Net 50 proc. žmogaus savijautos lemia gyvensenos įpročiai, o fizinis aktyvumas yra esminė kokybiško gyvenimo prielaida. Tačiau ką daryti, jei tenka vartoti hormoninius vaistus? Ar treniruotės gali būti pavojingos, ar vis dėlto galima saugiai tęsti fizinį aktyvumą? Šiame straipsnyje aptarsime, kaip hormoniniai vaistai veikia organizmą, kokias rizikas jie gali kelti sportuojant ir kaip išlikti aktyviems nekenkiant savo sveikatai.
Gyvensenos įpročių įtaka sveikatai
„Žmogaus gyvensena lemia net 50 proc. jo sveikatos, tuo tarpu genetika ir aplinka - po 20 proc. ir tik 10 proc. lieka medicinai ir sveikatos apsaugai", - teigia Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinikos vadovas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos vadybos katedros docentas Vytenis Kalibatas. Esminei kokybiško gyvenimo prielaidai priskiriamas fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, teisinga mityba ir gebėjimas valdyti stresą.
Sveikata apibūdinama kaip dinamiškas, įvairialypis procesas, apimantis visas pagrindines žmogaus gyvenimo sferas - biologinę, psichologinę ir socialinę. Medicinos praktikoje pasitaiko atvejų, kai žmogus jaučiasi prastai, nors jo tyrimų rezultatai nerodo jokių nukrypimų, arba atvirkščiai - tyrimų rezultatai rodo, kad žmogus turi sveikatos problemų, nors jis jaučiasi gerai.
Norint, kad sveikas žmogus jaustųsi puikiai, reikia ne tik neturėti klinikinių diagnozių, bet ir savo pastangomis rūpintis keturiais esminiais gerą savijautą lemiančiais elementais: fiziniu aktyvumu, miegu, streso valdymu ir mityba.
Fizinis aktyvumas
Nebūtina bėgti maratonų, kad būtum fiziškai aktyvus. Kasdien tuo pačiu metu išeikite ilgesniam pasivaikščiojimui. Tris mėnesius pasivaikščiojimus kartojant kiekvieną dieną, atsiras įprotis, rutina. Vėliau pasivaikščiojimus bus paprasta pakeisti sau artima fizine veikla, nesvarbu kas tai bebūtų - bėgimas, šiaurietiškas ėjimas ar dviračio mynimas.
Taip pat skaitykite: Sporto papildų apžvalga
Net ir lengvo intensyvumo fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas ar važiavimas dviračiu, sumažina įvairių lėtinių neinfekcinių susirgimų riziką.
Miego svarba
Miego trūkumas - tiesus kelias į papildomus kilogramus. Klinikos vadovas atskleidžia, kad miegas užima lemiamą vaidmenį imuninės sistemos, medžiagų apykaitos, atminties, mokymosi ir kitų svarbių funkcijų veiklai. Net ir vienos valandos miego trūkumas per parą gali lemti svorio pasikeitimus - nuolat neišsimiegant kokybiškai, kas 20 dienų žmogaus kūno masė gali padidėti 1 kg ir daugiau. Ir tai dažniausiai ne šiaip kilogramai, o žalingas riebalinis sluoksnis.
Streso valdymas
Nors stresas dažniausiai įvardijamas kaip negatyvus reiškinys, jis gali būti naudingas greitiems ir teisingiems sprendimams. Tačiau esant ilgalaikiam stresui, organizmo ištekliai išsenka. Kai taip nutinka, žmogaus reakcija į menkiausią stresą tampa neadekvati ir atsiranda rizika įvairiems sveikatos sutrikimams.
Nuolatinį stresą patiriantys žmonės tampa mažiau atsparūs ne tik virusinėms ar infekcinėms ligoms - organizmas dėl imuninės sistemos susilpnėjimo tampa nepajėgus kovoti ir su piktybinėmis (vėžinėmis) ląstelėmis, o tai lemia onkologinių ligų atsiradimą. Stresas yra susijęs ir su širdies-kraujagyslių ligomis, cukrinio diabeto rizika, lytine funkcija.
Siekiant, kad patiriamas stresas nesukeltų nepageidaujamo poveikio sveikatai, reikalingas kokybiškas poilsis. Laisvalaikiu patartina kardinaliai pakeisti kasdieninę veiklą. Pavyzdžiui, jeigu darbo dienomis daugiau sėdite prie stalo, tai savaitgaliais stenkitės kuo daugiau judėti, būti gamtoje. Jeigu dirbate fizinį darbą, tuomet priešingai - ieškokite ramesnės veiklos, leiskite kūnui atsipalaiduoti ir atgauti jėgas.
Taip pat skaitykite: Rusiški vaistai sportui: rizika ir abejonės
Mitybos įpročiai
Subalansuota ir reguliari mityba lemia harmoningą organizmo augimą, fizinį ir protinį brendimą, gebėjimą mokytis, produktyviai dirbti. Netinkama mityba sutrikdo jauno organizmo augimą, kaulų vystymąsi, mažina atsparumą ligoms.
Vyresnio amžiaus žmonėms netinkama mityba lemia įvairių lėtinių neinfekcinių ligų vystymąsi. Šiuo metu karštligiškai vyrauja mitybos madų ir tendencijų vaikymasis, tačiau dažnai jos būna nepagrįstos mokslo rekomendacijomis. Sveikatai naudingos mitybos subalansavimas, kaip ir fizinio krūvio ar miego režimo nustatymas, yra individualus - tai, kas tinka daugumai, greičiausiai netinka niekam.
Yra tam tikrų rekomendacijų, kuriomis patariama vadovautis visiems - nevalgyti prieš miegą, didžiąją maisto raciono dalį suvartoti pirmoje dienos pusėje ir pan., tačiau siekiant maksimalaus teisingos mitybos poveikio be specialistų pagalbos eksperimentuoti rizikinga. Tinkamą mitybos režimą būtina derinti su reguliaraus fizinio aktyvumo programa, o šiems dalykams nustatyti reikalingas asmens sveikatos rodiklių įvertinimas, kūno masės ištyrimas.
Hormonų įtaka svoriui
Endokrininė sistema labai svarbi, ypač reguliuojant mūsų medžiagų apykaitą, nuotaiką, bendrą savijautą. Hormonai išskiriami į kraują ir veikia visą organizmą. Sutrikus jų reguliacijai, galime jaustis prasčiau ir sunkiau kontroliuoti svorį, tačiau, iš kitos pusės, neteisingai gyvendami galime sutrikdyti hormoninės sistemos darbą patys.
Leptinas
Sotumo hormonas, kuris slopina alkio jausmą smegenyse, sukelia sotumą. Jį produkuoja mūsų riebalinis audinys, todėl kuo daugiau žmogus turi riebalinio audinio, tuo daugiau turės ir leptino. Esant per dideliam hormono kiekiui smegenų receptoriai tampa jam nebe jautrūs ir valgant asmuo nebejaučia saiko, t.y. nestimuliuojamas sotumo centras smegenyse. Per mažas šio hormono kiekis (badaujantiems asmenims, esant nepilnavertei mitybai) sukelia depresiją, mieguistumą, apatiją. Leptino turi būti nei per daug, nei per mažai. Normalus riebalų kiekis moters organizme turėtų būti 14-31%, vyro organizme: 6-25%, priklausomai nuo fizinio pasirengimo lygio.
Taip pat skaitykite: Sportininkų sąnarių gydymas
Insulinas
Gaminamas kasoje, reguliuoja angliavandenių ir riebalų apykaitą organizme. Insulinas padeda gliukozei patekti į ląsteles, kur ji panaudojama metaboliniams procesams, mažina gliukozės kiekį kraujyje (jam sumažėjus, jaučiame alkį). Per didelis cukraus suvartojimas skatina dažną ir staigų insulino išsiskyrimą, o kuo daugiau insulino išsiskiria, tuo daugiau riebalų atsiranda. Insulinas veikia riebalų sintezę ją stimuliuodamas, taip skatinamas riebalų kaupimasis. Per staigius ir didelius insulino šuolius (vartojantiems daug saldaus, žemo glikeminio indekso maisto indekso produktus) rodo besikaupiantis riebalinis sluoksnis aplink pilvą, sausa dehidratuota oda, troškulys, energijos trūkumas nesuvalgius „kažko saldaus“. Insulino apykaita sveikiems žmonėms puikiai reguliuojama tinkama mityba.
Lytiniai hormonai
Androgenai ir estrogenai - svarbūs hormonai, lemiantys mūsų konstituciją ir išvaizdą. Juos produkuoja lytinės liaukos, moterims - kiaušidės, vyrams - sėklidės. Moterims estrogenų sumažėja sulig menopauze, didėja riebalinė kūno masė, mažėja raumeninė ir kaulinė. Riebalai ima kauptis aplink juosmenį ir viršutinėje kūno dalyje, sumažėja apsauginis estrogenų poveikis kraujagyslėms (estrogenai aktyvina riebalų, ypač fosfogliceridų, apykaitą lyties organuose, skatina mažo ir didelio tankio lipoproteinų biosintezę kepenyse, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje). Vyriškieji androgenai mažina gliukozės koncentraciją kraujyje, didina ištvermę, skatina raumeninės masės augimą, taip pat mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje ir reguliuoja kitų lipidų apykaitą. Sumažėjus androgenų, vyras gali nutukti. Aluje yra fitoestrogenų, kas sukelia pilvinio tipo nutukimą vyrams.
Somatotropinas
Liaudiškai - augimo hormonas. Jis gaminamas mūsų galvos smegenų liaukoje - hipofizėje. Jis greitina medžiagų apykaitą, skatina organizmo augimą riebalinio ir jungiamojo audinio sąskaita. Jei trūks šio hormono, bus sunku pasiekti rezultatų treniruoklių salėje auginantiems raumenis. O jo dažnai trūksta tiems, kurie neišsimiega, pervargsta, persivalgo ar kitaip neranda balanso gyvenime.
Kortizolis
Streso hormonas, kuris gaminamas antinksčiuose. Jo išsiskyrimą skatina stresas bei žema gliukozės koncentracija kraujyje (kai žmogus laikosi mažai angliavandenių turinčios dietos, badauja). Jei trūksta gliukozės, kortizolio išsiskiria daugiau, ir skylant raumeniniam ir riebaliniam audiniams, gaminama gliukozė. Taip pat kortizolio poveikyje skatinamas kaulinės masės mažėjimas. Kortizolis susijęs su anksčiau minėtu insulinu, skatina jo išsiskyrimą, o insulinas, veikdamas kaip anabolinis hormonas, neleidžia numesti svorio. Žmogus, kuris persistengia su stresoriais kūno formų pokyčių metu, atsiduria užburtame rate.
Tiroksinas
Gaminamas skydliaukėje. Viena iš tiroksino funkcijų: reguliuoti termogenezę (šilumos) ir medžiagų apykaitą organizme. Trūkstant jo, svoris auga, atsiranda pabrinkimai, išsausėja oda, atrodo „kiekvienas kąsnis nusėda ant kūno“. Esant tiroksino pertekliui, svoris (nepaisant padidėjusio apetito) krenta, tačiau yra ir raumeninis kūno audinys, kuo džiaugtis nereikėtų. Tiroksino sutrikimai dažniausiai koreguojami medikamentais, retai prireikia operacinio gydymo.
Adrenalinas ir kiti katecholaminai
„Bėk ir ginkis“ hormonas gaminasi mūsų antinksčiuose tik stipraus streso metu, pvz.: prieš egzaminą, prieš pasimatymą, viešą kalbėjimą, einat pas gydytoją ir t.t. Adrenalinas skatina metabolizmą, nes skatina gliukozės patekimą į kraują, riebalų skilimą. Adrenalino poveikis trumpalaikis. Kaip kompensacija po šio hormono išsiskyrimo organizmas nori atsigauti, todėl laikinai padidėja apetitas, nuovargis. Jei dažnai stimuliuojamas adrenalino išsiskyrimas, žmogus jaučiasi išsekęs, persivalgo.
Grelinas
Alkio hormonas, kurį išskiria skrandyje, plonosiose žarnose ir kt. organuose. Šio hormono išsiskiria tada, kai skrandis ir plonosios žarnos yra tuščios, o pavalgius hormono išsiskyrimas nuslopinamas. Grelinas duoda signalą mūsų alkio centrams smegenyse, kad jau metas užkąsti. Grelino išsiskyrimą skatina kortizolis (stresas), nesvarbu ar tuo metu fiziologiškai žmogui reikia valgyti, ar ne. Klaidingas alkio jausmas, skatina persivalgyti jaučiant stresą, po sunkios darbo dienos „palepinant“ save maistu. Jei ilgą laiką žmogus badauja, sumažėja šio hormono išsiskyrimas, todėl sergantys anoreksija ir dėl kt. priežasčių nevalgantys, nebejaučia alkio. Besilaikant trumpalaikės dietos, grelino kiekis didėja, alkio pojūtis didėja ir daugelis neišveria ir prisivalgo arba daro „cheat day“ kai prisikemša visko ir bet kiek. Vientintelis būdas subalansuoti grelino kiekį organizme yra valgyti dažnai ir po mažai.
Kaip vaistai veikia organizmą sporto metu?
Vaistai gali turėti įvairų poveikį organizmui - nuo energijos lygio pokyčių iki poveikio širdžiai, raumenims ar nervų sistemai. Pagrindiniai aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti:
- Energijos lygis - kai kurie vaistai gali sukelti mieguistumą ar nuovargį, todėl sportas gali tapti sunkesnis arba net pavojingas.
- Dehidratacija - kai kurie vaistai didina prakaitavimą arba veikia skysčių balansą, kas gali sukelti dehidrataciją sportuojant.
- Širdies veikla - tam tikri vaistai gali didinti arba mažinti kraujospūdį ir širdies ritmą, todėl intensyvus sportas gali būti rizikingas.
- Sąveika su fiziniu krūviu - kai kurie vaistai gali susilpninti raumenis, didinti traumų riziką arba daryti organizmą jautresnį krūviui.
Kokios ligos gydomos hormoniniais vaistais?
Steroidai imituoja hormonų, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą ir imuninės sistemos darbą. Jie skiriami sergant alergija, bronchų astma, reumatoidiniu artritu ir kitomis ligomis, kurios atsiranda dėl per stiprios ar nemotyvuotos imuninės reakcijos, todėl steroidų paskirtis slopinti imunitetą ir uždegimą.
Poveikis svoriui
Steroidai gali turėti poveikį kortizolio (streso hormono) kiekiui. Stresinėje situacijoje mūsų organizmas rengiasi “kariauti”, todėl kaupia energiją, kuri virtusi riebalais “renkasi” ant pilvo ir kaklo. Be to, vartojant steroidų į kraują patenka daugiau cukraus, kuris vėliau taip pat virsta riebalais. Paprastai pacientams, nuolatos vartojantiems steroidinių preparatų, svoris padidėja 7 proc. jų esamo svorio.
Kiti vaistai ir jų įtaka svoriui
- Priešalerginiai vaistai: Daugumoje vaistų nuo alergijos yra difenhidramino, medžiagos, kuri blokuoja smegenų receptorius, atsakingus už histamino gamybą. Kartu su histaminu difenhidraminas slopina kitų hormonų veiklą. Pavyzdžiui, tų, kurie reguliuoja apetitą ir neleidžia mums persivalgyti. Dar vienas šių vaistų šalutinis poveikis - vangumas ir jėgų neturėjimas. Ilgai vartojant 1-3 proc. turimo svorio.
- Vaistai hipertenzijai gydyti (beta-blokatoriai): Beta blokatoriai niveliuoja adrenalino poveikį nervų sistemai, dėl to retėja pulsas ir mažėja kraujo spaudimas. Suretėjus pulsui, lėtėja ir organizmo metabolizmas (medžiagų apykaita, cheminių reakcijų, vykstančių kiekvienoje ląstelėje, visuma). Organizmas sudegina mažiau kalorijų, o likusios virsta riebalais. Per tą laiką svoris gali padidėti nuo 5 iki 10 kilogramų.
- Antidepresantai: Labiausiai svorio augimui įtakos turi tricikliai antidepresantai. Jie slopina receptorių, kurie reaguoja į sotumo jausmą ir neleidžia mums persivalgyti, jautrumą. Vartodami triciklių antidepresantų metus arba dvejus galite sustorėti 5-10 kilogramų. Kiti šios rūšies vaistai gali pridėti 8-10 proc. jūsų turimo svorio.
Vaistų įtaka sportui
Ne visi vaistai trukdo sportuoti, tačiau kai kurie gali sukelti nepageidaujamą poveikį fizinio aktyvumo metu.
| Vaistų tipas | Poveikis sportui | Ar galima sportuoti? |
|---|---|---|
| Antibiotikai | Susilpnina organizmą, didina traumų riziką | Geriau vengti intensyvaus sporto |
| Kraujospūdį mažinantys vaistai | Gali sukelti galvos svaigimą, nuovargį | Tik lengvas fizinis aktyvumas |
| Skausmą malšinantys vaistai | Slopina skausmą, gali maskuoti traumas | Sportuoti galima, bet atsargiai |
| Antidepresantai ir raminamieji | Gali sukelti mieguistumą, sumažinti reakcijos laiką | Rekomenduojamos lengvesnės treniruotės |
| Diuretikai (skysčius varantys vaistai) | Didina dehidratacijos riziką | Būtina gerti daug skysčių |
| Astmos vaistai | Gali didinti širdies ritmą | Sportuoti galima, bet reikia stebėti pulsą |
| Hormoniniai vaistai (pvz., steroidai) | Gali susilpninti raumenis, didinti nuovargį | Rekomenduojamos vidutinio intensyvumo treniruotės |
Kada geriau vengti sporto vartojant vaistus?
Nors daugeliu atvejų lengvas sportas gali būti naudingas, tam tikros situacijos reikalauja ypatingo atsargumo:
- Jei jaučiatės labai pavargę arba silpni - kai kurie vaistai, ypač antibiotikai ar kraujospūdį mažinantys preparatai, gali sukelti didelį nuovargį.
- Jei vartojate vaistus, veikiančius širdies ritmą - staigus širdies ritmo padidėjimas gali būti pavojingas.
- Jei turite didesnę traumų riziką - vaistai, slopinantys skausmą, gali maskuoti traumas, todėl galite nepajusti, kad persistengiate.
- Jei gydytojas patarė vengti didelio fizinio krūvio - visada verta pasitarti su specialistu, ypač jei vartojate stiprius ar ilgalaikius vaistus.
Kaip saugiai sportuoti vartojant vaistus?
Jeigu nusprendėte tęsti treniruotes vartodami vaistus, svarbu laikytis tam tikrų taisyklių:
- Pasitarkite su gydytoju - jei nesate tikri, ar jūsų vartojami vaistai gali turėti įtakos fiziniam aktyvumui, geriausia kreiptis į specialistą.
- Užtikrinkite pakankamą hidrataciją - kai kurie vaistai gali sukelti skysčių netekimą, todėl būtina gerti daugiau vandens.
- Stebėkite širdies ritmą - jei vartojate vaistus, turinčius įtakos širdžiai, naudokite išmanųjį laikrodį ar pulsometrą.
- Pradėkite nuo mažesnio krūvio - pirmiausia pabandykite lengvas treniruotes, stebėkite, kaip jaučiatės, ir tik tada didinkite intensyvumą.
- Klausykite savo kūno - jei jaučiate silpnumą, galvos svaigimą ar pykinimą, nutraukite treniruotę ir pailsėkite.
- Rinkitės tinkamą mitybą - kai kurie vaistai gali paveikti maistinių medžiagų įsisavinimą, todėl užtikrinkite subalansuotą mitybą.
Sportas kaip hormonų terapijos alternatyva menopauzės metu
Prasidėjus menopauzei, moterų organizme sparčiai mažėja estrogenų kiekis, o tai atneša ir kitus nelauktus sveikatos pokyčius. Kopenhagos universitete (Danija), Sveikatos ir sporto fakultete, nustatyta, jog komandinis sportas, fiziniai žaidimai grupėje, estafetės padeda sulėtinti spartų estrogeno kiekio sumažėjimą, apsisaugoti ir išvengti rimtų širdies bei kraujagyslių ligų.
Šie rezultatai įrodo, jog komandinis sportas, kaip grindų riedulys, futbolas, krepšinis ar estafetės, turi ne ką prastesnį poveikį esant menopauzei nei pakaitinė hormonų terapija. Pirmiausia, moterys išvengs nemalonių pradinių šalutinių poveikių, susijusių su pakaitine hormonų terapija. Antra, komandinis sportas - tai ne tik gerinantis sveikatą fizinis krūvis, šaunus laiko praleidimo būdas ar hormoninės terapijos alternatyva, bet ir didis malonumas, gerinantis emocinę savijautą.
tags: #hormoniniai #vaistai #ir #sportas