Įvadas
Plaukimas Lietuvoje turi gilias tradicijas, siekiančias šimtmetį. Ši sporto šaka ne tik ugdo fizinę ištvermę, bet ir moko saugaus elgesio vandenyje, kuris yra itin svarbus Lietuvai, turinčiai gausybę ežerų ir upių. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos plaukimo istoriją, svarbiausius įvykius, šventes ir ateities perspektyvas.
Pirmosios plaukimo varžybos Nemune
1924-aisiais birželio 24 d. Lietuvoje, Kaune, įvyko pirmosios oficialios plaukimo varžybos. Jų dalyviai varžėsi plaukdami Nemunu pasroviui tarp Žaliojo ir Vytauto Didžiojo tiltų. 1924 metais staro linija buvo po Žemųjų Šančių geležinkelio tiltu. „Po geležinkelio tiltu vanduo dabar yra labai seklus - tik dvidešimt centimetrų gylio, todėl starto liniją iš istorinės vietos teko perkelti 150 metrų toliau - į kairįjį Nemuno krantą. Šioje vietoje vandens gylis - beveik du metrai“, - paaiškino M. M. 1925-30 Nemune vyko Kauno pirmenybės, bet tekančiame vandenyje nebuvo galima registruoti rekordų.
Lietuvos Plaukimo Šimtmečio Šventė Kaune
Birželio 23-iąją dieną Kaune, Nemuno saloje, įvyko grandiozinė Lietuvos plaukimo šimtmečio šventė. Šis renginys tapo ne tik sporto, bet ir muzikos švente, pritraukusia daugybę dalyvių ir žiūrovų. Kauno miesto savivaldybė aktyviai prisidėjo prie šios šventės organizavimo, pabrėždama plaukimo svarbą miestui ir visai Lietuvai. 1924 m. Joninių išvakarėse, birželio 23-iąją, Nemuno sala dienai tapo šalies plaukimo sostine. Čia nuo ryto iki vakaro vyko įvairios pramogos vaikams ir suaugusiems, olimpinio sporto varžybos, pabrėžiant, kad vandens sportas - neatsiejama olimpinės šeimos dalis. Sekmadienį 19 val. tiesioginės transliacijos metu žiūrovai galės stebėti daugiau nei 100 įvairaus amžiaus plaukikų pasirodymą ir užfiksuotą Lietuvos rekordą, taip pat - nugalėtojų apdovanojimus.
Vakaro kulminacija tapo šventinis koncertas su ryškiausiomis Lietuvos žvaigždėmis ir istorinis 3 km plaukimas Nemuno upe. Šią distanciją pasiryžo įveikti net du šimtai dalyvių, tarp jų - pirmoji Lietuvos olimpietė Birutė Užkuraitytė-Statkevičienė kartu su auklėtiniu Simonu Žvirbliu, olimpietis Deividas Margevičius, gimimo dieną plaukimu pažymėjusi Europos jaunimo čempionė Aiškutė Buzelytė ir kiti. Tiek moterų, tiek ir absoliučioje varžybų įskaitoje nugalėtoja tapo Kauno plaukimo mokyklos auklėtinė Gustė Pečiulytė. Kaunietė nuotolį įveikė per 19 min. Roko Lukoševičiaus nuotr. Antrąją vietą užėmė Augustė Rakitinaitė (20:34.1), trečioji vieta atiteko Emai Jakštonytei (20:48.9). Abi prizininkės - Aukštaitijos plaukimo-triatlono akademijos sportininkės. Vyrų grupėje greičiausias buvo klaipėdietis Danielis Kvederis. Klaipėdos „Gintaro“ sporto centro plaukikas finišavo per 20 min. 39,2 sek. Koncerto metu buvo pagerbtos labiausiai Lietuvos vandens sportui nusipelniusios asmenybės - Europos, pasaulio ir olimpiniai čempionai ir prizininkai, jų treneriai, sporto organizatoriai ir kiti.
Ši diena simboliškai tapo ir olimpiečių išlydėtuvėmis, nes būtent birželio 23-ioji buvo paskutinė diena, kai plaukikai dar galėjo vykdyti olimpinius normatyvus. Kvalifikacinėse varžybose asmeninius kelialapius į Paryžiaus žaidynes pavyko iškovoti Danui Rapšiui (100 m, 200 m ir 400 m laisvu stiliumi), Kotrynai Teterevkovai (100 m, 200 m krūtine), Rūtai Meilutytei (100 m krūtine), Aleksui Savickui (200 m krūtine) ir Andriui Šidlauskui (200 m krūtine). Paryžiuje taip pat startuos ir 4 × 200 m laisvu stiliumi estafetės komanda. Šimtmečio medalį iš „LTU Aquatics“ prezidento Sauliaus Binevičiaus rankų atsiėmusi trečiosioms olimpinėms žaidynėms karjeroje besirengianti plaukikė Rūta Meilutytė sakė, kad meilė plaukimui - nemari. „Manau, kad visus mus, plaukikus, jungia meilė plaukti - meilė jausti vandenį, būti vandenyje, išsilaisvinti, išlaisvinti kūną, judėti vandenyje, skraidyti vandenyje, nardyti vandenyje… Tai yra nuostabus sportas, nuostabi sporto šaka, - kalbėjo R. Meilutytė. - Buvimas vandenyje reikalingas kaip buvimas gamtoje. Dėl to aš jį ir myliu. Gintarės Marijos Balčiūtės nuotr. Šventėje dalyvavęs olimpinis čempionas Robertas Žulpa pasakojo, kad nuo plaukimo per daug nenutolo ir baseine bent kartą per savaitę vis dar apsilanko, o sportininkams linkėjo pačių geriausių startų.
Taip pat skaitykite: Kelionė į Gozo sala
„Paskutiniu metu Lietuvos plaukimas yra aukščiausiame lygyje. Olimpinė čempionė Lina Kačiušytė akcentavo, kad visi - ir vaikai, ir suaugusieji - turi mokėti plaukti, nes tai gyvybiškai svarbu: „Šiandien šnekėjome su kolegomis, kad dar nei vienas nemirė, kuris, tarkim, nemoka žaisti krepšinio ir užsitraukia dėl to visą lietuvių pyktį.“. Sveikinimus visai šalies plaukimo bendruomenei „European Aquatics“ vardu atsiuntė organizacijos prezidentas Antonio Silva, linkėjimus iš užsienio perdavė olimpiečiai Rolandas Gimbutis, JAV besitreniruojanti Kotryna Teterevkova ir Europos plaukimo čempionate Serbijoje besivaržęs Danas Rapšys, kuris jau šiandien grįžta atgal į Vilnių. Plaukimo šimtmečio renginiai dar tęsis visus metus.
Kauno Indėlis į Plaukimą
Kaunas neatsitiktinai pasirinktas šios šventės vieta. Prieš šimtą metų Kaune, Nemuno upėje, vyko pirmosios plaukimo varžybos Lietuvoje. Miestas didžiuojasi savo plaukimo infrastruktūra: Nemuno saloje įrengtas olimpinis baseinas, o Panemunėje ir Šilainiuose kyla dar du nauji baseinai. Kaunas pirmauja Lietuvoje pagal gyventojams tenkantį baseinų skaičių. Kauno vicemeras M. Jurgutis pabrėžė, kad Kaunas gerbia plaukimo istoriją ir džiaugiasi galėdamas prisidėti prie šimtmečio šventės.
Naujas Daugiafunkcis Vandens Sporto Centras Kaune
Nemuno saloje duotas simbolinis startas įsibėgėjantiems statybų darbams. Kaune kyla Daugiafunkcis vandens sporto centras su aukščiausių standartų 50 metrų 10 takelių baseinu bei sporto, laisvalaikio ir pramogų zonomis. Išskirtinę miesto vietą prie „Žalgirio“ arenos papildysiantis kompleksas pretenduoja tapti moderniausiu Lietuvoje. Penktadienį statybvietėje įkasta simbolinė kapsulė su laišku ateities kartoms. Inovatyvi, beveik 26 mln. Nemuno saloje, greta „Žalgirio“ arenos išskirtinės architektūros statinys talpins olimpinio dydžio baseiną su 500 vietų tribūnomis, SPA zona bei sporto klubu. Penktadienį surengtoje statybų pradžią žyminčioje kapsulės įkasimo ceremonijoje atkartotas istorinis momentas. Būtent srauniame Nemune 1924 metų birželio 24-ąją įvyko pirmosios oficialios Lietuvos plaukimo varžybos, tad nuo tos dienos pradėta skaičiuoti Lietuvos plaukimo sporto istorija. Simboliška ir tai, kad 1935-aisiais Nemuno saloje atidarytas pirmasis šalyje atviras baseinas, o 1949 m. Penktadienį surengtoje kapsulės įkasimo ceremonijoje dalyvavo triatlonininkai Vaidas Velutis ir Tadas Šlentneris drauge su trimis Kauno Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnais. Dėl galimybės statyti neeilinį objektą varžėsi net penkios įmonės. „Siekiame dirbti su užsakovais, kuriems svarbu šiuolaikiška kokybė, nes tokie projektai statomi ateities kartoms bei kuria didžiausią pridėtinę vertę, leidžia tobulėti ne tik užsakovui, bet ir mums. Džiaugiamės partneryste su Kauno savivaldybe ir galimybe prisidėti prie įspūdingų miesto pokyčių. Neabejoju, kad ir toliau palaikysime profesionalų, efektyvų ir sklandų bendradarbiavimą. Pasak bendrovės „Conresta“ projektų vadovo Lauryno Senkaus, iki šios dienos įpusėję žemės kasimo darbai, pradėtos įrenginėti lauko komunikacijos. Nuo spalio pradžios taip pat montuojamas pastato drenažas, pagrindai grindims bei poliams. Būsimajame vandens sporto ir pramogų komplekse numatytos moderniausios technologijos, visų pastato inžinerinių dalių maksimalus automatizavimas ir ekonomiškumas. A+ energinės klasės vieno aukšto su antresole pastato bendrasis plotas sieks 18,4 tūkst. kv. „Šis baseinas parodo miesto rūpinimąsi žmonėmis ir suteikia jiems galimybę išmokti gerai plaukti. Tikimės, kad šiame centre bus surengtas ne vienas Lietuvos plaukimo čempionatas bei tarptautiniai turnyrai. Pagal išskirtinę E. „Unikali vieta padiktavo ir atitinkamus architektūrinius sprendinius. Šiuo metu Kauno sporto mokyklose plaukimo treniruotes lanko apie 2 tūkst. įvairaus amžiaus sportininkų. Užsiėmimai vyksta Kauno plaukimo mokyklos baseinuose „Šilainiai“, „Vilija“ ir „Dainava“, taip pat sporto mokyklos „Startas“ baseine Miško gatvėje. Dar vienas baseinas Kaune įsikūręs Lietuvos sporto universiteto patalpose. Stiprinant įvairių sporto šakų bazes pernai Kaune iškilo futbolo maniežas pripučiamu kupolu, šiemet Lampėdžiuose atidaryta moderni sporto mokyklos „Bangpūtys“ irklavimo bazė, pradedami 2 km trasos gilinimo darbai, taip pat pabaigos link artėja naujosios dviejų aikščių ledo arenos statybos.
Naujas baseinas Žalgirio arenoje
Naujoje erdvėje visų baseino lankytojų nuo šiol laukia Tarptautinės plaukimo federacijos (FINA) reikalavimus atitinkantis olimpinis baseinas, SPA zona, restoranas ir kavinės. „Atsimenu, kad tapęs meru įvažiuodavau į miestą ir matydavau, koks jis nušiuręs. Dabar įvažiuodamas į miestą darau didesnį ratą, kad pasigrožėčiau, kaip keičiasi Kaunas. Miestas išaugo neatpažįstamai, o tą pripažįsta ne tik kauniečiai, bet ir vilniečiai bei kiti miesto svečiai. Dabar atidarome baseiną ir tikimės, kad netrukus visus pakviesime į didžiausio ir vienintelio tokio stadiono Lietuvoje atidarymą. Augančiomis galimybėmis Nemuno saloje džiaugėsi ir Kauno „Žalgirio“ bei „Žalgirio“ arenos direktorius P. „Padėka merui ir visai jo komandai. Atsimenu kad viskas prasidėjo nuo idėjos, jog reikia baseino, tada atėjo mintis, kad galima rekonstruoti areną. Prisijungė architektai ir ant popieriaus gimė labai gražus kūrinys. Čia jaučiuosi kaip užsienyje ir, tik pamatęs kokį pažįstamą pastatą, prisimenu, kad vis dar esu tame pačiame ir vis dar besikeičiančiame Kaune. Mero komanda daro viską, kas buvo žadėta, tad mūsų darbas dabar yra sukurti geriausią įmanomą emociją ir ją suteikti baseino lankytojams. Žinoma, svarbu nepamiršti sportininkų, gerinti infrastruktūrą ir suteikti jiems geriausias įmanomas sąlygas. Tikime, kad kauniečiai ir miesto svečiai čia gerai praleis laiką“, - sakė P. Žodį taręs „Žalgirio“ arenos baseino vadovas E. „Simboliška, kad prieš 98 metus, Nemunu žemyn vyko pirmosios plaukimo varžybos, nuo kurių skaičiuojasi Lietuvos plaukimo istorija. Tuo metu varžybų dalyviai tikrai negalvojo, kad čia stovės toks modernus baseinas. Darbai vyko dideliu tempu, o mes savo ruožtu tempo nelėtinsime ir lėksime tuo pačiu greičiu. „Labai malonu, kad Kaunas nuo šiol turi tokį baseiną, kuris neleis abejoti - būsime sportiškiausias miestas. Norėčiau palinkėti, kad baseinas būtų pilnas vaikų ir klientų, kad jame užaugtų Lietuvos nacionalinės rinktinės nariai. Baseinas atitiks visų svarbiausių čempionatų reikalavimus. Jame galėtų vykti Europos jaunimo čempionatai, galbūt net penkiakovės pasaulio čempionatas“, - svarstė Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas S. „Rugsėjo pirma atėjo prieš savaitę, tad ir sportuoti pradėjau neseniai. Buvo tikrai sunku, bet plaukimas be taisyklių man padėjo. Pranėriau 15 metrų ribą, išlaikiau visas ribas ir laimėjau. Rungtis vyko 50 metrų olimpiniame baseine su 10 takelių. Nemuno saloje įsikūrusiame komplekse veiklą taip pat pradėjo „Žalgirio“ plaukimo akademija, kuri įvairaus amžiaus grupėms siūlys du-tris kartus per savaitę vyksiančius plaukimo mokymus. Atidarymo proga „Žalgirio“ arenos baseinas kvies švęsti kartu, kadangi rugsėjo 8-11 dienomis visiems pilnos kainos vienkartiniams bilietams bus taikoma 25 proc. nuolaida. Į „Žalgirio“ arenos baseiną atvyksiantys savo automobiliais gali pasinaudoti ir „Žalgirio“ arenos stovėjimo aikštelėmis.
„Green Feel’s“ Lietuvos Plaukimo Čempionatas
„Green Feel’s“ Lietuvos plaukimo čempionatas yra vienas svarbiausių šalies plaukimo renginių. Tai yra lūžio taškas Lietuvos vandens sporto istorijoje. Čempionate varžosi geriausi Lietuvos sportininkai ir perspektyviausias jaunimas.
Taip pat skaitykite: Gamtos perlai Aukštaitijos parke
Čempionato Tikslai ir Svarba
Asociacijos „LTU Aquatics“ sporto direktorius Robertas Vilkelis teigė, kad „Green Feel’s“ Lietuvos plaukimo čempionatas taps lūžio tašku šalies vandens sporto istorijoje. Nacionaliniai čempionatai stipriai auga ir tobulėja, o sportininkams suteikiamos sąlygos vis labiau primena aukščiausio lygio varžybas.
Čempionato Transliacijos
„LTU Aquatics“ generalinis sekretorius Justas Kalinauskas pabrėžė, kad čempionatų transliacijos yra viena iš strateginių asociacijos krypčių. Transliacijos televizijoje užtikrina, kad vandens sportas Lietuvoje būtų labiau matomas ir taptų artimesnis kuo platesnei auditorijai. Plaukimo varžybos paverčiamos aukšto lygio renginiais, o tai didina susidomėjimą ir skatina „LTU Aquatics“ bendruomenės augimą. Čempionato varžybos vyko kelias dienas, o finalai buvo transliuojami per LRT PLIUS. Atrankos varžybas buvo galima stebėti LRT.lt platformoje.
„Akvilė“ Lietuvos Plaukimo Čempionatas
„Akvilė“ Lietuvos plaukimo čempionatas taip pat yra svarbus įvykis šalies plaukimo gyvenime. Šis čempionatas pritraukia ne tik profesionalius sportininkus, bet ir žvaigždes.
Žvaigždžių Plaukimas
„Akvilė“ Lietuvos plaukimo čempionatą pradėjo septynių ryškių asmenybių 50 m plaukimas savo norimu stiliumi. Drauge su populiariu dainininku Vaidu Baumila lenktyniavo aktoriai Jurgita Jurkutė ir Donatas Šimukauskas, buvusi olimpietė bėgikė Eglė Balčiūnaitė, šou verslo atstovas Jogaila Morkūnas ir kitos asmenybės.
Tikslai ir Užduotys
Šio čempionato tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į plaukimą ir parodyti, kad plaukti gali visi.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos plaukiantiems Siesarčio ežere
Transliacijos ir Matomumas
„LTU Aquatics“ komunikacijos ir rinkodaros vadovas Martynas Ryckis teigė, kad plaukimas vis plačiau žengia į televizijos ekranus. Tai ne tik aukšto meistriškumo sportas, bet ir svarbus socialinis reiškinys. Plaukimo matomumas gali tapti reikšmingu žingsniu mažinant skendimų skaičių Lietuvoje. Be to, šis sportas yra patrauklus ir potencialiems partneriams dėl savo dinamiškumo ir pozityvios, visuomenę ugdančios žinutės.
Lietuvos Plaukimo Rinktinė Tarptautinėse Varžybose
Lietuvos plaukimo rinktinė dalyvauja įvairiose tarptautinėse varžybose, įskaitant Europos čempionatus. Europos trumpo baseino (25 m) plaukimo čempionate, vykusiame Liubline, Lenkijoje, Lietuvai atstovavo 10 geriausių šalies sportininkų. Rinktinės treneris Paulius Povilionis teigė, kad šiam čempionatui didelio akcento nebuvo dedama, tačiau norėta pasižiūrėti, kaip atrodo sportininkai ir lyderiai, tokie kaip Danas Rapšys ir Andrius Šidlauskas, bei jaunimas - Smiltė Plytnykaitė ir Tajus Juška.
Rūta Meilutytė - Lietuvos Plaukimo Žvaigždė
Rūta Meilutytė yra viena ryškiausių Lietuvos plaukimo žvaigždžių. Ji yra maksimalistė ir deda akcentą 50 m distancijai. Lietuvos plaukimo rinktinės vyr. treneris Paulius Povilionis teigė, kad R. Meilutytė treniruojasi tiek, kiek reikia, kad būtų greičiausia pasaulyje plaukiant 50 m. 2012 R. Meilutytė tapo Londono olimpinių žaidynių čempione, yra daugkartinė pasaulio ir Europos plaukimo krūtine čempionė, rekordininkė.
Plaukimo Svarba ir Saugumas
Plaukimas yra ne tik sportas, bet ir svarbus įgūdis, užtikrinantis saugumą vandenyje. Lietuvoje, turinčioje daug vandens telkinių, skendimų rodikliai viršija ES vidurkį. Todėl būtina mokyti vaikus saugiai elgtis vandenyje ir prie vandens.
„100 Baseinų Piknikas“ Iniciatyva
„100 baseinų piknikas“ yra iniciatyva, skirta atkreipti dėmesį į saugumo vandenyje svarbą. Šio renginio metu šeimos gali dalyvauti praktinėse edukacijose apie pirmuosius ir pačius svarbiausius mokymo(si) plaukti žingsnius - nėrimą ir plūduriavimą. Sostinės vaikų ir jaunimo centro vadovė Vilma Smaliukienė įsitikinusi, jog skendimų skaičius pavyktų sumažinti, jei į procesą aktyviau įsitrauktų ne tik valstybės institucijos, bet ir šeimos.
Plaukimo Sporto Raida Lietuvoje: Istorinis Žvilgsnis
Plaukimo Pradžia ir Klubų Įkūrimas
LIETUVOJE plaukimas kaip sporto šaką 1922 pradėjo populiarinti Kauno jachtų klubo (KJK, Kauno jachtų klubai) nariai. Vandens sportas1919 m. Kaune įsteigtas Lietuvos jachtklubas pirmaisiais metais aktyvios sportinės veiklos nevykdė. Buvo rengiamos valčių lenktynės, plaukimo varžybos, vandens pramogos ir įvairios šventės. Aktyvesnė sportinė veikla prasidėjo nuo 1921 m.
Pirmieji Čempionatai ir Tarptautinis Debitas
1931 Raudondvaryje, Nevėžyje, kurio vandens tėkmė maža, surengtas I Lietuvos plaukimo čempionatas, jame dalyvavo kariuomenės sporto atstovai, Kauno jachtų klubas, Kauno Kovo, Vilties, Makabi SK, Jūrų skautų draugijos (JSD) plaukikai. Pirmieji Lietuvos plaukimo čempionai: laisvuoju stiliumi 500 m - J. Barkauskas, 1000 m - A. Jablonskis, 1500 m - A. Stankus, 3 × 100 m estafetės - kariuomenės komanda, 500 m krūtine - B. Kuzmickas, 500 m šonu - A. Jablonskis, 200 m nugara - J. Mišelskis; moterų visų trijų rungčių (200 m laisvuoju stiliumi ir šonu, 100 m nugara) čempionė - D. Leipuneraitė. 1931 08 02 Lietuvos plaukikai dalyvavo pirmosiose tarptautinėse varžybose (Pabaltijo pirmenybėse) Rygoje; Lietuvai atstovavo Klaipėdos Poseidono klubo sportininkai (pirmųjų vietų neiškovojo).
Plaukimo Infrastruktūros Kūrimasis
1934 m. Kaune, Nemuno pusiasalyje, buvo įrengtas pirmas atviras 50 m ilgio plaukimo baseinas. 1935 Klaipėdos plaukimo klubai įstojo į Kūno kultūros rūmų Vandens ir žiemos sporto sąjungą, pradėjo aktyviai dalyvauti Lietuvos sportiniame gyvenime. 1935 07 28 Klaipėdoje įvyko Kauno ir Klaipėdos plaukikų varžybos; pasiekti nauji Lietuvos rekordai: 500 m 1934 Kaune įrengta pirmoji plaukykla (33,3 × 8 m), 1935 Nemuno pusiasalyje įrengtas 50 m atviras plaukimo baseinas Jurgis Astrauskas - 8 min 57,4 s; 50 m krūtine - 1 min 00,4 s ir 50 m nugara - 1 min 00,6 s J. 1949 pavasarį prie Lietuvos kūno kultūros instituto stadiono atidarytas pirmasis Lietuvoje uždaras plaukimo baseinas (12,5 m ilgio), kuriame buvo intensyviai treniruojamasi.
Plaukimo Federacijos Įkūrimas ir Dalyvavimas Olimpiadoje
1958 Respublikinė plaukimo sekcija pavadinta Lietuvos plaukimo federacija (LPF). 1960 įkurta Lietuvos plaukimo federacija, ji 1992 priimta į Tarptautinę mėgėjų plaukimo federaciją. Pirmoji Lietuvos plaukikė, dalyvavusi olimpinėse žaidynėse kaip SSRS rinktinės narė, buvo Birutė Užkuraitytė (trenerė Marijona Korienė).
Nepriklausomybės Metai ir Nauji Iššūkiai
1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir 1992 Lietuvos plaukimo federaciją priėmus į Tarptautinę plaukimo mėgėjų federaciją ir Europos plaukimo lygą, šalies plaukikai pradėjo savarankiškai dalyvauti visose olimpinėse žaidynėse, pasaulio, Europos čempionatuose, universiadose.
Plaukimo Būdai ir Varžybų Taisyklės
plaukmas, vandens sporto šakų grupė. Sportinis plaukimas - lenktynės vandens paviršiumi siekiant kuo greičiau įveikti nuotolį baseine (nuo 50 iki 1500 m) arba atvirame vandens telkinyje. Plaukimo varžybos vyksta 25 m ir 50 m baseinuose. Plaukimo būdai: laisvasis stilius (kraulis), peteliškė, plaukimas krūtine, plaukimas nugara. Plaukìmas, spòrtinis plaukìmas, sporto šaka - lenktynės vandens paviršiumi siekiant kuo greičiau įveikti nuotolį (nuo 50 iki 1500 m) baseine arba atvirame vandens telkinyje. Plaukimo varžybos vyksta 25 ir 50 m baseinuose ir atviruose vandens telkiniuose. Plaukimo būdai: laisvasis stilius (angl. freestyle, arba kraulis, crowl), peteliškė (angl. butterfly), plaukimas krūtine (angl. breaststroke), plaukimas nugara (angl. backstroke).
Tarptautinė Plaukimo Federacija (FINA) ir Europos Plaukimo Lyga (LEN)
1908 įkurta Tarptautinė mėgėjų plaukimo federacija (pranc. Fédération Internationale de Natation Amateur, FINA). 1926 įkurta Europos plaukimo lyga (pranc. Ligue Européenne Natation, LEN). 2023 Tarptautinė mėgėjų plaukimo federacija vienijo 210 nacionalinių federacijų. Tarptautinė plaukimo mėgėjų federacija (pranc. Fédération Internationale de Natation Amateur, FINA; įkurta 1908) 2010 vienijo 202 šalių nacionalines federacijas, Europos plaukimo lyga (pranc.
Istoriniai Faktai apie Plaukimą
Pirmosios žinios apie žmogaus mokėjimą plaukti randamos apie 7000 pr. Kr. akmens amžiaus piešiniuose. Apie 2000 pr. Kr. plaukimas minimas rašytiniuose šaltiniuose. Senovės Graikijoje ir Romoje mokėjimas plaukti buvo svarbi fizinio lavinimo priemonė. 1538 Nikolausas Wynmannas (Vokietija) parašė knygą apie plaukimą Plaukikas, arba dialogas apie plaukimo meną (Der Schwimmer oder ein Zwiegespräch über die Schwimmkunst). Apie 1515 įvyko plaukimo varžybos Venecijoje. 18 a. antroje pusėje-19 a. pradžioje įkurtos pirmosios plaukimo mokyklos Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje, Prancūzijoje. Plaukimas kaip sporto šaka ypač išpopuliarėjo 19 a. pabaigoje. 1896 plaukimas įtrauktas į olimpinių žaidynių programą (moterys dalyvauja nuo 1912). Pirmosios žinios apie žmogaus mokėjimą plaukti randamos dar akmens amžiaus piešiniuose (apie 7000 metų prieš Kristų), pirmieji rašytiniai šaltiniai, kuriuose minimas plaukimas, datuoti apie 2000 metus prieš Kristų Senovės Graikijoje ir Romoje mokėjimas plaukti buvo laikomas svarbia fizinio lavinimo priemone. Pirmąją knygą apie plaukimą 1538 parašė N. Vynmanas (Wynmann, Vokietija) Plaukikas arba dialogas apie plaukimo meną (vok. Der Schwimmer oder ein Zwiegespräch über die Schwimmkunst). Pirmosios plaukimo varžybos pradėtos rengti 15-16 amžių sandūroje (apie 1515 vyko Venecijoje). 18 amžiaus 2 pusėje-19 amžiaus pradžioje įkurtos pirmosios plaukimo mokyklos Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje, Prancūzijoje. Plaukimas kaip sporto šaka ypač išpopuliarėjo 19 amžiaus pabaigoje. 1896 įtrauktas į olimpinių žaidynių programą (moterys dalyvauja nuo 1912), vyrai varžėsi (Viduržemio jūroje) 4 rungtyse - 100, 500, 1200 m laisvuoju stiliumi ir 100 m rungtyje jūreiviams. A. Hajošas (Hajós, Vengrija) laimėjo du aukso medalius (100 m laisvuoju stiliumi - 1 min 22,2 s, 1200 m - 18 min 22,2 s). Nuo 1926 rengiami Europos, nuo 1973 - pasaulio plaukimo čempionatai. Žymiausi pasaulio plaukikai: M. Biondis (Biondi), Dž. Evans (J. Evans), M. Felpsas (Phelps), D. Šolanderis (Scholander), M. Spicas (Spitz), Dž. Tompsonas (J. Thompson), Dž. Veismiuleris (J. Weismuller; visi Jungtinės Amerikos Valstijos), Š. Gold (Sh.