Įvadas
Prienų sporto ir pramogų arena - svarbus objektas Prienų rajone, atliekantis reikšmingą vaidmenį sportiniame ir kultūriniame gyvenime. Šiame straipsnyje apžvelgiama arenos istorija, jos veikla, reikšmė bendruomenei ir įtaka regionui.
Arenos įkūrimas ir teisiniai aspektai
Prienų sporto ir pramogų arenos istorija prasidėjo nuo iniciatyvos įsteigti modernią erdvę sportui ir kultūrai. Spalio 25 d. Prienų rajono savivaldybės Taryba priėmė sprendimą įsteigti viešąją įstaigą „Prienų sporto ir pramogų arena“. Šis sprendimas buvo svarbus žingsnis siekiant užtikrinti arenos teisinį statusą ir galimybes plėtoti veiklą.
Aerobinės gimnastikos čempionatai Prienų arenoje
Prienų sporto arena tapo svarbia aerobinės gimnastikos varžybų vieta. Čia vyksta tiek atviri Lietuvos, tiek tarptautiniai čempionatai, pritraukiantys sportininkus iš įvairių šalių.
Tarptautinis aerobinės gimnastikos Lietuvos čempionatas
Vienas reikšmingiausių renginių - atviras tarptautinis aerobinės gimnastikos Lietuvos čempionatas. Šiame čempionate varžėsi per 300 dalyvių. Į Prienų sporto areną atvyko gimnastai iš kaimyninių šalių: Baltarusijos, Rusijos, Latvijos, Estijos. Atstovauti savo šaliai Lietuvoje panoro ir sportininkai iš Italijos bei Slovakijos.
Atviras Prienų aerobinės gimnastikos čempionatas
Atviras Prienų aerobinės gimnastikos čempionatas sulaukė beveik 500 dalyvių iš Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Jonavos, Visagino, Kretingos, Šilutės, Kauno rajono, Marijampolės, Lazdijų, Molėtų bei, žinoma, Prienų. Abiejų čempionatų metu moterų vienetai, vyrų vienetai, mišrios poros, trejetai ir grupės varžėsi penkiose amžiaus kategorijose: vaikų, jaunučių, jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų. Gimnastų meistriškumą, artistiškumą ir atliekamų pratimų sudėtingumą vertino kompetentinga komisija.
Taip pat skaitykite: Molėtų gimnazija
Prienų sportininkių pasiekimai
Prienų aerobinės gimnastikos čempionatas prieniškėms buvo ypač sėkmingas. Viltė Martusevičiūtė pagerino asmeninį rezultatą, Augustė Barštytė pirmą kartą tarptautinio turnyro metu pateko į finalą, o galutinėje įskaitoje užėmė 4 vietą Lietuvos aerobinės gimnastikos čempionate ir 7 vietą aerobinės gimnastikos tarptautiniame turnyre. Vakarė Bakaitė tapo Lietuvos čempione ir tarptautinio turnyro vicečempione. Ieva Vaitkutė, Milena Damynaitė, Austėja Šeškutė, Luknė Matusevičiūtė, Meda Lazauskaitė Lietuvos čempionės - tarptautinio turnyro nugalėtojos grupinio pratimo rungtyje vaikų amžiaus grupėje. Atvirame Prienų aerobinės gimnastikos čempionate prieniškės taip pat pademonstravo aukštą meistriškumo lygį: šiemet mergaičių vieneto rungtyje debiutavusi Austėja Žukauskaitė užėmė 12 vietą, mergaičių penketukas - Smiltė Vaitkevičiūtė, Vesta Žiobaitė, Rustė Marčiukaitytė, Guoda Petraškaitė ir Ema Valatkaitė surinko 12.300 balų ir užėmė 6-ąją, prizinę, vietą bei buvo apdovanotos medaliais. Viena iš jauniausių čempionato sportininkių - Mingailė Rasimaitė surinko 12.950 balų ir jau po truputį pradeda gerinti savo asmeninius pasiekimus. Eglė Vaitkutė, surinkusi 15.150 balų, užėmė 12 vietą tarp 49 sportininkių, Gabrielė Barštytė - 29 vietą tarp 49 sportininkių. Penketukas - Giedrė Rupulevičiūtė, Meda Lazauskaitė, Gerda Kačinskaitė, Lėja Šalčiūtė, Emilija Vaitkevičiūtė - 9 vieta. G.Vaitauskienės teigimu, iš įvairių negalavimų pavyko „iškopti“ Gabijos Peckutės, Adrijos Sipavičiūtės ir Medos Lazauskaitės trejetukui, kuris užėmė 19 vietą tarp 39 konkurentų. Fausta Makštutytė pirmą kartą išbandė vieneto rungtį jaunių amžiaus grupėje bei užėmė 38 vietą tarp 49 sportininkių. Aušrinė Bakaitė - 33 vieta tarp 49 sportininkių, o Austėja Šabūnaitė jaunimo amžiaus grupėje iškovojo10 vietą.
Trenerių indėlis
Anot Prienų kūno kultūros ir sporto centre dirbančios trenerės Giedrės Vaitauskienės, kiekvienais metais atviras Prienų aerobinės gimnastikos čempionatas sukviečia šios srities fanus iš visos Lietuvos, o tarptautinis turnyras dar tik pradeda kurti savas tradicijas. Nors aerobinės gimnastikos užsiėmimai Prienuose vykdomi dar tik trečius metus, susidomėjimas šia sporto šaka auga - Giedrė ir jos kolegė Kamilė Mickevičiūtė šiuo metu treniruoja daugiau nei 60 vaikų. „Džiugu, kad susidomėjimas aerobine gimnastika Prienų rajone yra tikrai didelis. Per trumpą laiką jau turime ir sportininkių, kurios varžosi pagal tarptautines taisykles. Trečius metus sportuojančios mergaitės atranda judesio grožį, laisvalaikio užsiėmimą, varžybų azartą ir draugystę. Sportininkės tobulėja, gerina savo asmenius rezultatus“, - sako G. Vaitauskienė.
Prienų krašto įžymybės ir lankytinos vietos
Prienų kraštas garsėja ne tik sporto arena, bet ir kitomis įdomiomis vietomis, kurias verta aplankyti.
Prienų krašto muziejus
Šis muziejus Prienuose veikia nuo 1995 metų. Įkurtas pedagogo, visuomenės veikėjo, pirmojo Prienų elektros tinklų bendrovės direktoriaus Cezaro Pšemeneckio namuose. Čia galima susipažinti su Prienų krašto istorija, kultūra, tautodaile, buitimi ir sužinoti apie žymiausius Prienų krašto žmones. Muziejus įsikūręs adresu: F. Martišiaus g. 13, Prienai.
Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia
Pirmoji medinė bažnyčia Prienuose pastatyta 1609 m., deja, 1655 m. per karą ji sudegė. 1674 m. pastatyta antroji bažnyčia, o 1750 m. iš pušies rastų suręsta dabartinė. Tai buvo 54 uolekčių (lietuviškas ilgio matavimo vienetas, atitinkantis atstumą nuo alkūnės įlinkio iki pirštų galų, maždaug 60-65,54 cm) ilgio ir 24 uolekčių pločio medinis pastatas su dviem koplyčiomis bei dviem kvadratinėmis zakristijomis. XIX a. pab.-XX a. bažnyčia daug kartų remontuota: perdažomas bažnyčios vidus ir išorė, pakeista stogo danga ir grindys. 1986 m. dailininkas A. Jusevičius atnaujino bažnyčios altorius. 1987-1988 m. dailininkas E. Žilys paauksavo didįjį altorių. Bažnyčią supa netaisyklingos formos šventorius, kurio rytinėje dalyje yra mūrinė koplyčia. Bažnyčia įsikūrusi adresu: Kęstučio g. 7, Prienai.
Taip pat skaitykite: Prienų sporto mokyklos raida
Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio paminklas
Šalia medinės bažnyčios stūkso dar vienas objektas - Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio paminklas. Anksčiau paminklas stovėjo kitoje miesto dalyje, šiuo metu - ant Nemuno kranto. Paminklą galima rasti adresu: Vytauto g.
„Lietuviškas midus“ Stakliškėse
Stakliškių miestelyje įsikūrusi įmonė UAB „Lietuviškas midus“ turistams organizuoja ekskursijas ir degustacijas. Apsilankius galima išgirsti senojo gėrimo istoriją, pamatyti įmonės rūsius ir susipažinti su gamybos technologijomis. Įmonė įsikūrusi adresu: Trakų g. 9, Stakliškių k., Prienų r.
Jiezno Šv. Arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia
Jiezne bažnyčia pastatyta dar XVI amžiuje. Kristupas Pacas tėvo Stepono Kristupo Paco testamentu įpareigotas 1655 m. pradeda Jiezne mūrinės bažnyčios statybą, bet dėl rusų kariuomenės siautėjimo krašte ją užbaigė vėliau. 1670 m. vyskupas Kazimieras Pacas bažnyčią konsekravo šv. Arkangelo Mykolo vardu. 1768-1772 m. Antano Paco ir jo žmonos Teresės Radvilaitės iniciatyva bažnyčia rekonstruota. 1772 m. Vilniaus vyskupas Tomas Zenkovičius ją pašventino, papildomai suteikė ir Švento Jono Krikštytojo vardą. Bažnyčia įsikūrusi adresu: Vilniaus g. 2, Jieznas, Prienų r.
Šilavoto Davatkyno muziejus
Muziejus įkurtas vietoje, kurioje XIX a. pab.-XX a. pr. gyveno pamaldžių moterų (davatkėlių) bendruomenė, kurios veikla buvo ypatingai svarbi ir reikšminga. Jos slapta, nepaklusdamos buvusiai politiniai santvarkai, ruošė aplinkinių kaimų vaikus Pirmajai Šv. Komunijai, kartu stiprindamos pilietiškumą, tautiškumą, dorovingumą, pagarbą ir meilę savo tautai bei kraštui. Muziejaus eksponatų kolekciją sudaro davatkėlių memorialiniai daiktai, kunigų liturginiai rūbai, paveikslai su šventųjų atvaizdais, etnografiniai ir istoriniai Šilavoto krašto artefaktai. Legendiniam Lietuvos partizanui Juozui Lukšai-Daumantui skirtoje ekspozicijoje - dokumentai, nuotraukos, knygos, liudijančios jo didvyrišką auką Lietuvos vardan. Čia yra ir vertingų daiktinių eksponatų - žmonos Nijolės Bražėnaitės-Lukšienės padovanotas paveikslėlis, kurį ji gavo dovanų iš savo vyro vestuvių proga, brolio Antano Lukšos dovanotas portretas, kuriame dailininkas Antanas Račas pavaizdavo J. Lukšą-Daumantą. Muziejus įsikūręs adresu: Kauno g.
Skraidymo centras Pociūnuose
Skraidymo centras įsikūręs Prienų rajone, Pociūnuose, Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje. Tai didžiausias sklandymo klubas Baltijos šalyse, turintis gilias sklandymo tradicijas, užauginęs ne vieną sklandytoją, žinomą ne tik Lietuvoje. Centras įsikūręs adresu: Sklandytojų g. 7, Pociūnų k., Prienų r.
Taip pat skaitykite: Istoriniai Prienų krepšinio momentai
Lepelionių piliakalnis (Napoleono kepurė)
Dar vienas lankytinas objektas, stūksantis kiek tolėliau nuo Prienų, Lepelionių kaime. Šis piliakalnis visiems geriau žinomas kaip Napoleono kepurė - tai nupjautos keturkampės piramidės formos gamtos puošmena, taip vadinama dėl to, jog primena XIX a. dėvėtus populiarius galvos apdangalus. Legenda pasakoja, jog kadaise, Napoleonui keliaujant Marijampolės link, pakilo vėjas ir nusviedė jo kepurę. Piliakalnis įsikūręs Prienų r.