Straipsnyje panaudotos Alfredo Pliadžio, Valdo Malinausko, Mindaugo Kulbio, Broniaus Čekanausko ir LTOK archyvo nuotraukos.
Įžanga
Antanas Mikėnas (1924 m. vasario 24 d. Butkiškiuose, Ramygalos valsčiuje, Panevėžio apskrityje - 1994 m. rugsėjo 23 d. Vilniuje) - iškili Lietuvos sporto asmenybė, lengvaatletis (ėjikas), treneris ir dėstytojas, palikęs ryškų pėdsaką šalies sporto istorijoje. Jo atkaklumas, talentas ir pasiekimai įkvėpė ne vieną kartą sportininkų.
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Antanas Mikėnas gimė 1924 m. vasario 24 d. Butkiškiuose, Ramygalos valsčiuje, Panevėžio apskrityje. Baigęs mokyklą, jis nusprendė savo gyvenimą susieti su sportu ir 1953 m. baigė Lietuvos kūno kultūros institutą, įgydamas pedagogo ir trenerio kvalifikaciją.
Sportiniai Pasiekimai
Nacionaliniai Čempionatai ir Rekordai
A. Mikėnas buvo daugkartinis Lietuvos sportinio ėjimo čempionas. Jis triumfavo 10 km (1952, 1953 m.) ir 20 km (1952, 1953, 1959, 1960 m.) distancijose. Taip pat jis buvo stiprus plento rungtyse, laimėdamas 10 km (1954 m.), 20 km (1955, 1956 m.) ir 30 km (1954-1956 m.) čempionatuose.
Sportininko meistriškumą įrodo 28 kartus pagerinti Lietuvos sportinio ėjimo rekordai įvairiose distancijose:
Taip pat skaitykite: Stadiono istorija ir reikšmė
- 3 km: 13 min 00,0 s (1952 m.)
- 5 km: nuo 22 min 30,0 s (1952 m.) iki 22 min 02,0 s (1954 m.)
- 10 km: nuo 46 min 04,6 s (1952 m.) iki 41 min 59,8 s (1959 m.)
- 15 km: nuo 1 h 06 min 00,6 s (1956 m.) iki 1 h 05 min 40,2 s (1959 m.)
- 20 km: nuo 1 h 40 min 47,8 s (1951 m.) iki 1 h 28 min 22,2 s (1959 m.)
- 20 km plentu: nuo 1 h 28 min 19,6 s (1956 m.) iki 1 h 27 min 21,8 s (1959 m.)
- 30 km: 2 h 37 min 39,0 s (1956 m.)
- 30 km plentu: nuo 2 h 31 min 42,8 s (1954 m.) iki 2 h 24 min 34,6 s (1955 m.)
- 50 km plentu: nuo 4 h 29 min 29,0 s (1954 m.) iki 4 h 13 min 54,2 s (1955 m.)
- 1 valandos ėjimas: nuo 12 600 m (1952 m.) iki 13 722 m (1959 m.)
Be to, A. Mikėnas 1957 m. tapo Pabaltijo čempionu.
Tarptautiniai Pasiekimai
Antanas Mikėnas sėkmingai dalyvavo SSRS čempionatuose ir SSRS tautų spartakiadose, 1956 ir 1958 metais iškovodamas bronzos medalius 20 km sportinio ėjimo varžybose. 1956 m. Melburne vykusiose olimpinėse žaidynėse jis iškovojo sidabro medalį, tapdamas pirmuoju lietuviu, pelniusiu asmeninės rungties olimpinį apdovanojimą. Sportininkas taip pat triumfavo Pasaulio jaunimo žaidynėse Maskvoje 1957 m.
Olimpinės Žaidynės
1956 m. Melburno olimpinėse žaidynėse Antanas Mikėnas iškovojo sidabro medalį 20 km ėjimo rungtyje. Šis pasiekimas buvo istorinis Lietuvos sportui, nes jis tapo pirmuoju lietuviu, pelniusiu individualų olimpinį medalį.
Trenerio ir Dėstytojo Karjera
Baigęs sportininko karjerą, A. Mikėnas atsidėjo trenerio ir dėstytojo darbui. Jis dalinosi savo patirtimi ir žiniomis su jaunaisiais sportininkais, prisidėdamas prie naujos kartos ėjikų ugdymo.
Įtaka ir Atminimas
Antanas Mikėnas - legenda Lietuvos lengvosios atletikos pasaulyje. Savo pasiekimais jis įkvėpė daugybę sportininkų siekti aukštumų ir garsinti Lietuvos vardą tarptautinėje arenoje. Jo atminimas gyvas ne tik sporto istorijos puslapiuose, bet ir jo mokinių širdyse.
Taip pat skaitykite: Čempionato triumfas ir atgimimas
Lietuvos Olimpinis Judėjimas: Istorijos Puslapiai
Prancūzija užima ypatingą vietą Lietuvos olimpinėje istorijoje. 1924 m. Paryžiuje Lietuvos sportininkai debiutavo olimpinėse žaidynėse, o 1992 m. Albervilyje, po 64 metų pertraukos, vėl žengė į olimpinį stadioną kaip nepriklausomos šalies atstovai. 2024 m. Paryžiuje Lietuva švęs savo olimpinį šimtmetį.
Olimpinio Judėjimo Pradžia
Lietuvos olimpinio judėjimo pradžia siejama su 1924 m., kai šalies sportininkai pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Nacionalinis olimpinis komitetas (LTOK) buvo įkurtas 1922 m. kovo mėn., kai įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL), koordinavusi šalies sportinį judėjimą. 1923 m. gruodžio 2 d. įvyko nepaprastasis LSL suvažiavimas, kuriame lygos statutas buvo papildytas prievole organizuoti olimpinį sąjūdį šalyje.
LSL gavo kvietimą Lietuvos sportininkams dalyvauti 1924 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Vėliau LSL gavo dar keturis oficialius kvietimus: į 1928 m. Sankt Morico žiemos ir Amsterdamo vasaros žaidynes bei 1932 m. Leik Plasido žiemos ir Los Andželo vasaros žaidynes. Tačiau dėl pasaulinės ekonominės krizės ir sunkios Lietuvos finansinės padėties, atstovai nedalyvavo dvejose pastarosiose JAV rengtose žaidynėse.
Olimpinio Komiteto Steigimas
1932 m. Lietuvos sporto lygos veiklą perėmė Kūno kultūros rūmai - pirmoji valstybinė sporto įstaiga Lietuvoje. 1937 m. pagaliau pajudėjo Lietuvos olimpinio komiteto steigimo reikalai, nusprendus nepriklausomybės dvidešimtmetį paminėti Tautine olimpiada. Kūno kultūros rūmų taryba paruošė Tautinės olimpiados statuto projektą. 1937 m. gruodžio mėnesį Tautinės olimpiados statutą švietimo ministras paskelbė „Vyriausybės žiniose“.
1937 m. gruodžio 18 d. buvo patvirtinta komiteto sudėtis, jo pirmininku paskirtas Kūno kultūros rūmų direktorius Vytautas Augustauskas-Augustaitis. Po penkių dienų įvyko posėdis, per kurį buvo išrinktas prezidiumas. 1938 m. komiteto darbas buvo vainikuotas pirmosios Tautinės olimpiados sėkme.
Taip pat skaitykite: Stonkutės triumfas
1939 m. Lietuvos olimpinį komitetą pripažino ir Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK).
Okupacija ir Dalyvavimas SSRS Sudėtyje
1940 m. iš TOK atėjo kvietimas Lietuvos sportininkams dalyvauti XII olimpinėse žaidynėse Helsinkyje, tačiau dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo šios žaidynės neįvyko. Lietuvą okupavus SSRS, olimpiečių ryšiai su TOK nutrūko, o daugelis to meto sporto vadovų ir olimpiečių buvo represuoti.
1952-1988 m. Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse dalyvavo kaip SSRS rinktinės nariai. Atstovaudami SSRS, lietuviai iškovojo 25 aukso, 19 sidabro ir 16 bronzos medalių (skaičiuojant asmeniškai įteiktus apdovanojimus).
LTOK Atkūrimas
1988 m. gruodžio 11 d. Vilniuje buvo atkurtas LTOK. Atkūrimo suvažiavime išrinktas pirmasis atkurtojo LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas ir trys viceprezidentai.
1990 m. kovo 11 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas. 1991 m. rugsėjo 18 d. TOK vykdomasis komitetas nutarė pripažinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinius olimpinius komitetus de facto ir grąžinti į tarptautinį olimpinį sąjūdį. 1991 m. lapkričio 11 d. Baltijos šalių olimpiniai komitetai pripažinti de jure.
Sugrįžimas Į Olimpines Žaidynes
TOK prezidentas J.A.Samaranchas pasirašė trims Baltijos šalims adresuotus kvietimus dalyvauti 1992 m. Albervilio žiemos ir Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse.
1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai debiutavo Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Prieš antrąjį olimpinį sugrįžimą 1992 m. teko susidurti su ne ką menkesniais iššūkiais, pasirengimui buvo likę 90 dienų.
Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse
Per šimtmetį įmanoma sudalyvauti 52 olimpinėse žaidynėse (26 vasaros ir 26 žiemos). 2024 m. Paryžiuje vyksiančios žaidynės bus 32-osios, kuriose dalyvaus Lietuvos sportininkai.
1924 m. Paryžius
Pirmoji olimpinė debiutantė buvo trylikos futbolininkų rinktinė. Be futbolininkų, 188 km plento lenktynėse startavo du dviratininkai - Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas.
1928 m. Sankt Moricas
Kęstutis Bulota dalyvavo ketveriose greitojo čiuožimo varžybose.
1928 m. Amsterdamas
Į Amsterdamo vasaros olimpines žaidynes išvyko dvylikos sportininkų delegacija. Aukščiausią 5-8 vietą pasidalijo boksininkas Juozas Vinča.
1952 m. Helsinkis
Į SSRS rinktinę pateko šeši Lietuvos atstovai, trys iš jų grįžo su sidabro medaliais. Vicečempionais tapo krepšininkai Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius. Taip pat vyko boksininkas Algirdas Šocikas ir fechtuotojas Juozas Udras.
1956 m. Melburnas
Į Australiją išvyko septyni lietuviai, penki iš jų parsivežė medalius. Olimpiniu sidabru pasipuošė SSRS krepšininkai (K.Petkevičius, S.Stonkus ir Algirdas Lauritėnas). Antanas Mikėnas pelnė sidabrą ėjimo rungtyje, o Romualdas Murauskas iškovojo bronzą bokse.
1960 m. Roma
Keturi atstovai parsivežė tris medalius. Zigmas Jukna ir Antanas Badgonavičius pelnė sidabrą irklavime. Birutė Kalėdienė tapo pirmąja Lietuvos sportininke, iškovojusia olimpinį medalį - bronzą ieties metime.
1964 m. Tokijas
Į Japoniją vyko 16 lietuvių, parsivežė vieną sidabrinį medalį (boksininkas Ričardas Tamulis). Adolfas Aleksejūnas pasiekė olimpinį rekordą 3000 m kliūtinio bėgimo atrankoje.
1968 m. Meksikas
Dešimt sportininkų iš Lietuvos pelnė 9 medalius ir parvežė auksą. Danas Pozniakas tapo pirmuoju olimpiniu čempionu (boksas). Taip pat auksą pelnė tinklininkas Vasilijus Matuševas, vicečempionu tapo Stasys Šaparnis (penkiakovė) ir Jonas Čepulis (boksas), bronzą išplėšė Z.Jukna, A.Badgonavičius, Vytautas Briedis ir Juozapas Jagelavičius (irklavimas), Modestas Paulauskas (krepšinis).
1972 m. Miunchenas
Aštuoni lietuviai parvežė tris apdovanojimus.
1976 m. Monrealis
Aštuoni lietuviai parvežė septynis medalius. Angelė Rupšienė (krepšinis) ir Aldona Česaitytė-Nenėnienė (rankinis) pelnė auksą. Klavdija Koženkova (irklavimas) ir Vytautas Butkus (irklavimas) - sidabrą. Genovaitė Ramoškienė ir Leonora Kaminskaitė (irklavimas), Arvydas Juozaitis (plaukimas) - bronzą.
1980 m. Maskva
Informacija nepateikta
tags: #pirmasis #lietuvos #lengvaatletis #olimpini #medakinkas #antanas