Įvadas
Šis straipsnis skirtas apžvelgti pirmąjį krepšinio raidos laikotarpį Lietuvoje, nuo jo atsiradimo iki tarpukario laikotarpio, įskaitant svarbiausius įvykius ir asmenybes, dariusias įtaką šiam sportui.
Nepriklausomybės Aušra ir Pirmieji Žingsniai (1918-1929)
Po 1918 m. vasario 16 d. atkūrus Lietuvos valstybę, vienas svarbiausių prioritetų buvo Vilniaus universiteto atkūrimas. Nors Lietuvos Valstybės Taryba 1919 m. gruodžio 5 d. priėmė Vilniaus universiteto statutą ir planavo jo atidarymą 1919 m., Lietuvos Vyriausybė universitetą atidarė tik 1922 m. vasario 16 d. laikinojoje sostinėje Kaune. Tai įvyko dėl trejų metų kovos už Lietuvos nepriklausomybę.
Kauno universitetas tapo pirmąja nepriklausomos Lietuvos aukštąja mokykla, atvėrusi duris šalies jaunimui. Universiteto studentai pradėjo rūpintis įvairiais klausimais, įskaitant ekonominius, ideologinius, tautinius, sveikatos ir reprezentacinius. Šioje aukštojoje mokykloje ėmė kurtis įvairios organizacijos.
Lietuvos sporto sąjūdžiui, ypač trečiajame dešimtmetyje, buvo būdinga ideologinė dvasia, o daugelis sporto organizacijų buvo susijusios su politinėmis organizacijomis ir partijomis. Pirmoji sporto organizacija, įkurta Lietuvos universitete, tapo studentų sporto sąjūdžio pradininke Lietuvoje. Tai buvo studentų ateitininkų sporto sekcija, kuri 1922 m. lapkričio 14 d. pasivadino „Achilo“ sporto klubu. Pirmasis laikotarpis: 1922 m.
Šį žaidimą propagavo legendinis lakūnas Steponas Darius, Konstantinas Savickas, Karolis Dineika ir kiti tų laikų šviesuoliai. „Basketbolo“ pradininkėmis laikomos lietuvės moterys. Jos 1919 m. Vytauto parke pradėjo žaisti krepšinį pagal vokiečių taisykles (be lankų ir mažesniu kamuoliu). Tačiau tikruoju krepšinio gimtadieniu laikoma 1922 m. balandžio 23 d. Tądien rungtyniavo Laikinosios sostinės rinktinė ir Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) komanda. Istorinį mačą rezultatu 8:6 laimėjo LFLS komanda. Tais pačiais metais buvo surengtas Lietuvos moterų krepšinio čempionatas, o 1924 m. - šalies vyrų čempionatas. Literatūra, propaguojanti krepšinį, pradėta leisti 1922 m. Išėjo iš spaudos dviejų autorių leidinys: Karolio Dineikos „Krepšiasvydis vyrams (Basket Ball)” ir dr. J. Ereto „Kumsčiasvydis“. Vėliau išleisti Stepono Dariaus „Basketbolo žaidimas (Krepšiasvydis)“ ir Konstantino Savicko „Krepšinis“. 1925 m Lietuvos krepšinis išėjo į tarptautinę areną.
Taip pat skaitykite: Stadiono istorija ir reikšmė
Krepšinio Pradininkas
Šiuolaikinio krepšinio pradininku laikomas kanadietis Springfildo (JAV) koledžo pedagogas daktaras Džeimsas Neismitas (1861-1939). Dirbdamas fizinio lavinimo treneriu šiame koledže, jis gavo užduotį sugalvoti žaidimą, kuris užimtų studentus šaltojo sezono metu. Per dvi savaites įvertinęs egzistuojančių sporto šakų teigiamas ir neigiamas savybes, šis sporto treneris ant sporto salės durų pakabino atspausdintas 13 paragrafų krepšinio žaidimo taisykles. Dėl žaibiškos žaidimo sėkmės buvo siūloma šį žaidimą vadinti „neismitobolu“ (angl. Naismith Ball), tačiau jo pradininkas to nenorėjo ir pasiūlė vadinti krepšiniu. Springfilde Dž. Neismito atminimui 1968 m. duris atvėrė memorialinis muziejus.
1895 m. JAV įvyko pirmosios oficialios krepšinio varžybos. Netrukus krepšinis paplito ir persikėlė per Atlantą į Europą. Kol nebuvo bendrų žaidimo taisyklių, visur jas traktavo skirtingai, todėl 1932 m. aštuonių pasaulio valstybių atstovai Ženevoje įsteigė FIBA (Tarptautinę krepšinio federaciją), kuri reglamentavo bendruosius žaidimo principus. Po metų įvyko pirmasis FIBA globojamas tarptautinis krepšinio turnyras, o 1936 m. krepšinis jau buvo įtrauktas į olimpinių žaidimų programą.
Lietuviško Krepšinio Gimtadienis
Atkurtoje Lietuvoje atsirado gabių krepšinio pradininko mokinių, kurie sukūrė savąją lietuvišką krepšinio mokyklą.
Tarpukario Laikotarpis: Augimas ir Organizavimasis (1930-1940)
Antrasis laikotarpis: 1930 m. kovo 9 d. - 1937 m.Trečiasis laikotarpis: 1937 m. gegužės 20 d. - 1940 m.
Šiame laikotarpyje studentų sportas Lietuvoje toliau augo ir stiprėjo. Buvo įkurtos įvairios sporto organizacijos, tokios kaip Akademinis sporto klubas (ASK) 1930 m. ir Akademinio jaunimo sporto sąjunga 1937 m. Šios organizacijos siekė suvienyti studentus sportininkus, organizuoti varžybas ir populiarinti sportą tarp akademinio jaunimo.
Taip pat skaitykite: Čempionato triumfas ir atgimimas
Pradžioje žaidimo lygis buvo neaukštas, mūsų krepšininkai nuolat pralaimėdavo kaimyninių Baltijos valstybių komandoms. 1935 m. į Pasaulio lietuvių kongresą atvyko žymūs JAV lietuvių kilmės krepšinio specialistai: B. Budrikas, J. Knašas, F. Kriaučiūnas ir K. Savickas. Pastarieji du liko Lietuvoje ir pradėjo treniruoti mūsų krepšininkus. Po kelerių metų Lietuvos krepšininkai, JAV lietuvių kilmės krepšininkų padedami, pasiekė įspūdingų laimėjimų - 1937 ir 1939 m. tapo Europos čempionais. Buvo nuspręsta dalyvauti Antrosiose Europos vyrų krepšinio pirmenybėse, kurios vyko Rygoje. Krepšininkus ruošė žaidžiantysis treneris F. Kriaučiūnas.
Rungtynės Rygoje 1937 m.
1937 m. Lietuvos rinktinė pirmąkart tapo Europos čempione. Mūsų krepšininkai 1937 m. į Europos čempionatą Rygoje išvyko tyliai, be palydos. Kiek jiems buvo skirta lėšų, nežinoma. Ko gero, jų nestokojo, nes išvyko su gera apranga, kurią nupirko valstybė, o Rygoje apsigyveno prašmatniame viešbutyje.
Lemiamos rungtynės su italais buvo sunkios, tačiau mūsiškiai laimėjo rezultatu 24:23 ir tapo Europos čempionais. Paskutines antrojo kėlinio akimirkas apibūdina sporto komentatoriaus komentaras: „Šiuo momentu iš aikštės išeina F. Kriaučiūnas ir jo vietą užima A. Andrulis. Komanda, netekusi vadovo, susilpsta ir italai tuo naudojosi. Padaro: 24:18, 24:19, 24:20, 24:22, 24:23. Čia šveicaras teisėjas baudžia už kalbėjimą trimis baudų metimais, bet italai jų neišnaudoja. Mūsiškiai atsilaiko. Švilpukas ir Lietuva pirmąkart skelbiama Europos krepšinio nugalėtoja.“ Grįžtančių čempionų visur laukė džiūgaujančių sirgalių minios. Ypač gražiai jie buvo pagerbti Joniškio geležinkelio stotyje ir Kaune. Į Kauno kūno kultūros rūmus rinktinė vyko atvirais automobiliais, o į pačius rūmus čempionai buvo įnešti ant rankų. Europos čempionus pasveikino Ministras Pirmininkas J. Tūbelis, Kauno burmistras A. Merkys, visuomenės atstovai. Komandos vardu rinktinės kapitonas F. Kriaučiūnas padėkojo už nuoširdų sutikimą. Spaudoje aprašytos Kauno sirgalių nuotaikos. Rašoma, kaip senukas, išgirdęs džiugią žinią, Laisvės alėjoje šokinėjo lyg mažas vaikas. Vakare pranešus džiugią žinią, visi teatro žiūrovai atsistojo, sugiedojo Lietuvos himną, šaukė „Valio!“
Šaukštas Deguto
Tapę čempionais, krepšininkai į Kauną grįžo traukiniu. Traukiniui su Europos krepšinio nugalėtojais priartėjus prie Mintaujos, kažkas pasigedo Latvijos Prezidento K. Ulmanio įteiktos dovanos (sidabrinio skydo, papuošto meniniais raižiniais). Krepšininkas, kuriam buvo patikėta saugoti, pergalės euforijoje ją pamiršo paimti. Išsiblaškėlis turėjo tuoj pat grįžti į Rygą. Visa laimė, kad dovana nedingo ir ją skubiai atvežė į Kauną. Dėl to akibrokšto vos neišsiplieskė tarptautinis skandalas. Lietuvos diplomatams teko raudonuoti ir aiškintis, kad jie nenorėjo įžeisti Latvijos ir jos vadovo. Po diplomatinio atsiprašymo aistros aprimo.
Europos Čempionatas Kaune 1939 m.
Pagal tuometinę FIBA nuostatą, šaliai, laimėjusiai II Europos čempionatą, buvo suteikta teisė ateinantį čempionatą rengti savo valstybėje. Rungtynės Kaune tarp Lietuvos ir Latvijos rinktinių buvo vadinamos šio čempionato finalu. Štai kaip jas aprašo sporto komentatorius: „Lieka tik 80 sekundžių. Ruzgys meta į krepšį. Sviedinys atšoksta nuo lanko, o Lubinas jį pirštų galais įstumia krepšin. 37:36 Lietuvos naudai. Galop pasigirsta švilpukas ir visiems nervus išjudinusi kova baigta. Halėj pasigirsta didžiausios ovacijos. Įbėgusi aikštėn publika ėmė kilnoti žaidėjus ant rankų.“ Tomis lemtingomis rungtynių minutėmis žurnalistas vaikščiojo Kauno gatvėmis. Štai ką jis užrašė: „Tuo laiku, kai Lietuvos ekipa rungėsi, ėjau per gatves. Langai atidaryti, radijas nustatytas garsiausiai, Kaunas skamba rungtynėmis. Prie langų stovi policininkai, automobiliuose klausosi šoferiai, baruose minios laukia, kas laimės. 35:36 latvių naudai! Kelios minutės lieka laukti. Įtempimas kaip milijonas voltų. Yra!!! Lubinas 37:36. Šauksmai. Valiavimai. Lietuva laimėjo!“
Taip pat skaitykite: Stonkutės triumfas
Sumanus Finansų Tvarkymas
Nedidelė šalis - Lietuva, pirmoji Europoje pastatė puikią sporto areną, skirtą 13 000 žiūrovų. Darbas nenutrūkdavo net naktimis, rangovo P. Dėdelės žmonės triūsė keliomis pamainomis. Likus savaitei iki čempionato atidarymo, darbininkai dar baiginėjo įvairius vidaus darbus. Pasakojama, kad Lietuvos krepšininkai, norėdami priprasti prie aikštės, rinkosi į treniruotes dirbant statybininkams. Vienu metu halę statė apie 300 žmonių. Daugelis šį statinį vadino „legendine sporto hale“. Sporto halės statybai buvo išleista net 400 tūkst. litų. Skeptikai niurnėjo, kad tai - akivaizdus lėšų švaistymas. Jie pritilo, kai, pardavus specialiai išleistas obligacijas, buvo padengta pusė statybos išlaidų. O kai sirgaliai bematant išpirko visus bilietus, surinkta suma beveik kompensavo visas statybos išlaidas.
Pasidomėjome, kaip buvo tvarkomi pinigai ir dovanos, skirtos Europos čempionams. Privačios įmonės ir privatūs krepšinio gerbėjai norėjo finansiškai paremti sportininkus ir Kūno kultūros rūmų vadovybės teiravosi, kaip tai padaryti. Pedagogui, sporto organizatoriui, mokslininkui, tuometiniam. Kūno kultūros rūmų direktoriui Vytautui Augustauskui-Augustaičiui (1904-1958) teko sudaryti čempionų sutikimo komisiją. Pastaroji paskelbė, kad daiktines dovanas krepšinio gerbėjai gali įteikti Kūno kultūros rūmuose, o norintieji aukoti pinigus juos galės įnešti į Kooperacijos banke atidarytą specialią krepšinio rėmėjų sąskaitą. Beje, pirmąjį piniginį įnašą į šią sąskaitą padarė spaustuvininkas V. Atkočiūnas. Originaliai krepšininkus apdovanojo Kauno audinių fabriko administracija. Iškilmingos ceremonijos metu kiekvienam krepšininkui buvo įteikti vokai su audeklų pavyzdžiais ir kvietimais dovanas atsiimti įmonėje. Pažymėtinas tuometinių krepšininkų kuklumas. Vyrai atsisakė visuomenės surinktų piniginių įnašų (sąskaitoje jų buvo per 7 tūkst. litų), motyvuodami, kad jie nėra profesionalai, o tik mėgėjai. Iš surinktų ir dar teberenkamų lėšų krepšininkai pasiūlė įrengti specialų fondą jauniems krepšininkams mokyti. Sumaniai buvo panaudoti pinigai, surinkti už parduotus bilietus į krepšininkų pagerbimo ceremoniją. Mat krepšinio sutikimo komisija nutarė, kad nemokamų pakvietimų nebus ir iškilmių dalyviai į salę bus įleidžiami tik su bilietais.
Sovietinis Laikotarpis: Iššūkiai ir Pasiekimai (1944-1990)
1943 m. nacių režimas uždarė visas Lietuvos aukštojo mokslo įstaigas. 1944 m. Lietuvą antrą kartą okupavo Sovietų Sąjunga, kuri pradėjo švietimo struktūrų reorganizaciją pagal savo modelį. Vilniaus, Kauno universitetai ir Vilniaus pedagoginis universitetas buvo atgaivinti, tačiau totalitarinis Stalino režimas pavertė pokario metus skaudžiu istorijos etapu Lietuvai ir jos žmonėms.
Lietuvos kūno kultūros institutas buvo įkurtas 1945 m. Tais pačiais metais kiekvienoje aukštojo mokslo įstaigoje buvo įsteigti karinio rengimo ir sporto skyriai, kurie 1947 m. buvo panaikinti ir sukurti kūno kultūros ir sporto skyriai. 1953 m. Vilniuje įvyko pirmosios Lietuvos studentų slidinėjimo pirmenybės, kuriose dalyvavo studentai iš šešių aukštųjų mokyklų.
Nepaisant sunkios ekonominės padėties, sportui, kuris propagavo tarybinę sistemą, buvo skiriama daug lėšų, todėl rezultatai sparčiai gerėjo. Lietuvos studentai dalyvavo SSRS studentų spartakiadose ir atstovavo Lietuvai įvairiose sąjunginėse bei tarptautinėse varžybose. 1959 m. įvyko IX studentų spartakiada, kurioje dalyvavo daugiau nei 1700 studentų iš 12 aukštųjų mokyklų. Buvo pagerinti keturi Lietuvos rekordai, o varžybose dalyvavo 88 sporto meistrai.
Studentų sportas labai išsiplėtė, tačiau trūko organizacijos, kuri koordinuotų studentų sporto klubų veiklą. Todėl 1959 m. gruodžio mėn. 1959-1985 m. laikotarpis laikomas Lietuvos sporto klestėjimo laikotarpiu. Studentai pasiekė daug puikių laimėjimų SSRS čempionatuose, olimpinėse žaidynėse ir universiadose. Tačiau įsteigta Respublikinė studentų sporto klubų taryba nepasiteisino, ir 1968 m. prie LSSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos buvo įsteigta LSSR studentų sporto taryba. 1974 m. ši taryba buvo perorganizuota į Respublikinę studentų sporto tarybą, o 1977 m. vadovauti studentų sportui prie šios ministerijos buvo įkurtas Studentų kūno kultūros ir sporto skyrius.
1959-1985 m. laikotarpio pabaigoje 12-os aukštųjų mokyklų kūno kultūros katedrose dirbo 217 dėstytojų. LSSR studentų sporto tarybos iniciatyva 1968 m. 1972 m. Miuncheno olimpinėse žaidynėse dalyvavo penki Lietuvos studentai, o 1980 m. Maskvos olimpinėse žaidynėse - 14 Lietuvos studentų. 1982 m. įvyko 30-osios Lietuvos studentų žaidynės, o 1984 m. svarbiausios Lietuvos studentų varžybos buvo SSRS studentų žaidynės, kurių programoje buvo 28 sporto šakos.
Per 40 metų laikotarpį olimpinėse žaidynėse dalyvavo 33 studentai, 17 iš jų tapo medalininkais, pasaulio čempionatuose laimėti 43, Europos - 50, universiadose - 27, o SSRS čempionatuose - 156 medaliai. 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse iš 26 Lietuvos atstovų 20 buvo studentai.
Nepriklausomybės Atkūrimas ir Nauji Iššūkiai (1990-Dabar)
Lietuvos studentų sporto sistema ir valdymas pertvarkos laikotarpiu keitėsi nedaug. Tačiau naują veiklą skatino 1988 m. atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Lietuvos sporto organizavimas gerokai pasikeitė nuo 1990 m. kovo 11 d., atkūrus Lietuvos valstybingumą.
1990 m. birželio mėn. iškilmingai buvo paminėtas LSSR aukštųjų mokyklų kūno kultūros katedrų veiklos 40-metis. Atkūrus nepriklausomybę, prasidėjo sunkus etapas Lietuvos studentų sportui, kaip ir visam Lietuvos sportui. Nepriklausomybės aktas pareikalavo iš Lietuvos sporto organizatorių ir vadovų ryžto naujai tvarkyti šalies sporto gyvenimą. Paskelbus nepriklausomybę, pasikeitė valstybinis sporto valdymas: vietoj buvusio Kūno kultūros ir sporto komiteto 1990 m. balandžio mėn. įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas, kurio generaliniu direktoriumi gegužės 24 d. paskirtas Algirdas Raslanas.
Lietuvos Studentų Sporto Asociacija (LSSA)
Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA) kūrėsi sudėtingu pereinamuoju laikotarpiu, kai griuvo beveik visos struktūros. Naujos organizacijos kūrimas buvo sunkus, nes ne visi Lietuvos aukštųjų mokyklų sporto klubų pirmininkai ir kūno kultūros katedrų vedėjai iš pradžių tam pritarė.
Į pirmąjį steigiamąjį LSSA susirinkimą atvyko tik penkių aukštųjų mokyklų atstovai. Teko šaukti antrąjį susirinkimą, kurio metu buvo įkurta Lietuvos studentų sporto asociacija, patvirtinti jos įstatai ir išrinktas vykdomasis komitetas. Pirmuoju LSSA prezidentu išrinktas LKKI katedros vedėjas docentas Česlovas Garbaliauskas, o generaliniu sekretoriumi - Vaidotas Verba (LKKI).
Nors buvo įkurta LSSA, šalies studentų sporto sąjūdyje kurį laiką vyravo dvivaldystė, nes studentų sportą vis dar rėmė SSD „Žalgiris“. Tačiau pamažu LSSA tvirtai ėmė vadovauti studentų sporto sąjūdžiui. Buvo sukurta ir patvirtinta LSSA emblema, o LSSA talismanu tapo pelėdžiukas Žiniukas, kurio autorius - tautodailininkas R.
Anot FISU generalinio sekretoriaus Rocho Campanos, sportas kiekvienoje šalyje turi savo ypatumų, kuriuos lemia ekonominė, politinė, geografinė ir kita šalies padėtis. Todėl tiesiogiai taikyti vienos šalies modelį kitai valstybei būtų neprotinga, reikia ieškoti racionalaus grūdo.
LSSA rengia ir koordinuoja šalies studentų 25 sporto šakų čempionatus. Kas antri metai organizuojamos ir koordinuojamos Lietuvos universiados ir „Sportas visiems“ festivaliai. Geriausi Lietuvos studentai sportininkai atstovauja šaliai didžiausiose tarptautinėse varžybose, tokiose kaip universiados ir pasaulio čempionatai.
LSSA suvokia aukštųjų mokyklų paramos svarbą ir koordinuoja savo veiklą su Kūno kultūros ir sporto departamentu, LTOK, Sporto federacijų sąjunga, įvairiomis federacijomis, Lietuvos „Sportas visiems“ asociacija ir miestų sporto skyriais. Asociacija taip pat siekia toliau vykdyti mokslinius tyrimus, nagrinėjančius studentų sporto problemas.
1993 m. liepos 8 d. LSSA buvo priimta į FISU ir tapo visateise jos nare. Per palyginti trumpą laikotarpį Lietuvos studentai dalyvavo šešiolikoje pasaulio universiadų, tiek žiemos, tiek vasaros, taip pat šešių sporto šakų studentų pasaulio čempionatuose.
Pirmus svarbius laimėjimus tarptautinėse žaidynėse iškovojo dailiojo čiuožimo meistrai Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko bei šuolininkė į aukštį Nelė Žilinskienė, pelnę universiados sidabro medalius. 2007 m. Bankoko universiada buvo pati sėkmingiausia Lietuvos komandai per visą istoriją.
LSSA nuo 1993 m. yra Tarptautinės universitetinio sporto federacijos (FISU), o nuo 1999 m. - Europos universitetinio sporto asociacijos (EUSA) narė. Nuo 1998 m. šalies aukštųjų mokyklų studentai sportininkai dalyvauja SELL (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) žaidynėse, kurios 1999 m. buvo surengtos Lietuvoje.
Vilniaus Universiteto Indėlis
Studentų fiziniu ugdymu buvo domimasi nuo pat Vilniaus universiteto įsteigimo dienos. L. Madžo reguliaminas leidžia daryti išvadą, kad kolegijoje, vėliau akademijoje, buvo sportinės veiklos formos: poilsio dienomis vykdavo turistinės kelionės, žaidimai gryname ore, šaudymas iš lanko. Vėlesniais metais populiarus fechtavimas ir jojimas, o fechtavimas tapo pirmąja kūno kultūros disciplina, dėstyta universitete.
Pasaulietiniame Vilniaus universitete pirmasis visu balsu kūno kultūros idėjas stojo ginti žymus chemijos ir medicinos profesorius A. Sniadeckis (1768-1838). 1939 m. sugrąžinus Vilniaus kraštą Lietuvai, Humanitarinis fakultetas perkeliamas iš Kauno į Vilnių, kur veikė ir Kūno kultūros katedra. Taigi, pirmą kartą Vilniaus universiteto istorijoje greta kitų katedrų 1939 m. pradėjo darbą ir Kūno kultūros katedra.
Po karo katedra atkurta 1947 m. kaip Fizinio auklėjimo katedra, kuri veikė iki 1991 m. 1992 m. katedra reorganizuota į Kūno kultūros centrą, o vėliau - į Sveikatos ir sporto centrą. Universiteto sporto bendruomenė yra pasiekusi gerų rezultatų kultivuojamose sporto šakose ir yra viena iš pajėgiausių sporto kolektyvų šalies aukštųjų mokyklų tarpe.
Sporto kolektyvas nuo 1960-ųjų į olimpines žaidynes yra komandiravęs būrį atletų, iš kurių Š. Marčiulionis grįžo olimpiniu čempionu (1988) ir bronzos prizininku (1992, 1996).
Šių Dienų Perspektyvos
Šalies kultūra ir gyvenimo lygis priklauso nuo jaunimo iniciatyvos ir statuso visuomenėje, o dalyvavimas sporto veikloje yra viena geriausių saviraiškos formų. LSSA ir toliau koordinuoja universitetų sporto veiklą, skatina akademinio jaunimo fizinį ir dvasinį ugdymą, propaguoja sveiką gyvenimo būdą ir sporto vertybes.
Asociacija organizuoja šalies studentų sporto šakų čempionatus, lygas, Lietuvoje vykstančias SELL žaidynes, studentų „Sportas visiems“ festivalius ir kitus renginius.
tags: #pirmasis #krepsinio #raidos #laikotarpis