Plaukimas yra ne tik puiki fizinė veikla, bet ir gyvybiškai svarbus įgūdis. Lietuvoje kasmet nuskęsta apie 300 žmonių, todėl plaukimo mokymas tampa itin aktualus. Šiame straipsnyje apžvelgsime plaukimo mokyklų svarbą, aptarsime plaukimo techniką, saugumo aspektus ir realias istorijas, susijusias su plaukimu.
Plaukimo technikos svarba: „Plaukimo ABC“ pamokos
„Plaukimo ABC“ laidoje trenerė Milda Šeibokaitė ir Lietuvos olimpietis Giedrius Titenis moko, kaip taisyklingai plaukti krūtine ir kaip išvengti elementarių klaidų. Specialistai pabrėžia, kad plaukimas krūtine imituoja varlės judesius, kurie žmogui nėra natūralūs. Todėl norint išmokti taisyklingai plaukti šiuo stiliumi, reikia įdėti pastangų.
Didžiausios klaidos plaukiant krūtine:
- Nuolatinis galvos laikymas virš vandens.
- Yrimasis praskėstais rankų pirštais.
- Į vidų pasuktos pėdos.
Ši laida skirta padėti pradedantiesiems plaukikams įvaldyti plaukimo krūtine pradžiamokslį.
Plaukimo mokyklų nauda ir svarba
Plaukimo mokyklos atlieka svarbų vaidmenį ugdant plaukimo įgūdžius ir užtikrinant saugumą vandenyje. Lietuvoje, kur skendimų rodiklis yra gerokai didesnis nei kitose Europos Sąjungos šalyse, tai ypač svarbu.
Taip pat skaitykite: "Nemunas": kelias į plaukimo aukštumas
Skendimų prevencija ir mokymo programos
„Global Report on Drawing 2012“ duomenimis, skendimų rodiklis Lietuvoje yra labai aukštas. Vaikų mokymas ne tik taisyklingai plaukti, bet ir pasiruošimas netikėtoms situacijoms vandenyje galėtų sumažinti skendimų skaičių. Tarptautinė Nyderlandų patirtis rodo, kad tokios programos yra efektyvios.
Iniciatyvos ir finansavimas
Lietuvos vaikų ir jaunimo centras (LVJC) siūlo supažindinti visuomenę su skendimų problema ir jos keliama grėsme, kad tėvai labiau rūpintųsi savo vaikų saugumu. Mokyklos galėtų organizuoti kūno kultūros pamokas baseinuose, o savivaldybės galėtų prisiimti atsakomybę už mokinių pavėžėjimą.
V. Jankauskas siūlo finansuoti programą „krepšelio principu“, kai pinigai į įstaigas atkeliauja paskui vaiką. Panašus modelis taikomas neformaliajame vaikų švietime nuo 2015 m. spalio. Mažiau galimybių turinčių šeimų vaikams ši programa galėtų būti nemokama.
LVJC veikla
LVJC nuo 2015 m. vykdo prevencines programas, siekdamas sumažinti skendimų skaičių. Nyderlandų patirtis rodo, kad jei tokie užsiėmimai būtų prieinami kiekvienam vaikui, skendimų skaičius sumažėtų kelis kartus.
Asmeninė patirtis: nuo sveikatos problemų iki povandeninių misijų
Europos triatlono prizininkė ir vyresnioji jūreivė I. pasidalino savo patirtimi, kaip plaukimas tapo ne tik sportu, bet ir gyvenimo būdu.
Taip pat skaitykite: "Delfino" apžvalga
Pradžia ir motyvacija
I. pradėjo lankyti plaukimą dėl sveikatos problemų - kosulio ir pakrypusio peties. Nors iš pradžių jos nepriėmė dėl per mažo amžiaus, vėliau ji pradėjo lankyti baseiną kartu su pusbroliais.
Penkiakovė ir sportinė karjera
2014 metais I. savanoriavo bėgime ir finišavo antra iš moterų. Po to ją susirado penkiakovės treneris ir pasiūlė treniruotis. I. pradėjo lankyti penkiakovę, kur jai labiausiai patiko jojimas, vanduo, fechtavimas ir šaudymas. 2017 metais ji išvyko į Pasaulio jaunimo čempionatą Barselonoje, o vėliau dalyvavo Europos triatlono čempionate Vokietijoje.
Tarnyba kariuomenėje
Treneris Henrikas Eismontas norėjo, kad jo sportininkai atstovautų Krašto apsaugos savanorių pajėgoms (KASP) CISM organizuojamame penkiakovės čempionate. 2015 metais I. davė priesaiką ginti Lietuvą.
Povandeninių veiksmų komanda
Per vieną budėjimą I. pamatė kvietimą iš Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų komandos dėl motyvacinės savaitės ir karių atrankos į komandą. Po kelių bandymų ji buvo pakviesta į pokalbį.
Atranka ir mokymai
Atranka ir naro kursas buvo labai sudėtingi, ypač fiziniai normatyvai. I. sunkiausia buvo daryti prisitraukimus, todėl ji treniravosi tris mėnesius. Naro kurse reikėjo plaukti Danės upe, kiekvieną savaitę vis kilometru daugiau, o paskutinę savaitę - 5 kilometrus su apranga ir plaukmenimis. Taip pat reikėjo laikyti „ABC“ testą baseine.
Taip pat skaitykite: Plaukimo mokyklos Vilniuje istorija
I. prisimena, kad jai buvo fiziškai sunku su kostiumu, dviem oro balionais ir svorių diržu. Kursas vyko spalį ir lapkritį, todėl buvo šalta ir lietinga. Dauguma naro aprangos detalių nebuvo pritaikyta moteriškiems išmatavimams. Kursą pradėjo septyni žmonės, o baigė keturi.
Iššūkiai ir palaikymas
Mama bijojo dėl I., tačiau tėtis ją palaikė. Šis gyvenimo pokytis labai atrinko draugus. Neriant į vandens telkinius instruktorius dažnai prigąsdindavo, tačiau tai padėjo greitai reaguoti į netikėtumus ir pasikeitusią situaciją po vandeniu.
I. prisimena baisiausią įvykį, kai pasimetė po Karinių jūrų pajėgų laivu. Aplinkui buvo vien geležis, kompasas rodė padrikai.
Motyvacija ir ateities planai
I. augo Palangoje, todėl vienas iš lūkesčių buvo grįžti prie jūros. Kurso metu ją motyvavo PVK komanda ir draugų patarimai. Šiuo metu I. yra atsakinga už komunikaciją, fotografavimą, tobulina nardymo įgūdžius ir dalyvauja įvairiuose kovinio rengimo užsiėmimuose. Ji planuoja likti pajūryje ir mokytis Povandeninių veiksmų komandoje.
Povandeninių veiksmų komanda (PVK)
Povandeninių veiksmų komanda (PVK) yra Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų padalinys.