Nėštumas - ypatingas moters gyvenimo laikotarpis, lydimas daugybės fiziologinių pokyčių. Vienas dažniausiai pasitaikančių ir nerimą keliančių reiškinių - makšties išskyros. Daugelis būsimų mamų susirūpina, pastebėjusios padidėjusį išskyrų kiekį ar pasikeitusią jų konsistenciją. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, ar skaidrios išskyros nėštumo metu yra normalu, kokios gali būti jų priežastys, kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją, bei pateiksime patarimų, kaip prižiūrėti savo intymią sveikatą nėštumo metu, įskaitant sporto įtaką.
Kas yra leukorėja ir kodėl ji atsiranda nėštumo metu?
Normalios makšties išskyros, atsirandančios nėštumo metu, vadinamos leukorėja. Tai skaidrios arba balkšvos spalvos, bekvapės arba švelnaus kvapo išskyros. Leukorėjos atsiradimą nėštumo metu lemia keletas faktorių:
- Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu smarkiai padidėja estrogenų kiekis, kuris skatina kraujotaką į dubens sritį ir makštį. Padidėjusi kraujotaka stimuliuoja gleivinių liaukų veiklą, todėl gausėja išskyrų.
- Gimdos kaklelio pokyčiai: Nėštumo metu gimdos kaklelis suminkštėja ir išskiria daugiau gleivių, kurios sudaro gleivių kamštį. Šis kamštis apsaugo gimdą nuo infekcijų. Dalis šių gleivių gali pasišalinti iš makšties, sukeldamos padidėjusį išskyrų kiekį.
- Makšties floros pokyčiai: Nėštumo metu makšties flora tampa rūgštesnė, kad apsaugotų nuo infekcijų. Šis rūgštingumas gali paskatinti išskyrų gamybą.
Kaip atskirti normalias išskyras nuo nenormalių?
Svarbu atskirti normalias leukorėjos išskyras nuo išskyrų, kurios gali rodyti infekciją ar kitą sveikatos problemą. Normalios išskyros nėštumo metu:
- Skaidrios arba balkšvos spalvos
- Be kvapo arba švelnaus kvapo
- Skystos arba tąsios konsistencijos
- Nesukelia niežulio, deginimo ar dirginimo
Jei išskyros pasikeičia, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius, kurie gali rodyti infekciją:
- Spalva: Geltonos, žalios, pilkos arba rudos spalvos išskyros.
- Kvapas: Nemalonus, stiprus arba žuvies kvapas.
- Konsistencija: Putotos, varškės konsistencijos išskyros.
- Kiti simptomai: Niežulys, deginimas, skausmas šlapinantis, paraudimas arba patinimas makšties srityje.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebėjote bet kurį iš aukščiau išvardytų nenormalių išskyrų požymių, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Nenormalios išskyros gali rodyti šias infekcijas:
Taip pat skaitykite: Kaip krepšinis gerina sveikatą
- Bakterinė vaginozė: Dažna makšties infekcija, kurią sukelia bakterijų disbalansas. Dažniausias bakterinės vaginozės simptomas yra nemalonaus kvapo makšties išskyros.
- Mielinė infekcija (kandidozė): Grybelinė infekcija, kurią sukelia Candida grybelis. Dažniausi grybelinės infekcijos simptomai yra šie: deginimo ir niežėjimo pojūtis vaginoje, makšties paraudimas ir patinimas, tirštos, gelsvai balkšvos spalvos makšties išskyros, kurių kvapas gali priminti kepamą duoną.
- Trichomonozė: Lytiškai plintanti infekcija, kurią sukelia parazitas Trichomonas vaginalis.
- Gonorėja ir chlamidijos: Lytiškai plintančios infekcijos, kurios gali sukelti rimtų komplikacijų nėštumo metu.
- Herpetinė infekcija (pūslelinė arba herpesas): Lyties organų infekciją (apie 80 proc.) sukelia antrojo tipo Herpes simplex virusas (HSV). Liga pasireiškia niežuliu ir graužimu lyties organų srityje, pūslelių pavidalo herpetiniu bėrimu išorinių lytinių organų, makšties, gimdos kaklelio srityje.
Be to, svarbu kreiptis į gydytoją, jei pastebėjote šiuos simptomus, net jei išskyros atrodo normalios:
- Padidėjęs išskyrų kiekis, kuris sukelia diskomfortą.
- Kraujingos išskyros.
- Pilvo skausmas arba mėšlungis.
- Ankstyvas vaisiaus vandenų nutekėjimas (tai gali pasireikšti kaip nuolatinis skysčio tekėjimas iš makšties).
Išskyros skirtingais nėštumo trimestrais
Išskyrų pobūdis ir kiekis gali skirtis skirtingais nėštumo trimestrais:
- Pirmas trimestras: Išskyrų gali būti nedaug arba jos gali būti panašios į išskyras prieš nėštumą. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, paprastai pirmąsias 12 savaičių, daugeliui moterų pasireiškia negausus kraujavimas, dar vadinamas tepliojimu. Tokio pobūdžio kraujavimas pasireiškia maždaug tuo metu, kai būtų turėjusios būti mėnesinės. Tepliojimą taip pat gali sąlygoti gimdos kaklelio pokyčiai. Tačiau kraujo neturėtų būti tiek daug, kad jis prasigertų pro įklotą ar apatinius.
- Antras trimestras: Išskyrų kiekis paprastai padidėja.
- Trečias trimestras: Išskyrų gali būti labai daug, ypač artėjant gimdymui. Gali pasirodyti gleivių kamštis, kuris yra tirštos, gleivingos išskyros, kartais su kraujo priemaišomis. Tai rodo, kad gimdos kaklelis ruošiasi gimdymui.
Kraujavimas nėštumo metu: kada tai normalu ir kada sunerimti?
Normalaus nėštumo metu kraujavimo neturėtų būti. Kartais negausus kraujavimas ar tepimas nėštumo pradžioje nėra rimtos ligos požymis. Toks gali būti implantacinis kraujavimas (labai trumpalaikis ir neskausmingas). Jis atsiranda, kai apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos sienelės.
Daug rimtesnis būna kraujavimas dėl persileidimo. Jei persileidimas tik gresia, kraujingų išskyrų nebūna arba jos negausios. Tokį nėštumą galima išsaugoti, jei taikomas tinkamas režimas ir gydymas. Jei persileidimas jau prasidėjo, moteris jaučia sąrėmių pobūdžio skausmus, kraujuoja gausiau. Įvykus persileidimui, embrionas ir dangalai atsiskiria nuo gimdos sienelių. Vaisius žūsta, o susitraukinėjantys gimdos raumenys jį išstumia pro pravirą gimdos kaklelį. Atsiranda sąrėmių pobūdžio pilvo skausmai. Kraujavimo priežastis gali būti genetiniai apvaisinto kiaušinėlio defektai.
Dažna nežymaus kraujavimo antroje nėštumo pusėje priežastis - lytiniai santykiai. Kraujuoti gali dėl prasidėjusio priešlaikinio gimdymo, kurio požymiai: nereguliarūs gimdos susitraukimai (daugiau nei 3-4 per valandą), sukietėjusi gimda, maudimas pilvo apačioje ir tamsiai rudos arba rožinės spalvos kraujingos išskyros. Antroje nėštumo pusėje gali pasitaikyti kraujavimų dėl placentos pirmeigos - tai tokia patologija, kai placenta prisitvirtina prie apatinės gimdos dalies ir dengia gimdos kaklelio angą. Kraujuojama ir prieš laiką atsiskyrus placentai.
Taip pat skaitykite: LMASL istorija ir pasiekimai
Kai mintimis grįžtu atgal, norisi sustabdyti laiką ir viską daryti kitaip. Galų gale - jei būčiau išdrįsusi pasitarti su giminaičiais, draugais - galbūt kuris nors būtų pataręs nedaryti valymo, ieškoti kito gydytojo. Šitie „jei“ mane labiausiai slegia. Bet kai pats atsiduri paciento vietoje, išgaruoja visas loginis mąstymas, aklai atsiduodi į gydytojų rankas, nepasinaudoji savo teisėmis, pamiršti, kad ir pats, žmogau, esi atsakingas už savo gyvenimą, o ne gydytojas, kuris mato tave pirmą ir paskutinį kartą gyvenime. Jokiu būdu neagituoju nepasitikėti gydytojais, tik noriu palinkėti visoms esamoms ir būsimoms mamoms labiau pasikliauti savo nuojauta, kovoti už save ir savo vaikus, nebijoti reikšti savo nuomonę, prisiminti savo teises.
Sportas nėštumo metu ir išskyros: ką svarbu žinoti?
Sportas nėštumo metu, jei nėštumas be komplikacijų, gali būti tęsiamas, jei moteris sportavo prieš nėštumą. Tačiau svarbu atsižvelgti į kelis aspektus:
- Pirmas trimestras: Dėl galimos rizikos rekomenduojama susilaikyti nuo intensyvaus sporto iki 15 savaičių, ypač jei moteris nesportavo prieš nėštumą.
- Sporto rūšis: Vaikščiojimas gryname ore savu tempu yra puikus pasirinkimas. Vėliau geriau rinktis stacionarų dviratį, nes taip mažesnis spaudimas dubens dugnui.
- Individualus požiūris: Svarbu klausyti savo kūno ir sportuoti tik jei savijauta gera.
- Išskyros po sporto: Jei po sporto atsiranda kraujingų išskyrų, būtina kreiptis į gydytoją.
Asmeniškai man sakė treneris susilaikyti nuo sporto iki 15 sav. Iki 16sav susilaikyti jei pries tai nebuvot sportavusios. Jei pries tai sportavot ir nestumas be komplikaciju, galima testi ka sportavot. Vaiksciojimas geriau gryname ore savu tempu, nes nestukei maziausiai ko reikia tai begimo takelio diktuojamo tempo. O veliau geriau rinktis stacionaru dvirati, nes taip mazesnis spaudimas dubens dugnui. Esu baigus nesciuju mankstu kursus tai gerai zinau ka sakau paciai buvo su komplikacijom, tai startavau 16sav.
Kaip prižiūrėti savo intymią sveikatą nėštumo metu?
Štai keletas patarimų, kaip prižiūrėti savo intymią sveikatą nėštumo metu ir sumažinti infekcijų riziką:
- Laikykitės geros higienos: Kasdien prauskite makštį šiltu vandeniu be muilo. Venkite stiprių kvapiųjų medžiagų turinčių produktų, nes jie gali sudirginti makštį.
- Dėvėkite medvilninius apatinius: Medvilnė leidžia odai kvėpuoti ir sumažina drėgmės kaupimąsi, o tai padeda išvengti infekcijų.
- Venkite aptemptų drabužių: Aptempti drabužiai gali apriboti oro cirkuliaciją ir padidinti drėgmę, o tai skatina bakterijų augimą.
- Po plaukiojimo ar sporto persirenkite sausais drabužiais: Drėgmė skatina bakterijų augimą.
- Venkite makšties plovimo: Makšties plovimas gali sutrikdyti natūralią makšties florą ir padidinti infekcijų riziką.
- Saugokitės lytiškai plintančių infekcijų: Naudokite prezervatyvus kiekvieną kartą, kai užsiimate seksu, jei nesate tikri dėl savo partnerio sveikatos.
- Vartokite probiotikus: Probiotikai gali padėti palaikyti sveiką makšties florą.
- Laikykitės sveikos mitybos: Subalansuota mityba stiprina imuninę sistemą ir padeda kovoti su infekcijomis. Reikėtų vengti saldžių, mielinių produktų, kuriuose gausu angliavandenių, nes šie neigiamai veikia makšties pH ir sudaro puikias sąlygas grybeliui vystytis. Valgykite jogurtus, kurių sudėtyje yra Lactobacillus acidophilus bakterijų, kadangi jos gali padėti atkurti natūralią makšties mikroflorą, vartokite gerąsias bakterijas - tiek vietiškai, tiek geriamąsias, nėščiajai skirtus vitaminus.
- Profilaktikai telktis natūralumą: vengti kasdienių įklotų naudojimo. Tai sutrikdo oro cirkuliaciją, skatina bakterijų dauginimąsi ir neigiamai veikia makšties mikroflorą. Nėštumo metu rekomenduojama vengti ir ilgų maudynių baseinuose, sūkurinių vonių, stengtis ilgai nevilkėti šlapio maudymosi kostiumėlio, nes tai skatina makšties uždegimų vystymąsi, plauti makštį antiuždegiminių savybių turinčių medetkų ar ramunėlių nuoviru.
Ką daryti, jei jaučiu diskomfortą dėl išskyrų?
Jei jaučiate diskomfortą dėl padidėjusio išskyrų kiekio, galite naudoti kasdienius įklotus. Rinkitės bekvapius, medvilninius įklotus ir keiskite juos reguliariai. Venkite tamponų, nes jie gali padidinti infekcijos riziką.
Taip pat skaitykite: Funkcionalūs sporto drabužiai
Ultragarsiniai tyrimai nėštumo metu
Remiantis bendromis rekomendacijomis, normaliai besivystančio nėštumo metu, kai nėra kitų indikacijų: mamos ar vaisiaus sveikatos sutrikimų, atliekamos dvi privalomos planinės echoskopijos:
- 11-13 nėštumo savaitę (+ 6 dienos): patikslinamas nėštumo laikas ir numatomas gimdymo terminas, stebimas ir įvertinamas vaisiaus stuburas, galūnės, galvos išsivystymas. Šios echoskopijos metu taip pat matuojama vaisiaus sprando vaiskuma kaip atrankinis genetinis parametras, siekiant įvertinti galimą Dauno sindromo riziką.
- 18-20 nėštumo savaitę: vertinama vaisiaus kūno sandara - ar nėra organų vystymosi ydų, įvertinami augimo rodikliai, širdies darbas. Taip pat vertinama placentos prisitvirtinimo vieta, vaisiaus vandenų kiekis. Šiuo laikotarpiu atliekamos echoskopijos metu gali būti nustatoma ir vaisiaus lytis, jei jo padėtis leidžia tai padaryti.
- Papildomai 41 nėštumo savaitę atliekama ir 3D echoskopija, jei moteris iki tol nepagimdė, matuojamas vaisiaus vandenų kiekis. Šiuo laikotarpiu tyrimas atliekamas vertinant vaisiaus pernešiojimo riziką, sprendžiant dėl tolesnės nėštumo eigos.
Tačiau atkreipiamas dėmesys, jog kiekvienas nėštumas stebimas ir vertinamas labai individualiai. Atsižvelgiant į kiekvieną atskirą atvejį, be privalomų planinių ultragarsinių tyrimų, dažnai skiriamos papildomos echoskopijos, siekiant atidžiau stebėti būsimos mamos ir vaisiaus sveikatą.