Plaukimas - viena seniausių ir populiariausių sporto šakų pasaulyje, apimanti įvairias vandens sporto disciplinas. Sportinis plaukimas, kaip lenktynės vandens paviršiumi, siekiant kuo greičiau įveikti nuotolį baseine arba atvirame vandens telkinyje, turi gilias istorines šaknis. Nuo pirmųjų varžybų iki šių dienų, plaukimas išsivystė į sudėtingą ir konkurencingą sportą, pritraukiantį milijonus gerbėjų visame pasaulyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime pasaulio plaukimo čempionatų istoriją, pradedant nuo jų ištakų ir plėtros iki šių dienų.
Plaukimo ištakos ir raida
Pirmosios žinios apie žmogaus mokėjimą plaukti siekia net 7000 m. pr. Kr., randamos akmens amžiaus piešiniuose. Apie 2000 m. pr. Kr. plaukimas jau minimas rašytiniuose šaltiniuose. Senovės Graikijoje ir Romoje mokėjimas plaukti buvo laikomas svarbia fizinio lavinimo dalimi. 1538 m. Nikolausas Wynmannas (Vokietija) parašė knygą apie plaukimą „Plaukikas, arba dialogas apie plaukimo meną“. Apie 1515 m. Venecijoje vyko plaukimo varžybos. XVIII a. antroje pusėje - XIX a. pradžioje Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje ir Prancūzijoje buvo įkurtos pirmosios plaukimo mokyklos. Plaukimas, kaip sporto šaka, ypač išpopuliarėjo XIX a. pabaigoje. 1896 m. plaukimas buvo įtrauktas į olimpinių žaidynių programą (moterys dalyvauja nuo 1912 m.). 1908 m. įkurta Tarptautinė mėgėjų plaukimo federacija (FINA).
Pasaulio plaukimo čempionatų atsiradimas
Nuo 1926 m. rengiami Europos, o nuo 1973 m. - pasaulio plaukimo čempionatai. Šie čempionatai tapo svarbiausiais plaukimo sporto įvykiais, pritraukiančiais geriausius Europos ir pasaulio plaukikus. Pasaulio čempionatas - jau septynioliktasis. Startas svarbiausiam planetos plaukikų forumui buvo duotas 1973-aisiais tuometinės Jugoslavijos sostinėje Belgrade. Nuo 2001-ųjų varžybos rengiamos kas dvejus metus. Per šešiolika ligšiolinių pirmenybių, aiškiai dominuodavo Jungtinių Valstijų plaukikai. Amerikiečiai galutinėje medalių įskaitoje kitų šalių atletus į priekį praleido vos keturis kartus (1986 m. Rytų Vokietiją, 1994 ir 2015 m. - Kiniją, o 2001 m.
Plaukimo būdai ir varžybų formatai
Plaukimo varžybos vyksta 25 m ir 50 m baseinuose bei atviruose vandens telkiniuose. Yra keturi pagrindiniai plaukimo būdai: laisvasis stilius (kraulis), peteliškė, plaukimas krūtine ir plaukimas nugara. Varžybos vyksta įvairiose distancijose, nuo 50 m iki 1500 m, tiek baseinuose, tiek atviruose vandens telkiniuose. Pasaulio čempionate, skirtingai nuo olimpinių žaidynių, vyksta ir kelios neolimpinės rungtys. Tai 50 m nuotoliai plaukime nugara, krūtine ir peteliške, kurių olimpinėje programoje nėra.
Lietuvos dalyvavimas pasaulio plaukimo čempionatuose
Lietuvos sportininkai didžiojoje scenoje pasirodė trečiajame pasaulio čempionate, kuris 1978-aisiais vyko tuometinės Vakarų Vokietijos sostinėje Berlyne. Arvydo Gražiūno auklėtinė būtent šiame pasaulio čempionate pirmą kartą garsiai apie save pranešė plaukimo pasauliui. Kaip bebūtų, Lina į pasaulio plaukimo istoriją visiems laikams įėjo kaip moteris, kuri 200 metrų krūtine distanciją įveikė greičiausiai nei per 2 min. 1982-aisiais pajėgiausi planetos plaukikai rinkosi Ekvadoro vakaruose esančiame Gvajakilyje. Po to Lietuvos plaukimo gerbėjams teko laukti ilgiau nei dešimtmetį. Aiškus rinktinės lyderis buvo Raimondas Mažuolis. Į po ketverių metų Perte vykusias varžybas Lietuva išsiuntė vos du sportininkus Darių Grigalionį ir Arūną Savicką. 2001-aisiais metais Fukuokoje (Japonija) Lietuva jau turėjo dvigubai gausesnę delegaciją. Daugiausiai tokio rango varžybų patirties turėjusiam D.Grigalioniui sekėsi geriausiai. Dar geriau panevėžiečiui sekėsi po dviejų metų Barselonoje. Kartu su juo Katalonijos sostinėje varžėsi R.Gimbutis, Paulius Viktoravičius, S.Binevičius, Rimvydas Šalčius, Pavelas Suškovas, du nacionalinius rekordus (200 ir 400 kompl. Barselonoje P.Andrijauskas varžėsi trijose rungtyse ir didžiulių aukštumų nepasiekė; 200 m peteliške buvo 38-as, 200 m kompleksiniu st. - 39, 400 m kompleksiniu st. Tas pats vyrų kolektyvas, tik be D.Grigalionio ir R.Šalčiaus, vyko į 2005-ųjų pirmenybes Monrealyje. Tuomet tarp mūsiškių blykstelėjo 200 m kompleksinio plaukimo rungtyje šeštąją vietą užėmęs Vytautas Janušaitis. Kanadoje vykęs čempionatas žymi ir vieną ypač įspūdingą Lietuvos plaukimo pasiekimą. Prieš dešimt metų Melburne pirmame savo pasaulio čempionate startavo ir dabartinis rinktinės lyderis Giedrius Titenis. Melburne vieninteliame savo pasaulio čempionate plaukė ir dabartinis Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis. Anykštėnas vienintelis iš mūsiškių sugebėjo įveikti atranką ir 200 metrų krūtine varžybose iškovojo bronzą. 2013-ieji ir Barselona žymi Lietuvos plaukimo apogėjų. 50 metrų finalas taip pat pasibaigė sensacingai. Nors visas pasaulis buvo nukreipęs akis į R.Meilutytę ir J.Jefimovą, netikėtai nustebino švedė Jennie Johansson, o sidabras atiteko nuolat besišypsančiai jamaikietei Aliai Atkinson. Budapešte prasidedančios pirmenybės 27-erių Giedriui bus rekordinės -šeštosios. Iki šiol penkiuose planetos čempionatuose yra dalyvavęs tik V.Janušaitis.
Taip pat skaitykite: Ateities Progimnazijos plaukimo tradicijos
Per Lietuvos plaukimo istoriją pasaulio čempionais trumpame baseine yra tapę trys sportininkai: Rūta Meilutytė (2012, 2014 ir 2022 m.), Danas Rapšys (2018 m.) ir Simonas Bilis (2016 m.).
20-asis pasaulio vandens sporto šakų čempionatas Fukuokoje
Liepos 14 dieną Japonijos mieste Fukuokoje startavo 20-asis pasaulio vandens sporto šakų čempionatas, kuriame kaip įprasta didžiausią dėmesį Lietuva skiria plaukimui. Fukuoka yra šeštas pagal dydį Japonijos miestas, įsikūręs pietinėje šalies dalyje esančioje Kiūšiū saloje. Tai didžiausias salos miestas ir Fukuokos prefektūros sostinė, turinti kiek daugiau nei 1,6 mln. gyventojų. Fukuokos metropolitene iš viso gyvena per 5,5 mln. Nuo kitų Japonijos miestų Fukuoka dar skiriasi ir tuo, kad yra greičiausiai augantis šalies miestas. Šiame mieste yra vienas didžiausių gimstamumų šalyje (9,6 kūdikio tūkstančiui gyventojų), be to, tai ir vienas jauniausių šalies miestų, kurio 20 proc. gyventojų yra tarp 15 ir 29 metų amžiaus. Plaukimo varžybos Fukuokoje vyks „Marine Messe Fukuoka“ arenoje, pastatytoje dar 1995 metais vykusiai vasaros universiadai. Sporto varžybas arenoje gali stebėti 15 tūkst. 1999 m. čia vyko Azijos krepšinio čempionato kovos, 2001 m. pirmą kartą čia vyko ir pasaulio plaukimo čempionatas, 2006 m. Čempionatas vyksta nuo liepos 14 dienos ir iki liepos 22-osios jame baigiasi šuolių nuo tramplino, dailiojo plaukimo ir atviro vandens plaukimo varžybos. Čempionato talismanai - du delfinai vardu Sealight ir Shirney. Mėlynasis delfinas Sealight, pasak organizatorių, „yra pasišventęs plaukti greičiau nei visi. Geltonoji Shirney „yra šiek tiek nerangi, tačiau nebijo sunkiai dirbti, kad įveiktų iššūkius.
Lietuvos plaukikų sudėtis ir startai Fukuokoje
Budapešte mūsiškių turėjo būti dvylika, tačiau varžybas praleis prieš pat kelionę susirgęs Europos jaunimo čempionas Tajus Juška. Jis planavo varžytis 50 m laisvu stiliumi, 50 m peteliške rungtyse ir komandinėse estafetėse. Čempionate startuos olimpiečiai Rūta Meilutytė (50 ir 100 m krūtine), Danas Rapšys (200 ir 400 m laisvu st. bei estafetėje), Kotryna Teterevkova (50, 100 ir 200 m krūtine), Andrius Šidlauskas (50, 100 ir 200 m krūtine), Tomas Navikonis (100 m laisvu st. ir estafetėje) ir Tomas Lukminas (estafetėje). Be jų varžybose pasirodys ir kiti perspektyvūs Lietuvos plaukikai: Europos čempionas Kristupas Trepočka (estafetėsje), Europos jaunimo čempionai Mantas Kaušpėdas (50 ir 100 m nugara) ir Smiltė Plytnykaitė (50, 100 ir 200 m laisvu st., 50 m peteliške), taip pat Justine Murdock (50, 100 ir 200 m nugara) ir Evaldas Babakinas (200 m nugara).
Jeigu Lietuvos plaukikai įveiks atranką, tvarkaraštyje atsiras tikslūs lietuvių startų laikai pusfinaliuose ir finale (jeigu pateks). Startų preliminari pradžia nurodyta Lietuvos laiku:
Gruodžio 10 d. (antradienis)
Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai
- Moterų 100 m nugara atranka: 10:42 - 4 iš 7 plaukimų - Justine Elizabeth Murdock
- Vyrų 100 m nugara atranka: 11:00 - 3 iš 6 plaukimų - Mantas Kaušpėdas
- Moterų 50 m peteliške atranka: 11:16 - 3 iš 6 plaukimų - Smiltė Plytnikaitė
Gruodžio 11 d. (trečiadienis)
- Moterų 100 m laisvu stiliumi atranka: 10:12 - 5 iš 8 plaukimų - Smiltė Plytnikaitė
- Vyrų 100 m laisvu stiliumi atranka: 10:41 - 8 iš 11 plaukimų - Tomas Navikonis
- Moterų 100 m krūtine atranka: 11:04 - 5 iš 7 plaukimų - Kotryna Teterevkova, 11:06 - 6 iš 7 plaukimų - Rūta Meilutytė
- Vyrų 100 m krūtine atranka: 11:26 - 6 iš 8 plaukimų - Andrius Šidlauskas
Gruodžio 12 d. (ketvirtadienis)
- Moterų 50 m nugara atranka: 10:07 - 3 iš 6 plaukimų - Justine Elizabeth Murdock
- Vyrų 50 m nugara atranka: 10:26 - 5 iš 6 plaukimų - Mantas Kaušpėdas
- Vyrų 400 m laisvu stiliumi atranka: 11:57 - 6 iš 6 plaukimų - Danas Rapšys
Gruodžio 13 d. (penktadienis)
- Moterų 200 m krūtine atranka: 10:24 - 3 iš 5 plaukimų - Kotryna Teterevkova
- Vyrų 200 m krūtine atranka: 10:49 - 4 iš 5 plaukimų - Andrius Šidlauskas
- Vyrų estafetės 4 x 200m laisvu stiliumi atranka: 11:42 - 2 iš 2 plaukimų - LIETUVOS KOMANDA
Gruodžio 14 d. (šeštadienis)
- Moterų 50 m laisvu stiliumi atranka: 11:05 - 7 iš 10 plaukimų - Smiltė Plytnikaitė
- Moterų 50 m krūtine atranka: 11:47 - 4 iš 7 plaukimų - Kotryna Teterevkova, 11:53 - 7 iš 7 plaukimų - Rūta Meilutytė
- Vyrų 50 m krūtine atranka: 12:10 - 8 iš 8 plaukimų - Andrius Šidlauskas
Gruodžio 15 d. (sekmadienis)
Taip pat skaitykite: Lietuvos baseinų gidas
- Moterų 200 m laisvu stiliumi atranka: 10:06 - 2 iš 5 plaukimų - Smiltė Plytnikaitė
- Vyrų 200 m laisvu stiliumi atranka: 10:38 - 6 iš 7 plaukimų - Danas Rapšys
- Moterų 200 m nugara atranka: 10:59 - 4 iš 5 plaukimų - Justine Elizabeth Murdock
- Vyrų 200 m nugara atranka: 11:12 - 2 iš 4 plaukimų - Evaldas Babakinas
Plaukimas Lietuvoje: istorija ir pasiekimai
Lietuvoje plaukimas pradėtas kultivuoti 1922 m. Lietuvos jachtų klubo narių Kaune. 1924 m. klubo iniciatyva Kaune, Nemune, per vandens sporto šventę įvyko pirmosios plaukimo varžybos. 1925-1930 m. Nemune vyko Kauno pirmenybės, tačiau tekančiame vandenyje nebuvo galima registruoti rekordų. 1931 m. Raudondvaryje, Nevėžyje, surengtas Lietuvos čempionatas, o Lietuvos plaukikai pirmą kartą dalyvavo tarptautinėse varžybose Rygoje. 1935 m. Kaune įrengta atvira 50 m plaukykla, o Klaipėdos plaukimo klubai įstojo į Kūno kultūros rūmų Vandens ir žiemos sporto komitetą. 1949 m. Kaune pastatytas pirmasis Lietuvoje uždaras plaukimo baseinas (12,5 × 5 metrų). 1960 m. įkurta Lietuvos plaukimo federacija, kuri 1992 m.
Lietuva gali pasigirti talentingais plaukikais, kurie pasiekė aukštų rezultatų tarptautinėse varžybose. Vienas pirmųjų daugkartinių Lietuvos plaukimo rekordininkų buvo S. Krasauskas. 1972 m. Birutė Užkuraitytė tapo SSRS čempione (400 m kompleksinis plaukimas), o 1975 m. - ir 200 m kompleksinio plaukimo SSRS čempione, dalyvavo olimpinėse žaidynėse. 1976 m. A. Juozaitis tapo 100 m plaukimo krūtine SSRS čempionu ir 1976 m. olimpinių žaidynių bronzos medalininku. 1978-1979 m. L. Kačiušytė 3 kartus gerino 200 m plaukimo krūtine pasaulio rekordą, 1978 m. tapo pasaulio, 1979 m. SSRS, 1980 m. olimpinių žaidynių, 1981 m. universiados čempione. 1979-1980 m. R. Žulpa 3 kartus gerino 200 m plaukimo krūtine SSRS rekordą, 1979-1981 m., 1983 m. tapo SSRS, 1980 m. olimpinių žaidynių, 1983 m. universiados čempionu. R. Mažuolis laisvuoju stiliumi 5 kartus (1987-1988 m.) tapo SSRS ir Europos jaunių, 4 kartus (1989 m.) Europos jaunimo, 1989 m. SSRS čempionu, 1989 m. ir 1993 m. Europos, 1994 m. pasaulio čempionato trečios vietos, 4 × 100 m estafetės 1988 m. olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtoju. Darius Grigalionis, plaukdamas nugara 25 m baseine, laimėjo 1998 m. Europos čempionato sidabro, 2000 m. ir 2002 m. - bronzos, 50 m baseine - 2004 m. Europos čempionato sidabro medalius. Saulius Binevičius, plaukdamas 200 m laisvuoju stiliumi 25 m baseine, - 2003 m. Europos čempionato bronzos medalį. Vytautas Janušaitis kompleksiniu būdu 50 m baseine 2008 m. laimėjo Europos čempionato bronzos, 25 m baseine 2005 m., 2006 m. (2 kartus) ir 2008 m., 2009 m., 2010 m. sidabro, 2004 m., 2005 m. bronzos medalius. 2012 m. R. Meilutytė tapo Londono olimpinių žaidynių čempione, yra daugkartinė pasaulio ir Europos plaukimo krūtine čempionė, rekordininkė. 2017 m. ir 2019 m. D. Rapšys tapo Europos, 2018 m. - pasaulio plaukimo čempionu.