Pirmasis Pasaulio Krepšinio Čempionatas: Įdomiausi Istorijos Faktai ir Lietuvos Įtaka

Įvadas

Pasaulio krepšinio čempionatas - tai prestižinis tarptautinis krepšinio turnyras, kuriame varžosi stipriausios pasaulio nacionalinės rinktinės. Šis renginys, organizuojamas Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA), yra vienas svarbiausių krepšinio pasaulyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime pirmojo pasaulio krepšinio čempionato istoriją, įdomius faktus, rekordus ir Lietuvos indėlį į šį sportą.

Pirmieji Žingsniai: 1950 Metai ir Argentinos Triumfas

Pirmasis pasaulio krepšinio čempionatas buvo surengtas 1950 metais Buenos Airėse, Argentinoje. FIBA idėja sukurti šį čempionatą kilo stebint pasaulio futbolo čempionatų sėkmę ir krepšinio populiarumą 1948 m. Londono olimpinėse žaidynėse. Turnyre dalyvavo 10 komandų.

Argentinai pavyko išnaudoti namų sienų pranašumą ir tapti pirmąja pasaulio čempione. Finalas vyko po atviru dangumi ir jį stebėjo apie 25 tūkst. žiūrovų. Įdomu tai, kad JAV į šį turnyrą pasiuntė „Chevrolet“ gamyklos darbininkų komandą, kuri netikėtai pasiekė finalą ir užėmė antrąją vietą.

Taisyklių Pokyčiai ir Profesionalų Įtraukimas

Per visą FIBA pasaulio taurės istoriją taisyklės ir nuostatai reguliariai keitėsi. Vienas didžiausių taisyklių pakeitimų įvyko 1989 m., kai FIBA leido profesionalams varžytis FIBA turnyruose. Iki tol profesionalai, gaunantys atlygį už žaidimą, negalėjo dalyvauti. Po šio pakeitimo, 1994 m. pasaulio čempionatas tapo pirmuoju, kuriame dalyvavo ir profesionalūs sportininkai. Tai suteikė didžiulį postūmį tokioms komandoms kaip JAV, kuriai pagaliau galėjo atstovauti NBA žaidėjai. 1994 metais surinkę NBA žvaigždyną JAV iškovojo aukso medalius.

Rekordai ir Įdomūs Faktai

Daugiausiai taškų per rungtynes: Brazilija, pelniusi 154 taškus prieš Kiniją 1978 m.
Šalis, pirmoji surengusi čempionatą Azijoje: Filipinai (1978 m.)
Daugiausiai titulų: JAV ir Jugoslavija (po 5 titulus)
Daugiausiai taškų per karjerą: Oscaras Schmidtas (Brazilija) - 906 taškai
Daugiausiai taškų per vieną turnyrą: Oscaras Schmidtas (Brazilija) - 338 taškai (1986 m.)
Žiūrimiausias čempionatas: 2019 m. Kinijoje (daugiau nei 3 milijardai televizijos žiūrovų).
Naismitho trofėjus: Įteikiamas nuo 1967 m.

Sensacijos ir Netikėtumai

Per visą istoriją geriausių rinktinių kovose būta daugybė netikėtų pergalių, sensacijų ir nusivylimų. Bene didžiausia sensacija laikomas JAV kluptelėjimas pusfinalyje 2006 m. JAV komanda, kurioje žaidė tokie garsūs vardai kaip LeBronas Jamesas, Dwayne'as Wade'as, Carmelo Anthony, Chrisas Paulas ir Dwightas Howardas, nesugebėjo atsilaikyti prieš graikus ir pralaimėjo 95:101.

Taip pat skaitykite: Stadiono istorija ir reikšmė

Lietuvos Indėlis į Krepšinį

Lietuvos krepšinio istoriją galima rašyti nuo 1925 m. Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje su Latvijos rinktine.

Apskritai krepšinio išradėjas yra James Naismith, kuris šį žaidimą sugalvojo dar 1891 m. O kas gi buvo mūsų krašte šio, oranžinio kamuolio, žaidimo pirmieji iniciatoriai? Tai gi, šią garbingą misiją reikėtų priskirti legendiniam lakūnui Steponui Dariui.

Steponas Darius: Krepšinio Pradininkas Lietuvoje

Steponas Darius - lakūnas, kartu su Stasiu Girėnu skridęs per Atlantą lėktuvu „Lithuanica“. Tačiau jis taip pat nusipelnė Lietuvos sportui, ypač krepšiniui. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.

Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje.

Į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos.

Taip pat skaitykite: Čempionato triumfas ir atgimimas

Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletiką ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.

Stepono Dariaus indėlis į Lietuvos krepšinį:

1922 m. pirmojo Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis. 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą.
Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.).
Pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.) dalyvis, žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija.
1926 m. pirmojo Lietuvos ledo ritulio čempionato dalyvis, žaidęs čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m. tapo greitojo čiuožimo 3 rekordų autoriumi.
Dalyvavo pirmajame 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate kur pelnė sidabrą ieties metime.

Lietuvos Rinktinės Pasiekimai

Lietuvos rinktinė nuo 1939 m. Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti negalėjo, dėl visiems žinomų priežasčių. Tačiau ryškiausios mūsų krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei.

Svarbiausi Lietuvos rinktinės pasiekimai:

1937 m. Europos čempionatas Rygoje - 1 vieta
1939 m. Europos čempionatas Kaune - 1 vieta
1992 m. Olimpinės žaidynės Barselonoje - 3 vieta
1995 m. Europos čempionatas Atėnuose - 2 vieta
1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės - 3 vieta
2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjuje - 3 vieta
2003 m. Europos čempionatas Švedijoje - 1 vieta
2007 m. Europos čempionatas Ispanijoje - 3 vieta
2010 m. Pasaulio čempionatas Turkijoje - 3 vieta
2013 m. Europos čempionatas Slovėnijoje - 2 vieta
2015 m. Europos čempionatas Latvijoje/Prancūzijoje/Kroatijoje/Vokietijoje - 2 vieta

Lietuvos krepšinio rinktinės vyr. treneriais dirbo: F. Kriaučiūnas (1937), P. Lubinas (1939), V. Garastas (1992-96), J. Kazlauskas (1997-2001, 2012-16), A. Sireika (2001-06), R. Butautas (2007-09), Kęstutis Kemzūra (2010-12), D. Adomaitis (2016-19), D. Maskoliūnas (2019-2021), Kazys Maksvytis (nuo 2021).

Europos Krepšinio Čempionatai

Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija (nuo 2001 - Tarptautinė krepšinio federacija-Europa, pranc. Fédération Internationale de Basketball Amateur-Europa, FIBA-Europa) rengia kas dvejus metus pajėgiausioms Europos šalių jaunučių (mergaičių ir berniukų), jaunių (merginų ir vaikinų), jaunimo (merginų ir vaikinų), moterų, vyrų nacionalinėms rinktinėms.

Taip pat skaitykite: Stonkutės triumfas

Europos jaunučių (mergaičių, 15-16 metų) krepšinio čempionatai pradėta rengti 1976. I čempionatas, kuriame dėl medalių varžėsi 16 šalių rinktinės, vyko Ščecine (Szczecin, Lenkija); nugalėjo SSRS krepšininkės, kurių gretose buvo ir I. Lietuvos jaunučių (mergaičių, 15-16 metų) rinktinė pirmą kartą žaidė X Europos čempionate (1993) ir užėmė 9 vietą. XI (1995), XII (1997), XIII (1999), XIV (2001), XV (2003), XVI (2004) čempionatuose Lietuvos jaunutės nepateko tarp pajėgiausių Europos rinktinių, XVII čempionate jos (2005) buvo devintos. Pirmą kartą Lietuvos jaunutės apdovanojimus laimėjo XVIII čempionate (2006): pralaimėjusios pusfinalio rungtynes Ispanijos atstovėms (52:54), rungtynėse dėl bronzos medalių nugalėjo Serbijos krepšininkes (84:72).

Europos jaunučių (berniukų, 15-16 metų) krepšinio čempionatus pradėta rengti 1971. Pirmasis, kuriame varžėsi 12 šalių rinktinės, įvyko Italijos mieste Goricijoje (Gorizia). Čempionais tapo Jugoslavijos krepšininkai. Geriausi Lietuvos jaunučiai 1971-1988 žaidė SSRS rinktinėse; M. Lietuvos jaunučių (berniukų) rinktinė debiutavo XII Europos čempionate (1993) ir užėmė 5 vietą (treneris J. Kazlauskas). XIII (1995), XIV (1997), XV (1999) čempionatuose Lietuvos jaunučių rinktinė nepateko tarp stipriausių 12 Europos komandų (1995 pajėgi Lietuvos rinktinė dėl objektyvių priežasčių pavėlavo į čempionato baigiamąsias varžybas Kroatijoje). XVI čempionate (2001) Lietuvos jaunučiai, pralaimėję rungtynes ispanams dėl bronzos medalių (74:75), užėmė 4 vietą, XVII - 11 vietą. XVIII čempionate (2004) pralaimėtos rungtynės dėl bronzos medalių turkams (69:75), XIX čempionate (2005) - ispanams (63:70). XX čempionate (2006) Lietuvos jaunučių rinktinė buvo dešimta, XXI (2007) - pirmą kartą laimėjo bronzos medalius, mažajame finale nugalėjusi Turkijos rinktinę (65:55). XXII čempionate (2008) Lietuvos jaunučių rinktinė, laimėjusi visas 8 rungtynes (finale įveikusi Čekijos komandą 75:33), pirmą kartą tapo Europos čempione.

Europos jaunių (merginų, 17-18 metų) krepšinio čempionatus pradėta rengti 1965. Pirmasis įvyko Sofijoje, dalyvavo 11 šalių rinktinės, nugalėjo SSRS rinktinė, kurioje žaidė R. Garbatavičiūtė ir L. Vinčaitė, rinktinės trenerė buvo G. Lietuvos jaunių (merginų) rinktinė debiutavo XVII čempionate (1996) ir iš 12 komandų užėmė 10 vietą. XVIII (1998), XX (2002), XXI (2004) čempionatuose Lietuvos jaunės į dvyliktuką nepateko. Lietuvos krepšininkės geriausiai žaidė XIX čempionate (2000): pralaimėjusios rungtynes dėl bronzos medalių Lenkijos atstovėms (44:75), užėmė 4 vietą. XXII čempionate (2005) Lietuvos jaunių rinktinė buvo septinta, XXIII (2006) - penkta, XXIV (2007) - dešimta. XXV čempionate (2008) Lietuvos jaunių merginų rinktinė, laimėjusi visas 8 rungtynes (finale įveikusi Rusijos komandą 63:57), pirmą kartą tapo Europos čempione.

Europos jaunių (vaikinų, 17-18 metų) krepšinio čempionatai rengiami nuo 1964. Pirmasis surengtas Neapolyje (Napoli; Italija), dalyvavo 8 šalių rinktinės, laimėjo SSRS jaunių rinktinė, kurioje žaidė M. Paulauskas ir R. Lietuvos jaunių (vaikinų) krepšinio rinktinė debiutavo XVI Europos čempionate (1994) Tel Avive ir tapo pirmąja nacionaline Lietuvos rinktine, laimėjusia Europos čempionės titulą atkūrus Lietuvos nepriklausomybę: pusfinalyje nugalėjo Ispaniją (91:77), finale - Kroatiją (73:71). Lietuvos jauniai XVII čempionate (1996) buvo dvylikti, XVIII (1998) - devinti, XIX (2000) - septinti, XX (2002) - ketvirti, XXI (2004) ir XXII (2005) - devinti. XXIII čempionate (2006) Lietuvos jaunių rinktinė pusfinalyje įveikė Turkijos komandą (87:80) ir dėl Europos čempionės vardo varžėsi su Prancūzijos rinktine, pralaimėjusi šias rungtynes (72:77), pelnė sidabro medalius. XXIV čempionate (2007) Lietuvos jauniai užėmė 4 vietą. XXV čempionate (2008) Lietuvos jaunių vaikinų rinktinė, pralaimėjusi finalo rungtynes Graikijos komandai 50:57, dar kartą tapo vicečempione.

Europos jaunimo (merginų, iki 20 metų) krepšinio čempionatai rengiami nuo 1999-2000 sezono. Lietuvos merginų rinktinė debiutavo 1999 atrankos varžybose (56:64 pralaimėjo Turkijos, 55:66 - Vokietijos komandoms, 75:57 įveikė Bulgarijos rinktinę), bet į baigiamąjį varžybų etapą (pajėgiausių komandų dvyliktuką) nepateko; nepateko ir vėliau (iki 2006-2007 sezono).

Europos jaunimo (vaikinų, iki 22 metų 1992-1998 ir iki 20 metų nuo 2000) krepšinio čempionatai rengiami nuo 1992. Lietuvos jaunimo (vaikinų) rinktinė debiutavo II Europos jaunimo čempionate: nors 1993 Helsinkyje pirmąsias rungtynes su Makedonija laimėjo 90:70, bet savo pogrupyje užėmė 3 vietą ir į baigiamąsias 1994 varžybas nepateko. III čempionate (1996) Stambule (Istanbul; Turkija), laimėję 6 (iš 7) rungtynes, pusfinalyje nugalėję Turkijos 84:74, finale - Ispanijos krepšininkus 85:81, Lietuvos jaunimo rinktinės krepšininkai tapo Europos čempionais. IV čempionate (1998) Lietuvos jaunimo rinktinė buvo aštunta, V (2000) - dešimta, VI (2002 vyko Kaune) - penkta. Sėkmingi Lietuvos krepšininkams buvo VII (2004) ir VIII (2005) čempionatai: 2004 laimėję mažojo finalo rungtynes su Graikijos žaidėjais 92:63, buvo apdovanoti bronzos medaliais, 2005 pralaimėję tik didįjį finalą Rusijos krepšininkams 53:61, tapo vicečempionais. IX čempionate (2006) Lietuvos jaunimo rinktinė buvo septinta, X (2007) - vienuolikta. XI žemyno čempionate (2008) Lietuvos jaunimo vaikinų (iki 20 metų) rinktinė, laimėjusi 6 rungtynes iš 8 (pralaimėjusi finalo rungtynes su Graikija 89:96), antrą kartą tapo vicečempione.

Europos moterų krepšinio čempionatai. Pirmą kartą surengtas Romoje 1938 10 12-16; dalyvavo 5 šalių rinktinės: Italijos, Lenkijos, Prancūzijos, Šveicarijos ir Lietuvos. Lietuvos rinktinė pirmąsias rungtynes žaidė su Italijos komanda ir nugalėjo ją 23:21. Įveikusios 28:10 Šveicarijos, 20:14 Prancūzijos krepšininkes ir pralaimėjusios 21:24 Lenkijos atstovėms, Lietuvos krepšininkės su Italijos ir Lenkijos atstovėmis surinko po 6 taškus (laimėjo po trejas ir pralaimėjo po vienas rungtynes). Pagal pralaimėtų rungtynių taškų skirtumą 1 vieta atiteko Italijai, 2 vieta - Lietuvai, 3 vieta - Lenkijai. II Europos moterų krepšinio čempionatas turėjo vykti Kaune (1940), bet dėl II pasaulinio karo buvo surengtas tik 1950 Budapešte.

Lietuvai atgavus Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (FIBA) narės teises (1991), Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1993 dalyvavo atrankos į XXV Europos čempionatą varžybose Portugalijoje ir laimėjo visas trejas rungtynes. Paskutinis atrankos etapas - pusfinalio varžybos - vyko Vilniuje (1994), iš žaistų 5 rungtynių Lietuva laimėjo trejas ir pateko į XXV Europos čempionato baigiamąsias varžybas Čekijoje (1995). Žaisdama dėl Europos čempionato apdovanojimų Lietuvos rinktinė (vyriausiasis treneris V. Kanapkis) laimėjo 4 rungtynes ir užėmė 5 vietą. XXVI Europos čempionato (1997) pusfinalio rungtynėse Lietuvos krepšininkės įveikė Vokietijos atstoves (78:77), pateko į finalą ir nugalėjusios Slovakijos žaidėjas (72:62) pirmą kartą tapo čempionėmis. Lietuvos rinktinė XXVII čempionate (1999) užėmė 6 vietą, XXVIII (2001), dėl bronzos medalių pralaimėjusi rungtynes su Ispanijos komanda (74:89), liko ketvirta. XXIX čempionate (2003) į stipriausių komandų dvyliktuką nepateko. XXX čempionate (2005) Lietuvos moterų rinktinė dėl bronzos medalių vėl žaidė su Ispanijos komanda: pralaimėjusi 65:83 vėl liko ketvirta. XXXI čempionate (2007) Lietuvos krepšininkės užėmė 6 vietą.

Europos vyrų krepšinio čempionatus pradėta rengti 1935. Pirmasis įvyko Ženevoje (Šveicarija). Jame dalyvavo 10 šalių rinktinės. Pirmąja žemyno čempione tapo Latvijos rinktinė, finalo rungtynėse nugalėjusi Ispaniją 24:18. Sidabro medalius pelnė Ispanijos, bronzos - Čekoslovakijos rinktinės. Lietuvos vyrų rinktinė debiutavo II Europos čempionate 1937 05 03 ir nugalėjo Italijos komandą 22:20; tai buvo pirmoji rinktinės pergalė tarpvalstybinėse rungtynėse. Laimėję rungtynes su Estijos (20:15), Egipto (21:7) ir Lenkijos (31:25) atstovais, Lietuvos krepšininkai finalo rungtynes žaidė vėl su italais, nugalėjo juos 24:23 ir tapo Europos čempionais. III čempionatas įvyko Kaune (1939 05 21-28); rungtyniavo 8 šalių rinktinės, nors užsiregistravusių dalyvauti buvo 17 (lėmė artėjantis II pasaulinis karas). Krepšinio varžyboms pastatytoje Sporto halėje Lietuvos krepšininkai nugalėjo Latvijos (37:36), Estijos (33:14), Lenkijos (46:18), Prancūzijos (48:18), Vengrijos (79:15), Suomijos (112:9), Italijos (41:27) rinktines ir antrą kartą tapo Europos čempionais. 1937-1939 Europos čempionatuose Lietuvos vyrų rinktinė žaidė 12 rungtynių ir visas laimėjo. Ji Europos čempionės titulą turėjo ne dvejus, o septynerius metus, nes dėl II pasaulinio karo 1941, 1943, 1945 Europos čempionatai neįvyko. IV čempionatas buvo surengtas 1946 Ženevoje, bet SSRS okupuotos Lietuvos rinktinė - Europos čempionė - jame dalyvauti negalėjo. 1947-1989 geriausi Lietuvos krepšininkai žaidė SSRS rinktinėse, Lietuvos treneriai V. Kulakauskas (1952, 1953, 1956), V.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir Lietuvos krepšinio federacijai atgavus visas Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (FIBA) narės teises Lietuvos vyrų rinktinė Europos čempionatuose vėl pradėjo dalyvauti 1993: papildomose atrankos varžybose Vroclave (Wroclaw; Lenkija) nugalėjusi Lenkijos komandą 102:99, bet pralaimėjusi Baltarusijos rinktinei (80:88), į stipriausių Europos komandų šešioliktuką nepateko. Kur kas sėkmingesnis buvo XXIX Europos čempionatas (1995): Lietuvos krepšininkai pralaimėjo tik finalo rungtynes Jugoslavijai (90:96) ir buvo apdovanoti sidabro medaliais. XXX Europos čempionate (1997) Lietuvos vyrų rinktinė buvo šešta, XXXI (1999) - penkta, XXXII (2001) - dvylikta.

tags: #pirmasis #pasaulio #krepsinio #cempionatas