Įvadas
Šiandieninėje visuomenėje, kurioje jaunimas vis daugiau laiko praleidžia prie ekranų ir mažiau juda, plaukimas tampa ypač svarbia fizinio aktyvumo forma. Siekiant ugdyti visapusiškas asmenybes, gebančias rūpintis savo sveikata ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, plaukimo mokymas įgauna ypatingą reikšmę. Šiame straipsnyje panagrinėsime plaukimo mokymo metodikas, skirtas tiek vaikams, tiek suaugusiems, atsižvelgiant į jų amžiaus ypatumus, baimes ir motyvaciją.
Plaukimo Svarba Šiuolaikinėje Visuomenėje
Pagrindinis jaunosios kartos ugdymo tikslas yra visapusiškos, demokratiškos, humaniškos, aukštos tautinės savimonės asmenybės ugdymas. Tik socialiai išsiskleidusi, kritiškai mąstanti, tautinę bei kultūrinę savimonę turinti ir demokratiškai gyventi pasirengusi asmenybė, gali būti geru demokratinės valstybės piliečiu ir tarnauti jai. Moksleiviai vis daugiau laiko praleidžia prie televizoriaus, kompiuterio ir kitų informacijos sistemų. Be to, žmonės kur kas dažniau naudojasi transporto priemonėmis, dėl to mažėja jaunimo bendras fizinis aktyvumas. Mokyklinio amžiaus vaikų fizinio pajėgumo kitimo tendencijos taip pat negatyvios. Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje, žmonėms tampa būdingas sėdimas, nejudrus gyvenimo būdas, todėl sparčiai daugėja žmonių turinčių antsvorį ir nutukimą, kas neigiamai veikia sveikatą.
Įgyvendinant Valstybinės švietimo strategijos 2013-2020 metų nuostatose numatytus tikslus, modernizuojant švietimo sistemą ir siekiant bendrų Europos Sąjungos tikslų, būtinas švietimo atsakas į postmodernios visuomenės technokratinius iššūkius, kurių kiekvienas švietimui kelia tam tikrus reikalavimus, siekiant kad šalies švietimo kokybė atitiktų pasaulinį lygį. Kintant vaikų ir paauglių gyvenimui ir ugdymui, keičiasi mokymosi mokykloje sąlygos, gyvenimas šeimoje, laisvalaikio leidimo būdas, o kartu transformuojasi vaikų fizinis aktyvumas, kinta jo raiškos tendencijos, kiekybinės ir kokybinės charakteristikos. Siekiant ugdyti atsakingas asmenybes, pajėgias įsilieti į pasaulio ir krašto kultūrą bei gebančias savarankiškai projektuoti ir pasirengti šiuolaikinėje terpėje, reikia ugdyti žmogų, gebantį atsirinkti vertingiausią informaciją apie prasmingą, aktyvų gyvenimo būdą ir žmogaus sveikatą, racionaliais būdais naudotis pasauliniais ištekliais bei naujausiomis technologijomis .
Plaukimas yra ne tik maloni sporto šaka, bet ir būtinas išgyvenimo įgūdis. Lietuvos gyventojai mėgsta leisti savo laisvalaikį prie upių, ežerų, Baltijos jūros. Nemokant plaukti net ir buvimas šalia vandens telkinių kelia pavojų gyvybei, apie kurį nesusimąstome. Pasaulio sveikatos organizacija laikosi pozicijos, kad mokytis plaukti reikia pradėti mokykliniame amžiuje. To siekiame ir Lietuvoje. Fizinis aktyvumas vaikystėje (ir ypač kūdikystėje) turi platų poveikio diapazoną ir tiesiogiai teigiamai veikia vaiko raidą. Investavimas į vaikų plaukimo mokymą ir saugumą yra būtinas.
Plaukimo Mokymo Metodikos Vaikams
Amžiaus Ypatumai ir Individualus Požiūris
Specialistai rekomenduoja pradėti mokytis plaukti vaikystėje, geriausia 5-7 metų amžiuje. Geriausias būdas vaikui išmokti saugiai plaukti yra reguliariai lankyti mokymo plaukti užsiėmimus šiltoje, jaukioje ir į vaiką orientuotoje aplinkoje. Plaukimo užsiėmimai profesionalioje mokymo plaukti akademijoje Banga įgalina vaikus jaustis užtikrintai vandenyje.
Taip pat skaitykite: Ateities Progimnazijos plaukimo tradicijos
Vaikystėje daug lengviau mokomės naujų dalykų, esame atviresni, imlesni, smalsesni ir gal net drąsesni. Ir nors vaikų mokymosi plaukti procesas ilgesnis, nes jiems reikia daugiau laiko įsisavinti informacijai, ją suprasti, o ir dėmesį bei koncentraciją jie išlaiko trumpiau, su vandeniu vaikai susidraugauja greičiau, geriau geba atkartoti judesius.
Pradinių klasių moksleivių plaukimo mokymas - sudėtingas daugiamatis procesas, reikalaujantis didelių trenerio pastangų, teisingos mokymo metodikos parinkimo ir taikymo, taip pat reikalaujantis išsamių tyrimų. Plaukimo mokymas - specialiai trenerio sukurta metodika ar (ir) programa, ją sudaro tokie elementai: kaip motyvacija, nusiteikimas, potencija, ugdytinio charakteris ir kt. Šie struktūriniai elementai atsiskleidžia pedagoginiame procese.
Žaidimų Integracija
Mokymo metodika ypatingai nesiskiria, tačiau mokant vaikus tenka integruoti daugiau žaidimų. Jiems reikia smagumo, linksmumo, tada ir mokosi jie noriau, rodo daugiau motyvacijos. Žaidimai svarbūs ir mokant suaugusius. Gal ne veltui sakoma, kol gebi žaisti, esi jaunas.
Vaikų plaukimo pamokose dažnai naudojami šie žaidimai:
- Žaidimai su kamuoliu vandenyje.
- Žaidimai vandenyje su varžybų elementais.
- Komandiniai žaidimai vandenyje.
- Estafetiniai žaidimai vandenyje.
- Lavinti kvėpavimo pratimus- surinkti nuo dugno įv.
Pagrindiniai Plaukimo Pratimai Vaikams
- Stovint ant dugno, pasilenkti į priekį (rankomis remtis į kelius, veidą ir pečių juostą nuleisti į vandenį), veidą pasukus į šoną įkvėpti (ausis ir skruostas lieka vandenyje), veidą pasukus į vandenį žemyn, ilgai iškvėpti.
- Pasilenkti į priekį, abi rankas ištiesti pirmyn, viena ranka atlikti grybšnį krauliu derinant su kvėpavimu. Iš pradžių pratimą atlikti stovint vietoje prie sienelės, po to einant dugnu.
- Tas pats, tik einant dugnu atlikti kraulio grybšnius viena ranka derinant su kvėpavimu.
- Tas pats, tik mokinį partneris laiko už kojų ir prilaikydamas jį lėtai juda į priekį.
- Plaukti su lenta rankose ir pakaitomis atlikti grybšnius jomis.
- Plaukti krauliu krūtine rankomis, tarp kojų laikant plaukimo lentą ar pripučiamą ratą.
Taip pat, taikomi tokie pratimai:
Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai
- Pakaitiniai rankų judesiai („Malūnėlis“).
- Pritūpinai.
- Kvėpavimo sulaikymas.
- „Plūdės“ imitavimas atsitūpus.
- Kūno padėties slenkant krūtine imitavimas.
- Kūno padėties slenkant nugara imitavimas.
- Šuoliukai
- Panardinimas į vandenį laikant jį ant rankų.
- Vaikščiojimas dugnu.
- Naudojant plaukimo mokymo reikmenis: plaukimo liemenės, lentos, plaukmenys bei kitas inventorius.
Plaukimo Etapai
Mokymo plaukti pradžiamokslis apima tokius etapus:
- Kojų technikos judesių įsisavinimas.
- Kvėpavimo technikos įsisavinimas.
- Rankų technikos judesių įsisavinimas.
- Rankų judesių ir kvėpavimo suderinimas.
- Rankų ir kojų judesių suderinimas su kvėpavimu.
- Plaukimas pilna judesių koordinacija.
- kvėpavimo t.į.
- kojų tech.į.
- kojų tech.įsisavinimas su kvėpavimo elementais.
- rankų technikos judesių įsisavinimas su kvėpavimo elementais
- plaukimas pilna judesių koordinacija.
Metodiniai Nurodymai ir Tipinės Klaidos
- Įkvėpti grybšnio pabaigoje, galva pasukti veidu į vandenį, kai ta pati ranka iškyla iš vandens.
- Iškvėpiama, kol kita ranka atliks grybšnį.
- Stebėti, kad kūnas plaukimo metu išliktų tiesus horizontalioje padėtyje.
- Reikalauti, kad mokiniai plauktų atsimerkę ir galėtų vizualiai kontroliuoti rankų judesius.
Tipiškos klaidos:
- Per dideli pečių juostos svyravimai aukštyn ir žemyn, kai grybšnio metu plaukikas labai pasvyra ant vieno šono.
- Ranka nuleidimo į vandenį metu stipriai sulenkta per alkūnės sąnarį ir nuleidžiama prie pat galvos arba visai tiesi.
- Grybšnio pagrindinėje dalyje ranka smarkiai sulenkta per alkūnę arba visai tiesi.
- Pagrindinėje grybšnio dalyje ranka juda toli nuo ašies linijos.
- Trumpas grybšnis (nepaliečiant nykščiu šlaunies).
- Alkūnė nuleista grybšnio metu ir nešant ranką oru.
- Įkvėpimo metu galva pakelta aukštyn.
Principai
Plaukimo mokymo procese svarbu vadovautis šiais principais:
- Sąmoningumo ir aktyvumo principu.
- Sistemingumo ir nuoseklumo principu.
- Vaizdumo principu.
- Prieinamumo ir individualumo principu.
Naudojami metodai:
- Monologo metodas (aiškinimas, pasakojimas).
- Dialogo metodas (poklabis aiškinantis abiems pusėms).
- Vaizdinės priemonės (demonstaravimas).
- Praktiniai metodai (naudojate paruošiamuosius pratimus).
- Vaikų suskirstymas į specialias grupes.
Mitai ir Tikrovė
1 mitas: išmokyti plaukti galima ir ežere. Mokymasis plaukti ežere yra nesaugus dėl nežinomo dugno reljefo ir ribotos saugios erdvės.2 mitas: tam, kad mokėti plaukti, galvos į vandenį nardinti nereikia. Plaukimas kai galva laikoma virš vandens yra netaisyklingas. Plaukimas tokiu būdu greitai nuvargina kūną, nes reikalauja nuolatinio judėjimo ilgą laiką. Plaukikai gali greitai pavargti. Kai lankomi plaukimo užsiėmimai su profesionaliais treneriais yra kuriama plaukimo technika, kuri leidžia efektyviai plaukti ilgesnius atstumus.3 mitas: vaikų priverstinės adaptacijos metodai yra geriausi. Tai vienas pavojingiausių metodų, kuriuos tėvai gali taikyti savo vaikui. Vadovaujamas mokymasis yra geresnis nei priverstinės adaptacijos metodas. Metodai, kurie priverčia vaikus patekti į nepatogią ir pavojingą situaciją, gali sukelti traumą, dėl kurios bus baiminamasi plaukti visą gyvenimą. Į plaukimo pamokas reikia žiūrėti švelniai ir pritaikyti kiekvienam vaikui.4 mitas: mano vaikas per mažas. Nuo trijų mėnesių kūdikiai gali pradėti mokytis įgūdžių, reikalingų pasitikėjimui vandeniu, pavyzdžiui, kvėpavimo ir plūduriavimo.5 mitas: mano vaikui nereikia daug pamokų. Mokslo metus vykstančios plaukimo pamokos yra raktas į vaiko gebėjimų tobulinimą. Daryti prielaidą, kad vaikai prisimins viską, ko išmoko per porą mėnesių mokymo plaukti pamokų lankymo, gali būti rizikinga. Plaukdami visi vaikai turi būti prižiūrimi, nepaisant jų plaukimo įgūdžių lygio. Jei vaikas lanko plaukimo pamokas po to, kai jis jau turi pagrindinius gebėjimus, tai užtikrina, kad saugumas išliks svarbiausias dalykas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos baseinų gidas
Plaukimo Mokymo Metodikos Suaugusiems
Amžiaus Ypatumai ir Baimės
Suaugusieji mokytis ateina jau turėdami tikslą, tad jų nebūtina linksminti žaidimais. Nors, turiu pastebėti, kad net ir jiems patinka įvairios žaismingesnės užduotys, pavyzdžiui, žiedų rinkimas nuo baseino dugno. Būna pasijuokia iš tokios žaidybinės užduoties, bet vėliau prisipažįsta, kad labai patiko.
Pirmą kartą įlipus į baseiną ne vieną sukausto baimė. Vaikai tą baimę nugali greičiau, o su suaugusiais kartais tenka ilgiau padirbėti. Pirmosios pamokos baseine yra mokymasis kvėpuoti, iškvėpti po vandeniu, o nardinti galvą po vandeniu ne vienas bijo. Būna žmonių, kurie ateina ir sako, kad nori išmokti plaukti, bet jam pakaks tik šiek tiek, tik laikant galvą virš vandens paplaukioti. Tada tenka aiškinti, kad toks plaukimas nėra taisyklingas, laikydami galvą virš vandens ilgai nepaplauksite, kūnas tokioje pozicijoje pasidaro labai sunkus, nugara - išsirietusi, o kaklas - nuolatinėje įtampoje. Jokios naudos ir malonumo iš tokio plaukimo, ypač jei tikslas yra plaukioti ilgesnes distancijas. Suprasdama baimes stengiuosi viską detaliai papasakoti, kodėl plaukiant reikia daryti būtent taip, o ne kitaip. Dažnai žmonės po vandeniu ne išpučia orą pro nosį, o įkvepia - tokia situacija nemaloni, tad pradžioje mokomės išpūsti pro burną, vėliau per nosį. Viską darome lėtai, neskubėdami.
Sunkiausia būna žmonėms, kurie yra skendę arba patyrę kitų nemalonių situacijų vandenyje. Tokiems žmonėms prisijaukinti vandenį užtrunka, jiems reikia psichologinio palaikymo, atsargaus paraginimo, padrąsinimo, kantrybės.
Mokymosi Etapai
Plaukime viskas prasideda nuo kvėpavimo. Mokėjimas ritmingai įkvėpti virš vandens, iškvėpti po vandeniu yra plaukimo pamatas ir svarbiausia pamoka. Vėliau mokomės plūduriuoti, atsipalaiduoti ir atsiduoti vandeniui, suprasti, kad jei plaučiuose yra oro - jis tave laikys virš vandens. Tada jau laukia mechanika - rankų ir kojų darbas, rankų judesių ir kvėpavimo, kojų judesių ir kvėpavimo sinchronizavimas ir sunkiausias darbas suderinti kvėpavimą su rankų ir kojų darbu - sujungti visus elementus į vieną sklandžią techniką. Na, o dar vėliau mokomės šuolių, apsisukimo prie sienelės.
Motyvacija ir Lūkesčiai
Suaugusieji neretai prieš pradėdami mokytis plaukti tikisi, kad tai įvyks labai greitai. Tačiau pradeda lankyti užsiėmimus ir supranta, kad paprasta nebus, teks dirbti, įdėti pastangų ir darbo. Ne visiems pakanka užsispyrimo. O būna tokių atvejų, kai po pirmos pamokos sako, kad tikrai neišmoks palaukti, bet kantrybė duoda vaisių - praeina kažkiek laiko ir jie plaukia. Išmoksite plaukti ar ne priklauso ne nuo trenerio, o tik nuo jūsų pačių.
Mokytis motyvuoja pats plaukimas kaip sportas. Po kelių mėnesių praktiškai visi besimokantys pastebi pokyčius: kūnas sutvirtėja, ištvermės padaugėja, figūra padailėja, svoris pamažėja, geros nuotaikos netrūksta.
Plaukimas Vyresniame Amžiuje
Ne vienas baseine prieina, pasidomi, kokios čia pamokos vyksta, tačiau sako esantys per seni mokytis plaukti. Visada sakau, kad nereikėtų savęs nuvertinti, nes plaukimas yra labai geras būdas palaikyti tvirtą ir ištvermingą kūną visoms amžiaus grupėms, net ir senjorams. Pradžia vyresniame amžiuje tikrai gali būti sunkesnė, daug kas priklausys nuo prieš tai turėto fizinio aktyvumo, bet labai greitai klientai pastebi, kad atsiranda ir jėgų, ir geresnė savijauta, ir net nuotaika. Juk ne visi gali sportuoti salėje, o plaukiant nėra didelės apkrovos sąnariams, stuburui, net ir traumą patirti plaukiant neįmanoma.
Tyrimų Apžvalga
Temos ištirtumas - plaukimas, kaip viena iš sporto rūšių, vaikų fizinio aktyvumo formų, sveikatą stiprinančių ir grūdinančių priemonių, taip pat kaip laisvalaikio leidimo forma plačiai netyrinėtas, tačiau Lietuvoje plaukimo metodikos pagrindus analizavo Skyrienė V., Tarūtienė S.(2004). Plaukimą kaip varžybų formą ir fizinio ugdymo bei sveikatinimo priemonę analizavo Zuozienė J. (2007). STUDENČIŲ PLAUKIMO MOKYME analizę atliko N. Lagūnavičienė, K. Skučas, I. Tilindienė (2011). Užsienio šalyse plaukimo technikas analizavo Hinnes, E.Laughlan, T. , Parazynsky, S., Mills, G. ir kt. Nors plaukimas yra įtrauktas į bendrojo lavinimo mokyklų kūno kultūros dalyko programas, tačiau tikrovėje plaukimo pamokos vyksta nesistemingai arba visai nevykdomos. Todėl daugelis šalies gyventojų turi silpnus plaukimo įgūdžius arba plaukti išvis nemoka.