Įvadas
Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės, kurios įtvirtino žiemos sporto tradicijas, įvyko Šamoni mieste, Prancūzijoje. Šis įvykis ne tik padėjo pamatus tolimesnėms žiemos olimpiadoms, bet ir atskleidė sportininkų meistriškumą bei įvairių šalių konkurenciją žiemos sporto šakose.
Žiemos Olimpinių Žaidynių Ištakos
Žiemos olimpinės žaidynės atsirado ne iškart. Prieš tai, nuo 1901 iki 1926 m., Stokholme vyko Šiaurės žaidynės. Tai buvo tarptautinės varžybos, skirtos žiemos sporto šakų atstovams. Dar 1894 m., steigiant Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK), buvo planuojama į olimpinę programą įtraukti čiuožimą. Iš dalies tai buvo įgyvendinta 1908 ir 1920 m., kai kai kurios žiemos sporto šakos buvo įtrauktos į vasaros žaidynių programą kaip papildomos.
Žiemos Sporto Šakos Vasaros Žaidynėse
1908 m. Londono olimpinėse žaidynėse buvo išdalyti keturi apdovanojimų komplektai dailiojo čiuožimo atstovams. Čempionu pagal privalomąją programą tapo švedas Ulrichas Salchovas, o laisvojoje programoje nugalėjo rusas Nikolajus Paninas-Kolomenkinas. Tarp moterų triumfavo anglė Medž Sajers, o porinio čiuožimo rungtyje - pora iš Vokietijos: Ana Hiubler ir Henrikas Burgeris.
Švedijos Pozicija ir Pirmasis Pasaulinis Karas
TOK 1911 m. sesijoje pasiūlė per kitas žaidynes surengti Žiemos sporto šakų savaitę, tačiau Švedija šios idėjos nepalaikė, baimindamasi konkurencijos Šiaurės žaidynėms. Įgyvendinti šiuos planus sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas. Vis dėlto, 1920 m. Antverpeno olimpinių žaidynių programą papildė dailiojo čiuožimo ir ledo ritulio varžybos. Tolesnis žingsnis buvo savarankiškos olimpiados organizavimas, kuris galiausiai tapo tradicija.
1924 m. Šamoni Žiemos Olimpiada: Pirmasis Kartas
Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės, vykusios 1924 m. Šamoni (Prancūzija), iš pradžių vadinosi „Tarptautinė žiemos sporto savaitė“. Vėliau ji buvo pripažinta pirmąja olimpiada. Į šias žaidynes atvyko 293 sportininkai iš 16 šalių, tarp jų 13 moterų. Olimpiadoje dalyvavo geriausi šiaurės šalių - Norvegijos, Suomijos, Švedijos - sportininkai.
Taip pat skaitykite: Sporto rezultatų laikas
Sporto Šakos
Šamoni olimpiadoje vyko šių sporto šakų varžybos:
- Bobslėjus
- Čiuožimas
- Šiaurės dvikovė
- Slidinėjimo lenktynės
- Šuoliai nuo tramplino
- Dailusis čiuožimas
- Ledo ritulys
Medalių Laimėtojai ir Įsimintini Pasiekimai
Pirmasis aukso medalis atiteko Čarlzui Džutrou iš JAV, kuris aplenkė norvegą Oskarą Olseną greitojo čiuožimo 500 metrų rungtyje. Tačiau visi likusieji 14 šios sporto šakos medalių atiteko sportininkams iš Suomijos ir Norvegijos. Suomis čiuožėjas Klasas Tunbergas pasiekė įspūdingų rekordų 1500 ir 5000 m distancijose, taip pat daugiakovėje. Slidinėjime nebuvo lygių norvegams, pelniusiems 11 aukso medalių iš 12. Stipriausias to meto slidininkas pasaulyje, norvegas Torleifas Haugas, pelnė tris aukso medalius ir vieną bronzos.
Dailusis Čiuožimas: Įnirtinga Kova
Vienintelė sporto šaka, kurioje vyko įnirtinga įvairių šalių (Austrijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Suomijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Švedijos) sportininkų kova, buvo dailusis čiuožimas. Šioje sporto šakoje geriausiai pasirodė sportininkai iš Austrijos. Moterų vienetų varžybas, kuriose dalyvavo 8 sportininkės, su aiškiu pranašumu laimėjo dukart pasaulio čempionė Herma Plank Sabo. Poriniame čiuožime nugalėjo Helen Engelman ir Alfredas Bergeris.
Sonia Henie: Jaunoji Žvaigždė
Jauniausia olimpiados dalyvė buvo Sonia Heni, kuriai sukako vos 11 metų. Nors ji užėmė paskutinę vietą, ji pelnė didžiulę žiūrovų simpatiją. Vėliau, per kitas tris olimpiadas, Sonia laimėjo vien auksą, o baigusi sportinę karjerą tapo Holivudo kino žvaigžde.
Ledo Ritulys: Kanados Dominavimas
1924 m. Kanados ledo ritulio rinktinė sutriuškino JAV komandą rezultatu 6:1. Žaisdami su Šveicarijos, Čekoslovakijos, Švedijos ir Didžiosios Britanijos komandomis, kanadiečiai iš viso įmušė 110 įvarčių, o praleido vos 3. Didžiausiu rezultatu Kanados rinktinė nugalėjo Šveicarijos komandą - 30:0.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Apdovanojimas Alpinizmo Ekspedijai
Per olimpinių žaidynių uždarymo ceremoniją buvo įteiktas prizas sporto šakos, taip niekada ir netapusios olimpinės, atstovams: specialus prizas už laimėjimus alpinizme buvo įteiktas ekspedicijai, 1922 m. bandžiusiai įkopti į Everestą.
Žiemos Olimpinių Žaidynių Raida
Pirmoji olimpiada buvo pripažinta olimpinėmis žaidynėmis „atgaline data“ 1925 metais, kai Tarptautinis olimpinis komitetas nustatė, kad jos vyks kas ketveri metai. Nuo 1924 m. iki 1992 m. žiemos olimpinės žaidynės vykdavo tais pačiais metais kaip ir vasaros. Nuo 1994 m. žiemos olimpiados vyksta praėjus 2 metams po vasaros žaidynių.
Žiemos Olimpiados Šiandien
Nuo Šamoni olimpiados laikų surengtos jau dvi dešimtys žiemos olimpinių žaidynių, jose dalyvavo daugiau kaip 20 tūkst. sportininkų iš kelių dešimčių pasaulio šalių, buvo išdalyta apie tūkstantį medalių komplektų. 2026 m. vasario 6-22 d. Milano ir Kortinos regionuose vyks XXV žiemos olimpinės žaidynės. Žaidynių programoje bus 16 sporto šakų, 116 rungčių ir 2900 atletų, tarp kurių bus rekordiškai daug moterų - 47 proc.
Ateities Žiemos Olimpiados: Milano ir Kortinos Žaidynės
2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinės žaidynės bus pirmosios, kurios organizuojamos remiantis Olimpinės darbotvarkės reformomis (angl. „Olympic Agenda 2020+5“). Organizacinis komitetas yra įsipareigojęs sumažinti renginio poveikį aplinkai bei siekti sukurti ilgalaikę socialinę ir ekonominę naudą šeimininkams. Varžybų arenos bus plačiai išsidėsčiusios šiauriniuose Italijos regionuose.
Pasirengimas 2026 m. Žaidynėms
Lieka jau mažiau nei 70 dienų iki iškilmių, per kurias lapkričio 26 d. Senovės Olimpijoje bus įžiebta 2026 m. olimpinė ugnis. Iš olimpinių žaidynių lopšio olimpinė ugnis keliaus iki Graikijos sostinės Atėnų ir vėliau bus perduota žaidynių šeimininkams italams, o deglo estafetės maršrutas drieksis per 110 Italijos miestų ir miestelių. Olimpinio deglo estafetė Italijoje prasidės gruodžio 6-ąją, jo pirmoji stotelė - Roma. Iki pat olimpinių žaidynių atidarymo pradžios vasario 6-ąją olimpinis deglas Italijoje apkeliaus 110 miestų ir miestelių, lankysis dvidešimtyje skirtingų regionų, o suplanuotas maršrutas drieksis 12 tūkst.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Savanorių Indėlis
Itin svarbi tokių didžiųjų sporto renginių dalis - savanoriai. Milano ir Kortinos žiemos olimpinės žaidynės jau subūrė per 18 tūkst. savanorių, kurie iki pat vasario per 270 tūkst. valandų praleis mokymuose. Dar per 50 tūkst. žmonių laukia galimybės prisijungti.