eduardas Mikučiauskas, Stasys Razma, Stasys Sabaliauskas, Juozas Žebrauskas.

188 km plento lenktynėse: Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas.

1928 m. Amsterdamo vasaros olimpinės žaidynės (Olandija)

Į Amsterdamo vasaros olimpines žaidynes išvyko dvylikos Lietuvos sportininkų delegacija: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Taip pat vienas lietuvių kilmės sportininkas atstovavo kitos šalies rinktinėje. JAV plaukimo rinktinėje startavusi lietuvių kilmės septyniolikmetė Albina Osipavičiūtė laimėjo du aukso medalius. Albina Liusi Šarlotė Osipavičiūtė (Albina Lucy Charlotte Osipowich) gimė 1911 m. vasario 26 d. Vorčesteryje, Masačusetso valstijoje.

Boksas:

1. Juozas Vinča. Aukščiausiai, į 5-8 vietas, pakilo boksininkas Juozas Vinča, kurį bokso pradmenų mokė ir Steponas Darius. J.Vinča (pussunkis svoris, iki 79,4 kg), laimėjęs pirmąją kovą, bet ketvirtfinalyje turėjęs pripažinti Pietų Afrikos atstovo pranašumą.
2. Kazys Markevičius. Kitas boksininkas Kazys Markevičius (lengvasis svoris, iki 61,2 kg) pralaimėjo pirmąją kovą prancūzui Georges Carcagne ir tenkinosi 17-24 vieta.

Dviračių sportas:

1. Tanchumas Murnikas. Iš dviratininkų sėkmingiausiai pasirodė Tanchumas Murnikas: jis 168 km plento lenktynėse tarp 63 dalyvių užėmė 50 vietą.
2. Jurgis Gedminas. Jurgis Gedminas buvo 55-tas.
3. Isakas Anolikas. Isakas Anolikas nuotolio nebaigė.
4. Vladas Jankauskas. Vladas Jankauskas nuotolio nebaigė.

Sunkioji atletika:

1. Pranas Vitonis. Sunkumų kilnotojas Pranas Vitonis (lengvasis svoris, iki 75 kg) trikovėje iškėlė 275 kg ir pasidalijo 15-16 vietą. Iškilmingoje atidarymo ceremonijoje jis nešė Lietuvos vėliavą.

Lengvoji atletika:

Bėgimas. Parengiamąjį bėgimą baigusi devinta, galutinėje įskaitoje tarp 25 dalyvių ji tenkinosi 23-24 vieta.

1. Haris Šveminas. Haris Šveminas, dalyvavęs 100 ir 200 m parengiamuosiuose bėgimuose, į tolesnes varžybas nepateko. 100 metrų bėgime liko 63-71 vietose, o 200 m. 31-44 vietose.
2. Julius Petraitis. Į jas nepapuolė ir Julius Petraitis, 5000 m parengiamojo bėgimo finišo liniją kirtęs dešimtas.

Šuolis į aukštį:

1. Adolfas Akelaitis. Šuolininkas Adolfas Akelaitis įveikė 160 cm aukštį ir tarp 35 dalyvių užėmė 33 vietą.

Ieties metimas:

1. Viktoras Ražaitis. Viktoras Ražaitis ietį numetė 51,16 m ir tarp 28 šios rungties dalyvių liko 26-tas. Beja sportininkas kilęs iš Marijampolės apsk., Sasnavos kaimo.

Plaukimas:

1. Albina Osipavičiūtė. Dalyvavo 100 m. laisvuoju stiliumi rungtyje nuplaukdama šį atstumą per 1 minutę 11 sekundžių. Tai buvo tuometinis olimpinis rekordas. Taip pat dalyvavo estafetės plaukime kaip JAV olimpinės estafetės rinktinės narė. 4 x 100 m estafetės distanciją JAV rinktinė įveikė per 4:47,6 minutes, taip pat pagerindama pasaulio rekordą. Iškovotos dvi pirmosios vietos, 2 aukso medaliai .

1928 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės

Šveicarijoje, Sankt Morice, vykusiose II žiemos olimpinėse žaidynėse pirmąkart turėjome savo šalies atstovą - įvairių sporto šakų populiarintoją ir pradininką Lietuvoje Kęstutį Bulotą, dalyvavusį keturiose greitojo čiuožimo varžybų rungtyse. 500 m distancijoje jis buvo 28-as, 1500 m ir 5000 m - 25-as, o 10 000 m rungtis nebaigta dėl atlydžio. Vis tik, kai kuriuose šaltiniuose galima rasti, kad šioje rungtyje jo pasiekimas geriausias ir užimta 5 - oji vieta. Sovietams okupavus Lietuvą, 1941 metų birželio 14 dieną pirmasis Lietuvos žiemos olimpinių žaidynių dalyvis buvo suimtas NKVD ir ištremtas į Šiaurės Uralo lagerius. Tačiau K. Bulota ir tremtyje metė iššūkį - bandė pabėgti iš Sosnos lagerio. Deja, tai buvo paskutinis Lietuvos didžiavyrio žygis.

1936 m Berlyno olimpinės žaidynės (Vokietija)

Lietuvos sportininkai nedalyvavo Berlyno olimpinėse žaidynėse. Bet JAV krepšinio rinktinės gretose olimpiniu čempionu tapo Pranas Lubinas (Frank Lubin), vėliau atstovavęs Lietuvos nacionalinei komandai ir su ja iškovojęs 1939 m. Europos čempiono titulą. Būtent jo metimas lėmė lietuvių pergalę lemiamose Kaune vykusių pirmenybių rungtynėse su latviais. 1936 m. Berlyno olimpiadoje, kurioje krepšinis buvo pirmą kartą įtrauktas kaip olimpinė sporto šaka, 198 cm ūgio vidurio puolėjas buvo JAV krepšinio rinktinės, iškovojusios auksą, kapitonas. JAV rinktinė žaidynėse nugalėjo Estiją (52:28), Filipinus (56:23), Meksiką (25:10), o finale nugalėjo Kanados rinktinę rezultatu 19:8. Pranas Lubinas vidutiniškai per rungtynes pelnė po 11 taškų (antras pagal rezultatyvumą komandoje). Pagal trenerio nurodymą, žaidėjai buvo padalinti į dvi komandas, kurios žaidė pakaitomis, žaidė su Estija (pelnė 13 taškų) ir Meksika (9 taškai), o finale nedalyvavo.

1948 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės (Šveicarija)

Šiose žaidynėse JAV bobslėjaus rinktinei atstovavo lietuvių išeivijos atstovas Edas (Ed) Rimkus. Jis su keturviečiu ekipažu laimėjo aukso medalius.

Lietuvos sportininkų pasirodymai po 1940 m.

#

tags: #pietu #korejos #vyru #krepsinio #rinktine