Pirties nauda ir žala: ar verta pasikaitinti?

Pirtis - tai ne tik higienos procedūra, bet ir senas ritualas, turintis gilias tradicijas įvairiose kultūrose. Nuo akmens amžiaus, kai garai buvo gaunami užpilant vandenį ant įkaitusių akmenų, iki šių dienų pirtys naudojamos sveikatos profilaktikai, gydymui ir tiesiog atsipalaidavimui. Tačiau ar pirtis visada naudinga? Panagrinėkime pirties privalumus ir trūkumus, skirtingus pirties tipus ir kaip saugiai mėgautis šia procedūra.

Pirties istorija ir rūšys

Pirties istorija siekia akmens amžių, kai žmonės naudojo karštų akmenų garus. Higienos, profilaktikos ir gydymo tikslais pirtys buvo naudojamos nuo seniausių laikų. Įvairių kraštų pirtys skiriasi savo konstrukcija ir įrengimu, taip pat vandens ir šilumos procedūros. Lietuvoje geriausiai žinomos šių šalių pirtys:

• Tradicinė lietuviška pirtis
• Japoniška pirtis (kubilas, furoja, furo)
• Suomiška pirtis (sauna)
• Rusiška garinė pirtis
• Turkiška pirtis (hamamas)
• Gruziniška pirtis (sieros vandens vonios)
• Indėniška pirtis

Žmogaus kūnas pirtyje gali būti sušildomas įvairiais būdais: karštu oru, garais, vandeniu, siera prisotintu vandeniu, karštomis pjuvenomis, smėliu, akmenimis, infraraudonaisiais spinduliais ir kt. Lietuvoje paplitusios keturios pirčių rūšys: sauna, garinė, japoniška ir infraraudonųjų spindulių.

Pirties veiksniai ir poveikis sveikatai

Pagrindinis pirties veiksnys - šiluma, kuri stiprina ir gydo organizmą (termoterapija). Pagrindinė pirties nauda - prakaitavimas, kuris atvėsina kūną ir pašalina nereikalingus medžiagų apykaitos produktus (detoksikacinė funkcija).

Žmogaus kūnas turi dviejų rūšių prakaito liaukas: ekrinines ir apokrinines. Ekrininės liaukos, kurių yra daugiau nei 2 mln., yra visame odos paviršiuje, jų išskiriamas prakaitas bekvapis, išgaruoja vėsindamas kūną. Įprastą dieną ekrininės liaukos išskiria apie 1 litrą prakaito, o pirtyje - tiek pat per 15 minučių. Apokrininės prakaito liaukos pradeda funkcionuoti bręstant, jos daugiausia išsidėsčiusios pažastyse, gaktos, galvos srityse ir išskiria prakaitą, turintį riebalų ir kitų organinių medžiagų (hormonų, feromonų), todėl jis turi specifinį kvapą.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko

Prakaitavimas ne tik reguliuoja kūno temperatūrą, bet ir padeda pašalinti iš organizmo įvairias kenksmingas medžiagas, pavyzdžiui, pesticidus, vaistus, tirpiklius, dioksinus ir kt., kurie patenka į kūną per maistą, vandenį ir orą.

Pirties šiluma, didindama kūno temperatūrą, sukelia įvairių fiziologinių pokyčių visose organizmo sistemose. Pirtis gerina kraujotaką, ląstelių aprūpinimą deguonimi ir maisto medžiagomis, odos būklę, malšina skausmą, nuima raumenų spazmus, didina judesių amplitudę. Infraraudonųjų spindulių pirties šiluma kartu su oksigenoterapija naudojama nutukimo, diabetinės neuropatijos, diabetinės pėdos profilaktikai ir gydymui. Vykdomi moksliniai tyrimai, kaip viso kūno termoterapija (pirties šilumos poveikis), didindama natūralių vėžinių ląstelių naikintojų T limfocitų aktyvumą, gali padėti gydant vėžinius susirgimus. Vėžinės ląstelės yra jautresnės šilumos poveikiui, turi padidėjusį kraujagyslių kiekį, todėl į šias ląsteles, suaktyvėjus kraujotakai, patenka daugiau aukštesnės temperatūros kraujo ir chemoterapinių medžiagų.

Trumpai apie pirties naudą:

• Nuima stresą: Pirties aplinka veikia atpalaiduojamai.
• Mažina raumenų ir sąnarių skausmus: Išsiskiria endorfinai, kurie mažina šiuos skausmus.
• Padeda pasišalinti medžiagų apykaitos produktams ir nuodingosioms medžiagoms (detoksikuojamasis poveikis): Kūnui šylant suintensyvėjusi kraujotaka šilumą „neša“ į odos paviršių.
• Valo odą: Kūnui prakaituojant nuo odos paviršiaus nuplaunamos mirusios odos ląstelės, oda tampa švaresnė, ima geriau funkcionuoti.
• Lemia gilesnį miegą: Lėtai krentant endorfinų lygiui, mažėja pakilusi kūno temperatūra, pasireiškia raminamasis pirties poveikis.
• Teikia rekreacinę ir socialinę naudą: Pirties aplinka ne tik atpalaiduoja, sveikatina, bet ir skatina atvirą, intymesnį, ramų pokalbį.
• Gerina kardiovaskulinės sistemos veiklą: Veikiant šilumai ir kūnui kaistant, odos kraujagyslės išsiplečia, suintensyvėja širdies veikla.
• Degina kalorijas: Kalorijų sunaudojimas padidėja dėl didesnio deguonies poreikio audiniuose ir pagreitėjusios širdies veiklos.
• Padeda išvengti peršalimo ligų: Pagreitėja baltųjų kraujo kūnelių, kurie padeda kovoti su ligomis, užmušti virusus, gamyba.
• Gerina bendrą savijautą ir ištvermę: Po pirties 7,1 proc. padidėja kraujo plazmos ir 3,5 proc. raudonųjų kraujo kūnelių tūris.

Pirtis sportuojantiems

Patyrę treneriai žino, kad norint pasiekti gerų rezultatų sporte, būtina reguliariai lankytis pirtyje. Raminanti šiluma teigiamai veikia žmogaus savijautą, stimuliuoja medžiagų apykaitą ir kraujotaką raumenyse, padeda greitesniam kūno atsigavimui po treniruotės. Šiluma ne tik palengvina sąnarių ar raumenų skausmą, bet ir skatina greitesnį traumų ir patempimų gijimą.

Pirtis stiprina imuninę sistemą, gerina miegą ir psichologiškai atpalaiduoja.

Svarbu: pirmiau sportas, tada pirtis. Prieš einant į sauną, reikia nuraminti širdies ir kraujagyslių sistemą. Idealu - šiek tiek pailsėti, išgerti daug vandens, pabūti po dušu.

Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą

Kaip saugiai naudotis pirtimi

Svarbu laikytis tam tikrų taisyklių, kad pirtis būtų naudinga ir saugi.

• Neikite į pirtį sočiai privalgę ar visiškai alkani.
• Prieš pirtį ir pirtyje nevartokite alkoholio.
• Išėjus iš kaitinimosi patalpos atsigerkite šalto vandens (nuo 2 iki 4 stiklinių), vaisių ar daržovių sulčių, kad atkurtumėte skysčių trūkumą, susidariusį intensyviai prakaituojant.
• Neikite į kaitinimosi patalpą vieni, nepalikite joje vaikų be suaugusiojo priežiūros.
• Prieš pirmą kartą eidami į kaitinimosi patalpą, palįskite po šiltu dušu.
• Kaitinimosi patalpoje rekomenduojama galvą pridengti kepure, atsisėsti naudokite karščio nesugeriančius patiesalus, o kieno jautresnės rankos - apsimaukite pirštines.
• Geriausia kaitintis gulint - taip geriau atsipalaiduoja visi raumenys.
• Buvimo kaitinimosi patalpoje laikas yra individualus, paprastai jis būna apie 10-20 min., infraraudonųjų spindulių pirtyje - apie 30 min.
• Buvimas kaitinimosi patalpoje kaitaliojamas su buvimu vėsioje patalpoje ar vandenyje.
• Bendras maudymosi pirtyje laikas paprastai - nuo 45 iki 120 min.
• Pirtis neturi sukelti nemalonių jutimų, silpnumo. Pajutę silpnumą, iš karto išeikite iš kaitinimosi patalpos, atvėskite. Silpnumui nepraeinant, kvieskite medicinos pagalbą.
• Garinėje pirtyje galima ant akmenų pilti vandenį, vanotis įvairių medžių, krūmų ir kitų augalų vantomis.
• Po pirties rekomenduojama apsiprausti po dušu (nuplauti druskos ir prakaito likučius), su šampūnu išplauti plaukus. Tinka pasitepti kūną drėkinamuoju losjonu.
• Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, turintiems padidėjusį arba sumažėjusį arterinį kraujo spaudimą, sergantiems cukriniu diabetu (diabetinė pėda, diabetinės neuropatijos) ar turintiems kitų sveikatos problemų, prieš einant į pirtį reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Tokiems žmonėms geriau tinka infraraudonųjų spindulių pirtis, kurioje žemesnė temperatūra.
• Jei sergama įvairiomis užkrečiamomis kvėpavimo takų ar odos ligų formomis, taip pat turint itin aukštą kraujo spaudimą, į pirtis vaikščioti išvis nerekomenduojama. Taip pat į pirtį eiti patariama tik praėjus bent pusei metų po patirto insulto ar infarkto.

Pavojai pirtyje

• Nudegimai.
• Reprodukcijos sutrikimai.
• Grybelinių infekcijų plitimo pavojus.
• Hipertermija (bendras organizmo peršilimas, šilumos smūgis).
• Atsargiai su ledinio vandens (sniego) procedūromis! Tokių procedūrų turėtų vengti neužsigrūdinę, sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis.
• Pirtyje negerkite alkoholinių gėrimų. Tai gali sukelti ūmius sveikatos sutrikimus, įskaitant širdies aritmijas, hipotenziją, staigią mirtį. Pirtis netinka ir pagirioms: pagirių stadijoje išlieka padidėjusi rizika.
• Būkite atsargūs pirtyje gerdami vandenį, nes kai kurių šalių (pavyzdžiui, Turkijos, Alžyro) pirtyse prausimuisi naudojamo vandens kokybė neatitinka geriamajam vandeniui keliamų reikalavimų.
• Per karšta pirtis ir naudos daug neturės - tokiu atveju organizmas į ją reaguos kaip į streso faktorių: kraujagyslės susitrauks, o endokrininė sistema pasiruoš atremti stresą. Oro temperatūra turi būti 60°C, sienų - maždaug 60°C, o santykinė drėgmė - 40-50%.

Mitai apie pirtį

Svarbu atskirti tikrą informaciją nuo mitų.

• Pirtis negydo gripo ir peršalimo ligų, o yra tik profilaktinė priemonė.
• Pirtis netirpdo riebalų, ji nėra tinkama priemonė numesti svorį. Po pirties svoris sumažėja dėl dehidratacijos.

Pirties ABC: patarimai pradedantiesiems

• Pirties karaliene, ir ne tik Lietuvoje, yra laikoma beržo vanta. Beržo vanta turi švelnų odą valantį efektą, taip pat atpalaiduoja raumenis, todėl patartinos jos, kaip jau minėjau, gimdyti besiruošiančioms moterims, taip pat sportininkams.
• Ąžuolo vanta jau tinkamesnė vėdavimui, o vanojant ji šiek tiek sutraukia ir stangrina odą.
• Žiemą dažnai naudojama ir kadagio vanta - ji, gerai išgarinta ir išmirkyta, puikiai veikia prieš įvairius virusinius susirgimus, o spygliukais pakasius padus išeina ir kaip tam tikra adatų terapija.
• Klasikinė pirtis vienodai tinka visiems odos tipams ir reguliariai lankantis joje oda tikrai gali susitvarkyti.
• Gerai „pasipirtinus“ geriausia atgaiva, žinoma, šaltas vanduo. Tačiau ar patartumėte vos išėjus iš pirties į ledinį vandenį… Prie to nepripratusiam žmogui labai stipriai gali pakilti spaudimas, o tada ir iki insulto jau netoli…
• Į pirtį reikėtų atsinešti žmogiškąsias vertybes, o ne žmogiškąją laisvę daryti ką nori, todėl alkoholio pirtyje vartoti jokiu būdu nereikėtų. Alkoholį pirtyje labai pavojinga vartoti vien dėl širdies sveikatos.

Alternatyva tradicinei pirčiai - infraraudonųjų spindulių pirtis

Infraraudonųjų spindulių pirtys jau daugelį metų yra vertinamos kaip natūralus būdas atpalaiduoti kūną ir pagerinti savijautą. Naujausi tyrimai patvirtina, kad ši inovatyvi terapija turi daug naudos sveikatai - nuo detoksikacijos ir svorio reguliavimo iki streso mažinimo bei imuninės sistemos stiprinimo. Infraraudonieji spinduliai yra nematoma šviesos forma, kuri šildo kūną ne tiesiogiai šildydama aplinką, bet įsiskverbdama į giliuosius audinius. Tolimieji infraraudonieji spinduliai (5,6-20 μm) yra ypač naudingi, nes jų bangų ilgis atitinka natūralią žmogaus kūno spinduliuotę, todėl jie efektyviai šildo audinius ir stimuliuoja ląstelių veiklą.

Vienas didžiausių infraraudonųjų spindulių privalumų yra jų gebėjimas skatinti gilų prakaitavimą. Tyrimai rodo, kad per infraraudonųjų spindulių pirties seansą galima pašalinti iki 20% prakaito sudarančių toksinų, palyginti su 3% tradicinėje pirtyje. Infraraudonųjų spindulių terapija yra puikus sprendimas tiems, kurie kenčia nuo lėtinių skausmų, raumenų įtampos ar sąnarių uždegimų.

Infraraudonųjų spindulių pirtys padeda sumažinti streso hormono kortizolio lygį, tuo pačiu skatindami endorfinų išsiskyrimą. Mokslinėje studijoje buvo nustatyta, kad žmonės, naudojantys infraraudonųjų spindulių terapiją prieš miegą, patiria gilesnį ir kokybiškesnį miegą.

Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje

Tyrimai rodo, kad 30 minučių seansas infraraudonųjų spindulių pirtyje gali sudeginti iki 600 kalorijų - tai prilygsta intensyviai treniruotei. Infraraudonieji spinduliai skatina baltųjų kraujo kūnelių gamybą, kurie yra atsakingi už kovą su infekcijomis ir virusais.

Infraraudonųjų spindulių pirtimi paprasta naudotis! Lyginant su įprastine suomiška sauna, jai įkaitinti naudojant karštojo oro sistemą paprastai reikia ne mažiau kaip 45- 60 min., o infraraudonųjų spindulių pirtis paruošiama naudoti per 10 min., ja galima naudotis spontaniškai, iš anksto neplanuojant, kad ir nuovargiui pašalinti vėlyvu metu. Pakanka 30 min. trukmės seanso. Taip pat žymiai mažesnės infraraudonųjų pirčių eksploatacijos sąnaudos.

tags: #po #sporto #pirtis #nerekomenduojama #kenkia #raumeniui