Minint Lietuvos plaukimo šimtmetį, jubiliejinio 50-ojo čempionato dalyvius priims Vilniaus Lazdynų baseinas. Lietuva ruošiasi tapti reikšmingo sporto įvykio epicentru, o šio sporto šakos istorija ir pasiekimai įkvepia naujus talentus. Šiame straipsnyje panagrinėsime plaukimo sporto raidą Lietuvoje, prisiminsime įspūdingas pergales ir iškiliausius sportininkus, įskaitant legendinį Robertą Žulpą, kurio triumfas Maskvos olimpinėse žaidynėse tapo istorine akimirka.
Plaukimas Lietuvoje: nuo ištakų iki šių dienų
Plaukimas, kaip sporto šaka, apima lenktynes vandens paviršiumi, siekiant kuo greičiau įveikti nuotolį baseine arba atvirame vandens telkinyje. Varžybos vyksta 25 ir 50 m baseinuose, naudojant skirtingus plaukimo būdus: laisvąjį stilių (kraulį), peteliškę, plaukimą krūtine ir plaukimą nugara.
Istorinės ištakos
Pirmosios žinios apie žmogaus mokėjimą plaukti siekia akmens amžių, o rašytiniai šaltiniai datuojami 2000 m. pr. Kr. Senovės Graikijoje ir Romoje plaukimas buvo laikomas svarbia fizinio lavinimo priemone. Pirmąją knygą apie plaukimą 1538 m. parašė N. Vynmanas Vokietijoje. Pirmosios plaukimo varžybos pradėtos rengti 15-16 amžių sandūroje Venecijoje. 18 amžiaus 2 pusėje-19 amžiaus pradžioje įkurtos pirmosios plaukimo mokyklos Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje, Prancūzijoje. Plaukimas kaip sporto šaka ypač išpopuliarėjo 19 amžiaus pabaigoje.
Plaukimo įtraukimas į olimpines žaidynes
1896 m. plaukimas įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. Vyrai varžėsi Viduržemio jūroje 4 rungtyse - 100, 500, 1200 m laisvuoju stiliumi ir 100 m rungtyje jūreiviams. Moterys dalyvauja nuo 1912 m. A. Hajošas laimėjo du aukso medalius 1896 m. olimpinėse žaidynėse. Nuo 1926 m. rengiami Europos, nuo 1973 m. - pasaulio plaukimo čempionatai. Žymiausi pasaulio plaukikai: M. Biondis, Dž. Evans, M. Felpsas, D. Šolanderis, M. Spicas, Dž. Tompsonas, Dž. Veismiuleris (visi Jungtinės Amerikos Valstijos), Š. Gold. Tarptautinė plaukimo mėgėjų federacija (FINA) įkurta 1908 m.
Plaukimo sporto raida Lietuvoje
Lietuvoje plaukimas kaip sporto šaka pradėtas populiarinti 1922 m. Kauno jachtų klubo (KJK) narių. Pirmosios plaukimo varžybos klubo iniciatyva surengtos 1924 m. birželio 24 d. (ši data laikoma plaukimo Lietuvoje pradžia). Plaukikai Nemune pasroviui varžėsi 150, 300, 3000 m nuotoliuose, laimėtojais tapo A. Stonkus, J. Ambrasas ir S. Jankauskas.
Taip pat skaitykite: Ateities Progimnazijos plaukimo tradicijos
1925-1932 m. Nemune vyko Kauno plaukimo pirmenybės. Vasaromis buvo surengiama 5-7 plaukimo varžybos (Klaipėdoje, Panevėžyje, Zarasuose ir kitur). 1931 m. Raudondvaryje, Nevėžyje, surengtas I Lietuvos plaukimo čempionatas. Pirmieji Lietuvos plaukimo čempionai: laisvuoju stiliumi 500 m - J. Barkauskas, 1000 m - A. Jablonskis, 1500 m - A. Stankus, 3 × 100 m estafetės - kariuomenės komanda, 500 m krūtine - B. Kuzmickas, 500 m šonu - A. Jablonskis, 200 m nugara - J. Mišelskis; moterų visų trijų rungčių (200 m laisvuoju stiliumi ir šonu, 100 m nugara) čempionė - D. Leipuneraitė.
1931 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos plaukikai dalyvavo pirmosiose tarptautinėse varžybose (Pabaltijo pirmenybėse) Rygoje. 1932-1940 m. plaukimo sporto šakai vadovavo Kūno kultūros rūmų (KKR) Vandens ir žiemos sporto sąjunga. 1935 m. Klaipėdos plaukimo klubai įstojo į Kūno kultūros rūmų Vandens ir žiemos sporto sąjungą, pradėjo aktyviai dalyvauti Lietuvos sportiniame gyvenime. 1935 m. liepos 28 d. Klaipėdoje įvyko Kauno ir Klaipėdos plaukikų varžybos. 1934 m. Kaune įrengta pirmoji plaukykla (33,3 × 8 m), 1935 m. Nemuno pusiasalyje įrengtas 50 m atviras plaukimo baseinas.
1935 m. naujajame 50 m baseine įvyko II Lietuvos plaukimo čempionatas (nuo tada iki 1941 m. vyko kasmet). 1935 m. rugpjūčio 15-17 d. Kaune per Pasaulio lietuvių kongresą vykusioje sporto šventėje dalyvavo į Lietuvą atvykę Amerikos lietuvių sportininkai. 1936 m. Lietuvos čempionais tapo: A. Finkas ir V. Knitaitytė (100 m laisvuoju stiliumi), E. Šimaitis (200 m laisvuoju stiliumi), J. Šulkevičius (800 m laisvuoju stiliumi), S. Peleckis (200 m krūtine), E. Portnojus (100 m nugara), J. Šimaitis (200 m laisvuoju stiliumi ir krūtine), S. Vasaitis (100 m nugara), Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (4 × 200 m estafetė laisvuoju stiliumi) ir Kauno jachtų klubo (3 × 100 m kombinuotoji estafetė) komandos, čempionėmis - J. 1937 m. birželio 24 d. Kauno Jaunalietuvių sporto organizacijos surengė sąskrydį, plaukimo varžybose dalyvavo daugiau kaip 100 plaukikų. 1937 m. minint Kauno jachtų klubo 15 metų sukaktį plaukimo varžybose pasiekti nauji rekordai. 1937 m. liepos 11 d. atidarytos vasaros plaukyklos Panevėžyje ir Zarasuose, surengtos plaukimo varžybos. 1937 m. Lietuvos čempionate, be Kauno ir Klaipėdos, dalyvavo Biržų, Kėdainių, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Vilkaviškio plaukikai, pasiekta net 10 Lietuvos rekordų.
1938 ir 1939 m. Lietuvos čempionatų komandinėje įskaitoje nugalėjo Jaunalietuvių sporto organizacijos plaukikai. 1939 m. Kauno plaukimo instruktoriumi paskirtas Algirdas Vokietaitis. 1939 m. prasidėjus II pasauliniam karui, sportinis gyvenimas Lietuvoje prigeso. SSRS okupavus Lietuvą, buvo panaikintos lietuviškos sporto organizacijos, įsteigtos naujos - Dinamo, Spartako sporto draugijos. 1940 m. Lietuvos dukart plaukimo čempionu tapo M. Petrukevičius (100 ir 200 m laisvuoju stiliumi).
Vokietijos okupacijos metais (1941-1944) Lietuvoje sportinis gyvenimas buvo organizuojamas tais pačiais principais kaip iki 1940 m., bet labai sunkiomis sąlygomis. 1944 m. vasarą, slenkant frontui į Vakarus, Kauno atviras baseinas buvo sugriautas. Po karo sportinis gyvenimas pamažu atgijo. 1945 m. plaukimo specialistus vidurinėms ir sporto mokykloms pradėjo rengti Lietuvos kūno kultūros institutas, suformuota plaukimo katedra. 1946 m. Kauno plaukikai H. Reingardo iniciatyva Nemuno pakrantėje įrengė 50 m plaukyklą. Buvo surengtos Vilniaus, Klaipėdos, Telšių, Šiaulių pirmenybės.
Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai
1946 m. pirmasis po karo Lietuvos čempionatas surengtas Klaipėdoje. 1946 m. Lietuvos plaukikai pirmą kartą dalyvavo SSRS čempionate Baku, kur užėmė paskutinę 13 vietą. Po II pasaulinio karo pasižymėjo vyresnieji plaukikai, tapę daugkartiniais Lietuvos čempionais - Jurgis Astrauskas (1947 m. - 3 kartus - 100, 400 ir 1500 m laisvuoju stiliumi), S. Dunderis, Marijona Kuzmickaitė-Korienė (1946 m. - 3 kartus), B. Paškevičiūtė (1947 m. - 2 kartus, 1948 ir 1949 m. - po 3 kartus), B. 1949 m. pavasarį prie Lietuvos kūno kultūros instituto stadiono atidarytas pirmasis Lietuvoje uždaras plaukimo baseinas (12,5 m ilgio), kuriame buvo intensyviai treniruojamasi. 1950 m. baseine įsteigtos jaunųjų plaukikų grupės (treniravo Kęstutis Šmitas).
1956 m. I SSRS tautų spartakiadoje geriausiai pasirodė Šarūnas Jakševičius, kuris 100 m nugara rungtyje užėmė 10 vietą. 1959 m. Raimundo Bagdonavičiaus ir V. Katkevičiaus iniciatyva prie pagrindinių Lietuvos kūno kultūros instituto rūmų pastatytas naujas uždaras (25 m, 4 takelių) baseinas. Plaukimo baseinai buvo statomi, plaukimo centrai kuriami ir kituose miestuose. 1945-1957 m. plaukimo sporto plėtote rūpinosi Respublikinė plaukimo sekcija, 1958 m. pavadinta Lietuvos plaukimo federacija (LPF). 1953 m. Kūno kultūros ir sporto komiteto valstybiniu plaukimo treneriu pradėjęs dirbti Vladas Kupstys buvo atsakingas už plaukimo sportą Lietuvoje.
1962 m. pirmasis Lietuvos plaukikas - Bronius Jakštonis tapo SSRS sporto meistru. 1962-1967 m. parengta daugiau kaip 30 SSRS plaukimo sporto meistrų. Gerų rezultatų pasiekė E. Ulozaitė, L. Liutso, Rima Sakalauskaitė, Birutė Užkuraitytė, L. Šeinytė, S. Plaukikai Vytautas Tiknius ir Valentina Burkauskaitė, pasiekę gerų rezultatų SSRS čempionatuose, įgijo vilčių patekti į XIX olimpines žaidynes (1968 m. Meksikas), tačiau jiems nepavyko įveikti didelės SSRS plaukikų konkurencijos. Pirmoji Lietuvos plaukikė, dalyvavusi olimpinėse žaidynėse kaip SSRS rinktinės narė, buvo Birutė Užkuraitytė. Ji XX olimpinėse žaidynėse (1972 m. Miunchenas, Vokietija) 200 ir 400 m kompleksinio plaukimo varžybose užėmė atitinkamai 16 ir 21 vietą. Arvydas Juozaitis 1976 m. tapo SSRS čempionu ir iškovojo teisę dalyvauti XXI olimpinėse žaidynėse (1976 m. Monrealis, Kanada). 1978 m. Vakarų Berlyne pasaulio čempione ir rekordininke tapo Arvydas Gražiūno auklėtinė Lina Kačiušytė. 1979 m. Potsdame (Vokietijos Demokratinė Respublika, VDR) ji dar kartą pagerino pasaulio rekordą (2 min 28,36 s). SSRS čempionatų prizininkėmis tapo plaukusios krūtine Aleksandra Zacharenkova, Violeta Penkauskaitė, Aiškuktė Buzelytė, SSRS moksleivių spartakiadų nugalėtojais - R. Alškaitė, V. Navickas. XXIV olimpinėse žaidynėse (1988 m. Seulas, Pietų Korėja) Raimundas Mažuolis laimėjo sidabro medalį (4 × 100 m estafete laisvuoju stiliumi). 1984-1990 m. gerų rezultatų pasiekė A. Tučiūtė, D. Burkauskaitė, O. Cvetkovas, G. Staškevičius, E.
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir 1992 m. Lietuvos plaukimo federaciją priėmus į Tarptautinę plaukimo mėgėjų federaciją ir Europos plaukimo lygą, šalies plaukikai pradėjo savarankiškai dalyvauti visose olimpinėse žaidynėse, pasaulio, Europos čempionatuose, universiadose. XXV olimpinėse žaidynėse (1992 m.) Barselonoje, Ispanija) dalyvavo Raimundas Mažuolis ir Nerijus Beiga. Raimundas Mažuolis sėkmingai varžėsi 1993 m. Europos čempionate (3 vieta) ir 1994 m. Pasaulio taurės varžybų atskiruose etapuose (nusileido tik planetos favoritui A. Popovui). 1994 m. VII pasaulio čempionate dalyvavo Laura Petrutytė, Dita Želvienė, Raimundas Mažuolis, Nerijus Beiga, Tomas Tobulevičius, Arūnas Savickas ir Mindaugas Špokas. Raimundas Mažuolis 50 m laisvuoju stiliumi nuotolį nuplaukė per 22,52 s ir pelnė bronzos medalį, 100 m laisvuoju stiliumi nuotolį baigė septintas (50,20 s), Laura Petrutytė 100 m laisvuoju stiliumi - keturiolikta (27,47 s), Arūnas Savickas 200 m nugara - šešioliktas (2 min 05,05 s). 1995 m. Pasaulio taurės įvairiuose etapuose prizininkais tapo Mindaugas Špokas, Dita Želvienė, Nerijus Beiga, Mindaugas Bružas. Už suaugusių sportininkų rengimą Tarptautinio olimpinio komiteto (angl. XXVI olimpinėse žaidynėse (1996 m. Atlanta, Jungtinės Amerikos Valstijos) dalyvavo Raimundas Mažuolis ir Laura Petrutytė, Dita Želvienė, Arūnas Savickas, Darius Grigalionis, Mindaugas Špokas ir Nerijus Beiga, Mindaugas Bružas. Rolandas Gimbutis 1998 m. pasaulio jaunimo žaidynėse laimėjo 50 ir 100 m laisvojo stiliaus rungtis, 1999 m. tapo šių rungčių Europos jaunių čempionu, Europos suaugusiųjų čempionate pateko į pusfinalį ir užėmė 13 vietą.
Roberto Žulpos triumfas Maskvoje: olimpinis aukso amžius
Legendinis Lietuvos plaukikas Robertas Žulpa nedvejoja paklaustas, ką vertina labiau - olimpinį auksą ar pasaulio rekordą: „Žinoma, kad olimpinį aukso medalį. Dabar mažai kas žino, kad 1981 metais Kroatijoje per Europos čempionatą pagerinau pasaulio rekordą. O kad esu olimpinis čempionas - žino dauguma“.
Taip pat skaitykite: Lietuvos baseinų gidas
Kelias į triumfą
Ant aukščiausio olimpinių žaidynių garbės pakylos laiptelio R.Žulpa užkopė 1980 m. Maskvoje laimėjęs 200 m rungties krūtine varžybas. Bet kelias triumfo link buvo labai vingiuotas ir status. Jam teko pajusti ne tik sekinančias treniruotes, milžinišką konkurenciją, bet ir sunkiai suvokiamas sovietinės ideologijos grimasas.
Besirengiant olimpinėms žaidynėms, per SSRS rinktinės treniruočių stovyklą Pamaskvėje, lietuvis buvo priverstas įstoti į komjaunimą. „Rinktinės treneriai man nuolat priekaištavo, kad nesu komjaunuolis ir labai apsijuoksiu, kai žmonės sužinos, jog būdamas SSRS rinktinės narys ir olimpinių žaidynių kandidatas, nesu įstojęs į komjaunimą. 1979-aisiais su SSRS plaukimo rinktine buvome nuvežti prie vieno Maskvos gynėjų paminklo, kur įvyko priėmimo į komjaunimą ceremonija. Visų plaukikų akivaizdoje atsiklaupęs turėjau bučiuoti sovietinę raudoną vėliavą ir, atseit, iškilmingai buvau prisaikdintas į komjaunuolius“, - prisiminė legendinis plaukikas.
Įspūdingi pasiekimai ir įvertinimas
R. Žulpos laimėjimai įspūdingi: jis - Maskvos olimpinis čempionas, pasaulio vicečempionas ir triskart Europos čempionas, penkis kartus Europos taurės laimėtojas, 12 kartų SSRS čempionas, pasaulio eksrekordininkas (200 m krūtine - 2 min.15,85 sek.), 1981 m. populiariausias Lietuvos sportininkas.
Dabartinis gyvenimas ir prisiminimai
Dabar jis gyvena Lazdynuose ir negali ramiai praeiti pro plaukimo baseiną, kurio statybų pabaigos dar nematyti. „Net ir žiūrėti į tą pusę negaliu, einu ir praeinu. Kažin, kaip ilgai viskas tęsis. Gal sakau nauja valdžia viską paskubins“, - viliasi olimpinis čempionas. Į Lazdynų baseiną jis anksčiau ateidavo paplaukioti, rengdavosi šalies veteranų čempionatams. Bet baseinas buvo nugriautas.
Prieš karantiną Sveikas miestas“ vadovas Mantas Paulauskas pakvietė olimpinį čempioną paplaukioti į šios įstaigos administruojamą Fabijoniškių baseiną. Tačiau šis yra kitame miesto gale ir garsusis sportininkas pakvietimu nepasinaudojo. „Tačiau dabar vėl atsirado noras plaukioti, tik kad tas karantinas greičiau baigtųsi. Jau norisi ir atvirose Lietuvos veteranų varžybose dalyvauti, pamažu pradėti joms rengtis. Tos varžybos man patinka, praplaukiu 50 m nuotolį krūtine, patiriu nemažai emocijų. Tačiau daugiausiai adrenalino gaunu ne kai iškovoju medalį, bet kai susitinku su savo senais draugais Alytuje ir Kaune, kur dažniausiai vyksta veteranų varžybos“, - teigė olimpinis čempionas.
2020 m. kovo 20 d. R. Žulpai sukako 60 metų, tačiau kovo 16 d. Lietuvoje buvo paskelbtas pirmasis karantinas. „Jubiliejaus proga negavau nei dovanų, nei draugų į savo gimtadienį negalėjau pakviesti. Toks tad neįdomus buvo tas mano 60-metis. Smagu, kad Lietuvos tautinis olimpinis komitetas mane ir Rimą Kurtinaitį gražiai pagerbė, įteikė Olimpinę žvaigždę“, - pasidžiaugė R.Žulpa.
Olimpinis čempionas sulaukė daug skambučių iš savo kovų bendražygių, gyvenančių Maskvoje, Sankt Peterburge, Lietuvoje.
R. Žulpa dažnai prisimena savo įspūdingą pergalę Maskvos olimpiniame baseine, nes ta pergalė - pati svariausia jo karjeroje. Už pergalę olimpinėse žaidynėse jis gavo piniginę premiją, paskyrą automobiliui „Volga“, vieno kambario butą Šeškinėje. „Volgą“ nusipirkau už savo pinigus, mokėjau 7 tūkstančius rublių. O premija buvo tradicinė - 4 tūkstančiai rublių. Vieno kambario butą Šeškinėje praradau 1988 metais, kai išvažiavau gyventi pas žmoną į Italiją. Toks buvo sovietinių laikų įstatymas, nes bute negyvenau trijų mėnesių. Niekas manęs neklausė, kad butą užsidirbau už pergalę per Maskvos olimpines žaidynes ir jis yra skirtas visiems laikams.
Alternatyvi istorija: Los Andželo olimpiada
R. Žulpa svarsto, kad galėjo laimėti aukso medalį ir 1984-aisiais per Los Andželo olimpines žaidynes, kurias beveik visos socialistinio lagerio šalys boikotavo. „Los Andželo žaidynėms labai kruopščiai rengiausi su kone tais pačiais SSRS rinktinės plaukikais, dalyvavusiais ir Maskvos olimpinėse žaidynėse. Mano apdovanojimų kolekcijoje tikrai galėjo būti dar vienas olimpinis medalis. Aišku, per tuos ketverius metus atsirado ir už mane greičiau plaukiančių jaunųjų plaukikų, tačiau ir aš buvo labai geros formos.“
Vietoj Los Andželo žaidynių socialistinio lagerio atstovams surengtose „Draugystės“ žaidynėse R.
Treniruotės ir paslaptys
R. Žulpa prisimena, kaip jam pavykdavo pakelti didžiulius krūvius SSSR rinktinėje ir kodėl jam prigijo tinginio vardas. „Gal toks ir buvau. Todėl didžiajame sporte ir ilgai išsilaikiau, o kiti neištverdavo. Daug talentingų plaukikų, kurie daug dirbo, rusai išsekino. Jie tapo nereikalingi, o aš išsilaikiau. SSRS plaukikų rinktinės treniruočių stovyklos dažniausiai vykdavo Pamaskvėje, kur įkurtas Vandens sporto centras, Armėnijos aukštikalnėse, Bulgarijoje, kitur. Per savaitę treniravomės 10 kartų. Kadangi krūtine plaukiama lėčiau, tai per dieną įveikdavau po 10 km. Tarkime, Volodia Salnikovas nuplaukdavo dvigubai daugiau, nes jis specializavosi laisvojo stiliaus rungtyse. Tuo metu savo mėgstamoje 200 m distancijoje krūtine buvau ryškus lyderis. Labai džiaugiausi, kad mano trenerio Algirdo Jono Štaro buvo puikūs santykiai su sovietų rinktinės vyriausiuoju treneriui Voicechovskiu, o sovietų laikais tai buvo ypač svarbu.“
Per treniruotes R. Žulpa ne visada darydavo viską, ką jam liepdavo rungties treneris Borisas Zenovas. Jeigu būtų treniravęsis jo numatytais dideliais krūviais, ilgai būtų netempęs.
Lietuvos plaukimas šiandien: nauji iššūkiai ir perspektyvos
Šiandien Lietuva ruošiasi priimti 2024 metų Europos jaunimo plaukimo čempionatą Vilniuje. Tikimasi sulaukti apie 900 dalyvių, įskaitant sportininkus, jų trenerius, delegacijų vadovus ir aptarnaujantį personalą, varžybų teisėjus bei svečius iš „European Aquatics“. Šis renginys yra puiki proga pristatyti Lietuvos sportinį ir organizacinį potencialą, parodyti, kad Lietuva yra pasirengusi priimti tarptautinius plaukimo sporto renginius aukščiausiu lygiu.
Ateities vizija
Europos jaunimo čempionatas Lietuvai - tai puiki galimybė tęsti šimtametę plaukimo sporto tradiciją ir įkvėpti naujus jaunosios kartos čempionus. Tikimasi, kad tokio lygio tarptautinis renginys padės ir Nacionalinei sporto agentūrai bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ateityje skatinti federacijas organizuoti aukščiausio lygio tarptautines varžybas mūsų šalyje. Rengiantis sutikti geriausius Senojo žemyno jaunuosius sportininkus Vilniuje, „LTU Aquatics“ kviečia visus švęsti Lietuvos plaukimo praeitį, dabartį ir ateitį.