Šiandien vis daugiau žmonių susiduria su judamojo aparato problemomis: skausmais, traumų padariniais ar ribotu judrumu. Nugaros, pečių, sąnarių skausmai tampa dažnu kasdieniu palydovu tiek sėdimą darbą dirbantiems, tiek aktyviai sportuojantiems ar vyresnio amžiaus žmonėms. Po traumų ir sudėtingų operacijų neretai sunku net pradėti judėti. Todėl svarbu žinoti, kaip suteikti pirmąją medicinos pagalbą sportuojant, kad išvengtumėte rimtesnių sveikatos problemų.
Ankstyvos reabilitacijos svarba
„Ankstyva ir tinkamai parinkta reabilitacija yra vienas efektyviausių būdų užkirsti kelią lėtiniams skausmams, nuolatiniam raumenų silpimui ir kitoms ilgalaikėms komplikacijoms. Tuo pačiu ir profilaktinis giliųjų raumenų stiprinimas padeda išvengti judamojo aparato sutrikimų, kurių dažniausias simptomas - skausmas.
Vandens aplinka leidžia atlikti pratimus, kurie sausumoje dėl didelio skausmo, judrumo apribojimų ar raumenų silpnumo būtų sunkūs arba net neįmanomi. Tai reiškia, kad vanduo ne tik palengvina jau atliekamus pratimus, bet ir atveria galimybę pradėti judėti ir reabilituotis tiems, kuriems sausumos terapija yra neprieinama. Šis gebėjimas inicijuoti judėjimą ankstyvame etape yra itin svarbus. Dėl to hidrokineziterapija tampa ne tik alternatyvia, bet dažnai ir esmine terapijos forma pacientams, kurių mobilumas yra stipriai apribotas, pavyzdžiui, po sunkių traumų, sudėtingų operacijų ar sergant progresuojančiomis neurologinėmis ligomis. Tuo pačiu tai ir puiki profilaktinė priemonė, stiprinanti giliuosius raumenis ir leidžianti išvengti galimų pasekmių ateityje.
Dažniausios sporto traumos ir pirmoji pagalba
Sportuojant galimos įvairios traumos, todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai reaguoti ir suteikti pirmąją pagalbą.
Raumenų patempimai ir sumušimai
Raumenų patempimai ir sumušimai yra vienos dažniausių sporto traumų. Patempimas įvyksta, kai raumuo pertempiamas arba įplyšta, o sumušimas - kai raumuo ar minkštieji audiniai pažeidžiami tiesioginio smūgio metu.
Taip pat skaitykite: Krepšinio batelių istorija
Simptomai:
- Skausmas pažeistoje vietoje
- Patinimas
- Mėlynės
- Sumažėjęs judesių diapazonas
Pirmoji pagalba:
- Poilsis: Nutraukite veiklą ir leiskite pažeistam raumeniui pailsėti.
- Ledas: Uždenkite pažeistą vietą ledu 15-20 minučių kelis kartus per dieną. Tai padės sumažinti patinimą ir skausmą.
- Kompresija: Apvyniokite pažeistą vietą elastiniu tvarsčiu, kad sumažintumėte patinimą.
- Pakėlimas: Laikykite pažeistą galūnę pakeltą virš širdies lygio, kad sumažintumėte patinimą.
- Skausmą malšinantys vaistai: Jei reikia, galite vartoti nereceptinius skausmą malšinančius vaistus, tokius kaip ibuprofenas ar paracetamolis.
Sąnarių išnirimai ir patempimai
Sąnarių išnirimai ir patempimai įvyksta, kai sąnarį sudarantys kaulai išstumiami iš savo įprastos padėties arba kai pažeidžiami sąnarį palaikantys raiščiai.
Simptomai:
- Intensyvus skausmas
- Deformacija
- Patinimas
- Negalėjimas pajudinti sąnario
Pirmoji pagalba:
- Imobilizacija: Užfiksuokite pažeistą sąnarį patogioje padėtyje, naudodami įtvarą arba tvarsliavą.
- Ledas: Uždenkite pažeistą vietą ledu 15-20 minučių kelis kartus per dieną.
- Kreipkitės į gydytoją: Išnirus sąnariui, būtina kreiptis į gydytoją, kad jis atstatytų sąnarį į vietą ir įvertintų pažeidimo sunkumą.
Kaulų lūžiai
Kaulų lūžiai yra rimtos traumos, kurios reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Simptomai:
- Stiprus skausmas
- Deformacija
- Patinimas
- Negalėjimas pajudinti pažeistą galūnę
- Kaulo fragmentų matymas per odą (atviras lūžis)
Pirmoji pagalba:
- Iškvieskite greitąją pagalbą: Nedelsdami iškvieskite greitąją pagalbą.
- Imobilizacija: Užfiksuokite pažeistą galūnę patogioje padėtyje, naudodami įtvarą arba tvarsliavą.
- Stabdykite kraujavimą: Jei yra atviras lūžis ir kraujavimas, užspauskite žaizdą steriliu tvarsčiu.
- Šokas: Jei nukentėjusysis patiria šoką (blyškumas, prakaitavimas, greitas pulsas), paguldykite jį ant nugaros ir pakelkite kojas.
Galvos traumos
Galvos traumos gali būti labai pavojingos, todėl svarbu atpažinti simptomus ir suteikti tinkamą pirmąją pagalbą.
Simptomai:
- Galvos skausmas
- Svaigulys
- Pykinimas ar vėmimas
- Sumišimas
- Sąmonės netekimas
- Regėjimo sutrikimai
- Traukuliai
Pirmoji pagalba:
- Iškvieskite greitąją pagalbą: Jei nukentėjusysis neteko sąmonės, patiria traukulius ar kitus sunkius simptomus, nedelsdami iškvieskite greitąją pagalbą.
- Stabilizuokite galvą ir kaklą: Jei įtariate kaklo traumą, stabilizuokite galvą ir kaklą, kad išvengtumėte tolesnių pažeidimų.
- Stebėkite kvėpavimą ir pulsą: Jei nukentėjusysis nekvėpuoja, pradėkite gaivinimą.
- Suteikite komfortą: Nuraminkite nukentėjusįjį ir padėkite jam patogiai įsitaisyti.
Terminis poveikis: perkaitimas ir šilumos smūgis
Vasaros karščiai - rimtas iššūkis vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir sportuojantiems. Todėl jau trečią vasarą iš eilės „Eurovaistinė“ kartu su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija tęsia iniciatyvą, skirtą senjorams. Per užsiėmimus senjorai sužinos, kaip atpažinti pirmuosius perkaitimo požymius, kaip apsisaugoti nuo šilumos ir saulės smūgio bei ką daryti, jei dėl vasariškų karščių pablogėjo savijauta. Paskaitų dalyviai galės šia tema tiesiogiai konsultuotis su sveikatos specialistais, užduoti rūpimus klausimus ir gauti naudingų praktinių patarimų apie tai, kaip pasirūpinti savo sveikata per karščius.
„Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė atkreipia dėmesį, kad vyresniame amžiuje organizmas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių. „Visų pirma, labai svarbu gerti pakankamai skysčių - net jei atrodo, kad nesinori. Geriausia gerti vandenį mažais gurkšniais visą dieną, nelaukiant, kol troškulys taps stiprus. M. Pasak jo, tinkamas aprangos pasirinkimas taip pat labai svarbus. Vasarą reikėtų dėvėti lengvus, šviesių spalvų drabužius iš natūralių medžiagų, kurie dengtų odą, bet leistų jai kvėpuoti. „Per karščius, ypač vidurdienį, kai temperatūra yra aukščiausia, venkite ilgo buvimo lauke. Jei turite planų, geriau jiems skirti laiko anksti ryte arba vakare. O jeigu atsirado tokie simptomai kaip galvos svaigimas, pykinimas, silpnumas, tai gali būti ženklas, kad organizmas perkaito. Tokiu atveju svarbu kuo greičiau persikelti į vėsią vietą, atsigerti vandens ir, prireikus, kreiptis pagalbos“, - patarė „Eurovaistinės“ vaistininkas M.
Taip pat skaitykite: Futbolo konferencijų reikšmė
Simptomai:
- Gausus prakaitavimas
- Galvos skausmas
- Svaigulys
- Pykinimas ar vėmimas
- Raumenų mėšlungis
- Greitas pulsas
- Sumišimas
- Sąmonės netekimas (šilumos smūgio atveju)
Pirmoji pagalba:
- Perkelkite į vėsią vietą: Nedelsdami perkelkite nukentėjusįjį į vėsią, pavėsingą vietą.
- Atsivėsinkite: Atsivėsinkite kūną, naudodami vėsų vandenį, ventiliatorių ar ledo kompresus.
- Gerkite skysčius: Duokite nukentėjusiajam gerti vėsių skysčių, tokių kaip vanduo ar sportiniai gėrimai.
- Iškvieskite greitąją pagalbą: Jei nukentėjusysis neteko sąmonės, patiria traukulius ar kitus sunkius simptomus, nedelsdami iškvieskite greitąją pagalbą.
Profilaktika - geriausia pirmoji pagalba
Nors svarbu žinoti, kaip suteikti pirmąją pagalbą sportuojant, geriausias būdas išvengti traumų yra tinkama profilaktika.
Apšilimas ir tempimo pratimai
Prieš pradedant bet kokią fizinę veiklą, būtina atlikti apšilimą ir tempimo pratimus. Apšilimas padeda paruošti raumenis ir sąnarius krūviui, o tempimo pratimai padidina lankstumą ir sumažina traumų riziką.
Tinkama technika ir įranga
Naudokite tinkamą sporto techniką ir įrangą. Netinkama technika gali padidinti traumų riziką, o netinkama įranga gali neapsaugoti nuo sužalojimų.
Saikingas krūvis
Nekelkite per didelio krūvio per anksti. Palaipsniui didinkite treniruočių intensyvumą ir trukmę, kad jūsų kūnas prisitaikytų prie krūvio.
Poilsis ir atsigavimas
Leiskite savo kūnui pailsėti ir atsigauti po treniruočių. Per didelis krūvis ir nepakankamas poilsis gali padidinti traumų riziką.
Taip pat skaitykite: Lietuvos Krepšinio Lyga 1992
Mityba ir hidratacija
Laikykitės sveikos mitybos ir gerkite pakankamai skysčių. Tinkama mityba ir hidratacija padeda palaikyti raumenų ir sąnarių sveikatą bei užtikrina gerą fizinę formą.
Alternatyvūs judėjimo būdai
Kretingoje veikiančios uždarosios akcinės bendrovės „Terekas“, pasaulinėje rinkoje žinomos pagal prekinį ženklą „FlexBlow“, darbuotojai jau trečius metus renkasi kasdienį vaikščiojimą ir tai daro jau trečius metus. Jos pastebėjimu, kasdienis vaikščiojimas gali ne tik pagerinti sveikatą, bet ir padidinti energijos lygį, pagerinti nuotaiką, padėti lengviau susikaupti. Mokslo įrodyta, kad reguliarus judėjimas skatina kūrybiškumą, emocinę gerovę ir apskritai kuria sveikesnę darbo aplinką. „Būtent todėl mūsų įmonėje sveika gyvensena tampa ne atsitiktine pastanga, o nuoseklia kasdienybe“, - teigė I. Įmonėje, pasitelkus programėlę „Walk15“, jau trečius metus iš eilės organizuojamas vidinis žingsnių iššūkis, kuris tapo ne tik smagiu užsiėmimu, bet ir svarbia sveikatingumo iniciatyva. Nors į iššūkį dar neįsitraukė visi, vis daugiau kolegų pasiryžta kasdieniam vaikščiojimui. Darbuotojai, dalyvaujantys iššūkyje, kiekviena pirmadienį atsiunčia savo žingsnių suvestinę už savaitę, surinkusieji per mėnesį daugiausia žingsnių, tampa mėnesio žingsniuotojais. „O rekordų jau turime! Vienas mūsų darbuotojų Tomas Markevičius per gegužę nužingsniavo net 769 tūkst. 748 žingsnius, kurie prilygsta maždaug 577 kilometrams - beveik tiek, kiek būtų atstumas nuo Kretingos iki Varšuvos!“ - kolegos ryžtingumu pasidžiaugė personalo vadovė.
Šiaurietiškas ėjimas
Du mažamečius vaikus auginanti Vaiva Poderienė bent penkiskart per savaitę šviečiant saulei, sningant ar lyjant griebia lazdas ir skubriu žingsniu keliauja Vingio parko takeliais. Moteris per valandą įveikia 3-4 kilometrus. Galėtų nukeliauti dvigubai tiek ir vis tiek nesijaustų pavargusi. „Augindama vaikus pasiilgau fizinio krūvio ir netikėtai atradau, kad šiaurietiškasis ėjimas - tokia mankšta, kuri ne tik neapkrauna organizmo, bet net priešingai - eidamas su lazdomis savotiškai pailsi, kvėpuoji grynu oru, išvėdini smegenis”, - aiškino 36 metų Grigiškių gyventoja.
Ji - viena iš daugelio, užsikrėtusių pasaulyje sparčiai populiarėjančio šiaurietiškojo ėjimo virusu. Palyginti neseniai atsiradusi sporto šaka vilioja vis daugiau sporto mėgėjų - tiek senyvo amžiaus, tiek ir jaunimo. Šiaurietiškojo ėjimo pirmtaku galima vadinti lygumų slidinėjimą. Tik šiuo atveju slidžių nereikia. Nereikia ir sniego. Būtinos tik specialios lazdos, kurios padeda eiti. Nors įvairių šiaurietiškojo ėjimo formų buvo ir anksčiau, oficialiai šios sporto šakos istorija skaičiuojama nuo 1997-ųjų. Sportuoti vaikščiodami su lazdomis pirmieji pradėjo suomiai, tačiau labiausiai šią šaką ištobulino, išpopuliarino ir į ją įsigilino vokiečiai. Pirmiausia todėl, kad užsiimant šiuo naujuoju sportu dirba beveik visos pagrindinės raumenų grupės.
„Ėjimas - natūraliausia žmogaus fizinė veikla, nes žmogus pirmiausia pradeda vaikščioti. Tačiau šiaurietiškajam ėjimui labai svarbi technika, nes pradedantieji dažnai lazdas tik velka. Tokiu atveju tai yra tas pats ėjimas, tik velkant lazdas, o tai neturi prasmės”, - aiškino Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas.
Informacijos apie šiaurietiškąjį ėjimą iki šiol ji ieško internete - ne tik daug skaito apie šią sporto šaką, bet ir žiūri vaizdo medžiagą, kurioje treneriai aiškina techniką. „Tai nėra sudėtingas sportas. Nesiekiu išskirtinių rezultatų. Man svarbiausia, kaip pati jaučiuosi. Taisyklingai kvėpuoti moku dar nuo tada, kai bėgiojau, o kai einu su lazdomis, jaučiu, kaip mankštinasi visas kūnas”, - tvirtino trimetę dukterį ir metų sūnų auginanti V. Poderienė.
Pasivaikščioti su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis dažnai išeina ir buvusi slidininkė, 1988 metų Kalgario žaidynių olimpinė čempionė 50-metė Vida Vencienė. Šios sporto technikos ji pernelyg nepaiso, nes Vidai sunku atsikratyti jau refleksu tapusių slidininkės judesių. „Buvau keliuose šiaurietiškojo ėjimo renginiuose, tai visi iš manęs juokėsi: „Venciene, eini kaip su slidėmis.” Aš to ir neneigiu, bet vaikščioti su lazdomis man labai smagu. Išeinu valandai dviem ir tiesiog fiziškai jaučiu, kaip dega kalorijos”, - teigė V. Vencienė.
Šiaurietiškojo ėjimo treneris Laimontas Rakauskas šypsosi: vaikštant su lazdomis kūno riebalai iš tiesų sparčiai tirpsta, nes organizmas gauna nemenką fizinį krūvį. Tačiau daugiau kaip prieš trejus metus šia sporto šaka susidomėjęs kaunietis pabrėžia, kad nepaisant technikos sportavimas bus neefektyvus. Be to, galima susigadinti sveikatą. „Lietuviai yra pernelyg taupūs ir viską suprantantys. Pamato einantį žmogų, nusiperka lazdas ir tiki, kad jau sportuoja. Žmonių dažnai paklausiu, ar jiems būtų patogu šokti pramoginius šokius su sportbačiais? Matyt, kad ne. Taip ir šiaurietiškasis ėjimas prasideda nuo lazdų. Su netinkamomis lazdomis nepasieksi norimo rezultato ir nepajusi malonumo”, - aiškino 47 metų L. Rakauskas. Šiaurietiškajam ėjimui gaminamos specialios lazdos, o slidinėjimo lazdos netinka. „Šiaurietiškojo ėjimo lazdoje svarbiausia - dirželis ir rankena, kurie pagaminti taip, kad paėmus lazdą ši tampa tarsi rankos dalimi ir ją pailgina”, - teigė vieno žinomiausių pasaulyje Vokietijos gamintojo „Leki” lazdomis prekiaujančios įmonės atstovas Arūnas Milkus.
Tik tinkamos lazdos leidžia atlikti visus šiaurietiškojo ėjimo judesius. Jei jie netaisyklingi - mažiau dirba krūtinės, nugaros, šlaunų, blauzdų, sėdmenų, juosmens, pilvo raumenys, todėl ir efektyvumas yra mažesnis. Šiaurietiškasis ėjimas išskirtinis tuo, kad vienu metu čia dirba itin daug raumenų. Vienintelė sporto šaka, kuria užsiimant apkraunama dar daugiau raumenų, yra lygumų slidinėjimas. „Taisyklingai einant su lazdomis judesiai tampa subalansuoti, be to, dirba ir viršutinė, ir apatinė kūno dalys. Visą gyvenimą judame dviem pagaliais - kojomis, o viršutinę dalį nuo juosmens paprasčiausiai nešiojame, nes ji nieko neveikia. Eidami su lazdomis nukreipiame didžiausią krūvį nuo kojų. Apkrovą gauna visas kūnas ir judesiai tampa simetriški”, - aiškino šiaurietiškojo ėjimo treneris L. Rakauskas. „Tai, kad šioje sporto šakoje dirba ir rankos, ir kojos, yra didelis privalumas, - neabejoja ir gydytojas D. Barkauskas. - Be to, taisyklingai sportuojant, tikimybė gauti traumą yra minimali. Jei viską darysi pagal instrukcijas, susižeisti faktiškai neįmanoma.”
Judėjimas vandenyje
„Vandens aplinka pasižymi išskirtine savybe - ji leidžia atlikti pratimus, kurie sausumoje dėl didelio skausmo, judrumo apribojimų ar raumenų silpnumo būtų sunkūs arba net neįmanomi. Tai reiškia, kad vanduo ne tik palengvina jau atliekamus pratimus, bet ir atveria galimybę pradėti judėti ir reabilituotis tiems, kuriems sausumos terapija yra neprieinama. Šis gebėjimas inicijuoti judėjimą ankstyvame etape yra itin svarbus. Dėl to hidrokineziterapija tampa ne tik alternatyvia, bet dažnai ir esmine terapijos forma pacientams, kurių mobilumas yra stipriai apribotas, pavyzdžiui, po sunkių traumų, sudėtingų operacijų ar sergant progresuojančiomis neurologinėmis ligomis. Tuo pačiu tai ir puiki profilaktinė priemonė, stiprinanti giliuosius raumenis ir leidžianti išvengti galimų pasekmių ateityje“, - paaiškino gydytojas.
tags: #pirmoji #medicinos #pagalba #sportuojant