Lietuva, garsėjanti savo ežerais ir upėmis, siūlo daugybę galimybių mėgautis plaukimu baidarėmis. Ši pramoga populiari tiek tarp pradedančiųjų, tiek tarp patyrusių vandens turistų. Straipsnyje apžvelgsime įvairias Lietuvos upes, tinkamas plaukti baidarėmis, maršrutus ir naudingus patarimus, kurie padės pasiruošti nepamirštamam nuotykiui.
Kodėl plaukimas baidarėmis Lietuvoje toks populiarus?
Plaukimas baidarėmis Lietuvoje yra puikus būdas aktyviai praleisti laiką gamtoje, grožėtis kraštovaizdžiu ir patirti nuotykių. Tai pramoga, tinkanti tiek šeimoms, tiek draugų kompanijoms, tiek įmonių kolektyvams. Be to, plaukimas baidarėmis yra puiki fizinė veikla, leidžianti stiprinti raumenis ir gerinti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.
Upės, tinkamos plaukti baidarėmis
Lietuvoje yra daugybė upių, tinkančių plaukti baidarėmis. Kiekviena upė pasižymi savitu kraštovaizdžiu, sudėtingumu ir lankytinomis vietomis. Aptarsime populiariausias upes ir jų ypatumus:
Akmena
Akmena - dešinysis Jūros intakas, prasidedantis netoli Kaltinėnų, Šilalės rajone. Upė ypač tinkama plaukti pavasarį arba po smarkaus lietaus vasarą ir rudenį, kai vandens lygis pakyla iki 2-3 metrų. Akmena pasižymi dideliu nuolydžiu (1,86 m/km), todėl primena kalnų upę - srauni, akmenuota ir teka siauru slėniu. Ankstyvą pavasarį plaukti Akmena rekomenduojama tik patyrusiems baidarininkams. Upės krantuose gausu piliakalnių, o kelionę galima pradėti kiek žemiau Kaltinėnų ir tęsti iki Pagramančio miestelio. Žygį rekomenduojama baigti ties Ringių tiltu per Jūros upę ir aplankyti Jūros ir Akmenos upių santakos apžvalgos bokštą.
Aitra
Aitra - Jūros kairysis intakas, prasidedantis netoli Tverų, Lopaičių apylinkėse. Upę puošia žaliuojantys eglynai, pievos ir smėlėti krantai. Aitra labai vingiuota, o aukštupyje gausu užvartų, kurias plaukiant nuo Girėnų galima nesunkiai perkelti. Siekiant išsaugoti upės grožį, Aitros vidurupis ir žemupys paskelbti hidrografiniu draustiniu. Vidutinis nuolydis - 1,03 m/km. Maršrutas Aitra - tai graži Žemaitijos apsupta girių, gražių eglynų upė. Plaukimo metu sutinkama nemažai kliūčių, tad baidares reikia persikelti. Aitros plaukimo baidare ilgis apie 30 km. žygio trukmė dvi dienos. Maršrutą galima pradėti Vincentavo kaime, Laukės ir Aitralės santakoje,jei vanduo pakiles, bet iki žemaičiu plento bus daug seklumų ir užtvankų. Reikės daug kartų išlipti iš baidarės, tad nuo žemaičių plento Aitra jau vandeningesnė,tai kliūtys nesunkiai praplaukiamos. Kliūtys tik paivairina žygi. Maršrutas baigiamas įplaukus į Jūros upę Paragaudžio kaime. Pasirinktą maršrutą galima prailginti arba patrumpinti.t.y. galima baigti Aitros upės trasoje arba maršrutą tęsti Jūros upe.
Taip pat skaitykite: Kelionė į Gozo sala
Ančia
Ančia - Šešuvio dešinysis intakas, pradedantis kelionę Žemaičių aukštumoje. Upė pasižymi siauru slėniu, daugybe akmenuotų rėvų ir staigiais posūkiais. Pavasarį Ančia pasižymi galingais srautais, pakylančiais iki 2 metrų, o vasarą labai nusenka. Vidutinis nuolydis - 1,93 m/km. Upė teka per Kelmės, Šilalės ir Tauragės rajonus. Ančios upės ilgis 66 km. Upė pasižymi dideliu vandens lygio svyravimu. Upėje daug rėvų, slenkstukų, užtvankų ir keliatas tiltų. Ančios upės vaizdingos atodangos, statūs krantai, įspūdingi slėniai ,giliai išgraužta upės vaga. Ties Skaudvile upe užtvenkta tvenkinio dydis 20 ha. Atkarpomis yra sraunių ruožų. Prie upės yra Simėnų ir Batakių piliakalniai. Ančios slėnis tarp Skaudvilės ir Batakių priklauso geomorfologiniam draustiniui. Maršrutas sudėtingas, įdomus ir vaizdingas.
Būka
Būka - upė Aukštaitijoje, tekanti miško vietovėmis. Kairiajame jos krante stūkso Ažvinčių giria, dešiniajame - Vyžių miškas. Upė vingiuota, todėl plaukimas ja yra smagus ir įdomus. Maršrutai Būka upe: Upė Būka - Baluošo ežeras 10 km. Upė Būka - Lūšių ež. 31 km.
Dubysa
Dubysa - viena gražiausių Lietuvos upių, prasidedanti Šiaulių rajone, netoli Bubių. Upė teka į pietus per Kelmės rajoną, pro Lyduvėnus, Betygalą, Ariogalą ir įteka į Nemuną ties Seredžiumi. Dubysa teka įspūdingu slėniu per tris regioninius parkus: Kurtuvėnų, Dubysos ir Panemunių. Populiariausias maršrutas - Lyduvėnai-Ariogala. Pavasarį, rudenį arba po gausesnių kritulių galima keliauti nuo Kražantės intako iki santakos su Nemunu. Pasirinkę šią upę nepasigailėsite, nes patirsite daug smagių nuotykių, bandydami išvengti kliūčių, vandenyje ar tiesiog besimėgaudami gamtos grožiu. Pagal savo norus galite pasirinkti plaukimo maršrutą, vienai ar kelioms dienoms. Plaukiant pro Lyduvėnus pamatysite ilgiausią ir aukščiausią tiltą Lietuvoje. Praplaukiant pro Betygalos miestelį pamatysite įspūdingą piliakalnį ir alką,o upėje daug buvusių vandens malūnų, užtvankų. Toliau buvęs žemsiurbės karjeras, kurį užliejo Dubysos upė. Dabar jis tarsi ežeras. Praplaukiama pro Ariogalos miestelio pasididžiavimą dainų slėnį. Toliau Gėluva smėlėtas paplūdimys Dubysos pakrantėje. Priplaukiama stovyklavietę “Lašiša“ upelio Lašiša santaka. Toliau Dubysos stovyklavietė čia upė jau ramesnė, tai jau žemupys. Dubysa įteka į Nemuną ties istorine Seredžiaus vietove, kurioje stūkso didieji Seredžiaus piliakalniai.
Jiesia
Jiesia - Nemuno intakas, kauniečiams lengviausiai pasiekiama pavasarinė upė. Jiesios vandeningumas labai priklauso nuo kritulių. Pavasarį, po didžiojo poplūdžio, srovė gali būti labai stipri. Upės ilgis 68 km, o vidutinis nuolydis 1,15 m/km. Upėje yra nemažai rėvų, pasitaiko užtvarų ir užtvankų, yra slenksčių. Labai patogu kauniečiams plaukti iki pat Nemuno, kur vėl atsiranda savo mieste. Jiesia rodo savo darbu sukurtas atodangas. Ši, žemumų upė, vertinga geologiniu paminklų gausa, nes juose pasimato labai seni uolienų sluoksniai. Upės pakrantėse taip pat įsikūrusios kauniečių kolektyvinių sodų bendrijos, netoli Kauno padaryti pėsčiųjų takai.
Jūra
Jūra prasideda Žemaičių aukštumos vakariniame šlaite, 10 km į šiaurės vakarus nuo Rietavo. Upė teka į pietus pro Rietavą, Žadvainus, Paragaudį, Kvėdarną, Padievaitį, Palaivį, Visdžiaugus, Pajūrį (Šilalės rajonas), Žvingius, Balskus, Tauragę. Upės baseine yra du draustiniai: ichtiologinis ir landšaftinis. Įdomiausi intakai: Akmena, Aitra, Lokysta, Šešuvis, o Šešuvio - Ančia ir Šaltuona. Nuostabūs kraštovaizdžiai, daug gamtos paminklų, piliakalnių, dvi rekreacinės stovyklavietės - Pajūrio rekreacinė stovyklavietė ir Kvėdarnos stovyklavietė prie Padievaičio piliakalnio. Upė pasitinka rėvomis, daugybe vingių, rymančiais piliakalniais. Populiariausi baidarių maršrutai Jūros upėje - nuo Žadvainių iki Tauragės, dalis maršruto eina Pagramančio regioninio parko teritorijoje. Žemiau Tauragės upė išplatėja, srovė sulėtėja, ties posūkiais atsiveria didesnės ar mažesnės atodangos, o priešingoje pusėje - smėlio juostos, itin malonios maudynėms. Tai žygis smagiais jūros upės slenkstukais ir rėvomis, su lankytinomis vietomis,nenuobodus tiek pradedančiajam, tiek patyrusiam turistui. Jūros upė stebina turistus smagiais maršrutais,nes plaukimo metu sutinkama nemažai rėvų smagių nusileidimų slenkčiais, kelią pastoja didžiuliai rieduliai,seklios brastos. Upė vingiuota, pasipuošusi kabančiais lieptais, krantuose išsirikiavę didingi ąžuolai. Pakrantėse daug tinkamų vietų sustoti ir įsirengti nakvynei. Baidarių maršrutas jūros upe ŽADVAINIAI - BALSKAI tęsiasi apie 100km, plaukiama4-5 dienas, per dieną irkluojant 5-7 valandas. Maršruto ribose daug lankytinų istorinių vietų, todėl rekomenduojama neskubėti ir apžiūrėti.
Taip pat skaitykite: Gamtos perlai Aukštaitijos parke
Kiauna
Kiauna (Žeimenos upės dešinysis intakas) driekiasi Labanoro miškais bei pelkėmis, dėl to plaukimas baidarėmis šia upe yra labai smagus.
Kražantė
Kražantė - didžiausias Dubysos intakas, prasidedantis prie Kražių, Kelmės rajone. Aukštupyje upė pasižymi seklumomis, užtvankų slenksčiais, o žemiau Kelmės padidėja nuolydis srovė, padidėja akmenuotų rėvų. Rekomenduojama plaukti pavasarį ar po didesnių liūčių, sausmečiu labai nusenka. Upė prasideda apie 9 km šalia Varnių netoli Girgždutės kalvos. Baigiasi ties Burbaičiais ir Padubysiu Kražantė įteka į Dubysą. Upės ilgis 87 km baidarių žygį galima pradėti prie Kražių ir plaukti vaizdingomis apylinkėmis, hidrografinis draustinis -toliau gražus „laukinis“ slėnis, gausus rėvų, didelių akmenų įspūdžių tikrai netrūks. Ties Kelme upėje įrengtas 5ha tvenkinys. Praplaukiama pro Burbaičių piliakalnį. Maršrutas Kražante trukmė 3-4 dienos, upės vaga teka per Telšių ir Kelmės rajonus. Upes aukštupys pasižymi seklumomis išgriaužtais užtvankų slenksčiais, o toliau nuolydis, srovė ir greitis padidėja, padaugėja akmenuotų rėvų. Sausmečiu upė labai nusenka. Vasarą rekomenduojama plaukti po gausaus lietaus, ar didelių liūčių.
Lakaja
Lakaja - Labanoro regioniniame parke tekanti upė, itin mėgstama vandens turistų. Tai viena siauresnių upių, labai vingiuota, tad teks padaryti nemažai posūkių, tačiau jos tėkmė rami, nėra seklumų su akmenuotu dugnu, tad maršrutas nelabai sudėtingas. Upė išteka iš Juodųjų Lakajų, ją maitina ežerai, todėl vandens lygis beveik nesvyruoja. Sako, kad baidarininkų čia kasmet praplaukia tiek, kad net vandens paukščiai jų nebesibaido. Lakaja - viena gražiausių Rytų Aukštaitijos upių. Šį maršrutą dažniausiai renkasi tie, kas jau plaukė Žeimena ir Kiauna. Gamtos grožiu ir plaukimo įdomumu Lakaja joms tikrai nenusileidžia.
Lokysta
Lokysta tai pat pavasarinis ir rudeninis plaukimas. Maršrutą galima pradėti nuo Šilalės miesto. Tai plaukimas baidarėmis kam patinka ankstyvo pavasario ar vėlyvo rudens potvyniai. Maršrutas tiems kurie nori plaukti įveikiant medžių užtvaras slenkstukus sąnašas ir rėvas. Ties Rubinavo kaimu stiprėja upės srovė, toliau Lokysta įteka į Jūrą ir plaukiama iki Kirnių kaimo (apie 1 km) ten galima baigti žygi. Lokystos plaukimo baidare ilgis 14 km, vienos dienos maršrutas. Norintys gali žygi tęsti Jūros upe.
Minija
Minija prasideda Telšių rajone, pačiose Žemaitijos aukštumose ir baigiasi lygioje Pajūrio žemumoje. Teka per Ilgio, Pluotinalio, Didovo ežerus į vakarus žemiau Alkupio žiočių. Įtekėjus Salantui, pasuka į pietus ir vingiuodama per Žarėnus, Medingėnus, Karteną, Gargždus, Priekulę, įteka į Atmatą (dešiniąją Nemuno deltos atšaką) netoli Rusnės. Intakai - Veiviržas, Dreverna, Vilhelmo kanalas, Babrungas, Salantas, Tenenys, Agluona, Alantas, Skinija, Žvelsa, Mišupė. Minijos pakrantėse daug istorijos, gamtos paminklų, saugomų teritorijų, gražių vietų stovyklavietėms. Aukštupyje - srauni ir rėvėta, daug slenksčių. Nuolydis garsiojoje Dyburių kilpoje - virš 2 m/km. Žemiau Kartenos - rami ir vandeninga. Populiariausi vasaros maršrutai nuo Kartenos. Tai viena gražiausių Lietuvos upių, kurios ilgis 202 km. Plaukiant Minijos upe galima grožėtis unikalia, natūralia gamta jos kerinčiu grožiu. Minija tai didžiausia Žemaitijos upė. Plaukiant Minijos upe turite puikią galimybę susipažinti su savotiška Žemaičių krašto gamta, bei apsistoti gražiose stovyklavietėse. Galimi baidarių maršrutai Minijos upe iki 10 dienų. Minija turi 9 intakus: Palą, Alantą, Žvelsvą, Agluoną, Veiviržą, Tenenį, Sausdravą, Babrungą, Mišupę, Salantą. Baidarių maršrutas Minija prasideda Žarėnų kaime nuo kelio Plungė - Žarėnai tilto. Čia upė apie 5 metrų pločio ir sekloka. Praplaukus Medingėnus upė platėja ir gilėja. Toliau praplaukus gerą laiko tarpą - Stalgėnų vandens malūno užtvanka. Toliau kelio Plungė - Rietavas tiltas tolėliau priplaukiama piliakalnį vadinama Skruodienės kalnu. Toliau upėje atsiranda daug rėvų,krantai aukšti vaizdingi, galima susirasti gerą vietą poilsiui tik reikia pasižiūrėti patogią pakrantės vietą. Priplaukiama kelio Plungė, Kuliai tiltą šalia gamtos paminklas - ąžuolas (7,5 m). Pasiekiame vieškelio Plungė - Mižuikiai tiltą. Upė platėja ir gilėja pakrantėse pasirodo puikūs smėlio pliažiukai ,poilsio aikštelės. Priplaukiama Aleksandrovą, kelio Kretinga -Šiauliai tiltą. Prasideda Minijos - Dubrių kilpa įdomiausią kilpą daugiau kaip 4 km siauriausioje jos vietoje vos 100m.Minija nukrenta apie 9 m. Stipri srovė tai įdomus, bet ir sudėtingas ruožas. Prasideda Minijos kraštovaizdžio draustinis atsiveria nuostabi Minijos upės panorama. Upė išplatėja vandens tėkmė sulėtėja dingsta akmenys ir slenksčiai priplaukiama kelio Plungė - Kartena tiltą. Praplaukus Baublius įrengta poilsio aikštelė kurioje galima susiorganizuoti stovyklavietę. Automagistralės Kauno-Klaipėda tiltas už kurio didelė poilsiavietė, plaukiant toliau Minijai įtekėjus į žemumą srovė visai sulėtėja ,baigiasi ir skaidrus vanduo toliau priplaukiama Doviliai - Veiviržėnai kelio tiltas upėje baigėsi rėvos , priplaukiam didelį akmenį jos vidurį. Toliau Kalviai - Pėžaičiai kelio tiltas plaukiama toliau matosi Dytuvos gyvenvietė, Minijos dešiniajame krante Priekulės miestas .Puikų įspūdį suteikia Minijos pakrantės, priplaukiama Šilutės - Klaipėda kelio tiltą.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos plaukiantiems Siesarčio ežere
Merkys
Merkys - upė, tinkama plaukti ne vieną dieną, todėl galima suorganizuoti dviejų ar net trijų dienų plaukimą su nakvynėmis stovyklavietėse ar sodybose. Pasakykite mums savo lūkesčius ir galėsime pasiūlyti tinkamą maršrutą atsižvelgdami į plaukiančiųjų skaičių, norimą tempą bei plaukimo trukmę. Ši upė teka vaizdingomis Aukštaitijos vietomis, kiek toliau nuo didžiųjų miestų. Gausus pasirinkimas stovyklaviečių ir nakvynės vietų lemia, kad dažniausiai renkamasis dviejų dienų maršrutas. Rekomenduojame plaukti vietomis, kur turėsite galimybę pamatyti povandeninę gamtą, nes upės vanduo yra itin skaidrus. Jei nenori per daug irklais darbuotis, o mieliau nešant srovei pasidairyti į pakrantes, maršrutai Merkio upe Tau tikrai patiks. Jie nebūna sudėtingi, upė gana srauni, pakankamai plati, tad irklavimas bus vienas malonumas, tuo labiau, kad visos kelionės metu Tave lydės nuostabūs smėlėtų pakrančių ir pušynų vaizdai.
Neris
Neris - didžiausia upė Vilniuje ir antra pagal dydį Lietuvoje. Šia upe plaukti yra patogu ir nepatyrusiems plaukikams, nes upė yra plati, joje nėra netikėtų kliūčių. Standartinis maršrutas pradedamas nuo Verkių malūno. Ši vieta nėra toli nuo miesto centro, bet jau dvelkia užmiesčio ramybe. Iš šios vietos upės vaga teka miesto centro link ir iš vandens galima pamatyti visas šalia upės esančias lankytinas vietas ir žinomus pastatus. Neris dalina Vilniaus pusiau, o plaukimas baidare suteikia unikalią galimybę vienu metu pamatyti abi Neries krantines ir jas palyginti, pažvelgti į miestą iš kitos pozicijos. Plaukimas šia upe leidžia pasinerti į gamtą ir tuo pačiu stipriai nenutolti nuo miesto.
Šešuvis
Šešuvis prasideda Raseinių raj, prie Šienlaukio kaimo baigias Tauragės raj. įteka į upę Jūra. Šešuvio upės ilgis 115 km. Teka pro Raseinių, Jurbarko ir Tauragės rajonus. Upė labai vinguriuoja, nuotekis per metus smarkiai svyruoja. Pavasarį Šešuvis smarkiai patvinsta. Sausmečiu Šešuvis smarkiai nusenka. Plaukiant Šešuvimi nuo Milgaudžių iki Baltrušaičių išsiskiria aukštais krantais ir upės srove. Yra keliatas piliakalnių, gamtos paminklų, senovinių sodybų. Marsrutas gana įdomus. Rekomenduojama plaukti esant aukštesniam vandens lygiui.
Širvinta
Šventosios intakas, kuris keliautojų yra žinomas dėl, bene, gražiausio žemupio. Upės ilgis yra 128 km, skirtingi maršrutai labai skiriasi kliūčių kiekiu ir upės tėkmės greičiu. Iki Liukonių kaimo upės tėkmė yra lėtesnę, tačiau yra nemažai vingių. Pagrindinės kliūtys šiame ruože yra nuvirtę medžiai, šakos. Nuo Liukonių galima leistis į nepamirštamą pavasario nuotykį. Upės dugne daugiau kyšančių riedulių, dažniau pasitaiko rėvos ir maži slenkstukai. Pakilus vandeniui, ši atkarpa yra pavojingiausia, tačiau kartu ir įdomiausia. Širvintos nuolydis siekia 1 m/km, kas nėra labai daug, palyginus su šio sąrašo upėmis, tačiau vis tik suteiks pakankamą upės srovę. Vagos plotis svyruoja tarp 6 ir 16 metrų.
Šventoji
Šventoji yra trečia pagal ilgį Lietuvos upė (246 km), kuri vingiuoja beveik per visą Aukštaitiją, iš šiaurės rytų į pietus. Tai plati, pakankamai vandeninga ir srauni upė, kuria galima plaukti be jokių trukdžių ir vasaros sausrų metu. Ši upė taip pat yra ilgiausia, kuri teka vien tik per Lietuvos teritoriją. Vandens kelionė šia upe ypač tinka pradedantiesiems vandens turistams arba norintiems ramaus poilsio, mėgstantiems pasigrožėti gamta. Rekomenduojamos plaukimo priemonės - baidarės, kajakai, pripučiami laiveliai, plaustai, katamaranai. Upės srovė yra tokia, kad galima plaukti beveik neirkluojant, tuo metu mėgaujantis nuostabiais vaizdais, klausantis paukščių grojimo. Tokiam žygiui nereikia eikvoti daug energijos, todėl žygis tampa tikru poilsiu. Upės vingiuose yra daug atabradų (seklios, smėlėtos vietos), kuriuose sustojus galima patogiai išsimaudyti, mokytis plaukti. Tai labai tinkamos vietos maudynėms vaikams. Mūsų sudaryti maršrutai eina pačiomis gražiausiomis Šventosios slėnio vietomis.
Tenenys
Tenenio upe plaukiamas pavasarį ir rudenį arba esant aukštešniam vandens lygiui. Vakarų Lietuvos upė tekanti per Šilalės ir Šilutės rajonus .Upės ilgis 74 km. Upėje yra rėvų užvartų per upę eina keli tiltai, ties Ramučiais (Šilutės rajone) praplaukiama per užtvanką Ramučių tvenkinį (52ha) upę kerta Pagėgių - Kretingos geležinkelis, nuo Vytulių upės krantuose yra pylimai įrengti Petrelių, Alkos, Aukštumalos polderiai ir siurblinės. Maršrutas gana įdomus.
Venta
Ventos upe plaukiamas ištisus metus. Bendras upės ilgis 343 km. Lietuvoje 161 km.Upė prasideda Kelmės rajone 10km į pietvakarius nuo Užvenčio, baigiasi Latvijoje Venspilyje įteka į Baltijos jūrą. Plaukdami Ventos upe galėsite pasigrožėti slėniu ir jame esančiomis gamtinėmis vertybėmis. Ventos upė - unikalaus periodo uolienų atodangos, griovos bei raguvos, eroziniai atragiai,upės erozijos sukurta reljefo įvairovė. Įsitikinsite tuo, kad Ventos regioninis parkas turtingas ne tik gamta. Pakeliui pamatysite 4 vandens malūnus, piliakalnius. Maršrute daug atokvėpio ir apžvalgos vietų ,tad jis pritaikytas daugiadieniams žygiams. Žygį galima pradėti nuo Užvenčio - Šaukėnų kelio tilto esant pakankamai vandens. Maršrutas baigiamas Latvijoje, o Lietuvoje baigiamas Mažeikių raj. netoli Latvijos sienos prie vandens malūno esančios užtvankos. Baidarių maršrutų trukmė 16-18 dienų. Lietuvoje 5 - 8 dienos. Upės vaga Lietuvoje teka per Kelmės, Šiaulių, Mažeikių, Akmenės rajonus. Plaukdami galėsite aplankyti Rekčių piliakalnį, Paprantynės slėnį, ten esantį vandens malūną. Už kelių kilometrų nuo malūno auga Rudikių ąžuolas apimtis - 6,15m aukštis 24,5 m. Toliau Nemuno ledynmečio atodanga kurios aukštis 20m. Priplaukiam Augustaičių vandens malūną. Prie Papilės miestelio praplauksite valstybės saugomą Raudonskardžio atodangą kurios aukštis 20m. Priplaukiam Papilės jūros atodangą čia dirbę žymiausi Lietuvos geologai. Toliau Papilės piliakalnis, Papilės kabantis tiltas per Ventą priplaukiam buvusį Papilės malūną (likęs tik pastatas). Jurakalnio apžvalgos bokštas nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į Ventės upės slėnį ir Papilės miestelį. Toliau Jurakalnio poilsiavietė Papilės liepa. Vėl priplaukiam piliakalnį per jį eina Jurakalnio geologinis - pažintinistakas, cia galima aplankyti S.Daukanto memorialinį muziejų. Šalia muziejaus yra ir Papilės Šv. Juozapo bažnyčia. Išplaukus iš Papilės prie Kalniškių kaimo auga Šilšiškių daugiakamienis uosis ir vinkšna. Toliau Viekšnių kamantis tiltas per Ventą priplaukiam Viekšnių malūną, praplaukus šį malūną ir baigiamas žygis, priplaukus įrengtą turistų išlipimo vietą.
Veiviržas
Veiviržu plaukiamas pavasarį ir rudenį, o vasarą po gausesnių liūčių. Vakarų Lietuvos upė tekanti per Klaipėdoos ir Šilutės rajonus. Upės ilgis 70 km. Veiviržas teka per Kapstato ežerą. Dalis upės su slėniais įtraukti į Veiviržo kraštovaizdžio draustinį (Veiviržo ichtiologinis draustinis) maršrutas Veiviržos upe tai įdomus tuo pačiu ir sudėtingas plaukiant pamatysite daug natūralios, dar žmogaus rankų nepaliestos gamtos grožio. Yra keletas piliakalnių, nuo Veiviržėnų upė labai vingiuota. Maršrutas vaizdingas ir įdomus.
Vilnelė
Vilnelė - Neries kairysis intakas, suteikęs Vilniui vardą. Vilniečiai šią upę vadina Vilnele, tačiau šis upėvardis yra naujųjų laikų darinys. Vilnia, energingai plukdo savo vandenį net 21 km Vilniaus teritorijoje. Pats upės pavadinimas siejamas su žodžiais vilnis („vandens kauburys, banga“) ir vilnyti („kilti vilnims, banguoti, gūsiais lieti“). Upės ilgis yra 80 km, 11 km ji teka palei Lietuvos-Baltarusijos sieną. Ekstremaliausias upės ruožas yra nuo Rokantiškių tvenkinio. Šiame ruože upės nuolydis siekia net 4,05 m/km. Pakilus vandeniui, vilniečiai gali džiaugtis vietine kalnų upe. Vaizdai upėje yra ganėtinai išskirtiniai. 10 km maršrutas nuo Rokantiškių tvenkinio leis pamatyti Pučkorių atodangą, daug įvairių tiltų, kaimų ir užupio gyvenimą.
Virvytė
Virvyčio upe plaukiamas ištisus metus. Virvyčia - upė Šiaurės vakarų Lietuvoje kurios ilgis 131km. - tai vingiuota upė su mazgeliais plaukimas ja žada nuotykius. Pro skaidrų vandenį persimato gražus akmeninis dugnas. Plaukdami grožėsitės Varnių regioninio parko vaizdais. Virvyčia teka per Šilalės, Telšių ir Mažeikių rajonus. Virvyčia tai greitos tėkmės ir slenksčiuota upė. Plaukdami galėsite grožėtis nepaliesta laukine gamta. Populiariausi 1-3 d. maršrutai. Maršrutuose yra keliatas užtavankų teks pernešti baidares ir paukti toliau. Plaukiant ypač karštomis vasaros dienomis, vietomis reiks išlipti ir pasitemti baidarę. Virvyčia garsėja pakrantėmis išsidėsčiusiomis archeologijos, istorijos ir kultūros vertybėmis.
Žeimena
Žeimena - dešinysis Neries upės intakas, ji vadinama Aukštaitijos „upių motina“. Žeimena nuo Kaltanėnų - pati skaidriausia, tad iš baidarės galėsite grožėtis ne tik pušynų skardžiais ir pakrančių pievų žaluma, bet ir upės povandeninio pasaulio gyvenimu. Tai nesudėtingam vandens turizmui tinkama upė.
#
tags: #plaukimas #baidaremis #geriausios #upes