Krepšinis Lietuvoje - tai daugiau nei sportas. Tai tautos aistra, įaugusi į kraują ir per šimtmetį pavertusi Lietuvą krepšinio šalimi. Nuo pirmųjų rungtynių 1922 m. Kaune iki skambių pergalių Europos čempionatuose, Lietuvos krepšinio istorija kupina įspūdingų įvykių ir talentingų asmenybių.
Krepšinio ištakos Lietuvoje
Krepšinio žaidimas Lietuvoje pradėtas žaisti apie 1920 m. Tačiau tikrasis proveržis įvyko 1922 m., kai birželio 23 d. Kaune įvyko istorinės pirmosios krepšinio rungtynės. Jose susitiko LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) komanda ir laikinosios sostinės rinktinė. LFLS komanda šventė pergalę rezultatu 8:6. Šios rungtynės tapo pamatu tolimesnių pergalių ir šalies sportinės dvasios stiprinimo.
Tais pačiais metais surengtos ir Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės, kurios parodė, kad krepšinis populiarus ne tik tarp vyrų.
Steponas Darius - krepšinio pradininkas Lietuvoje
Nepamirštamas indėlis į Lietuvos krepšinį priklauso legendiniam lakūnui Steponui Dariui. Nors iš istorijos vadovėlių jis žinomas kaip lakūnas, kartu su Stasiu Girėnu skridęs per Atlantą lėktuvu „Lituanica“, S. Darius taip pat nusipelnė Lietuvos sportui.
Gimęs 1896 m. Rūbiškės vienkiemyje, būdamas 11 metų emigravo į JAV. Studijuodamas Harisono universitete, jis kultivavo įvairias sporto šakas ir įgytas žinias vėliau parvežė į Lietuvą. Grįžęs į Lietuvą 1920 m., S. Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Jis buvo treneriu, teisėjavo varžybose, žaidė vartininku Lietuvos futbolo rinktinėje ir dalyvavo tarptautinėse varžybose. S. Darius išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų.
Taip pat skaitykite: Teniso kamuoliukų evoliucija
Jis dalyvavo pirmosiose oficialiose krepšinio rungtynėse Lietuvoje 1922 m. balandžio 23 d., žaidė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione.
Pirmieji medaliai: 1937 ir 1938 metai
1938 m. Lietuvos moterys iškovojo pirmuosius sidabro medalius Europos moterų krepšinio čempionate.
1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio istorijoje paliko ryškų pėdsaką. Rygoje mūsų šalies atstovai tapo Europos vyrų krepšinio čempionais! To meto ,,auksinėje“ Lietuvos rinktinėje žaidė: Jonas Žukas, Pranas Talzūnas, Feliksas Kriaučiūnas, Zenonas Puzinauskas ir Leonas Baltrūnas.
Kelias į auksą: 1937 m. Europos čempionatas Rygoje
1937 m. Rygoje įvyko antrasis Europos krepšinio čempionatas, kuriame dalyvauti buvo pakviesta ir Lietuva. Prieš čempionatą Lietuvos galimybės buvo vertinamos skeptiškai. Tačiau jau pirmosiose rungtynėse, netikėtai, rezultatu 22:20 buvo nugalėta viena iš favoričių - Italija. Ši pergalė tapo pirmąja tarptautinėje arenoje ir įkvėpė tolimesniems žygiams. Viena po kitos buvo nugalėtos dar trys rinktinės ir finale vėl susitikta su Italija. Šiose varžybose ir vėl geriau sekėsi lietuviams, tačiau varžybų pabaigoje, rezultatui esant 24:23 Lietuvos naudai, italai net tris kartus galėjo baudos metimais išlyginti rezultatą, bet nesugebėjo. Visiškai netikėtai Europos čempione tapo Lietuva.
Po pergalės 1937 metų Europos krepšinio čempionate Lietuva susirgo krepšinio virusu.
Taip pat skaitykite: Sporto rezultatų vadovas
1938 m. Europos moterų krepšinio čempionatas Romoje
Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1938 m. dalyvavo I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje. Laimėjusi rungtynes su Italija 23:21, Šveicarija 28:10, Prancūzija 20:14, pralaimėjusi Lenkijai 21:24, ji pelnė sidabro medalius. Rinktinėje žaidė: Juzė Jazbutienė, Stasė Markevičienė, Tatjana Karumnaitė, Stefanija Astrauskaitė, Genovaitė Miuleraitė, Aldona Vailokaitytė, Paulina Kalvaitienė, Bronė Didžiulytė, Eleonora Vaškelytė, Juzefa Makūnaitė (treneris Feliksas Kriaučiūnas).
Europos krepšinio čempionatas Lietuvoje: 1939 metai
1939 m. Lietuva pirmą kartą gavo teisę rengti Europos krepšinio čempionatą. Šiai progai buvo pastatyti pirmieji mūsų krepšinio namai ir pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena Europoje - Kauno Sporto Halė.
Čempionato globėju tapo prezidentas Antanas Smetona. Nepaisant sunkios politinės ir ekonominės situacijos, buvo pastatyta brangiai kainavusi Kauno sporto halė. Deja, dėl pasikeitusios Europoje politinės padėties, į čempionatą 1939 m. gegužę atvyko tik aštuonios rinktinės. Lietuvos rinktinės pagrindą sudarė JAV lietuviai su Pranu Lubinu priešakyje.
Čempionatas startavo 1939 m. gegužės 22 d. Lietuvos ir Latvijos akistata. Ją po labai atkaklių varžybų laimėjo lietuviai. Ilgametis Lietuvos krepšinio istorijos tyrinėtojas Stanislovas Stonkus savo knygoje „Lietuvos krepšinis“ rašė: P. Lubinas, įmetęs lemtingą metimą, vėliau sakė: „Aš meldžiau ir keikiau savo partnerius. Dėl Dievo meilės, duokit man kamuolį. Juk aš buvau prie krepšio“. Vėliau sekusios nesunkios pergalės dar prieš šešias varžoves tebuvo formalumas. Lietuva apgynė titulą ir antrą kartą tapo Europos čempione. Pirmenybių uždarymą stebėjo net 12 tūkst. žiūrovų.
Ši pergalė Lietuvai buvo svarbi ne tik sportiniu, bet ir psichologiniu atžvilgiu. Tuo metu visuomenėje vyravo įtampa, šalis vos prieš keletą mėnesių buvo priversta atiduoti Klaipėdos kraštą Vokietijai. Be to, Europoje vyravo būsimo karo nuojautos, tad ši titulas padėjo lietuvių tautai bent iš dalies atsitiesti, įžiebė optimizmo.
Taip pat skaitykite: Etnokultūrinis paveldas Šiauliuose
1939 m. Europos čempionato dominavimas
Lietuvos krepšininkai, 1937 tapę Europos čempionais, įgijo teisę Lietuvai rengti III Europos vyrų krepšinio čempionatą. Čempionatas įvyko Kaune ką tik pastatytoje sporto halėje (tai buvo pirmasis Europoje sporto statinys krepšinio varžyboms rengti). Laimėję visas 7 rungtynes (su Latvija 37:36, Estija 33:14, Lenkija 46:18, Prancūzija 48:18, Vengrija 79:15, Italija 41:27, Suomija 112:9), Lietuvos krepšininkai antrą kartą tapo Europos čempionais.
Krepšinio raida po Antrojo pasaulinio karo
SSRS okupavus Lietuvą krepšinio komandos nebegalėjo dalyvauti oficialiose Tarptautinės krepšinio federacijos rengiamose tarptautinėse varžybose. 1941 m. kovo mėnesį likę tėvynėje geriausi Lietuvos žaidėjai pirmą kartą dalyvavo oficialiose SSRS krepšinio varžybose.
SSRS vėl okupavus Lietuvą krepšinio komandos sėkmingai žaidė SSRS varžybose, geriausieji, patekę į SSRS rinktines, dalyvavo oficialiose tarptautinėse varžybose. Naujos krepšininkų kartos pirmasis rimtas egzaminas buvo SSRS 8 stipriausių miestų rinktinių turnyras, surengtas 1945 Kauno sporto halėje. Kauno vyrų rinktinė, nepralaimėjusi nė vienų rungtynių, užėmė 2 vietą.
Lietuvos indėlis į SSRS krepšinį
Lietuvos krepšininkai ženkliai prisidėjo prie SSRS rinktinės laimėjimų tarptautinėje arenoje. Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas 1947 m. tapo Europos čempionais. Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius ir Kazys Petkevičius 1952 m. - olimpiniais vicečempionais, Jūratė Daktaraitė - 1959 m. pasaulio, 1960 ir 1962 m. Europos čempione. Modestas Paulauskas 4 kartus (1965, 1967, 1969 ir 1971) tapo Europos ir 1967 m. pasaulio čempionu, 1972 m. - olimpiniu čempionu. Angelė Jankūnaitė-Rupšienė 1976 ir 1980 m. laimėjo olimpinį aukso medalį, Vida Šulskytė-Beselienė - 1980 m. Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius ir Arvydas Sabonis 1982 m. tapo pasaulio čempionais.
Nepriklausomybės laikotarpis: naujas etapas Lietuvos krepšiniui
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos krepšinis vėl tapo visateisiu pasaulio krepšinio nariu. 1990 m. spalio 16 d. oficialiai atkurta savarankiška Lietuvos krepšinio federacija (LKF), patvirtinti nauji jos įstatai.
1991 m. gruodžio 20 d. Springfilde (Jungtinės Amerikos Valstijos) vykusiame Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (FIBA) kongrese, skirtame krepšinio 100-mečio jubiliejui, pirmą kartą skambėjo lietuvių kalba: Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Stanislovas Stonkus pristatė kongresui Lietuvos krepšinį ir perdavė šalies krepšininkų, trenerių, krepšinio aistruolių ir Lietuvos krepšinio federacijos pageidavimą sugrąžinti Lietuvos krepšiniui visateisio Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos nario statusą.
Nuo 1992 m. Lietuvos krepšinio rinktinės ir klubai dalyvauja visose FIBA rengiamose varžybose. Vyrų krepšinio rinktinė 1992 m. Barselonos, 1996 m. Atlantos ir 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse, 2010 m. pasaulio čempionate laimėjo bronzos medalius. 2003 m. vaikinų jaunių rinktinė iškovojo pasaulio čempionato sidabro, 2005 m. jaunimo rinktinė (iki 21 m.) - aukso medalius. Europos čempione 1994 m. tapo Lietuvos vaikinų jaunių, 1996 m. - jaunimo rinktinė.
Lietuvos krepšinio lygos
Iš esmės reformuota Lietuvos krepšinio sistema - pradėta kurti krepšinio klubų susivienijimus-lygas, kurios artino elitines Lietuvos komandas prie profesionalų krepšinio statuso: Lietuvos krepšinio lyga (LKL, 1993), Lietuvos moterų moterų lyga (LMKL, 1994), Lietuvos krepšinio A lyga (LKAL, 1994; nuo 2004 Nacionalinė krepšinio lyga, NKL), Moksleivių krepšinio lyga (MKL; 2001), Lietuvos studentų krepšinio lyga (LSKL, 1993).