Įvadas
Profesionalus sportas daro didelę įtaką moterų gyvenimui, apimdama tiek fizinę, tiek psichologinę gerovę, taip pat socialinį ir asmeninį vystymąsi. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kaip profesionalus sportas veikia moterų sveikatą, karjerą ir asmeninį gyvenimą, atsižvelgiant į specifinius iššūkius ir galimybes.
Sporto nauda asmenybės formavimuisi
Tyrimų rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė merginų, kurios sportavo brendimo laikotarpiu, teigia, kad aktyvus gyvenimo būdas pagerino jų fizinį pasirengimą. Taip pat 1 iš 3 merginų teigė, kad padidėjo jų pasitikėjimas savimi. Respondentės įžvelgė ir gebėjimą susidoroti su stresu, komandinio darbo ugdymą. Kas dešimta (10 proc.) mergina nurodo pagerėjusius lyderystės įgūdžius, 9 proc. - didesnę akademinę, darbo sėkmę.
Viktorijos Senkutės patirtis: nuo vaikystės aistros iki olimpinio медаliо
Profesionali irkluotoja Viktorija Senkutė atskleidžia, kad sportas ją lydėjo nuo pat vaikystės. Mokykloje ji išbandė įvairias sporto šakas: kvadratą, futbolą, tinklinį, lengvąją atletiką, taip pat buvo neabejinga dviračių sportui, o aistrą irklavimui atrado būdama penkiolikos.
Ankstyvas startas ir aplinkos įtaka
„Visuomet buvau labai aktyvus vaikas, turėjau daug energijos ir stengiausi ją kažkur „įdarbinti“. Tačiau irkluoti pradėjau būdama beveik šešiolikos metų, galima sakyti, kad vėlai, palyginti su kitais profesionaliais sportininkais. Išbandyti šią sporto šaką mane paskatino aplinkybės. "V. Senkutė atvirauja, kad karjeros kelyje neišvengė ir sunkių etapų, kuomet dvejojo, ar verta tęsti profesionalų sportą.
Iššūkiai ir motyvacija
„Dažnai galvodavau, kad dėl sporto praleidžiu įvairius renginius: išleistuves, gimtadienius, kol kiti bendraamžiai linksmindavosi, aš visas jėgas atiduodavau varžybose. Tačiau irklavimas buvo mano svajonė, kurios nuosekliai ir ryžtingai siekiau. Tas jausmas, kai artėji tikslo link, atpirko visas praleistas šventes. Motyvacijos teikė ir galimybė išvykti mokytis į Ameriką ir ten toliau tęsti profesionalaus sporto karjerą. Lietuvoje „Always“ prekės ženklo užsakymu atliktas moterų fizinio aktyvumo brendimo laikotarpiu tyrimas patvirtina, kad aplinkiniai iš tiesų daro didelę įtaką moterų pasirinkimui sportuoti.
Taip pat skaitykite: Plaukimo akinių apžvalga
Beveik trečdalis respondenčių atskleidė, kad pagrindinė priežastis atsisakyti sporto arba sumažinti jo intensyvumą buvo aplinkinių palaikymo ir paskatinimo sportuoti trūkumas. Kita didžioji dalis (31 proc.) teigė, kad mokslas reikalavo daugiau dėmesio, o 19 proc. respondenčių įvardijo norą daugiau laiko praleisti su draugais.
Aplinkinių palaikymo svarba
V. Senkutės teigimu, aplinkinių palaikymas yra labai didelė motyvacija.„Man pasisekė, nes šalia turėjau trenerius, kurie mane labai palaikė. Motyvacijos suteikė ir kiti sportininkai, su kuriais kartu treniravomės. Tačiau mokykloje teko sulaukti ir neigiamų bendraamžių replikų neva pasirinktas sportas yra vyriškas ir sportuoju per daug. Noriu pabrėžti, kad nėra moteriško ir vyriško sporto, visi sportai yra visiems ir kiekvienas turime teisę išbandyti tai, ką norime. Manau, visuomet bus žmonių, kurie sakys, kad neverta taip stengtis ar bandyti, bet galbūt jie tiesiog neturi savo svajonės. Reikėtų nuo tokių minčių atsiriboti, klausytis savo širdies ir siekti savų tikslų “, - dalinasi V.
Laimėjimai ir įkvėpimas
Irkluotoja atskleidžia, kad Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse laimėtas medalis suteikė dar daugiau motyvacijos siekti sporto aukštumų ir įkvėpti kitus. „Iškovojus medalį atsirado labai daug dėmesio ir emocijų. Bet man šis laimėjimas dar kartą įrodė, kad sunkiai dirbant ir siekiant savo svajonės, nepaisant sunkumų ir nuosmukių, viskas įmanoma. Šią žinutę noriu skleisti visiems, įkvėpti jaunus sportininkus, nes žinau, kad tikėti savimi kartais būna pati sunkiausia užduotis“, - atskleidžia V.
Sporto teikiamos naudos
Kalbėdama apie sporto suteiktas naudas V. Senkutė tvirtina, kad sportas jai padėjo tapti tokiai, kokia yra dabar.„Visų pirma, atsirado atsakomybės jausmas. Dėl įtempto treniruočių grafiko stiprėjo mano disciplina, tai turėjo teigiamos įtakos ir mokslo rezultatams. V. Senkutė išskiria ir pagerėjusius komandinio darbo įgūdžius, kurie lydėjo visais karjeros ir asmeninio gyvenimo etapais.„Dirbami komandoje palaikome vienas kitą, nes žinome, kad mes esame vedami vieno tikslo. Šis įgūdis man labai padėjo tiek mokykloje, tiek universitete, vėliau ir darbe. Taip pat sportas sustiprino ne tik mano pačios pasitikėjimą savimi, bet ir kitų žmonių pasitikėjimą. Manau, sportas duoda ne tik stiprų kūną, bet ir sveiką, stiprią sielą“, - sako olimpietė.
Socialinės kampanijos: „Palaikykime sportuojančias“
Todėl „Always“ jau antrą kartą tęsia socialinę kampaniją „Palaikykime sportuojančias“, kurios tikslas - sportu paskatinti mergaičių pasitikėjimą savimi. Rugpjūčio 1 - rugsėjo 29 dienomis bet kuriame prekybos tinkle visoje Lietuvoje nuo kiekvienos nupirktos „Always“ higieninių paketų pakuotės 0,09 eurų parama bus skirta „AY institutas“ asociacijai. Merginoms, kurios nesiryžta išbandyti sporto, nes bijo aplinkinių reakcijų arba joms trūksta drąsos, V. Senkutė pataria sekti savo pavyzdžiu - į naują sportą keliauti su drauge.
Taip pat skaitykite: Bokso istorija Lietuvoje
Drąsos įkvėpimas
„Visų pirma norėčiau tiesiog pasiūlyti pagalvoti, kas nutiks blogiausia, jei mes tiesiog pabandysime. Kai susimąstai, supranti, kad tas blogiausias scenarijus nėra toks blogas, kokį sukuriame savo mintyse. O jeigu vis tiek nedrąsu, galima padaryti taip, kaip dariau aš. Irklavimo treniruotes pradėjau lankyti su savo geriausia drauge. Taigi tikrai linkiu merginoms sukaupti visą drąsą ir pabandyti. Gal tai bus nauja jūsų svajonė ir naujas tikslas, dėl kurio kelsitės kiekvieną dieną“, - pataria sportininkė.
Sporto dienos renginiai
Atrasti mėgstamą sportą galite jau rugsėjo 6 d., 16:00-20:00 val. Baltojo tilto sporto aikštyne Vilniuje, kur vyks nemokamas sporto renginys „Always“ sporto diena. Renginyje bus galima išbandyti 4 skirtingų sporto šakų užsiėmimus: pilates, boksą, gatvės šokius ir zumbą.
Baimės sporto salėje ir kaip jas įveikti
Daugelis moterų, pradedančių lankytis sporto salėje, susiduria su nerimu ar baime, ypač jei tai jų pirmasis kartas ar jei jos nėra įpratusios prie tokios aplinkos. Sporto salėje gali atrodyti, kad visi žino, ką daro, o nepatyrusiems gali būti baisu, jog atkreips neigiamą dėmesį ar padarys klaidų. Tačiau svarbu prisiminti, kad sporto salė yra skirta kiekvienam, ir visi pradeda nuo to paties taško.
Nežinojimo baimė
- Vienas iš dažniausių baimės šaltinių - jausmas, kad nežinote, ką daryti. Tačiau svarbu suvokti, kad kiekvienas sporto salės lankytojas kadaise buvo pradedantysis. Kiekvienas žmogus pradėjo nuo nulio, mokydamasis pratimų technikos ir suprasdamas, kaip naudoti įrangą.
Treniruočių plano svarba
- Viena iš dažniausiai pasitaikančių baimių - nežinojimas, ką daryti salėje. Į sporto salę ateiti be aiškaus plano gali padidinti nerimą ir trukdyti pasitikėjimui savimi. Turint aiškų treniruočių planą, žinosite, kokius pratimus atlikti, kiek serijų ir pakartojimų daryti, o tai padės lengviau jaustis užtikrintai. Prieš eidama į sporto salę, suplanuokite treniruotę. Naudokitės sporto programėlėmis ar internetu rasti treniruočių vadovus, kurie padės suformuoti treniruočių rutiną.
Treniruoklių baimė
- Sporto salės treniruoklių gausa gali atrodyti bauginančiai, ypač jei nesate tikra, kaip jie veikia. Norint išvengti šio nerimo, pradėkite nuo paprastos įrangos ar pratimų, kuriuos jau pažįstate. Tai gali būti bėgimo takelis, dviračio treniruoklis ar lengvi svoriai.
Draugo palaikymas
- Jei sporto salės aplinka jus gąsdina, pradėkite treniruotes kartu su drauge. Tai suteiks papildomos motyvacijos, o draugo palaikymas padės įveikti baimes. Be to, sportuoti su kitu žmogumi gali būti smagiau ir labiau motyvuoti.
Trenerio pagalba
- Jei sporto salės aplinka jus gąsdina arba nesate tikra, kaip tinkamai atlikti pratimus, profesionalus treneris gali padėti. Treneris ne tik parodys, kaip naudoti įrangą, bet ir sudarys jums individualų treniruočių planą, atsižvelgiant į jūsų tikslus ir fizinį pasirengimą.
Lyginimo su kitais vengimas
- Sporto salėje gali būti sunku nepastebėti kitų žmonių, kurie atrodo patyrę ir atletiški. Tačiau svarbu nepamiršti, kad kiekvienas žmogus yra unikalus ir turi skirtingus tikslus bei kūno sudėjimą. Lyginti save su kitais gali tik padidinti nerimą ir sumažinti pasitikėjimą savimi. Susikoncentruokite į savo tikslus ir pažangą. Nepalyginkite savęs su kitais - kiekvienas žmogus turi savo sporto kelionę.
Klaidų priėmimas
- Visi sporto salėje kartais daro klaidų - tai dalis mokymosi proceso. Jei padarote klaidą, tai nėra priežastis jaustis nejaukiai ar gėdytis.
Tinkama apranga
- Patogi ir tinkama sportinė apranga gali labai padėti jaustis gerai ir užtikrintai sporto salėje. Rinkitės drabužius, kurie nevaržo judesių ir leidžia jums jaustis patogiai.
Pažangos sekimas
- Vienas geriausių būdų stiprinti pasitikėjimą sporto salėje - sekti savo pažangą. Matydama, kaip gerėja jūsų jėga, ištvermė ar kūno formos, jausitės labiau motyvuota ir užtikrinta.
Apie sporto trenerę Agnę Mickevičiūtę-Butienę: patirtis ir patarimai
Su sporto trenere Agne Mickevičiūte-Butiene kalbamės apie tai, kas svarbu renkantis trenerį, kaip pasiekti gerų rezultatų ir kodėl, jos nuomone, mitybos planą turėtų sudaryti ne treneris, bet mitybos specialistas.
Trenerio pasirinkimas
- Papasakokite, į ką atkreipti dėmesį renkantis trenerį, ypač, kai pastaruoju metu visas pasaulis sportavo ir vis dar sportuoja nuotoliniu būdu?
Taip pat skaitykite: Profesionalaus sporto dilema
- Prižiūrėti žmones, sportuojant online, yra be gali sudėtinga, kadangi tu jų nematai. Mano patarimas - rinkitės patyrusį ir profesionalų trenerį. Aš pati tuo užsiimu jau daugiau kaip dvidešimt metų ir žinau, kokias klaidas žmonės daro atlikdami vieną ar kitą pratimą. Nuotoliniu būdu sportuojantiems pabrėžiu, kokia turi būti laikysena, stovėsena, kaip laikyti pėdas, kadangi iš patirties jau žinau, kur sportuojantys gali suklysti, o tokie pastebėjimai ir padeda pratimus atlikti taisyklingai. Tačiau ir patys žmonės turi savo nuomonę, kas jiems patinka ar nepatinka, tad dabar tikrai nėra sudėtinga išmėginti treniruotes pas skirtingus trenerius ir atrasti tokį, kuris jums tiks labiausiai, kur geriausiai jausitės ir pasieksite geriausių rezultatų. Tad pradedantiesiems verta išmėginti patyrusio, profesionalaus trenerio pagalbą ir patarimus, o jeigu jau turite patirties sportuodami, tos žinios savaime padės jums atrasti gerą trenerį, jūs žinosite, į ką atkreipti dėmesį.
Sportas namuose: mitas ar realybė?
- O ar tikrai įmanoma turėti tvirtą ir raumeningą kūną sportuojant namuose? Socialinėje erdvėje matomi rezultatai prieš ir po atrodo itin motyvuojantys.
- Dažniausiai tie rezultatai yra pasiekiami ne tik sportuojant, bet ir kardinaliai pakeitus mitybą, atsisakius angliavandenių, cukraus ir daugybės kitų produktų. Sportas turi apie 30 proc., o mityba - net 70 proc. įtakos siekiant gražesnės figūros. Visgi turite gyventi subalansuotai, kadangi vien tik mityba ar vien tik sportu norimų rezultatų nepasieksite. Derindami atitinkamą sportą ir mitybą namuose, jūs tikrai pamatysite norimus figūros pokyčius.
Mitybos specialisto svarba
Jeigu jaučiate, kad jums šioje srityje trūksta žinių, neeksperimentuokite - kreipkitės į profesionalą. Mano nuomone, visi turi dirbti savo darbą - aš nežinau nei vieno trenerio, kuris galėtų sudaryti kokybišką mitybos planą - tam yra mitybos specialistai. Puiku, kai treneris ir mitybos specialistas bendradarbiauja. Išmesti produktus iš raciono lengva, tačiau mityba turi būti racionali. Žmogus negali vaikščioti svaigstančia galva ir nukritusiu cukraus kiekiu kraujyje, o taip nutinka, kai drastiškai lieknėjama apribojus mitybą. Gyvenimas nėra dieta. Jos yra laikinos, ir galiausiai visi kilogramai grįžta su kaupu. Kitas niuansas - perdėta kontrolė mityboje, kai žmonės sako, kad jiems nėra ką valgyti kokioje nors kavinėje ir jie nešiojasi tik savo maistą. Pavyzdžiui, pirmadienį valgo tik ryžius, antradienį tik brokolinius kopūstus ir pan. Dažniausiai tokius žmones kitų mitybos įpročiai pradeda erzinti, tačiau sveika mityba turi būti subalansuota ir ji neturi nieko bendro su dietomis. O kai valgote subalansuotai, visada atrasite, ką suvalgyti kavinėje, ir nuo to maisto jums tikrai nieko nenutiks. Negalima savęs alinti ir kankinti, nes tai neduoda nieko gero. Išmesti produktus iš raciono lengva, tačiau mityba turi būti racionali.
Kalbant apie raumenis - juos tikrai galite turėti ir sportuodami namuose, tačiau gyvos treniruotės metu yra lengviau, kadangi treneris gali iškart paaiškinti, ką darote ne taip, ir nukreipti teisinga linkme. Prisiversti sportuoti ir maitintis taisyklingai nuotoliniu būdu yra kur kas sunkiau.
Sportas vyresniame amžiuje
- Vyresnio amžiaus žmonės dažnai mano, kad jiems keistis ir pradėti sportuoti per vėlu. Ar tikrai?
- Tikrai ne per vėlu! Tiesa, pastangų, jeigu niekada nebuvo sportuojama, įdėti reikės daugiau nei 20-mečiams, nes laikui bėgant medžiagų apykaita taip pat lėtėja. Kuo vyresni žmonės tampa, tuo jiems reikalingesnis sportas su svarmenimis, įvairios jėgos treniruotės. Tačiau ne visi namuose turi priemonių tokioms treniruotėms, tad sporto salė tokiais atvejais yra geriausias pasirinkimas. 20-ies žmogus - plastilinas, iš jo daug ką galima nulipdyti pagal norą, poreikį ir galimybes. Tuo pačiu tokio amžiaus klientai nori dar daug ką išmėginti, todėl dažniau keičia sporto klubus, trenerius ir programas. 40-mečiai dažniausiai jau būna nusistovėję su pasirinkimais, išbandę daug įvairiausių sporto šakų ir treniruočių, todėl žino, kur eina, pas ką eina, ir dažniausiai nebesimėto. Rezultatų siekimas labiau priklauso nuo paties žmogaus valios.
Motyvacija ir sveikata
Kitas niuansas, kurį norėčiau pabrėžti, - kai žmogus ateina sportuoti dėl figūros, dažniausiai nepasiekia norimų rezultatų, kadangi sportuoti reikia dėl sveikatos. Ar dažnai reikėtų sportuoti? Jeigu kalbame apie treniruotes, tai per savaitę reikėtų sportuoti bent tris kartus, ir ta jėgos treniruotė turėtų trukti bent valandą, o jeigu apie mankštą - ji reikalinga kasdien. Vaikščiojimas, dviračio mynimas, bėgiojimas ar riedučiai - išnaudokite vasarą šioms veikloms, kadangi bet kokia fizinė veikla duoda gero mūsų sveikatai ir organizmui.
Celiulitas ir pilvukas
- Celiulitas ir atsikišęs pilvukas - ar galime juos įveikti?
- Celiulitas yra sukietėjusios riebalų sankaupos, todėl reikalingas kompleksinis požiūris, kad jį sumažintume. Tai ne tik sportas, bet ir įvairūs masažai, sveika mityba, įvyniojimai, kitos procedūros. Tačiau iš kitos pusės reikia suvokti, kad visos moterys jį turi - net ir aktyvios sportininkės. Tiesiog vienų jis dėl tam tikrų niuansų matomas labiau, kitų kūne - mažiau. Ir to nereikia bijoti ar slėptis. Tas pats ir su pilvuku - visos moterys turi kažkiek atsikišusį pilvuką apatinėje kūno dalyje. Tai hormonai, moters prigimtis - taip sudėtas mūsų kūnas, kovok nekovojęs. Ryte pilvas plokščias, tik išgerk kavos - jau šiek tiek išsipūtęs. Nereikia kovoti prieš prigimtį - verčiau skirti laiką maloniai fizinei veiklai, kad jaustumėtės puikiai. Pilvo presas yra didelis raumuo ir jam reikalingi skirtingi pratimai - vien tik atsilenkimų nepakanka, kadangi daugelis juos atlieka netaisyklingai ir skundžiasi kaklo skausmais. Pilvo presui labai reikalingos ir kardio treniruotės, kurios, derinamos su jėgos pratimais, duos puikių rezultatų. Svarbiausia, nepersistengti - jeigu atėjusiam žmogui liepsi bėgti 40 minučių, jis gali daugiau ir nesugrįžti. Visos treniruotės turi vykti palaipsniui - tai ir padės pasiekti gerų rezultatų.
Motyvacijos šaltiniai
- Kas jus labiausiai motyvuoja sportuoti ir kaip tos motyvacijos pasisemti šiek tiek pritingintiems?
- Mane pačią labiausiai motyvuoja mano klientai ir jų pasiekimai - kiekvienas numestas kilogramas ar dar vienas padarytas prisitraukimas. Patariu pritingintiems rasti bendraminčių, nusipirkti naują aprangą, gal netgi su kažkuo susilažinti, bet iš esmės motyvuoti žmogus gali tik pats save - todėl marš į sporto salę!
„Performance Lifestyle“ programa: sportininkų palaikymas už sporto arenų ribų
2019 metų pabaigoje Lietuvoje apsilankė garbios viešnios iš Didžiosios Britanijos. Tradiciniuose Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) organizuojamuose kursuose moterys pristatė programą „Performance Lifestyle“, skirtą visokeriopai palaikyti profesionalius atletus: nuo psichologinių iššūkių iki antrosios karjeros paieškų. „Sportininkai niekuo nesiskiria. Jie - irgi žmonės“, - kalbėdama su LTOK.lt pabrėžė Joana Harrison.
Programos tikslai ir veikla
Kartu su kolege Marcia Bailey ji geriausiems Lietuvos treneriams, sporto gydytojams ir vadybininkams, kineziterapeutams ir olimpinės rinktinės kandidatams pasakojo apie Anglų Sporto Instituto sukurtą programą, jos ypatumus ir darbe kylančius iššūkius, pasidalino surinkta statistika, trenerių ir sportininkų atsiliepimais bei atskleidė „Performance Lifestyle“ programos suteikiamą pridėtinę vertę tiek sportinės karjeros metu, tiek jai pasibaigus.
Pokalbis su programos atstovėmis
Pasibaigus prezentacijai LTOK.lt su britėmis plačiau padiskutavo apie didžiausias šių dienų sporto pasaulio problemas ir būdus jas išspręsti. Jūsų dėmesiui - visas pokalbis su viešniomis.
Apie organizaciją ir jos veiklą
Joana Harrison (J.H.): Kartu su Marcia dirbame Anglų Sporto Institute (English Institute of Sport - EIS). Šis institutas - tai paslaugų tiekėjai aukšto meistriškumo sportininkams: jis samdo daktarus, fizioterapeutus, dietologus, fizinio renginio trenerius, psichologus ir „Performance lifestyle“ darbuotojus - asmenis, kurie prisideda prie atletų pasiekimų aikštėse. „Performance lifestyle“ pagrindinis tikslas - palaikyti sportininkus už sporto arenų ribų: norime užtikrinti, kad karjerų metu jais būtų rūpinamasi, jie jaustųsi palaikomi ir galėtų tobulėti. Prisiimdami už juos atsakomybę mes siekiame užtikrinti, kad pasibaigus karjerai jų įsiliejimas į visuomenę būtų kuo paprastesnis ir jie galėtų savo gyvenimą gyventi būdami laimingi.
Organizacijos lygmuo
- Kur jūs esate organizacijų lygmenyje? Ar galima sakyti, kad esate tarpininkai tarp nacionalinių komitetų ir federacijų bei sportininkų?
J.H.: Jungtinėje Karalystėje sporto sistema yra itin sudėtingai, nes turime Angliją, Škotiją, Airiją, Velsą. Dėl šios priežasties struktūra atrodo taip: valstybinė agentūra „UK Sports“, kuri yra atsakinga už aukšto meistriškumo sportininkų rėmimą; kiekviena šalis turi atskirus sporto institutus; britų olimpinė asociacija ir britų paralimpinė asociacija. Tačiau į pastarųjų rankas sportininkai patenka tik įvykdę olimpinius normatyvus ir užsitikrinęs vietas olimpinėse žaidynėse.
Papildoma pagalba sportininkams
- Tai jus galima būtų įvardinti kaip papildoma pagalba sportininkams iš šalies?
Marcia Bailey (M.B.): Mus dažnai vadina komanda už komandos - esame palaikymo komanda šalia tos komandos, kuri vyksta su sportininkais į olimpines žaidynes.
J.H.: Mūsų specialistai sporto aplinkoje dirba kasdien tiek su sportininkais, tiek ir su jų treneriais. Anksčiau dirbdavau su britų dviračių treko komanda Mančesteryje - kartu su manimi būdavo grupė įvairių sričių specialistų ir mes visi suteikdavome savo paslaugas šiai komandai. Bet mus visus buvo įdarbinęs EIS.
Antroji karjera: poreikis ir svarba
- Pakalbėkime apie tarp sportininkų vis labiau aktualesnę temą - antrąją karjerą. Kas inicijavo šio klausimo svarbą?
J.H.: Pačioje mūsų rėmimo programos pradžioje mes analizavome tarptautinius pavyzdžius ir ieškojome, kur geriausiai ta praktika veikia. Tuo metu geriausia praktika buvo Australijoje - devintojo dešimtmečio pabaigoje jie jau turėjo sukurtą programą palaikyti atletus būtent šioje sferoje. Todėl tokios organizacijos kaip „UK Sports“ ir EIS apie tokios programos reikalingumą suprato labai anksti - šios galimybės buvo pasiekiamos jau ir anksčiau. Tačiau atletams ir treneriams prireikia laiko, kad suprastų, jog tai yra taip pat svarbu.
M.B.: Anksčiau koncentracija Australijoje buvo tik ties antrąja karjera, pačioje sportinės karjeros pabaigoje. Tačiau šiais laikais svarbiausia aukšto meistriškumo sportininku rūpintis nuo pat jo karjeros pradžios, o ne tik pabaigoje, kai ateina laikas rinktis tolimesnį kelią.
Pokyčiai požiūryje
- O kodėl viskas pasikeitė? Kodėl anksčiau apie antrą karjerą sportininkai pagalvodavo tik pasibaigus karjerai ir kodėl atsirado poreikis tuo rūpintis iš anksčiau?
M.B.: Manau, kad tai nulėmė supratimas, jog daugelis sportininkų po karjeros likdavo be savo identiteto ir kad tuo perėjimo laikotarpiu rūpintis pačioje karjeros pabaigoje neužtenka. Jeigu nori būti gydytojas ar teisininkas - negali tiesiog tiesiai iš sporto žengti į naują profesiją. Šis naujas požiūris - ne tik laiko išnaudojimas dėliojantis pamatus gyvenimui po karjeros, bet ir puikus išblaškymas karjeros metu. Tai padeda sportininkams persikrauti baterijas ir jaustis tvirčiau. Daugelis jų draugų gyvenimo metu tobulėja, žengia žingsnius aukštyn, o sportininkai kartais jaučiasi tarsi stovėdami vietoje. Papildoma veikla leidžia jiems ne tik demonstruoti aukščiausius rezultatus aukščiausiame lygyje, bet ir tuo pačiu nesijausti švaistantiems savo gyvenimą. Stebėdami atletus ir aplinkinius pavyzdžius supratome, kad būtent tokia parama yra reikalinga nuo pat sportininko karjeros pradžios.
Federacijų ir komitetų įtikinimas
- Kai žvelgiate plačiau į tiek į savo šalį, tiek ir į kitas - ar šią idėją reikia stumti, įtikinėti federacijas ir komitetus, kad sportininkams to reikia? Ar jaučiate pačių sportininkų susidomėjimą?
J.H.: Dažniausiai patys sportininkai tai supranta per vėlai. Ir kai baigę karjeras stengiasi susikurti sau naują gyvenimą, jie susiduria su sunkumais - esame matę ne vieną situaciją dėl psichologinių problemų. Bet tai nebūtinai susiję su neapsisprendimu, kokį darbą toliau dirbti. Kartais iškyla ir egzistenciniai klausimai, kai patys sportininkai nebežino, kas jie tokie yra. Pastebėjome atletų sunkumus ne rasti naujus darbus, o suprasti apskritai jų tikslą šiame gyvenime, kai sportinės karjeros pasibaigia. Ir tai nėra teisinga. Sportininkai savo komandoms ir šaliai atiduoda tiek daug, todėl mes jiems norime padėti gyventi visavertį gyvenimą ir jaustis laimingais bei sveikais. Bet tai - ne apie gyvenimą po sporto, o apie gyvenimą šalia sporto. Nereikia rinktis vieno iš dviejų - sportininkai turi sugebėti gyventi visavertį ir laimingą gyvenimą, kol sportuoja. Svarbiausia - balansas.
Vyresnės kartos požiūrio keitimas
- Kai jūs kalbate, viskas atrodo tobula ir aiškiai suprantama, tačiau realybėje susiduriame su problema, kad sporto pasaulio žmonės, ypač vyresnės kartos, tą papildomą veiklą laiko kaip trukdį. Ką jūs pasakytumėte tokiems žmonėms ir ar galima pakeisti jų požiūrį?
M.B.: Manau, kad galima - per kitus atletus, iš lūpų į lūpas. Mums reikia, kad atletai daugiau apie tai kalbėtų: apie tokios pagalbos poreikį ir naudą. Bet ir treneriai, pamatę mūsų darbo specifiką, supranta, kad tai nėra trikdis - ne tik kad nesugadina rezultatų, bet dar juos ir pagerina. Juk laimingi atletai nori sportuoti. Bet viskam reikia laiko. Tai, ką jums pristatėme - neįvyko per naktį: tai pareikalavo daug sunkaus darbo, valios ir iššūkių.
J.H.: Bet tuo pačiu suprantame, kad ne visi atletai įsitrauks į mūsų veiklą ir norės užsiimti papildomomis veiklomis. Tačiau esame pasiekiami visiems norintiems. Su Marcia šioje sferoje dirbame jau 15 metų ir matome pokyčius, tobulėjimą, didesnį įsitraukimą. Nors ir lėtą. Didžiausią pokytį savo sistemoje pamatėme po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių 2016 metais. Žaidynių metu matėme stiprių antraščių nacionalinėje spaudoje apie nesirūpinimą atletais, jų jautimąsi kaip įmestais į karštą ugnį.
#
tags: #profesionalus #sportas #ir #moteriskos