Futbolas Lietuvoje turi gilias tradicijas, siekiančias XX a. pradžią. Ši sporto šaka išgyveno pakilimus ir nuosmukius, tačiau visada išliko populiari tarp lietuvių. Šiame straipsnyje panagrinėsime pokario Lietuvos futbolo istoriją, jos raidą, iššūkius ir pasiekimus.
Futbolo Šaknys Lietuvoje
Futbolo užuomazgos Lietuvoje siekia dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą.
Pirmieji Žingsniai (1924 m.)
Dar 1924-aisiais, Paryžiaus olimpinių žaidynių išvakarėse, laikraštis „Sportas“ rašė: „Džiaukitės, lietuviai sportininkai. Jūs važiuojate į pasaulio sporto šeimyną. Jums prasideda nauja Jūsų gyvenimo era. Pirmieji iš lietuvių olimpinėse žaidynėse startavo sporto karaliaus atstovai - futbolininkai. Jie Šveicarijos rinktinei pralaimėjo 0:9. Bet tai nebuvo kas nors ypatinga. 1912 m. Debiutas olimpiadoje turėjo nemažai teigiamų dalykų. Grįžę į Lietuvą olimpiečiai tapo futbolo mokytojais ir propaguotojais. Olimpinės idėjos pasiekė Šiaulius, periferijos miestelius. 1924 m. Šiauliuose vykusiame Pavasarininkų kongrese buvo surengta pirmoji Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos (LGSF) sporto olimpiada. Jos programoje buvo žaidimai - kojasvydis (futbolas), kumščiasvydis, krepšiasvydis (krepšinis), ripka (ritinis), bendra gimnastika.
Futbolo Pradžia Kaune
Dar prieš pirmąjį pasaulinį karą Kaunas tapo pirmuoju futbolo plėtros centru mūsų šalyje. O futbolo žaidimo pradininku tapo carinės Rusijos armijos karininkas Vincas Petrauskas. 1906 m. demobilizavęsis iš kariuomenės ir grįžęs į Kauną, jis pasišovė įkurti savo sporto klubą. Futbolo entuziastų atsirado nemažai, V.Petrauskas sudarė dvi komandas, tarp kurių ir įvyko pirmosios futbolo rungtynės dar 1911 m. O jau 1912 m. į Kauną buvo pakviesta Vilniaus futbolo rinktinė. Pagal V.Petrausko aprašymą, jas laimėjo vilniečiai rezultatu 10:5. Jo iniciatyva buvo surengtos ir pirmosios tarptautinės futbolo rungtynės Kaunas-Sitkūnai (Vokietijos pasienio miestas). Svečiai laimėjo 3:0, revanšą Eitkūnuose 1913 m.
Knygos apie futbolą
Spaudoje 1911 m. pasirodė Mato Grigonio Seinuose išleista knyga „200 žaidimų“, kurioje aprašytas „Anglų sviedinių žaidimas“, su piešiniais. Knyga turėjo didelį pasisekimą, todėl 1914 m. buvo išleista antra laida. Šiam mūsų šalies autoriui į pagalbą atėjo 1911-1912 m. anglų specialisto P.
Taip pat skaitykite: Futbolo raida Lietuvoje po karo
Pirmasis pasaulinis karas ir futbolo atgimimas
1914 m. prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas futbolo plitimą Lietuvoje gerokai pristabdė. Tikrasis futbolo atgimimas prasidėjo 1918 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę. Pagrindiniai, su futbolu susiję įvykiai ir toliau plėtojasi Kaune. Sportinio judėjimo pradininku tapo Steponas Garbačiauskas. 1921 m. S.Garbačiauskas išleido knygą „Futbolas“. Kauniečiai pirmieji pradėjo rungtyniauti su užsienio futbolo kolektyvais. 1922 m. įvyko futbolo rungtynės tarp Rytprūsių „OST“ (Eitkūnai) ir Kauno LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga) komandų. Tiek žiūrovų (1000-1500) Kaunas dar nebuvo matęs. Svečiai laimėjo 3:1. 1922-ieji tapo didelio futbolo pakilimo metais - įvyko pirmosios Lietuvos futbolo pirmenybės. 1923-ųjų ypatingas įvykis - Lietuva priimta į FIFA (tarptautinė futbolo asociacija) organizaciją!
Debiutas olimpinėse žaidynėse
1924 m. Lietuvos futbolo rinktinė debiutavo VIII olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Pamoka skaudi - pralaimėta Šveicarijai 0:9! Nepriklausomybės laikotarpiu mūsų šalies futbole buvo skaudžių nesėkmių ir gražių pergalių. Galų gale atėjo džiugi žinia - 1938 m. Lietuvos futbolo rinktinei Europos reitinge skirta solidi 16-ta vieta!
Futbolas Šiaurės Lietuvoje
Tuo laikotarpiu Šiaurės Lietuvoje futbolu pradėjo garsėti Žeimelio miestelis (Joniškio apskr.). Apie futbolo ištakas pasakoja vienas garsiausių pokario Lietuvos kraštotyrininkų, mokytojas Juozas Šliavas: „Žeimelyje futbolas pradėtas žaisti apie 1920 m. po Pirmojo pasaulinio karo. Spardydavo vaikinai tuo metu futbolą miestelio aikštėje - turgavietėje (…). Bene karščiausi šio žaidimo propaguotojai buvo broliai Vilimavičiai, su tėvais į Žeimelį atsikėlę iš Rygos, kur futbolas žaisti buvo pradėtas jau prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Nepaisant to, kad per žaidimą švenčių dienomis neretai išbyrėdavo aplink miestelio aikštę buvusių žydams priklausiusių krautuvėlių langai, susidomėjimas ir parama šiam sportui nuolat augo ir vis daugiau ir daugiau į jį kaskart įsijungdavo vaikinų ne tik iš paties miestelio, bet ir iš gretimų ir net tolimesnių kaimų. Žaidėjai buvo garbinte garbinami, laikomi didvyriais.
Broliai Vilimavičiai
1926 m. Klaipėdoje įsikūrus Klaipėdos krašto lietuvių ir vietinės įgulos sporto sąjungai (KSS), joje atsidūrė ir broliai Vilimavičiai. Neturime kito panašaus šalies futbolo istorijoje atvejo, kad trys broliai žaistų vienoje komandoje - KSS, ir tapę daugkartiniais šalies čempionais: Antanas - penkis kartus (1928, 1929, 1930, 1931 ir 1936-1937 m.), Stasys ir Steponas - po keturis (1928-1931). Antanas ir Steponas atstovavo Lietuvos futbolo rinktinei - pirmasis 1931-1934 ir 1936-1938 m., antrasis 1927-1928. Kiek vėliau Žeimelyje futbolą žaidė A. Pagirskas. Jis atstovavo Kauno LGSF.
Žeimelis - Šiaurės Lietuvos futbolo organizacinis vienetas
1924 m. Žeimelis į futbolo istoriją įėjo kaip Šiaurės Lietuvos futbolo organizacinis vienetas. Per Šv. Roko atlaidus Žeimelio valsčiaus Lietuvos jaunimo sąjungos Sporto sekcija (įsteigta 1922 m.) surengė sporto šventę ir gegužinę, kurioje dalyvavo ne tik vietiniai, bet ir kitų apylinkių sporto entuziastai. Į kaimo olimpiados futbolo turnyrą buvo suvažiavusios Diržių, Bardiškių (dvi), Butniūnų, Ūdekų, Noriūnų ir šeimininkų - Žeimelio - komandos. Žeimelio komandoje žaidė pokario sporto darbuotojo (dirbo ir Lietuvos valstybiniame kūno kultūros institute (LVKKI), žinomo krepšinio teisėjo Jokūbo Šulio brolis Teodoras, sovietų ištremtas ir miręs Sibire, o pats Jokūbas - Joniškio latvių mokyklos komandoje. Apie vienas rungtynes išlikusios tokios eilutės: „Žaidimas buvo gyvas ir įdomus, nes kaip vienoj, taip ir kitoj pusėj buvo gerai išmanančių žaidimą. Žeimelio komandos žaidėjai buvo per visą laiką mandagūs ir laikėsi tvarkingiau nei kitos komandos. Visa lėmė teisėjas, nes buvo teisingas ir neutralus Rygos universiteto studentas lietuvis.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Futbolas Kupiškyje
Ne visur, kaip kad Žeimelio apylinkėse, domėtasi klasikinėmis sporto šakomis, futbolu. Pavyzdžiui, Kupiškyje buvo populiarūs judrieji žaidimai: „kiaulės varymas“, ritinis, bendro pobūdžio mankštos, gimnastikos organizuoti pratimai - „piramidės“ ir panašiai. Miesto progimnazijoje buvo įrengta nesudėtingų gimnastikos prietaisų aikštelė, mokiniai mėgo žaisti kvadratą.
Pokario Futbolo Struktūros ir Asmenybės
Kitais laikotarpiais A.Klimkevičius nagrinėja futbolo žaidimo taktiką, įvairias jo žaidimo sistemas. Toliau autorius išdėsto susikūrusias futbolo žaidimo įvairias struktūras: LFLS, LFL (Lietuvos futbolo lyga), Kauno „Maistas“ (MSK), Kauno „Makabi“, Šaulių „Kovas“ ir kt. 1926 m. reikšmingas įvykis - įkurta Lietuvos futbolo teisėjų kolegija (LFTK). 1932 m. futbolas suvalstybinamas, įsteigiamas futbolo komitetas (FK). Knygoje autorius parodo ir mūsų akademinio futbolo raidą ir nemažą jo reikšmę šalyje. Plačiai apžvelgiama mūsų futbolo padėtis ir didelė jo plėtotė miestuose, rajonuose ir net mažuose mūsų šalies miesteliuose. Toliau autorius monografijoje daug dėmesio ir vietos skiria Lietuvos futbolo pirmenybėms (jos pradėtos organizuoti 1922 m.). Pirmieji mūsų futbolo čempionai - LFLS I komanda (Kaunas). Lietuvos futbolo specialistus ir mylėtojus turėtų ypač sudominti šioje knygoje parengta medžiaga „Treneriai ir treniruotės“. Įdomi informacija apie pirmuosius trenerius ir jų darbo metodus mūsų šalyje. Autorius knygos pabaigoje apžvelgia ir tuo meto Lietuvoje - miestuose ir periferijoje - buvusių stadionų, futbolo aikščių padėtį.
Leonas Juozapaitis
Leonas Juozapaitis - vienas iš tų tarpukario Lietuvos sportininkų, kurių vardai šiandien skamba ne tik sporto istorijos puslapiuose, bet ir tautinės savimonės kontekste. Jo gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su Lietuvos valstybės atgimimu, sporto raidai ir patriotizmo idėjų stiprinimu. Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1918 metais, sportas tapo viena iš priemonių formuoti naują pilietinę visuomenę. Šalis, dar tik pradėjusi kurtis iš naujo, siekė stiprinti tautos dvasią, skatinti vienybę ir fizinį aktyvumą. Jis priklausė pirmajai Lietuvos sportininkų kartai, kuri suvokė fizinį aktyvumą kaip neatsiejamą tautinio pasididžiavimo dalį. Leonas Juozapaitis aktyviai dalyvavo kelių sporto šakų plėtroje. Nors jis labiausiai garsėjo kaip lengvaatletis ir futbolininkas, jo indėlis į kitų sporto sričių vystymą buvo taip pat reikšmingas. Vienas iš reikšmingiausių jo pasiekimų - dalyvavimas pirmosiose Lietuvos futbolo rinktinės varžybose. Tuo metu tai buvo ne tik sportinis įvykis, bet ir simbolinis žingsnis - Lietuva, vos atgavusi nepriklausomybę, stengėsi įsitvirtinti tarptautinėje arenoje. Be sporto, Leonas Juozapaitis garsėjo kaip aktyvus visuomenės narys, siekęs stiprinti Lietuvos jaunimo dvasinį ir fizinį ugdymą. Jis dalyvavo sporto draugijų veikloje, rengė jaunimo stovyklas, organizavo renginius, skirtus fizinio lavinimo svarbai pabrėžti. Tarpukario laikotarpiu, kai Lietuva ieškojo savo vietos pasaulyje, tokios asmenybės kaip Juozapaitis buvo itin svarbios. Jie buvo ne tik sportininkai, bet ir moraliniai autoritetai, kurie skatino žmones dirbti, aukotis ir tikėti savo šalimi. Pokario metai Lietuvai atnešė daugybę išbandymų. Sovietų okupacija, represijos ir prarasta nepriklausomybė paveikė ne tik šalies politinį, bet ir kultūrinį bei sportinį gyvenimą. Daugelis tarpukario sportininkų buvo užmiršti arba jų vardai ištrinti iš viešosios erdvės. Jo vardas išliko tarp žmonių, kurie vertino ne tik sportinius pasiekimus, bet ir žmogaus moralinę laikyseną. Juozapaitis buvo prisimenamas kaip žmogus, kuris išliko ištikimas savo idealams, net ir pasikeitus laikams. Šiandien, praėjus šimtmečiui nuo pirmųjų tarpukario sporto žingsnių, Leonas Juozapaitis tebėra svarbus Lietuvos sporto istorijos veikėjas. Jo vardas minimas kaip vienas iš tų, kurie padėjo formuoti modernų požiūrį į sportą - kaip į visuomenės ugdymo ir tautinio identiteto dalį. Jo palikimas gyvuoja ne tik istoriniuose šaltiniuose, bet ir jaunųjų sportininkų motyvacijoje. Leono Juozapaičio gyvenimo kelias - tai pasakojimas apie žmogų, kuriam sportas buvo ne tik fizinė veikla, bet ir būdas išreikšti meilę savo šaliai. Jo istorija primena, kad tikrasis sporto grožis slypi ne tik pergalėse, bet ir vertybėse - garbėje, ryžte ir atsidavime.
Futbolo Aikštės ir Stadionai
Įdomu, kad pirmoji futbolo aikštė, atitinkanti žaidimo taisyklių reikalavimus, buvo įrengta Kaune (Ąžuolyne) tik 1921 m. Aikštės projektą parengė legendinis lakūnas Steponas Darius. Ir tik 1936 m. pavasarį Kauno Ąžuolyne iškilo valstybinis stadionas su nedidelėmis medinėmis tribūnomis. Jame sužaistas rungtynes, kuriose Lietuva 2:0 įveikė Estiją, stebėjo 5000 žiūrovų. Didžiausias paradoksas - praėjo 83 m., o Lietuva šiandien dar neturi valstybinio stadiono.
Futbolas Sovietmečiu
Nuo 1990 m. Sovietinės okupacijos metu Lietuvos futbolo komandos dalyvavo TSRS čempionatuose ir tautų spartakiadose. Taip pat keli žaidėjai atstovavo TSRS rinktinei, o 1988 m.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Lietuvos komandų dalyvavimas TSRS pirmenybėse
Lietuvos komandos atsisako dalyvauti TSRS pirmenybėse. „Žalgiris“ ir „Atlantas“, kuris pasivadino „Sirijumi“, varžosi Baltijos čempionate. Lietuvos lygoje varžosi 16 komandų. Nemaža dalis Lietuvos futbolininkų išvyksta rungtyniauti į Gruziją, Uzbekistaną ir Rusiją.
Žymūs žaidėjai
V. Ivanauskas, A. Narbekovas ir V.
Futbolo Atgimimas Nepriklausomoje Lietuvoje
Nuo 1990-ųjų Lietuvos futbolo rinktinės veikla tapo itin aktyvi, dalyvaujant įvairiuose Europos ir pasaulio čempionatų atrankos turnyruose. Tokie žaidėjai kaip Tomas Danilevičius ir Edgaras Jankauskas, kurie žaidė užsienio klubuose ir tapo rekordininkais nacionalinėje rinktinėje, prisidėjo prie Lietuvos futbolo populiarumo.
LFF Sugrįžimas į FIFA ir UEFA
1991 m. atsisakius Baltijos čempionato, nuspręsta reformuoti šalies pirmenybių sistemą ir pereiti prie rudens-pavasario sezono. Po 42 metų pertraukos vėl rengiamas Baltijos šalių turnyras. 1991 m. gruodžio 9 d., po 51 metų priverstinės pertraukos, LFF sugrąžinta į Tarptautinę Futbolo Federaciją (FIFA). Šis sprendimas priimamas Niujorko FIFA posėdyje. 1992 m. balandžio 23 d. UEFA pripažįsta Lietuvos futbolo federacijos narystę.
Rinktinės pasiekimai
Per metus rinktinė sužaidžia 13 rungtynių. Vilniuje Europos čempionato atrankos rungtynėse su Kroatija pasiekiamos lygiosios 0:0, o pasaulio čempionams italams pralaimėta minimaliu skirtumu 0:1. Pagal FIFA reitingą, Lietuva 1995 m. Lietuvos rinktinė Buenos Airėse sužaidžia lygiosiomis 0:0 su Argentina.
Žvilgsnis į Dabartį: Futbolo Būklė Regionuose
Vasarą pasišoviau įgyvendinti seną svajonę - aplankyti futbolo aušros gaivų šaltinį - Žeimelį ir jo palydovus - kaimus. Žeimelyje prakalbinti keli jauni vyrai apie sportą nepanoro kalbėti, nurodė, kad futbolo aikštelę rasiu prie mokyklos. Greitai radęs mokyklą, suradau ir futbolo aikštę. Nustėrau - žvelgdamas iš tolo pamaniau, kad išguldyti rugiai. Pasirodo, neseniai nušienauta metro aukščio žolė. Vienuose vartuose pasilikusi šienapjovės nepasiekta žolė buvo aukščiau nei keliai. Už vartų puikavosi sovietmečio švietimo sistemos įdiegtas reliktas - iš įvairaus kalibro traktorių, sunkvežimių ir kitų automobilių padangų išraitytas „kliūčių ruožas“. Tikras padangų muziejus. Kituose, arčiau mokyklos esančiuose vartuose, - žolė kiek mažesnė, bet užtat visa vartininko aikštelė - seniai ištrypta duobė. Šalia pagrindinės aikštės, kur būna lengvosios atletikos sektoriai, įrengta mažesnių matmenų aikštelė, mažesne žole apšepusi. Iš vieno miestelėno sužinojau, kad futbolo aikštė čia atsiradusi apie 1920 m., vėliau buvo pastūmėta toliau nuo mokyklos, greta buvo nemažas griovys, kuriuo vanduo nutekėdavo į upelį.
Futbolas Diržiuose ir Linkuvoje
Slogios nuotaikos palikęs Žeimelį sustojau Diržiuose ir prakalbinau su mažamečiu berniuku einantį vyriškį. Atvažiavus į Linkuvą, akį patraukė paplentėje plytinti žaluma. Pagalvojau - nieko sau dirbtinės dangos aikštė. Nieko panašaus - „ežiuku“ nukirpta žalia, lygi lyg biliardo stalas futbolo aikštė. Tik be vartų. Pajutau pavydą - sovietmečiu net vadinamosios meistrų komandos, tas pats „Žalgiris“, ne kartą žaidė daug prastesnėse aikštėse. Šalia gyvenantis senukas paporino: „Rusų laikais čia buvo šabakštynas, per aikštę ėjo takai takeliai. Rinkdavosi vietinės reikšmės sportininkai - ne tiek kamuolį spardydavo, kiek pagerdavo, krūmuose pasivoliodavo. Atvykdavo žaisti ir iš kitur, po žaidimų - vėl išgertuvės. Dabar šviesėja galvos, daugiau kultūros, atvyksta dainininkai, muzikantai. Mokyklos ir Pakruojo valdžia pasikvietė statybininkus iš Šiaulių - bus gražus stadionas, užaugs normalių žaidėjų.
Pakruojo Stadiono Atgimimas
Nors ir nebuvau planavęs, smalsumo vedamas užsukau ir į pakelėj įsikūrusį Pakruojo stadioną. Žinojau, kad Pakruojo futbolas iki šių dienų neturėjęs gilesnių tradicijų, didesnių laimėjimų, pradžią buvo gavęs olimpiniais 1924-aisiais. „Šiaulių naujienos“ rašė: „Iki šiol (1924) retai kas buvo girdėjęs žodį „sportas“, bet šiais metais jau kai kurie su juo susipažino. Įsisteigė sportininkų kuopa „Sportas“, kuri jau turi I ir II futbolo komandas. Kitaip nei Žeimelio stadione, kur nebuvo nė gyvos dvasios, Pakruojo futbolo aikštėje matėsi spardančių kamuolį būrelis. Nepatikėsite, vėl apstulbau - tribūnos dalis po stogu, įvairiaspalvės, šiuolaikiškos kėdės, aikštė - lygutėlė, žalutėlė - tikras kilimas. Aštuonetas paauglių basi žaidė į vienus vartus. Mintimis grįžau į vaikystę - ir mes basakojai spardydavom kamuolį, basi ne iš gero gyvenimo - su sportbačiais tik į mokyklą, kai kas - į bažnyčią. Klasių varžybose - visiems vienodas apavas - basi. Grįždavome kraujuotomis kojomis, subadytais padais. Vienas iš žaidusiųjų aiškino, kad basomis žaisti daug smagiau, geriau jauti kamuolį, o ir žolytė maloniai padus pamasažuoja. Šalia pagrindinės aikštės - nė kiek neblogesnė, kiek supratau, treniruočių.
A.Klimkevičiaus Indėlis į Futbolo Istorijos Fiksavimą
Nuo Romos iki AnglijosA.Klimkevičiaus monografija visų pirma pasižymi savo turinio įvairumu ir išskirtine apimtimi - 963 puslapių! Šiame leidinyje randame mums dar mažai žinomos ir neskelbtos archyvinės medžiagos apie pirmuosius futbolo žingsnius ir jo vystymosi įvairias peripetijas pasaulyje ir nepriklausomoje Lietuvoje. Taip pat stebina tam laikmečiui būdingų įvairių nuotraukų, šaržų ir faktinės (dokumentinės) medžiagos gausa.
Futbolo ištakos pasaulyje
Yra žinoma, kad futbolo žaidimas toks pat senas, kaip ir mūsų pasaulis. Futbolas yra įvardintas kaip viena iš seniausių ir populiariausių sporto šakų pasaulyje ir šiandien pelnytai turi sporto karaliaus vardą. Autorius jau monografijos pradžioje supažindina su futbolo, kaip žaidimo, pradmenimis prieš tūkstančius metų įvairiuose pasaulio kontinentuose. Štai dar 5-ajame tūkstantmetyje prieš Kristų žaidimas su kamuoliu, panašus į futbolą, buvo Kinijos armijos karinių pratybų sudėtine dalimi. Europoje - senovės Graikijoje, spartiečiai žaidė žaidimą, kuriame buvo dvi komandos, o kamuolys buvo smūgiuojamas kojomis. Istoriniai šaltiniai tvirtina, kad Romos legionieriai žaidimą su kamuoliu (futbolo pirmtaką) išplatino Didžiosios Britanijos salose. Kaip tik ten jis ir tapo nacionaliniu žaidimu. Ir Anglija, visiškai pelnytai, laikoma šiuolaikine futbolo tėvyne. O pats žodis „futbolas“ pirmą kartą pasirodė dar 1175 m. anglų karinėje kronikoje.
A.Klimkevičiaus trilogija
Ši monografija yra antrasis A.Klimkevičiaus leidinys iš jo trilogijos. Pirmasis - „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės (1911-1990)“, jau yra išleistas. Lauksime trečiojo - „Lietuvos futbolo istorija.