Įvadas
Prancūzija vaidina svarbų vaidmenį žiemos olimpinių žaidynių istorijoje. Ši šalis ne tik tris kartus organizavo šias varžybas (1924, 1968, 1992 m.), bet ir aktyviai dalyvauja jose, siekdama aukščiausių rezultatų. Šiame straipsnyje apžvelgsime Prancūzijos indėlį į žiemos olimpines žaidynes, pradedant nuo pirmųjų varžybų Šamoni iki šios dienos.
Pirmosios Žiemos Olimpinės Žaidynės Šamoni (1924)
Prieš 95 metus, 1924-aisiais, Šamoni kurorte (Prancūzija) įvyko pirmosios olimpinės žiemos žaidynės (pranc. - Les Iers Jeux olympiques d’hiver). Tuo metu žiemos olimpinės žaidynės buvo rengiamos drauge su vasaros olimpinėmis žaidynėmis ir buvo laikomos „tarptautine žiemos sporto švente“. Sulaukus milžiniško susidomėjimo, Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) atgaline data šią sporto šventę pavadino pirmosiomis žiemos olimpinėmis žaidynėmis.
1924 metų žiemos olimpinės žaidynės Monblano kalno papėdėje vyko sausio 25 d. - vasario 5 dienomis. Žaidynėse dalyvavo 258 sportininkai, 16 šalių atstovai. Daugiausia medalių iškovojo Norvegija - 17 (4, 7, 6), Suomija - 11 (4, 4, 3) ir Austrija - 3 (2, 1, 0). Medalius pavyko iškovoti 10 šalių atletams. Ledo ritulio turnyre karaliavo Kanados rinktinė. Per pirmuosius tris mačus kanadiečiai pelnė 85 įvarčius ir nepraleido nei vieno. Jauniausia žaidynių dalyvė buvo vienuolikmetė norvegė Sonja Henie. Nors dailiojo čiuožimo varžybose ji liko paskutinė, tačiau užkariavo publikos simpatijas. Žaidynes rengė Prancūzijos olimpinis komitetas.
Žaidynių svarba
Šios žaidynės buvo svarbios tuo, kad įtvirtino žiemos sporto šakų vietą olimpinėje programoje. Jos parodė, kad žiemos sportas gali būti toks pat populiarus ir įdomus kaip ir vasaros sportas.
Prancūzija kaip Žiemos Olimpinių Žaidynių Organizatorė
Prancūzija tris kartus buvo pasirinkta kaip žiemos olimpinių žaidynių organizatorė:
Taip pat skaitykite: Lietuvos futbolo kelias
- 1924 m. Šamoni: Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės, kurios padėjo pagrindus tolimesnei žiemos sporto raidai.
- 1968 m. Grenoblis: Žaidynės, kurios įsiminė modernia infrastruktūra ir naujovių įdiegimu.
- 1992 m. Albervilis: Paskutinės žiemos olimpinės žaidynės, vykusios tais pačiais metais kaip ir vasaros olimpinės žaidynės.
Kandidatūra į 2030 m. Žiemos Olimpines Žaidynes
Prancūzija siekia surengti žiemos olimpines žaidynes dar kartą. E. Macrono teigimu, Prancūzija nori parodyti pasauliui, kad „žiemos žaidynės yra ne vien istorija […], bet ir mūsų ateities dalis“. Tačiau dėl jų finansavimo kilo abejonių, nes po pirmalaikių parlamento rinkimų vyriausybė ligšiol nėra sudaryta. „Noriu patvirtinti savo ir prancūzų tautos visišką įsipareigojimą. Užtikrinu jus, kad prašysiu kito ministro pirmininko į naujosios vyriausybės prioritetus įtraukti ne tik šią garantiją, bet ir olimpinį įstatymą“, - sakė E.
Prancūzijos Sportininkų Pasiekimai
Prancūzijos sportininkai nuolat demonstruoja aukštą lygį įvairiose žiemos sporto šakose. Jie yra stiprūs kalnų slidinėjime, biatlone, snieglenčių sporte ir kitose rungtyse.
Žiemos Sporto Šakos Olimpinėse Žaidynėse
Į Pjongčango olimpinių žaidynių programą įtrauka 15 sporto šakų: akmenslydis, akrobatinis slidinėjimas, biatlonas, bobslėjus, dailusis čiuožimas, greitasis čiuožimas, greitasis čiuožimas trumpuoju taku, kalnų slidinėjimas, ledo ritulys, rogučių sportas, skeletonas, slidinėjimas, snieglenčių sportas, šiaurės dvikovė, šuoliai su slidėmis. Seniausias olimpinių žaidynių dalyvis - dailusis čiuožimas. Jis 1908 bei 1920 metais rengtas vasaros olimpiadose. Pastarojoje buvo žaidžiamas ir ledo ritulys.Vėliausiai į olimpinių žaidynių programą įtrauktas snieglenčių sportas. Ši šaka žiemos olimpiadoje debiutavo 1998-aisiais Nagane.
Žiemos Olimpinių Žaidynių Istorija ir Raida
Žiemos olimpinės žaidynės atsirado ne iškart, ir kalbant apie jų istoriją reikia prisiminti jų pirmtakes Šiaurės žaidynes, nuo 1901 iki 1926 m. vykdavusias Stokholme. Tai buvo specialios tarptautinės varžybos, rengiamos žiemos sporto šakų atstovams. Dar 1894 m., steigiant Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK), buvo ruošiamasi į olimpinę programą įtraukti čiuožimą. Iš dalies tai buvo įgyvendinta 1908 ir 1920 m., kai kai kurios žiemos sporto šakos kaip papildomos buvo įtrauktos į vasaros žaidynių programą. Pavyzdžiui, 1908 m. žaidynėse buvo išdalyti keturi apdovanojimų komplektai dailiojo čiuožimo atstovams. TOK 1911 m. sesijoje pasiūlyta per kitas žaidynes surengti Žiemos sporto šakų savaitę, bet Švedija tos idėjos nepalaikė, nes bijojo konkurencijos Šiaurės žaidynėms. Įgyvendinti šiuos planus sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas. Bet jau į 1920 m. Antverpeno olimpinių žaidynių programą buvo įtrauktos dailiojo čiuožimo ir ledo ritulio varžybos. O kitas žingsnis buvo savarankiškos olimpiados organizavimas, ir galop tai tapo tradicija.
Į pirmąsias žiemos olimpines žaidynes atvyko 293 sportininkai iš 16 šalių, tarp jų 13 moterų. Olimpiadoje dalyvavo geriausi šiaurės šalių - Norvegijos, Suomijos, Švedijos - sportininkai. Vyko tokių sporto šakų varžybos:
Taip pat skaitykite: Anglijos-Prancūzijos futbolo rivalystė
- Bobslėjus
- Čiuožimas
- Šiaurės dvikovė
- Slidinėjimo lenktynės
- Šuoliai nuo tramplino
- Dailusis čiuožimas
- Ledo ritulys
Per olimpinių žaidynių uždarymo ceremoniją buvo įteiktas prizas sporto šakos, taip niekada ir netapusios olimpinės, atstovams: specialus prizas už laimėjimus alpinizme buvo įteiktas ekspedicijai, 1922 m. bandžiusiai įkopti į Everestą. Pirmoji olimpiada buvo pripažinta olimpinėmis žaidynėmis „atgaline data“, 1925 metais, kai Tarptautinis olimpinis komitetas nustatė, kad jos vyks kas ketveri metai. Nuo 1924 m iki 1992 m. žiemos olimpinės žaidynės vykdavo tais pačiais metais kaip ir vasaros. Nuo 1994 m. žiemos olimpiados vyksta praėjus 2 metams po vasaros žaidynių.
Atskyrimas nuo vasaros žaidynių
1986-aisiais Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) balsai lėmė didžiulę permainą sporto istorijoje - atskirtos vasaros ir žiemos olimpines žaidynes. 1994-aisiais žiemos olimpiada surengta Lilehameryje. Ankstesnė vyko ne prieš ketverius, o dvejus metus - 1992-aisiais Albervilyje.
Lietuvos Dalyvavimas Žiemos Olimpinėse Žaidynėse
Pirmasis lietuvis, dalyvavęs žiemos olimpinėse žaidynėse - Kęstutis Bulota. Jis 1928-aisiais vyko į Sankt Moricą Šveicarijoje. Lietuvis lenktyniavo visose keturiose čiuožimo rungtyse, o 10 000 metrų įveikė penktas. Lietuvos vėliava į žiemos olimpines žaidynes grįžo 1992-aisiais Albervilyje. Nuo to laiko geriausią rezultatą užfiksavo dailiojo čiuožimo atstovai - Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. Jie 2002-aisiais Solt Leik Sityje liko penkti. Aukščiausia praėjusios olimpiados Sočyje vieta priklauso greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovei Agnei Sereikaitei. Ji 1500 metrų rungtyje buvo 16-a. Šiemet A. Sereikaitė rezultato nepagerins. Atletė patyrė traumą ir vietos Pjongčange neiškovojo.
Didžiausios Lietuvos sportininkų pergalės pasiektos Sovietų Sąjungos sudėtyje. Algimantas Šalna 1984-aisiais Sarajeve laimėjo aukso medalį estafečių 4×7,5 km biatlono varžybose. Po ketverių metų Kalgaryje Vida Vencienė iškovojo aukso apdovanojimą 10 kilometrų slidinėjimo varžybose, o bronzos - penkių. Tituluotas Lietuvos ledo ritulininkas Darius Kasparaitis. Jis turi visų trijų spalvų medalių komplektus. Sportininkas 1992-aisiais Albervilyje laimėjo aukso, 1998-aisiais Nagane - sidabro, o 2002-aisiais Solt Leik Sityje - bronzos apdovanojimą. Tiesa, visus medalius D. Kasparaitis iškovojo su Rusijos ledo ritulio rinktine.
Olimpiados uždaviniai ir simboliai
Olimpinės žaidynės apima olimpiados žaidynes, arba vasaros olimpines žaidynes, ir žiemos olimpines žaidynes. Rengiamos kas 4 m., vasaros olimpinės žaidynės - pirmaisiais, žiemos - trečiaisiais olimpiados metais (metų skaičius dalijasi iš 4). Olimpiados skaičiuojamos nuo pirmųjų olimpinių žaidynių 1896. Negali trukti ilgiau kaip 16 dienų. Olimpinių žaidynių miestą, likus 7 m. Lietuvos olimpiečių delegacija XXIX vasaros olimpinių žaidynių atidarymo iškilmėse Pekino olimpiniame stadione. Olimpinių žaidynių sportinę programą sudaro tik olimpinės sporto šakos, kurių turi būti ne mažiau kaip 15 (vasaros žaidynių). Žiemos olimpinėms žaidynėms toks minimumas nenustatomas.
Taip pat skaitykite: Naujausios regbio ir futbolo aktualijos
Olimpinių žaidynių tradicinės ceremonijos: olimpinės ugnies įžiebimas Olimpijoje, olimpinio deglo estafetė, nacionalinių vėliavų iškėlimas olimpiniame kaimelyje, žaidynių atidarymas olimpiniame stadione, varžybų nugalėtojų ir prizininkų apdovanojimas, žaidynių uždarymas.
Olimpinių žaidynių simbolis - 5 sunerti vienodo dydžio vienos arba skirtingų spalvų olimpiniai žiedai. Žiedų spalvos iš kairės į dešinę: mėlyna, geltona, juoda, žalia ir raudona. Simbolis vaizduoja olimpinio sąjūdžio veiklą ir reiškia 5 žemynų ir viso pasaulio sportininkų susitikimą olimpinėse žaidynėse. Olimpinių žaidynių vėliava balto fono be apvadų, jos centre - penkiaspalvis olimpinis simbolis. Pakeliama per žaidynių atidarymo, nuleidžiama per uždarymo ceremoniją. Olimpinių žaidynių devizas - Citius. Altius. Fortius (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau) - reiškia olimpinius siekius. Olimpinių žaidynių emblemas sudaro vientisa kompozicija, kurioje olimpiniai žiedai sujungti su kitu skiriamuoju elementu.
Olimpiniai medaliai yra TOK nustatytos formos (ne mažesni kaip 60 mm skersmens, 3 mm storio) medaliai, kurių vienoje pusėje pavaizduota pergalės deivė Nikė su laurų vainiku, kitoje - sporto šakos vaizdas ir olimpinių žaidynių emblema. Yra aukso (už pirmąją vietą), sidabro (už antrąją) ir bronzos (už trečiąją) olimpiniai medaliai. Medaliai už pirmąją ir antrąją vietą turi būti sidabriniai ne žemesnės kaip 925-1000 prabos, medalis už pirmąją vietą paauksuotas (ne mažiau kaip 6 g gryno aukso).
tags: #prancuzija #ziemos #olimpines #zaidynes