Neįtikėtina kelionė laivu Nemunu: atrask Pažaislio vienuolyno ir Rumšiškių paslaptis!

Nemunas, ilgiausia ir vandeningiausia Lietuvos upė, nuo seno glaudžiai susijusi su lietuvių tautos gyvenimu. Šiandien Nemunas yra svarbi vandens turizmo arterija, kviečianti keliautojus atrasti kultūros paminklus, gamtos grožį ir istorines vietas. Šiame straipsnyje apžvelgsime populiarius maršrutus Nemunu, įskaitant keliones laivu nuo Pažaislio vienuolyno iki Rumšiškių, taip pat kitas įdomias vietas.

Nemuno svarba ir ypatybės

Nemunas - pagrindinė Lietuvos TSR vandens turizmo arterija. Kuria Nemuno baseino upe ar ežeru pradėtum kelionę, po ilgesnio ar trumpesnio kelio visada įplauksi į platųjį Nemuną. Lietuvių tautos gyvenimas nuo seniausių laikų yra glaudžiai susijęs su didž. respublikos upe bei jos intakais intakėliais. Ne veltui Lietuva vadinama Nemuno šalimi, Nemuno kraštu.

Nemuno baseino plotas yra pusantro karto didesnis už Lietuvos TSR teritoriją. Nemuno pakrantėse gausu kultūros paminklų: piliakalnių, pilių griuvėsių, etnografinių kaimų, gotikos, baroko, klasicizmo architektūros pavyzdžių.

Dabartinis Lietuvos paviršius yra buvusių apledėjimų padarinys, suformuotas slenkant ledynams, tekantiems vandenims, vėjams ir kitiems geologiniams veiksniams. Įvairios Nemuno atkarpos skiriasi kryptimi, vagos konfigūracija, nuolydžiu, dugno pobūdžiu.

Nemuno aukštupys, vidurupis ir žemupys

Nuo Nemuno versmių iki deltos vaga bei tėkmė yra skirtinga:

Taip pat skaitykite: Kelionė į Gozo sala

Aukštupys: Nuo versmių iki Gardino. Čia Nemunas ramiai vingiuoja 400 km į šiaurės vakarus plačiu senoviniu slėniu, nepaliestu paskutinio apledėjimo, perkirsdamas pelkėtą Nemuno aukštupio lygumą. Pats aukštupys (25 km) suspaustas siaurame ir tiesiame melioracijos griovyje.
Vidurupys: Nuo Gardino iki Kauno marių (300 km) - Nemunas teka į šiaurę. Klonis čia išgraužtas per Gardino ir Baltijos aukštumas. Slėnys gilus, stačiašlaitis; upėje prasideda rėvos, vaga akmenuota ir siaura, srovė greita (vid. ΔH - 0,5-0,7 m/km), vanduo per rėvas ir kietesnes uolienas purslais veržiasi, ieškodamas patogesnio, tiesesnio ir lengvesnio kelio.
Žemupys: Nuo Kauno marių iki deltos. Nemunas vėl smėlio dugnu lėtai (vid. ΔH - 0,15-0,10 m/km) srūva į šiaurės vakarus; rėvos ir akmenys pasibaigia, krantai vis žemėja, terasos bei užliejamos lankos išsiplečia, ir, pasiekę avandeltą, platieji Nemuno vandenys išsisklaido į keletą atšakų. Pačioje deltoje Nemuno atšakos iki pat Kuršių marių teka tarsi ,,virš žemės", tarp aukštų pylimų.

Nemuno geografiniai duomenys

Nemunas yra ilgiausia (apie 937 km) ir vandeningiausia Lietuvos ir Baltijos jūros baseino upė. Pagal ilgį Tarybų Sąjungoje užima 37, o pagal baseino plotą - 33 vietą. Nuo versmių 472 km Nemunas teka BTSR teritorija, nuo 472 km ligi 455 km - BTSR-LTSR siena, nuo 455 km ligi 112 km - LTSR teritorija, nuo 112 ligi 13 km - LTSR-Kaliningrado sr. siena, nuo 13 km ligi ž. - vėl LTSR teritorija.

Nemunu galima plaukti bet kuriomis priemonėmis: baidare, irkline, motorine, burine valtimi, plaustu.

Kelionės Nemuno aukštupiu

Nemuno versmės yra Baltarusijoje, 45 km į pietus nuo Minsko, Uzdos rajone, pelkėtame Žaščinščino (Radvilų) miške, greta Ozercų kaimo. Baidare arba lengva valtele kelionę Nemunu galima pradėti nuo Zabalotės tilto, esančio 7 km nuo versmių, bet kuria kita turistine priemone - nuo Padelnikų, Usos žiočių, 25 km nuo versmių. Dar patogiau pradėti nuo Pesočnos miestelio, esančio Niomaneco ir Lošos santakoje. Kelionę Nemunu pradedame nuo Zabalotės gyvenvietės. Nemuno aukštupį (nuo versmių iki Usos intako), tekantį melioracijos grioviu, baltarusiai vadina Niomanecu (Nemunėliu).

Maršrutas Nemuno aukštupiu

Štai keletas svarbių vietų keliaujant Nemuno aukštupiu:

928 km: Zabalotė, vieškelio Uzda-Loša tiltas. Už 5,0 km - Uzdos rajono centras.
916 km: Kamenojė. Niomanecas visą laiką teka pelkėta žemuma, kuri dabar nudrenuota ir paversta kultūrinėmis pievomis.
909 km: Usa (L-104). Padelnikai. Usai įtekėjus, Niomaneco vandenys patrigubėja. Todėl ir upę nuo Usos žiočių baltarusiai jau vadina Niomanu (Nemunu). Usa galima plaukti nuo Kamenkos.
907 km: Loša (L-49); PESOČNOS miestelis.
904 km: Turija (L-36); Koscežė. Nemunas keičia kryptį iš pietvakarių į šiaurės vakarus. Durpiniai krantai jau aukštesni, upė siauresnė ir gilesnė.
895 km: MOGILNIA - apylinkės ir „Niomano“ kolūkio centras, vieškelio Uzda-Stolbcai medinis tiltas. 2,5 km žemiau Mogilnos, dešiniajame krante, yra sausas miškelis - puiki vieta poilsiui, nakvynei.
888 km: ŠVERENOVAS. Kaimas įsikūręs aukštame upės krante. 1919-1939 metais nuo čia ir toliau Nemunu ėjo Lenkijos ir TSRS valstybinė siena. 1,0 km žemiau, prie Kuseco kaimo, upėje pasirodo pirmieji nedideli akmenys ir rėvos.
865 km: NIKOLAJEVŠČINA - miestelis, J. Kolaso kolūkio centras; per upę nutiestas medinis tiltas. 1,0 km žemiau tilto - Baltarusijos liaudies poeto J. Kolaso (Konstantino Mickevičiaus) gimtasis namas, greta - memorialinio muziejaus filialas (centras Minske).
857 km: NOVOSVERŽENĖ - sena panemunės gyvenvietė. L. Kondratovičius-Sirokomlė rašė, kad XIX amžiuje nuo čia ėjusi vytinių navigacija į Klaipėdą ir Karaliaučių. Čia, ant Nemuno kranto, buvo 14 sandėlių Minsko ir Naugarduko pirklių prekėms laikyti.
854 km: Minsko-Baranovičių geležinkelio tiltas; truputį žemiau - autostrados Maskva-Minskas-Varšuva-Berlynas gelžbetoninis tiltas. STOLBCAI - rajono centras. Mieste yra paminklas Pirmojo pasaulinio karo dalyviui, „Ilja Muromec“ - pirmojo pasaulyje daugiamotorio bombonešio - vadui A. Konstančikai. Plaukiant pro geležinkelio tiltą, reikia laikytis arčiau dešiniojo kranto, nes upėje pavojingos akmenų sąvartos. Prieš Stolbcus (tarp Novosverženės ir Stolbcų) Nemunas labai išplatėjęs, yra nemaža seklių salelių, brastų. Nuo Stolbcų ligi Berezinos žiočių pakrantėje plyti didžioji Nalibokų giria.
842 km: Kruglica. Čia keletą kilometrų Nemunas teka tarp aukštų krantų, apaugusių vešliais miškais; terasa visai siaura, yra gerų vietų stovyklai, nakvynei.
838 km: Žukovo Barokas, aukštas medinis tiltas. Jačna; šios upės žiotyse riogso malūnas, sumūrytas iš lauko akmenų. 1943 metais vokiškieji okupantai malūną sudegino drauge su šešiais jame buvusiais žmonėmis.
832 km: Buvusio Zalučės dvaro griuvėsiai. Čia vaikystę praleido pirmosios monografijos apie Nemuną autorius L. Kondratovičius-Sirokomlė.
822 km: Sula (L-63).
803 km: Uša (L-90); JEREMIČIAI - miestelis, apylinkės centras. Upėje buvusio medinio tilto polių liekanos.
798 km: Siniavskaja Sloboda. Didžiojo Tėvynės karo metais šiame kaime vyko atkaklūs tarybinių partizanų mūšiai su hitlerininkais. Čia kartais upę patvenkia ,,tiltai" - skersai surišti ir lynais pritvirtinti prie kranto rąstai.
787 km: Paniomonė; Servečis (L-64). Servečio žiotyse yra Paniomonės kolūkio HE. Nemuno pakrantėse seni ąžuolynai.
782 km: ŠČIORSŲ tarybinio ūkio centras, įsikūręs buvusio šlėktų dvaro vietoje. Vasarą čia būna iš rąstų suręstas ,,plaukiantis" tiltas.
775 km: Senoviškas gatvinis Gniesičių kaimas, kurio namai visi atgręžti langais į Nemuną. Krante pustomos žemyninės kopos.
772 km: Šubino kanalas, per upę žemas, bet praplaukiamas tiltas.
770 km: Kupijskas. Nuo Kupijsko Nemunas jau tinka laivybai, jo farvateris iki Gardino nužymėtas gairėmis.
762 km: Usa (Geltonosios Usos-Nemuno perkasas, L-65), drenuojanti didžiąją Nalibokų girią.
759 km: LIUBČIA - miestelis, rajono ir Ždanovo kolūkio centras. Per upę žemas praplaukiamas medinis tiltas, garlaivių prieplauka. Liubčia - sena gyvenvietė, kurioje Mindaugas pastatė pirmąją Liubčios pilį; dabartinė - jau Radvilų statyta. Tai viena iš geriausiai išlikusių pilių panemunėje. XVII amžiaus pirmojoje pusėje Liubčioje veikė tais laikais žymi spaustuvė ,,Lubeca ad Chronum“ (Chronus - senovinis Nemuno vardas lotyniškai). Dabar pilyje įsikūrusi vidurinė mokykla, muziejus ir kt.
754 km: Gatvinis DELIATIČIŲ kaimas - kolūkio centras. Nemunas pamažu keičia kryptį iš šiaurės vakarų į vakarus; čia jis aplenkia Naugarduko aukštumą.
746 km: Vieno iš didesniųjų Nemuno intakų Berezinos (L-190) žiotys. Berezina teka Ašmenos-Molodečno kalvagūbrio, skiriančio Nemuno ir Neries upių baseinus, pietiniu pašlaitėje. Vilniaus vandens turistams Berezina yra artimiausias ir patogiausias kelias pasiekti Nemuną. Berezina baidare galima plaukti nuo Litvos kaimo, esančio 16 km į pietvakarius nuo Molodečno, prie pat Molodečno-Lydos geležinkelio. Berezina įtekėjus, Nemunas jau didelė, plati upė.
738 km: NIKOLAJEVAS. Kadaise čia buvo sena Nemuno prieplauka ir tiltas judriame kelyje, ėjusiame iš Naugarduko į Lietuvą. Nuo šios vietos iki Lietuvos (Dieveniškių kyšulio) tik apie 35 km.
731 km: LECHOVIČIAI - kolūkio centras. Priešais kaimą, Nemuno viduryje, didelė sala, apaugusi senomis pušimis; farvateris kairėje.
727 km: Zboickas; per upę yra keltas.
720 km: Morinas; yra keltas. XIX-XX amžiuje šiame kaime susikirto trijų gubernijų - Vilniaus, Gardino ir Minsko - ribos. Toliau, dešiniajame pakrantėje, gražūs miškai.
709 km: Gauja (L-94). Gauja atiteka iš Lietuvos, iš Jankūnų pelkių. Šios upės pakraščiuose daug kaimų - Dieveniškės, Girdžiūnai, Gudeliai, Kaziuliai, Stalgonys, Vaškeliai.
696 km: Narva (L-23). Dakudavas; yra keltas, upėje sala; farvateris dešinėje. Toliau abiejuose upės krantuose daug Nemuno senvagės žiogių.
688 km: Ditva (L-87). Upė atiteka iš šiaurės, nuo Eišiškių. Priglaudęs Ditvą, Nemunas gerokai paplatėja ir paseklėja, prasideda salos, smėlio seklumos.
684 km: Ogorodnikai; kairėje už 5 km Beriozovskojė, kur yra vienas iš didžiausių Tarybų Sąjungoje stiklo fabrikas ,,Nieman“. Plentas Lyda-Naugardukas 4 taurų tiltas.
681 km: Selecai, Nemuno geležinkelio stotis. Per upę Lydos-Baranovičių geležinkelio 3 taurų gelžbetoninis tiltas.
668 km: BELICA - kolūkio centras, 11 taurų gelžbetoninis tiltas. Kiek žemiau - kaimas Molčadė (L-85).
645 km: Koritnyčia (L-18). Yra keltas, laivų prieplauka; dešinėje Matevičiai.
639 km: Lebeda (L-60). Upės pakrantėje Lebiodkos kaimas, kuriame gimė žymus gamtininkas akademikas T. Ivanauskas (1882-1970).
633 km: ORLIA - miestelis, yra keltas; upės pakrantėje nemaža pertrauktų senvagių žiogių.
631 km: Dvarčėnai, yra keltas; iki pat Taurijos-Ščaros kilpos kairiajame krante grupė nedidelių Nemuno senvagės žiogių.
616 km: 1966 metais pertrauktos Ščaros-Taurijos kilpos atšaka - senvagė. Plaukiant naująja vaga, kuria dabar eina Nemuno farvateris, kelias sutrumpėja 3,2 km (tiek pat sutrumpėjo ir Nemuno ilgis). Pertrauktos kilpos dalimi dabar teka Taurija (L-24). Čia Nemuno pakrantės labai gražios, apaugusios vešliais miškais, nemaža senų ąžuolynų.
609 km: Didžiausias Nemuno aukštupio intakas Ščara (L-324). Oginskio kanalu ji sujungta su Jasiolda, Pripetės intaku. Nemunas, 40% pasipildęs Ščaros vandenimis, toliau vingiuoja plačiu Ščaros-Nemuno slėniu.
596 km: Dešinieji Mastai; kairėje Kairieji Mastai. Per upę Ščušino-Volkovisko plento tiltas.
589 km: SENIEJI (Fabrikiniai) MASTAI - rajono centras, mazginė (Gardinas-Mastai-Lyda) geležinkelio stotis, tiltas, laivų prieplauka. Mieste išvystyta medžio apdirbimo pramonė.
577 km: Rosė (L-80). Nemuno terasa vėl išsiplečia.
575 km: DUBNA, yra laivų prieplauka. Istoriniuose šaltiniuose Dubna minima apie XIII-XIV amžių. Čia buvusi lietuvių pilis. Upėje prasideda žemos smėlinės salos, seklumos.
570 km: Buvusio Kniaževodsų kaimo, kurį 1943 liepos 23 dieną vokiškieji fašistai sudegino (853 žmones).
567 km: LUNA - miestelis; vieškelio Skidelius-Luna gelžbetoninis tiltas, žemiau tilto - didelė sala, farvateris dešinėje.
561 km: Novosiolkai. Nemuno terasos baigiasi, krantai jau aukšti, upėje vis daugiau akmenų, nedidelių rėvų.
541 km: Svisločė (L-115). Upė atbėga iš Belovežo girios glūdumų.
535 km: Katra (L-109). Katros ir Merkio dešinysis intakas Ūla aukštupyje teka vienu slėniu. Jų versmės - Čepkelių (8453 ha) pelkėje. Tarp Kazliškių ir Paramėlių yra vieta, kur tos upės teka į priešingas puses (bifurkiuoja).
533 km: Gatvinis KAMATAVO kaimas. Sena cerkvė ir kapinės, kuriose yra įdomių antkapinių paminklų iš akmens. Baigiasi Nemuno aukštupys - upė ir jos pakrantės pasikeičia: salpa (su meandromis) išnyksta, smėlėtą dugną pakeičia akmenuotas, krantai vis aukštėja, vaga siaurėja ir gilėja, nuolydis padidėja trigubai, slėnys panašus į kanjoną.
529 km: Kolotovkos rėva, 2 km žemiau - Kušeliovkos rėva. Plaukiant upės viduriu, rėvos nepavojingos.
517 km: Gardino 6 taurų tiltas, žemiau tilto - dešiniajame Gardino Prytyckio gamybinio susivienijimo „Azotas“ pagrindinės įmonės siurblinė. Gardine patariama sustoti aukščiau Batoro pilies, kalno papėdėje, dešiniajame krante. Plačiais cementiniais laiptais patogu užlipti ant aukšto ir stataus kalno, aplankyti Gardino istorijos ir archeologijos muziejų.
514 km: GARDINAS (Grodno) - srities centras, išaugęs abiejuose Nemuno krantuose (senamiestis ir centrinė dalis dešiniajame krante), antras pagal dydį panemunės miestas, vienas iš didesnių Baltarusijoje. Tai Baltarusijos pramonės ir kultūros centras. Lankytinos vietos: Gardino pilis (joje yra renesansiniai S. Batoro rūmai), naujoji Sasų pilis, kurioje dabar įsikūręs Istorijos ir archeologijos muziejus, šv. Boriso ir Glebo cerkvė (XII a.), rašytojos E. Ožeškienės memorialinis muziejus ir paminklas, Tarybų Sąjungos Didvyrio V. Sokolovskio paminklas, paminklas 4000 gardiniečių, žuvusių hitlerinės okupacijos metu, zoologijos sodas ir kt.
510 km: Lososna (L-46). Prie šios upės kadaise A. Tyzenhauzas projektavo Gardino manufaktūras. 1837 metais upės terasoje buvo rasta mamuto kaulų.
506 km: Upėje ilga Kriuchos rėva.
504 km: Grandičiai - Gardino priemiesčio vasarvietės, tiltas, abiejuose upės krantuose gražūs pušynai. Nemunas staiga pakrypsta į šiaurę.
502 km: Rėva Kaunaitė.
492 km: Hožna (Ožė) (L-25); GOŽOS (Ažiūžos) miestelis.
481 km: Padnemnovas, kairėje Nemnovas. Astašės žiotys. Augustavo kanalo Nemunavo (Padnemnovo) šliuzo žemutinis bjefas. Kanalas jau nebeveikia. Astašės upelis, kuriuo anksčiau ėjo kanalas, dabar teka senvage. Žemiau kanalo Nemune plyti 5 salų salynas, farvateris kairėje.
476 km: Juodoji Ančia (L-142). Ji atiteka iš didelio Augustavo ežeryno; upės žemupiu ėjo Augustavo kanalas. Nemune didelė sala, farvateris dešinėje; dešinėje Perlamas.
475 km: Igara (L-14). Šiuo upeliu eina LTSR-BTSR valstybinė siena.
466 km: Baltoji Ančia (L-60), Paančios viensėdis, Varviškė.
462 km: GERDAŠIAI - padriko kupstinio tipo kaimas, įsikūręs aukštoje pamiškėje.
456 km: Kubilnyčia (L-9). Gatvinis ŠVENDŪBRĖS kaimas. Jame daug būdingų senosios lietuvių liaudies architektūros sodybų. Kaimas pabiręs Raigardo slėnio pakraštyje, prie 2,5 km ilgio Nemuno senvagės, vadinamos Nemunykščiu. Pusę km į šiaurę nuo Švendubrės guli Švendubrės akmuo - didžiulis (2,5x5x2 m) rausvo granito riedulys, vadinamas Velnio akmeniu, apie kurį liaudis pasakoja legendas. Raigardo slėnis - vienas iš didžiausių nuošliaužų cirkų Lietuvoje, landšaftinis draustinis. Raigardo slėnį mėgo M. K. Čiurlionis; čia jis nutapė „Raigardo triptiką".
451 km: Druskininkų poilsiautojų mėgstamiausia vieta - Meilės sala; farvateris dešinėje. Sala ir poilsio parko pieva, kur auga retieji augalai (gelsvoji viksvuolė, smiltinė guboja, paprastoji šertvė, paprastasis amalas, penkialapis ir pūstalapis dobilas), - botaninis draustinis.
448 km: Milžinų kalnas - senoji Druskininkų poilsiavietė. Dešinėje Ratnyčia (L-33) - trumpos poilsio kelionės upė. Ratnyčioje prasideda „Saulės takas", išpuoštas originaliomis pavėsinėmis, suoleliais (baigiasi Druskininkų klimato terapijos parke). DRUSKININKAI - sąjunginės reikšmės balneologinis kurortas, veikiantis ištisus metus. Čia gydomos širdies, nervų, reumato, virškinimo trakto, ginekologinės ir kitos ligos. Naudojamas mineralinių šaltinių vanduo, purvo, saulės, vandens vonios, atliekama fizinės kultūros ir klimato terapija, kitos medicininės procedūros. Visos Druskininkų sanatorijos pastatytos tarybiniais metais. Baigiamos statyti didžiausios ir moderniškiausios Europoje gydyklos. Kurorte kasmet poilsiauja ir gydosi daugiau kaip 100 000 žmonių. Druskininkuose gyveno ir kūrė didysis lietuvių menininkas M. K. Čiurlionis. 1963 metais Čiurlionių sodybos name įrengta ekspozicija, pasakojanti apie menininko gyvenimą ir kūrybą. 1975 metais Druskininkuose vienoje iš gražiausių aikščių, greta „Lietuvos" sanatorijos, atidengtas paminklas M. K. Čiurlioniui (skulptorius V. Vildžiūnas, architektas R. Dičius). Kelią nuo Varėnos iki Druskininkų puošia liaudies menininkų išdrožtos medinės skulptūros - stogastulpiai („Čiurlionio kelias“).
447 km: Dešinėje Grūta (L-7). NERAVAI - Druskininkų tarybinio ūkio centras. Ūkis specializuojasi daržininkystėje. 1,5 km žemiau - kaimas Gailiūnai. Čia yra daug pilkapių.

Šis maršrutas leidžia keliautojams iš arti pamatyti Nemuno aukštupio gamtą, istoriją ir kultūrą.

Taip pat skaitykite: Gamtos perlai Aukštaitijos parke

Kelionės Kauno mariomis: Pažaislis - Rumšiškės

Nuo 2012 m. vasaros sezono pradėjo plaukioti Kauno mariose apžvalginiai - pramoginiai laivai „Nemunas“ ir „Algirdas“. Jauki ir maloni aplinka bei patyrusios įgulos garantuoja saugią kelionę bei nepamirštamus įspūdžius. Vienu metu gali plaukti iki 150 žmonių.

Sekmadieniais laivas plaukia iš Kauno į Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse maršrutu Kaunas - Rumšiškės - Kaunas. Iš prieplaukos prie Pažaislio vienuolyno išplaukia 11.00 val., o iš Rumšiškių 16.00 val. Kelionės kaina į abi puses 17 Lt., be muziejaus lankymo bilieto.

Šis maršrutas yra populiarus tarp turistų, norinčių susipažinti su Kauno marių regioniniu parku ir aplankyti Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse.

Maršruto ypatybės

Žilabarzdis kapitonas jau 12 metų laivus su pramogaujančiais keleiviais plukdo į Rumšiškes ir atgal. Plaukiama tik sekmadieniais, tačiau maršrutas tapo gana populiarus. Vasarą vienas „Algirdas“ nebesugeba ant denio sutalpinti visų norinčiųjų, todėl Rumšiškių link patraukia abu laivai. Vienas jų gali sutalpinti beveik pusantro šimto keleivių, kurie specialiai dėl pasiplaukiojimo Kauno mariomis atvyksta ne tik iš Kauno apylinkių, bet ir atokiausių šalies kampelių.

„Praėjusią vasarą plukdėme Europos jaunimo krepšinio čempionato dalyvius. Keliautojų anšlagas paprastai prasideda birželį ir baigiasi rugsėjį. Per sezoną neseniai penkiasdešimtmetį paminėjęs „Nemunas“ ir penkeriais metais vyresnis jo kolega „Algirdas“ perveža apie 5 tūkst. keleivių“, - pasakojo kapitonas R.Mažukna.

Taip pat skaitykite: Rekomendacijos plaukiantiems Siesarčio ežere

Naujas maršrutas į Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę

Laivas „Nemunas“ vis dar įkalintas leduose, tačiau jo kapitonas Rimantas Mažukna jam jau nubraižė naują kelionės maršrutą.

Penkioms minutėms stabtelėjęs prie Kruonio hidroelektrinės laivas apsuks Paukščių salą ir grįš namo.

Kiti įdomūs maršrutai ir vietos

Kauno mariose siūlomas trijų valandų kelionė, kurios metu laivas praplauks Vieškūnų, Lašinių piliakalnius, Gastilionių atodangą, Meilės, Biliūno įlankas, Mergakalnį, žinoma - Pažaislio vienuolyną bei dar daug kitų Kauno marių regioninio parko perlų. Kelionės metu keliautojai į krantą neišlips, tačiau kapitonas įsitikinęs, kad bus į ką pažiūrėti ir nuo laivo denio.

Pažintiniai takai palei Nemuną

Lietuvoje yra įrengta nemažai pažintinių takų, leidžiančių geriau pažinti Nemuno gamtą ir istoriją. Štai keletas iš jų:

Pažintinis takas Petrašiūnų pusiasalyje: Kauno marių pakrantėje ėjikus veda per mišką, apsuka aplink Pažaislio vienuolyno ansamblį, nuveda marių šlaitais per mišką iki pat Kauno jachtklubo.
Panemunės pilys: Keliaujant palei Nemuną galima aplankyti Raudonės pilį, kuri yra viena iš Rojaus kelio palei Nemuną stotelių. Jos istorija siekia XVI a. Einant juo galima pasigrožėti kitoje Nemuno pusėje esančiu Punios piliakalniu.
Užlieto Nemuno slėnio ekspozicija: Čia galima pakeliauti senąja Nemuno vaga, prikeliančioje „lietuviškosios Atlantidos“ istoriją.

Kitos vandens pramogos

Be kelionių laivais, Nemune galima užsiimti ir kitomis vandens pramogomis:

Baidarių žygiai: Nemunu ir jo intakais galima plaukti baidarėmis, mėgaujantis gamtos grožiu ir ramybe.
Žvejyba: Nemune gausu žuvų, todėl tai puiki vieta žvejybai.
Plaukimas valtimis ir plaustais: Nemunu galima plaukti įvairaus tipo valtimis ir plaustais, organizuojant įvairias pramogas ir renginius.

tags: #plaukimas #laivu #upe #pazaislis #rumsiskesas