Įvadas
Žmogus visada troško pažinti paslaptingą povandeninį pasaulį. Nuo seniausių laikų, tautos, įsikūrusios prie jūrų ir vandenynų, garsėjo nardytojais, kurie rinkdavo moliuskus, perlus, koralus, žuvis ir įvairius jūros augalus. Šiame straipsnyje apžvelgiama povandeninio plaukimo sporto šakos raida Lietuvoje, nuo jos ištakų iki šių dienų, aptariant svarbiausius įvykius, asmenybes ir iššūkius.
Povandeninio Plaukimo Pradžia ir Raida Pasaulyje
Pirmieji narai neturėjo jokių specialių prietaisų, nerdavo gana paprastai: naras pasiimdavo prie valties pririštą akmenį ir šokdavo į vandenį, o paleidęs akmenį, iškildavo atgal į paviršių. Žmogui vis labiau domintis jūros gelmėmis, buvo bandoma konstruoti povandeninius prietaisus, kurie leistų ilgiau išbūti po vandeniu ir pasinerti giliau.
Dar IV a. pr. Kr. Aristotelis sukonstravo povandeninį įrenginį, kuriame narui oras būdavo paduodamas iš viršaus. XV amžiuje Leonardas da Vinčis sukūrė kvėpavimo vamzdelių ir pelekų eskizus, taip pat povandeninį aparatą su oro atsarga ir balionu, skirtu iškvėptam orui valyti. XVI amžiuje narai pradėjo naudoti nardymo varpus, o XVIII a. pradžioje atsirado pirmieji naro skafandrai.
1943 m. prancūzų laivyno kapitonas Žakas Ivas Kusto (Jacques-Yves Cousteau) su inžinieriumi Emiliu Ganjanu (Émile Gagnan) sukūrė automatinį povandeninį kvėpavimo aparatą - akvalangą. Šis išradimas leido narams laisvai judėti po vandeniu ir ilgai išbūti dideliame gylyje, žymiai prisidėjo prie povandeninio sporto populiarumo. Netrukus, prancūzas Lui de Korlė (Louis de Corlieu) išrado pelekus, kurie padidino plaukimo greitį apie 40 procentų.
Apie 1950-uosius metus povandeninis sportas išpopuliarėjo daugelyje šalių, o 1959 m. buvo įkurta Pasaulinė povandeninės veiklos konfederacija CMAS, kurios pirmuoju prezidentu tapo Žakas Ivas Kusto. Nuo 1967 m. kas dveji metai vyksta Europos čempionatai, nuo 1976 m. - pasaulio čempionatai, nuo 1989 m. - Europos taurės varžybos, o nuo 2000 m. - Pasaulio taurės varžybos.
Taip pat skaitykite: Lietuvos povandeninio plaukimo istorija
Povandeninis Sportas Lietuvoje: Pirmieji Žingsniai
Lietuvoje povandeninis sportas pradėtas kultivuoti 1950 m. Vilniuje ir Kaune, o varžybos vykdavo Trakų ežeruose. Prie šios sporto šakos ištakų stovėjo A. Chramčenko, J. Rimas, A. Rosenas, V. Juzumas, G. Savickis ir kiti entuziastai. 1959 metais buvo įkurta Povandeninio sporto federacija ir pradėtos rengti povandeninio orientavimo ir povandeninio plaukimo pirmenybės. Nuo 1960 m. Lietuvos sportininkai pradėjo dalyvauti TSRS pirmenybėse, TSRS tautų spartakiadose ir Europos čempionatuose.
1966 m. Lietuvos kūno kultūros instituto plaukimo katedroje pradėtas dėstyti fakultatyvinis povandeninio sporto kursas. Vyr. dėstytojas V. Juzumas, grįžęs iš tobulinimosi kursų Aluštoje, sudomino instituto studentus nauja sporto šaka. Instituto baseine vyko povandeninio plaukimo treniruotės, rengiamos parodomosios varžybos ir povandeninio sporto įrangos parodos.
Pirmieji Pasiekimai ir Augantis Populiarumas
Tais pačiais metais buvo pasiekti ir pirmieji aukšti rezultatai. A. Chramčenko tapo TSRS čempionato prizininke. 1970 m. TSRS jaunių čempionėmis tapo M. Kompanaitė ir N. Makucho. A. Tatarincevaitė-Ylienė, nuplaukusi su pelekais 100 m nuotolį, pasiekė pasaulio rekordą (0.53,2). 1971 m. TSRS prizininkais tapo A. Kapitokas, 1976 m. povandeninio orientavimo TSRS čempionate nugalėtoju tapo klaipėdietis E. Černych, greičio pratimuose - A. Šapovalov.
1977 m. Vilniuje atidaryta Specializuota povandeninio plaukimo vaikų ir jaunių sporto mokykla, po metų - Klaipėdoje ir Kaune, 1981 m. - Rietave ir Dauguose, o 1985 m. - Visagine. Šiose mokyklose dirbo V. Šeputis, P. Virbickas, J. Mieženis, A. Bochanas, A. Naujokaitis, V. Krisikaitis, R. Osipavičiūtė, R. Timinskas, J. Pogumirskienė, S. Kolokolenkovas, V. Kivelis, A. Juodsnukis, V. Poludnevičius, V. Juodeikienė, V. Petrauskaitė, J. Kiškytė, S. Armonavičienė, A. Cvetkovas, A. Mokyklose povandeniniu sportu, kuris iki šio laikotarpio susiskirstė į povandeninį orientavimo ir greičio pratimus, atliekamus tik baseinuose, užsiiminėjo virš 2000 moksleivių.
Naujovės ir Iššūkiai
Tobulėjo inventorius, didėjo greitis. Kazachijos trenerė N. Turukalo įdiegė monoplaukmenis ir naują plaukimo stilių su jais, kuris atkartojo delfino judesius. Plaukikai, plaukiantys su paprastais guminiais plaukmenimis, tarsi sustojo vietoje, o monoplaukmenimis nuskriejo pirmyn. Lietuvos treneriai taip pat ėmėsi gaminti monoplaukmenis, kurie iki šiol gaminami tik rankiniu būdu individualiai kiekvienam sportininkui.
Taip pat skaitykite: Ateities Progimnazijos plaukimo tradicijos
Pasikeitus plaukimo inventoriui ir technikai stabtelėjo ir pasiekimai. Lietuvoje negalima buvo gauti tada vadinamos strateginės medžiagos - stiklo tekstolito, iš kurio gaminama peleko plokštė. Nepaisant to, 1981 m. TSRS čempionate Lietuvos rinktinė užėmė septintą vietą greičio pratimų rungtyse, orientavime - šeštą. A. Smirnovas iš Klaipėdos laimėjo antrą vietą TSRS spartakiadoje, prizininkais tapo: 1982 m. E. Sakutytė, 1983 m. - L. Portniagina iš Vilniaus.
Aukščiausi Pasiekimai
1984 m. vyrų rinktinė, plaukusi 4 x 100 m estafetę, tapo TSRS čempione. Tai vilnietis V. Stanevičius, kaunietis R. Sipavičius ir klaipėdiečiai V. Pšeničnikovas ir A. Rasiukas. Pastarasis nerdamas 50 m per 16,7 sek. iškovojo sidabro medalį. Tais pačiais metais ši vyrų komanda suaugusiųjų čempionate laimėjo dar ir bronzos medalius plaukdami estafetes 4 x 100 m ir 4 x 200 m.
1984 m. už aukštus darbo rezultatus Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas suteiktas klaipėdiečiui sporto mokyklos treneriui Antanui Naujokaičiui, trenerio garbės vardas - Jelizavetai Pogumirskienei iš Vilniaus bei kaunietei Virginijai Juodeikienei.
1985 m. Kauno sporto mokyklos trenerių Ryčio Ramanavičiaus ir Valdemaro Poludnevičiaus auklėtiniai Ramūnas Sipavičius ir Darius Glemža buvo pakviesti į TSRS rinktinę dalyvauti Europos jaunių čempionate. Iš ten Darius parsivežė 4 aukso ir vieną sidabro, o Ramūnas - 3 aukso ir 1 sidabro medalį. Treneriams Valdemarui Poludnevičiui ir Ryčiui Ramanavičiui buvo suteikti Lietuvos nusipelniusių trenerių vardai.
Komandinėje įskaitoje 1984 m. ir 1985 m. TSRS čempionate ir spartakiadoje Lietuvos komanda greičio pratimuose laimėjo aukštas ketvirtas vietas.
Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai
Viktoro Drozdovo Indėlis
Nemažai Lietuvos povandeniniam sportui yra nusipelnęs klaipėdietis, trenerių Aleksandro Cvetkovo ir Felicitos Vaitkutės auklėtinis Viktoras Drozdovas. Jis net 32 kartus gerino Lietuvos rekordus, laikomas ilgaamžiškiausiu Lietuvos povandenininku - septyniolika metų aktyviai sportavo ir buvo tik nugalėtojas ir prizininkas. 1986 metais sporto meistras V. Drozdovas laimi TSRS sporto mokyklų varžybose tris aukso medalius, tais pačiais metais TSRS jaunių čempionato dviejų aukso ir vieno sidabro medalių laimėtojas. Po šių laimėjimų Viktoras įsitvirtina TSRS rinktinėje. Bet to negana, TSRS tautų spartakiadoje užima dvi pirmas ir vieną trečią vietas ir įrodo, kad Lietuvos pajūryje auga geri povandenininkai. TSRS rinktinės narys V. Drozdovas dalyvauja 1987 metų Europos čempionate, kur laimi du aukso ir vieną sidabro medalius bei pagerina Europos rekordą.
Tatjanos Šabanovos Sėkmė
1987 m. kita klaipėdietė Tatjana Šabanova, trenerės F. Vaitkutės auklėtinė, TSRS sporto mokyklų varžybose laimėjo II, III, IV, VI vietas ir taip pat įtraukiama į TSRS rinktinę, o Klaipėdos povandeninio sporto mokykla tarp 32 tokių pat mokyklų užima ketvirtą vietą. TSRS jaunių čempionate bei Moksleivių spartakiadoje Lietuvos plaukimo su pelekais (taip CMAS pervadino povandeninio sporto greičio pratimus) rinktinės iškovoja ketvirtas vietas. Komanda: I. Drupp, K. Jankauskaitė, S. Budrytė, T. Šabanova, R. Maksimavičiūtė, V. Drozdovas, D. Bagdonas, D. Glemža, A. Sinkevič, L. Lengvenytė.
1988 m. per TSRS sporto mokyklų varžybas Tatjana Šabanova vėl laimi aukso ir du bronzos medalius. Trenerei Felicitai Vaitkutei už nuopelnus Lietuvai suteiktas Lietuvos nusipelniusios trenerės vardas.
Dariaus Bagdono Pasiekimai
Sėkmingi tie metai ir kitam trenerių F. Vaitkutės ir A. Cvetkovo auklėtiniui Dariui Bagdonui (pirmoji trenerė J. Kiškytė). Jis Sąjungos „Jaunojo akvanauto“ finalinėse varžybose laimėjo dvi pirmąsias vietas ir įsitvirtino TSRS jaunių rinktinėje, su kuria dalyvavo Europos „Geros valios“ taurės varžybose ir į Lietuvą parvežė 3 aukso ir 2 sidabro medalius.
Nepriklausomybės Metai ir Nauji Iššūkiai
Iširus Tarybų Sąjungai, pakriko ir sportas. Tačiau 1992 m. trenerė Felicita Vaitkutė buvo pakviesta į Minską, į suvažiavimą, kuris įkūrė plaukimo su plaukmenimis Europos lygą, į kurios komitetą išrinkta ir minėta trenerė. Pradėtos vykdyti Europos taurės varžybos. Pirmosiose dalyvavo tik Klaipėdos sporto mokyklos komanda ir užėmė septintą vietą. V. Kurač laimėjo trečią vietą, E. Pyvina - antrą vietą.
1994 m. taurės varžybose pradėjo dalyvauti Visagino „Akvanauto“ komanda, o dar po metų ir Vilniaus sportininkai, nuo 2000 m. įsijungė ir kauniečiai. Europos taurės finalinių varžybų du aukso ir du bronzos medalius 2001 metais laimėjo visaginietis Vladimiras Morozovas. Lietuvos komandos bendrakomandinėje įskaitoje tarp 26 valstybių užėmė septintą vietą.
2001 metais vyko pirmosios Pasaulio taurės varžybos, kuriose dalyvavo Klaipėdos sporto mokyklos komanda ir užėmė 12-ą vietą. Geriausiai pasirodė Viktorija Kazarauskaitė, užėmusi šeštą vietą, ir Laimonas Burba - septintą.
2003 m. Europos taurės finalinėse varžybose iš Lietuvos atstovų geriausiai pasirodė Vilniaus vandens sporto mokyklos komanda, užėmusi trečią vietą. O. Špitaliova laimėjo 2 pirmas ir 2 antras vietas, Dima Špitaliovas - trečią vietą. Lietuvos vaikų jaunimo centro auklėtinė Eglė Jankeliūnaitė užėmė 3 pirmas vietas; Aivaras Šalkauskas - antrą vietą.
Dabartinė Situacija ir Iššūkiai
Šiuo metu Lietuvoje plaukimu su pelekais užsiiminėja apie 500 sportininkų: Klaipėdos „Gintaro“ sporto centre, Visagino „Akvanauto“ klube, Kauno sporto mokykloje, Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, Vilniaus vandens sporto mokykloje.
Vis dėlto, plaukimo sportas Lietuvoje susiduria su iššūkiais. Klaipėdoje vienu metu veikė net trys 25 m uždari baseinai, taip pat klaipėdiečiai galėjo mėgautis ir baseinais po atviru dangumi. Tačiau 1995 m. "Neptūno" baseinas buvo uždarytas dėl avarinės būklės ir neveikia iki šiol. 2007 m. "Dinamo" baseinas priklausė sporto draugijai tokiu pačiu pavadinimu, o dabar šiam baseinui gresia išnykimas, kadangi kolegijai kasmet jis atneša maždaug 300 tūkst. litų nuostolių.
Dėl uždaromų baseinų kenčia plaukimo sportas, jaunimo užimtumas ir galimybė išmokyti plaukti tuos, kurie nemoka to daryti.
Vandensvydis Lietuvoje
Lietuvos vandensvydžiui pernai sukako 90 metų. Šis jubiliejus buvo paminėtas gruodžio 11 d., o į renginį susirinko įvairių kartų vandensvydininkai.
Lietuvoje vandensvydį 1931 m. pirmieji pradėjo žaisti Klaipėdos „Poseidono“ klubo sportininkai. Pirmasis Lietuvos vandensvydžio čempionatas įvyko Zarasų ežeruose 1949 m. 1953 m. buvo įkurta Lietuvos vandensvydžio sporto federacija (LVSF), kuri 1992-aisiais buvo priimta į Tarptautinę vandens sporto šakų federaciją (FINA).
Vandensvydis žaidžiamas stačiakampiame vandens plote, kurio matmenys 30×20 m (moterys 25×20 m), baseine arba vandens telkinyje. Komandos žaidžia skirtingų spalvų kepuraitėmis, o vartininkų kepuraitės - raudonos. Žaidžiami keturi kėliniai po 8 minutes grynojo laiko. Visiems žaidėjams kojomis negalima siekti baseino dugno, plaukti galima įvairiais stiliais.
Vandensvydis vadinamas intelektualia sporto šaka, bet juk komandos aršiai grumiasi viena su kita, žaidėjai nevengia ir šiurkščių veiksmų, būna šalinami iš aikštės 20 sekundžių. Vandensvydį gerai žaidė daug intelektualių, Lietuvą garsinusių žmonių.
Lietuvoje visą laiką vykdavo principinės Vilniaus ir Kauno dvikovos. Dabar trejus metus iš eilės tvirtu lyderiu tapo pusiau profesionalus Elektrėnų „Žaibas“.
Lietuvos vandensvydžio sporto federacija jaunimui skiria didelį dėmesį. Šalies 17-mečių rinktinė pernai nemažai rungtyniavo, dalyvavo trijuose stambiuose tarptautiniuose turnyruose - Europos čempionato atrankoje, Europos šiaurės šalių čempionate, Europos tautų turnyre.
Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduriate? Galėtų būti daugiau trenerių. Tie patys dirba ir su suaugusiais, ir su vaikais. Daug kas priklauso nuo baseino užimtumo ir vandens, skiriamo mūsų treniruotėms. Jo dažnai būna per mažai, kad galėtų treniruotis ir suaugusieji, ir jaunimas, ir vaikai.
Federacija ne visada gali daryti įtaką miesto savivaldybėms, kurios skiria laiką ir vietą baseine. Plaukimo takeliai reikalingi ir plaukikams, povandeninio sporto entuziastams, triatlonininkams, penkiakovininkams, mes su jais negalime konkuruoti. Vandensvydžiui dviejų plaukimo takelių neužtenka, juose vandensvydžio neišmokysi žaisti, reikia mažiausiai šešių. Vandensvydis žaidžiamas 30×20 m vandens plote. Tie takeliai mums - didelė finansinė našta, todėl reikalinga miesto valdžios pagalba.
Lietuvoje vandensvydis žaidžiamas Vilniuje, Kaune, Alytuje, Elektrėnuose ir Klaipėdoje. Stengiamės, kad vandensvydis būtų žaidžiamas Radviliškyje, kuriame yra baseinas. Apie šią sporto šaką galvoja kėdainiškiai, kurie mus kviečiasi ir nori, kad supažindintume su vandensvydžiu. Gaila, bet išretėjo Panevėžio žaidėjų gretos ir ten užgeso puoselėtas židinys.
Kaune ir Vilniuje vandensvydį pradėjo žaisti ir moterys. Tikrai tikiu, kad Lietuvos moterų vandensvydis ras savo vietą. Labai didelis susidomėjimas juntamas Kaune, kur suburtos merginos, baigusios plaukikių karjeras. Komanda yra ir Vilniuje. Tačiau daug kas priklausys nuo miesto savivaldybių požiūrio į moterų vandensvydį. Jeigu nuo jų nebus nusigręžta, neabejoju, kad merginos pasieks didesnį meistriškumą. Vilniuje merginas ugdo Tadeušas Pašukas, o Kaune - Rimvydas Šimanskas.
Mokymo Plaukti Programos
„Tai viena geriausių valstybės investicijų į jaunosios kartos sveikatą. Programos sėkmę lemia ne tik siekis išmokyti vaikus plaukti, bet ir glaudus institucijų bendradarbiavimas bei aktyvus savivaldybių įsitraukimas“, - sako programą administruojančios Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas.
Daugiau nei 10 metų mokymo plaukti programos trenere Vilniuje dirbanti Aurelija Jacevičienė šiemet plaukti moko net 30 klasių, t. y. beveik 700 vaikų. Ilgametę darbo su vaikais patirtį sukaupusi A. Jacevičienė mano, kad kiekvienam labai svarbu yra įgyti bent jau plaukimo pradmenis ir taip užtikrinti saugumą prie vandens telkinių. „Labai džiaugiuosi, kad tokia programa yra, kad ji plečiasi, nes pradžioje reikėjo ieškoti, kas norėtų joje dalyvauti, o dabar jau nebetelpa visi norintys. Labai dažnai girdime apie skendimų skaičius, nuo to gali apsaugoti plaukimo pradmenys. Kai matai spindinčias vaikų akis, kai jie įveikia savo baimes ir išmoksta plaukti, yra labai malonu“, - sako A. Jacevičienė
Pasak baseine užaugusios ir aukštų sportinių rezultatų pasiekusios A. Jacevičienės, pamokų galėtų būti daugiau, tačiau 32 mokymo plaukti programos užsiėmimų užtenka įgyti plaukimo pradmenis. Nuo rugsėjo iki gegužės dalyviai mokosi plaukti įvairiais stiliais, plūduriuoti, panerti ir ištraukti daiktą nuo baseino dugno, taip pat susipažįsta su saugaus elgesio prie vandens taisyklėmis. Valstybės biudžeto lėšomis yra finansuojami 18 užsiėmimų, o dar 14 - savivaldybių biudžetų lėšomis.
„Antrokai yra ta optimali amžiaus grupė mokytis plaukti, nes jau yra susiformavęs įgūdis mokytis, išgirsti užduotį, būti grupėje. Paauglystėje jau atsiranda gėdos jausmas, jeigu draugams sekasi geriau. Be to, vėlesniame amžiuje ir išmokti yra sunkiau“, - pabrėžia trenerė.
Šiemet nacionalinės fizinio aktyvumo programos, skirtos mokyti vaikus plaukti ir formuoti saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens įgūdžius, užsiėmimai vyksta 44 šalies baseinuose. Programa pritaikyta įvairių poreikių ir gebėjimų vaikams - į veiklas įtraukiami specialiųjų poreikių pedagogai, kiti specialistai ir savanoriai.
Lietuvoje šiuo metu mokosi apie 29 tūkst. antros klasės mokinių, tačiau mokymo plaukti programa apima apie 14 tūkstančių vaikų. Tai lemia tiek esama baseinų infrastruktūra, tiek valstybės ir savivaldybių skiriamas finansavimas.
„Antrokų programa mums yra labai svarbi ir labai rūpi, kaip 2027 m. startuos naujas kvietimas, kiek bus skiriama valstybės biudžeto lėšų. Šiuo metu tik pusė antrokų gali mokytis plaukti, norime, kad visi turėtų šią galimybę. Dėl tokių programų mūsų bendruomenė yra sveikesnė ir sportuojanti. Taip pat matome, kad kai kuriose savivaldybėse nėra baseinų, ypač regionuose“, - sako programą įgyvendinančios asociacijos „LTU Aquatics“ prezidentas Saulius Binevičius.
Lietuvoje yra 60 savivaldybių, tačiau net 17 iš jų vis dar neturi baseinų.
„Ilgalaikis tikslas turėtų būti sudaryti sąlygas, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo to, kur gyvena, turėtų galimybę išmokti plaukti. Juolab kad Lietuva vis dar išlieka tarp Europos šalių, kuriose skendimų rodikliai yra vieni aukščiausių. Be to, dalis šios programos dalių lieka baseinuose ir ateityje taps naujomis Lietuvos plaukimo žvaigždutėmis“, - sako Nacionalinės sporto agentūros vadovas.
Nuo 2023 m. mokymo plaukti programa bendrai finansuojama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra, o ją įgyvendina asociacija „LTU Aquatics“. Ketverių metų trukmės programai skirta 3,21 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Akvatlono Varžybos Izraelyje
Akvatlono - imtynių po vandeniu atstovai L. Pleskytė ir R. Eimontas su trenere Virginija Juodeikiene iš Netanijos kurorto viešbučio vyko į maždaug už 30 kilometrų esantį baseiną. Ten turėjo vykti Pasaulinės povandeninio sporto federacijos (CMAS) ir atvirojo Izraelio akvatlono čempionato finalas, į kurį jau buvo patekę lietuviai. Nors sportininkai jautė įprastą jaudulį prieš startą, buvo pailsėję ir susikaupę, tačiau kelionė autobusu vos nepavėlavo į varžybas dėl sustabdymo ir patikrinimo, nes gatvėje rastas neaiškios kilmės krepšys, kuriame galimai buvo sprogmenų.
Iš Utenos kilusi L.Pleskytė tapo CMAS ir atvirojo Izraelio akvatlono čempionato, kuriame dalyvavo 12 šalių komandos, nugalėtoja. Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijos devintokas R. Eimontas Izraelyje laimėjo bronzos medalį.
Lietuvos Povandeninio Sporto Federacija
Registrų centras: Ši ne pelno siekianti įstaiga pranešė, kad joje buvo vykdyta savanoriška veikla. Papildykite, pakeiskite, panaikinkite įmonės Lietuvos Povandeninio Sporto Federacija (įmonės kodas 190780191) informaciją, rekvizitus, logotipą, nuotraukas, Jūsų veiklą apibūdinančius raktažodžius.
Ateities Vizijos
Lietuvos plaukimo federacijai svarbu paskatinti elito plaukikus, kad jie nepasitrauktų iš sporto. Arvydas Juozaitis - 1976 m. Monrealio XXI olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas 100 m. krūtine.
Reikalingas nacionalinis plaukimo centras, kuris turėtų sudaryti išskirtines treniravimosi, gyvenimo, mokymosi sąlygas ne tik mokykloje, bet ir universitete, sportininkams turėtų būti suteikta visavertė medicinos priežiūra, mokslo priemonės. Tokio centro tikslas - pasitelkus moderniausias technologijas rengti sportininkus - nuo pradedančių iki pasiekiančių didelį meistriškumą.
tags: #povandeninio #plaukimo #federacija