Krepšinis - bene populiariausia sporto šaka Lietuvoje, kone kiekvienam piliečiui ,,įaugusi“ į kraują bei per pastarąjį šimtmetį leidusi mūsų valstybei tituluotis krepšinio šalimi. Šis straipsnis skirtas apžvelgti Lietuvos krepšinio ištakas, pradedant nuo pirmųjų oficialių rungtynių ir baigiant tuo, kaip šis sportas įsitvirtino kaip viena svarbiausių šalies kultūros dalių. Nuo 1922 m., kai laikinojoje sostinėje surengtos pirmosios krepšinio rungtynės, pasiekta išties daug: 1938 m. iškovoti pirmieji sidabro medaliai Europos moterų krepšinio čempionate, tais pačiais metais Europos vyrų krepšinio čempionate laimėti pirmieji aukso medaliai ir dar daugiau.
Krepšinio Pradžia Lietuvoje
Lietuvos krepšinio istorija prasidėjo 1920 metais, o pirmosios oficialios rungtynės įvyko 1922 m. balandžio 23 d. Kaune. Ši data laikoma Lietuvos krepšinio gimtadieniu. Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga (LFLS) rezultatu 8:6 įveikė laikinosios sostinės rinktinę. Tais pačiais metais startavo ir moterų krepšinio pirmenybės, o vyrai savo pirmenybes pradėjo tik 1924 metais. Pirmosios Lietuvoje sužaistos oficialios krepšinio varžybos davė pamatą ne vienai skambiai pergalei, garsinusiai Lietuvos vardą pasaulyje, ir metai iš metų padėjo stiprinti šalies sportinę dvasią.
Pirmieji Iniciatoriai ir S. Darius Indėlis
Apskritai krepšinio išradėjas yra James Naismith, kuris šį žaidimą sugalvojo dar 1891 m. O kas gi buvo mūsų krašte šio, oranžinio kamuolio, žaidimo pirmieji iniciatoriai? Tai gi, šią garbingą misiją reikėtų priskirti legendiniam lakūnui Steponui Dariui. Būtent jis parvežė krepšinį į Lietuvą ir padėjo jam įsitvirtinti.
Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje.
Tai gi, į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletiką ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.
Moterų Indėlis į Krepšinio Pradžią
Ar žinojote, kad Lietuvoje krepšinį pirmieji pradėjo žaisti ne vyrai (nors šiandien krepšinio aikštelėje daug labiau įprasta matyti varantis kamuolį būtent juos), bet… moterys? Dar 1922 m. mūsų šalyje įvyko Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės, o 1938 m. lietuvaitės senajame žemyne nuskynė ir pirmąją pergalę - iškovojo pirmuosius sidabro medalius Europos moterų krepšinio čempionate.
XX amžiaus pradžioje mėgstamiausias pasaulio žaidimas buvo futbolas, kitos labiausiai paplitusios sporto šakos - lengvoji atletika, šaudymas, gimnastika, irklavimas, fechtavimas, jojimas. Moterys tais laikais futbolo nežaidė, tačiau pirmosios Lietuvos sportininkės taip pat norėjo užsiimti kuriuo nors komandiniu žaidimu. Patyrinėjusios jas pasiekusią metodinę medžiagą lietuvės nusprendė, kad tinkamiausias žaidimas yra krepšinis.
Pirmosios Viešos Rungtynės
Pirmosios viešos rungtynės iš tiesų įvyko 1922 metų balandžio 23 dieną. Tačiau nei komandų pavadinimai, nei rezultatas neatitinka to meto žiniasklaidoje buvusių pranešimų, o terminas „oficialios“ šioms parodomosioms rungtynėms visiškai netinka. Pagal žiniasklaidos pranešimus galima daryti išvadą, kad Kauno Vytauto kalne įrengtoje krepšinio aikštelėje susitiko iš Lietuvos Fizinio Lavinimosi Sąjungos (LFLS) sportininkų sudarytos, pavadinimų neturėjusios „raudonųjų“ ir „baltųjų“ vyrų komandos, kurių rungtynės baigėsi lygiosiomis 8:8. Komandų pavadinimai buvo sugalvoti vėliau, o kodėl „pasikeitė“ rezultatas, atsekti sudėtinga.
LFLS Klubas ir Jo Nuopelnai
XX amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje Kaune vystant krepšinį, kaip ir kitas sporto šakas, daugiausiai nusipelnė pirmasis šiuolaikinis Lietuvos sporto klubas Lietuvos Fizinio Lavinimosi Sąjunga (LFLS). 1920 metų rugsėjo 15 dieną įkurta LFLS pirmaisiais Nepriklausomybės metais buvo aktyviausia Lietuvos sporto organizacija. LFLS sportininkams pristatė ne vien krepšinį, bet ir beisbolą, boksą, ledo riedulį, rankinį, kumštinį, kitas sporto šakas, kelias mūsų kraštuose nematytas lengvosios atletikos rungtis.
Taip pat skaitykite: Istorija ir tradicijos: Olimpinės žaidynės
Krepšinio Populiarėjimas ir Pirmieji Pasiekimai
Praėjus dešimtmečiui Lietuvos krepšinio lygis praktiškai nepaaugo, buvo dideliais skirtumais pralaimima kaimyninių šalių komandoms. Ryškesnis posūkis buvo 1934 metais, kuomet Kaune buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas (tuometinė LKF) buvo patvirtintas FIBA nariu. Žymus postūmis, Lietuvos krepšinyje, įvyko 1935 metais. Į Pasaulio lietuvių kongresą vykusį Kaune, atvyko amerikos lietuviai - krepšinio specialistai. F. Kriaučiūnas, K. Savickas, J. Knašas, B. Budrikis. Treniruotėms Lietuvoje pasilikę F. Kriaučiūnas ir K. Savickas ženkliai pakėlė mūsų krepšininkų meistriškumą.
Aukso Amžius: 1937 ir 1939 Metų Europos Čempionatai
1937 m. paliko ryškų pėdsaką Lietuvos vyrų krepšinio istorijoje. Prieš 85-erius metus Rygoje mūsų šalies atstovai tapo Europos vyrų krepšinio čempionais! To meto ,,auksinėje“ Lietuvos rinktinėje žaidė: Jonas Žukas, Pranas Talzūnas, Feliksas Kriaučiūnas, Zenonas Puzinauskas ir Leonas Baltrūnas.
1939 m.: tribūnos ošia, sirgaliai džiūgauja, o aikštelėje vyrauja įnirtinga kova. Europa svečiuojasi pas mus! Prieš 83-ejus metus Lietuva pirmą kartą gavo teisę rengti Europos krepšinio čempionatą. Būtent šiai progai buvo pastatyti pirmieji mūsų krepšinio namai ir pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena Europoje - Kauno Sporto Halė.
Laimėtas titulas tapo ir įsipareigojimu. Lietuva gavo teisę rengti Europos čempionatą. Pirma problema - nebuvo tinkamos salės tokiam renginiui. Tuometinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona skubiai organizavo Kauno sporto halės statybą. Ažiotažas šalyje buvo stiprus. Lietuvos rinktinė gavo ženklią pagalbą iš už Atlanto. Šį kartą trenerio ir kapitono vaidmenį atliko amerikos lietuvis Pranas Lubinas. Ypatingu meistriškumu pasižymėjęs krepšininkas atvedė Lietuvą į antrąjį čempiono titulą.
Moterų Rinktinės Pasiekimai
Moterų rinktinė tai pat deramai atstovavo Lietuvą tarptautiniame fronte - 1938 metais Romoje iškovojo Europos vicečempionų titulą. 1938 I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius iškovojo Lietuvos moterų rinktinė: Stefanija Astrauskaitė, Bronė Didžiulytė, Juzė Jazbutienė, Paulina Kalvaitienė, Tatjana Karumnaitė, Juzefa Makūnaitė, Stasė Markevičienė, Genovaitė Miuleraitė, Aldona Vailokaitytė, Eleonora Vaškelytė; treneris F. Kriaučiūnas.
Taip pat skaitykite: Pirmieji krepšinio žingsniai Lietuvoje
Krepšinio Raida Okupacijos Metais ir Nepriklausomybės Atgavimas
Antras pasaulinis karas ir vėlesnė sovietinė okupacija sustabdė Lietuvos krepšinio progresą. Šalies krepšininkai buvo priversti žaisti Sovietų Sąjungos sudėtyje. Kauno „Žalgiris“ sovietų čempionato auksą iškovojo 1947 ir 1951 metais. 1972 metais Modestas Paulauskas iškovojo olimpinį auksą.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, krepšinis vėl tapo svarbia šalies tapatybės dalimi. 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalius, o vėliau sekė ir kiti svarbūs laimėjimai.
Šimtmetis Krepšinio Istorijos: Jubiliejus
Lietuvos krepšinio 100-metis - reikšminga data kiekvienam iš mūsų, nepaisant to, ar esame tikri šio sporto aistruoliai ar tiesiog retkarčiais užmetantys akį į rungtynių rezultatus, siekdami išsiaiškinti, kaip vienose ar kitose varžybose sekasi tautiečiams. Šiai Lietuvos istorijai bei mums visiems itin svarbiai progai paminėti, bendradarbiaudami su Lietuvos Centriniu Valstybės Archyvu, sukūrėme specialius, marškinėlius su nuotraukomis, kuriose atvaizduojamos pirmųjų svarių Lietuvos vyrų ir moterų krepšinio pergalių akimirkos. Specialių AUDIMAS marškinėlių seriją sudaro trys skirtingi marškinėliai: ,,Sidabrinė moterų rinktinė“, ,,Pirmasis auksas“ ir ,,Mūsų krepšinio namai“.