Sportas, tiek mėgėjiškas, tiek profesionalus, yra neatsiejama daugelio žmonių gyvenimo dalis. Tačiau kartu su fizine nauda ir džiaugsmu, sportas gali sukelti ir neigiamų emocijų, tokių kaip baimė ir nerimas. Šios emocijos gali turėti įtakos sportininko pasirodymui, savijautai ir net karjerai. Straipsnyje aptariamos baimės ir nerimo priežastys sporte, jų įtaka sportininkams ir būdai, kaip su šiomis emocijomis kovoti.
Įvadas
Sportas, kaip veikla, reikalaujanti didelio fizinio ir psichologinio pasirengimo, dažnai sukelia įvairių emocijų. Baimė ir nerimas yra vienos iš dažniausiai patiriamų emocijų sporte, kurios gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pradedant nuo nežinomybės ir baigiant spaudimu pasiekti gerų rezultatų. Šios emocijos gali turėti didelės įtakos sportininko pasirodymui ir bendrai savijautai.
Baimės ir Nerimo Priežastys Sporte
Baimė ir nerimas sporte gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, kurios gali būti susijusios su individualiais sportininko ypatumais, aplinka ir situacija.
Nežinomybės Baimė
Daugeliui moterų, pradedančių lankytis sporto salėje, nerimas ar baimė yra dažnas reiškinys, ypač jei tai yra jų pirmasis kartas arba jei jos nėra įpratusios prie tokios aplinkos. Sporto salėje gali atrodyti, kad visi žino, ką daro, o nepatyrusiems gali būti baisu, jog atkreips neigiamą dėmesį ar padarys klaidų. Tačiau svarbu prisiminti, kad sporto salė yra skirta kiekvienam, ir visi pradeda nuo to paties taško. Vienas iš dažniausių baimės šaltinių - jausmas, kad nežinote, ką daryti. Tačiau svarbu suvokti, kad kiekvienas sporto salės lankytojas kadaise buvo pradedantysis.
Nežinojimas, ką daryti sporto salėje, gali būti bauginantis. Ateiti į sporto salę be aiškaus plano gali padidinti nerimą ir trukdyti pasitikėjimui savimi. Turint aiškų treniruočių planą, žinosite, kokius pratimus atlikti, kiek serijų ir pakartojimų daryti, o tai padės lengviau jaustis užtikrintai. Prieš eidama į sporto salę, suplanuokite treniruotę. Sporto salės treniruoklių gausa gali atrodyti bauginančiai, ypač jei nesate tikra, kaip jie veikia. Norint išvengti šio nerimo, pradėkite nuo paprastos įrangos ar pratimų, kuriuos jau pažįstate. Tai gali būti bėgimo takelis, dviračio treniruoklis ar lengvi svoriai.
Taip pat skaitykite: Bendravimas su paaugliais
Socialinė Baimė
Sporto salėje gali būti sunku nepastebėti kitų žmonių, kurie atrodo patyrę ir atletiški. Tačiau svarbu nepamiršti, kad kiekvienas žmogus yra unikalus ir turi skirtingus tikslus bei kūno sudėjimą. Lyginti save su kitais gali tik padidinti nerimą ir sumažinti pasitikėjimą savimi. Susikoncentruokite į savo tikslus ir pažangą. Nepalyginkite savęs su kitais - kiekvienas žmogus turi savo sporto kelionę.
Klaidų Baimė
Visi sporto salėje kartais daro klaidų - tai dalis mokymosi proceso. Jei padarote klaidą, tai nėra priežastis jaustis nejaukiai ar gėdytis.
Gėdos Jausmas
Gėda - nemalonus jausmas, atsirandantis dėl paties sportininko ar jam artimų žmonių netinkamo elgesio, neatitinkančio priimtų moralės ir elgesio normų. Jeigu baimė socializuojama gėdos jausmu, tai sportininkas iškilusio pavojaus metu (prieš varžybas) jaučia padidėjusią gėdą. Jeigu baimė padidėja iki siaubo, o gėdos jausmas iki nusižeminimo, tai dviejų emocijų derinys visiškai paralyžiuoja sportininko valią ir kovingumą. Gėdą paprastai išgyvena tie sportininkai, kurie negeba savo garbės ginti sportiniais rezultatais. Gėdos jausmas nyksta, kai gerėja sportiniai laimėjimai, o kartu sutvirtėja savigarba. Pradiniu dorovinio brendimo etapu gėda teigiamai koreguoja elgesį. Gėdos išgyvenimas ugdo sąžiningumą, jei jis gėdina pats save. Todėl treneris gėdinimo metodą turi kuo geriau panaudoti ugdomojoje veikloje. Tačiau neleistina sportininko (arba trenerio!) niekinti, įžeisti jo savigarbos. Labai svarbu pačiam treneriui išlaikyti psichologinę pusiausvyrą, nepasiduoti pykčiui, negėdinti, nežeminti sportininkų netgi ištikus nesėkmei.
Kaltės Jausmas
Kartais sportininkus kankina kaltės jausmas. Šis jausmas kyla tada, kai sportininkas suvokia nepadaręs to, ką turėjo ar galėjo padaryti treniruočių ar varžybų metu. Kaltės jausmas pasireiškia susikrimtimu, dvasinėmis kančiomis, savęs pasmerkimu, traumomis, ligomis. Tokie vidiniai išgyvenimai gali būti trumpi ir ilgalaikiai. Kad būtų išvengta neigiamų kaltės jausmo sindromo pasekmių, treneris turi ugdyti sportininko atsakomybės jausmą ir supratimą, kad „padariau viską, ką tuo metu gebėjau, bet ateityje išmoksiu nusiraminti ekstremaliomis situacijomis, labiau pasitikėti savimi, gebėsiu padaryti geriau“. Svarbu padrąsinti tokį sportininką ir pasakyti, kad jis padarė viską, ką tuo metu galėjo, bet turėtų pasimokyti iš savo klaidų. Savikritiškumas reiškiasi kaip atgaila, kaip noras atitaisyti savo klaidas, kaip nepritarimas neleistiniems veiksmams. Tai žadina teigiamas emocijas ir padeda šalinti neigiamų stresorių poveikį.
Kančia
Per didelė baimė neleidžia prisitaikyti. Baimės jausmas taip pat susijęs su kančia. Kančia - jausmas, kurį sukelia stiprus nervų sistemos stimuliavimas. Jos priežastys gali būti tiek fizinės (skausmas, šaltis, triukšmas), tiek psichinės (nusivylimas, nesėkmė, netektis, išsiskyrimas). Sportininkas, patekęs į stresinę situaciją, kartais jaučiasi nelaimingas, jį kankina vienišumo, izoliacijos jausmas („Kitiems geriau - jų varžovai silpnesni“, „Kodėl man taip nesiseka burtai?“, „Kodėl turiu žaisti taip vėlai vakare?“). Tačiau būna ir taip, kad kančia pažadina ir kūrybinę galią - juk daug didžių žmonių gebėjo atsiskleisti per kančią. Ji žmogų ne tik dvasiškai sustiprina, bet ir skatina kurti.
Taip pat skaitykite: Psichologija sporte: ETD įtaka
Perfekcionizmas
Remiantis statistiniais duomenimis, apie trys ketvirtadaliai profesionalių šokio atlikėjų yra perfekcionistai. Panašu, jog profesionalaus šokio nišoje perfekcionizmas dažnai idealizuojamas ir vertinamas kaip pageidautina savybė norintiems siekti aukščiausio lygio atlikimo. Perfekcionizmas yra asmenybinis poreikis siekti nepriekaištingumo ir nusistatyti labai aukštus atlikimo standartus, kurie dažnai pasireiškia kartu su itin kritišku vertinimu. Taip pat, perfekcionizmas gali pasireikšti kaip tobulumo siekimas, aukštų standartų kėlimas aplinkiniams, perdėtai detalus dalykų apmąstymas, ypatingas organizuotumas ir planavimas, prisiimamas spaudimas iš aplinkinių žmonių (pvz., tėvų) ir jų įvertinimo poreikis. Perfekcionistiniai siekiai (PS) atspindi asmeniškai orientuotą aukštų standartų ar tikslų siekimą. Tuo tarpu perfekcionistinis nerimas (PN) yra asocijuojamas su asmens nerimavimu ir baimėmis dėl suklydimų (tiek potencialių, tiek įvykusių praeityje), dvejonėmis ir negatyvia reakcija į netobulumą.
Patyčios
Patyčios yra viena iš smurto, patiriamo sportinėje aplinkoje, rūšių. Tai - sistemingi pasikartojantys tyčiniai veiksmai, kuriais sukuriama bauginanti aplinka ir padaroma (arba gali būti padaryta) bet kokia fizinė, psichologinė ar finansinė žala. Patyčias įprastai lydi galios skirtumas. Tai yra, patyčių taikinys visuomet atsiduria silpnesniojo pozicijoje. Patyčios skirstomos į tiesiogines ir netiesiogines, individualias ir grupines, verbalines, fizines, socialines, elektronines.
Baimės ir Nerimo Įtaka Sportininkams
Baimė ir nerimas gali turėti įvairios įtakos sportininkams, tiek psichologinės, tiek fizinės.
Psichologinė Įtaka
Didelis nerimas užvaldo sportininko psichiką, išvargina organizmą ir sekina energijos šaltinius. Sportininkas negali susikaupti, silpsta valia, atsiranda apatija („Kas bus, tas bus!“), asmenybės veikla menkėja. Tyrimai rodo, kad 75 proc. sportininkų, kurie jautė padidėjusį nerimą prieš varžybas, geresnių rezultatų nepasiekė. PS arba MP labiau linkę šokėjai pademonstravo didesnį socialinį nerimą dėl kūno sudėjimo, negatyvią patirtį ir emocijas, fizinius negalavimus, bei emocinį ir fizinį pervargimą, mažesnę savivertę, motyvaciją ir kūrybiškumą, negu šokėjai linkę į PS. Asmuo su PN sau išsikels aplinkos diktuojamus standartus ir tikslus, o ne tuos, kuriuos pats mano esant svarbius jo tobulėjimo procesui. Tai ves link mažesnės motyvacijos ir menkesnio pojūčio jog individo vystymasis yra jo paties rankose. Dėl neatitikimo tarp itin aukštų sau išsikeltų ir aplinkos diktuojamų standartų ir jų dabartinės situacijos ar lygmens, šie šokėjai dažniau patiria negatyvias emocijas ir nepasitenkinimą, bei menką savivertę. Todėl šie atlikėjai ženkliai nuvertina savo atlikimą ir sumenkina savo pasiekimo jausmą.
Patyčių poveikis asmeniui yra trejopas: (i) psichikai, (ii) fizinei sveikatai ir (iii) socialinei bei ekonominei gerovei. Patyčių pasekmės aukos psichikai pasireiškia padidėjusiu nerimu, įkyriomis mintimis, moralinio mąstymo, dėmesio sutrikimais, agresyvumu, rizikinga elgsena, nemiga, naktiniais košmarais, emociniu nestabilumu, profesiniu perdegimu, depresija ir kt. Sunkesniais atvejais diagnozuojamas potrauminio streso sutrikimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas, mintys apie savižudybę ar žmogžudystę.
Taip pat skaitykite: Psichologinė įtaka sportiniams rezultatams
Fizinė Įtaka
Emocinio streso metu kraujyje padaugėja adrenalino, kortikosteroidų, cholesterolio ir gliukozės. Šios aktyvios medžiagos veikia daugelį gyvybinių funkcijų, padeda organizmui atsispirti žalingiems veiksniams. Dėl baimės įsitempia kūno raumenys, todėl purto drebulys, pasidaro šalta ir pan.
Kaip Įveikti Baimę ir Nerimą Sporte
Yra įvairių būdų, kaip sportininkai gali įveikti baimę ir nerimą sporte. Kai kurie iš jų yra:
Pasitikėjimo Savimi Ugdymas
Vienas geriausių būdų stiprinti pasitikėjimą sporto salėje - sekti savo pažangą. Matydama, kaip gerėja jūsų jėga, ištvermė ar kūno formos, jausitės labiau motyvuota ir užtikrinta.
Pasirengimas Varžyboms
Didelę įtaką sportininko psichologiniam nusiteikimui turi jo išankstinis rengimasis varžyboms. Treneris su auklėtiniu aptaria stipriąsias ir silpnąsias vietas, sudaro būsimos kovos planą, numato taktinius ir techninius „siurprizus“, kurie turėtų būti netikėti varžovui. Tai leidžia sportininkams pasijusti tvirčiau, patikėti savo jėgomis, sumažinti neigiamų stresorių poveikį.
Valios Ugdymas
Sportininkams labai svarbūs valios diktuojami veiksmai, t. y. mokėjimas tvardytis, sąmoningai reguliuoti savo emocinę būseną, slopinti pernelyg didelį susijaudinimą, sukelti savyje jėgų bei energijos antplūdį ir pan. Todėl treneris turi skirti daug dėmesio valios ugdymui, išmokyti sportininkus saviugdos ir savitaigos pagrindų. Gebėjimas valdyti savo emocines būsenas, elgesį įgyjamas tik ilgomis, reguliariomis pratybomis, pagrįstomis valia ir intelektu.
Emocijų Reguliavimas
Emocinės būsenos reguliuojamos ir specialiais judesiais: vyraujant prastai nuotaikai, sportininko pramankštos tempas, ritmas, amplitudė, įtampa ir kt. turi būti kitokie, negu susijaudinus.
Tikslingas Minčių Keitimas
Tiek prieš varžybas, tiek po pralaimėtos sportinės kovos neigiamų emocijų sukeltos mintys slopina aktyvumą ir pasitikėjimą savo jėgomis.
Žodinė Savitaiga
Sportininką būtina ugdyti emocines būsenas reguliuojamu žodžiu.
Autogeninė Treniruotė
Tai psichoterapijos metodas. Emociniai stresai yra normalus apsauginis mechanizmas, padedantis sutelkti organizmo išteklius iškilusiems sunkumams įveikti. Jie gali būti „geri“ - eustresai (geri, palankūs) ir „blogi“ - distresai (nemalonūs, kenksmingi, trikdantys veiklą stresai). Viena iš geriausių priemonių, reguliuojančių žmogaus psichiką ir fizinę būklę, yra autogeninė treniruotė (AT). AT procedūrą lydi apsauginės iškrovos, įtampos neutralizavimas, fizinis ir psichinis atsipalaidavimas.
Meditacija
Meditacija atliekama paprastai: užsimerkiama, aprimstama, susikaupiama ir mintyse apžvelgiama, kas įvyko. Vyksta vidinis pokalbis - mąstymas su pačiu savimi.
Dėmesio Atitraukimas
Jaučiant didelę nervinę įtampą, pravartu pasirinkti objektą ir sutelkti į jį dėmesį.
Deidentifikacija
Tai pasižiūrėjimas į save iš šalies. Kai pasižiūri į save iš šalies, geriau save supranti, objektyviai vertini savo veiksmus.
Laiškų Terapija
Jeigu sportininkas ar treneris turi rimtų problemų, gali jas išdėstyti laiške ir niekam jo neišsiųsti.
Tinkama Apranga
Patogi ir tinkama sportinė apranga gali labai padėti jaustis gerai ir užtikrintai sporto salėje. Rinkitės drabužius, kurie nevaržo judesių ir leidžia jums jaustis patogiai.
Draugo Palaikymas
Jei sporto salės aplinka jus gąsdina, pradėkite treniruotes kartu su drauge. Tai suteiks papildomos motyvacijos, o draugo palaikymas padės įveikti baimes. Be to, sportuoti su kitu žmogumi gali būti smagiau ir labiau motyvuoti.
Profesionalaus Trenerio Pagalba
Jei sporto salės aplinka jus gąsdina arba nesate tikra, kaip tinkamai atlikti pratimus, profesionalus treneris gali padėti. Treneris ne tik parodys, kaip naudoti įrangą, bet ir sudarys jums individualų treniruočių planą, atsižvelgiant į jūsų tikslus ir fizinį pasirengimą.
Specialistų Pagalba
Nors dauguma vaikų baimių yra normalios ir įveikiamos, kartais nerimas perauga į rimtesnes problemas, kurioms išspręsti reikia profesionalios pagalbos. Kreipimasis į specialistus nėra tėvų nesėkmės ženklas - priešingai, tai rodo atsakingą požiūrį į vaiko emocinę sveikatą.
Neigiamų Stresorių Profilaktika
Treneris nuo pirmų treniruočių turi sportininkus auklėti taip, kad pastarieji nepasiduotų nerimui, baimei, panikai, apatijai. Būtina diegti tokius bruožus, kaip atkaklumas, ryžtingumas, atsakomybės jutimas, kantrumas, pasiekimų motyvacija; išmokyti suvokti auklėtinius tokias sąvokas, kaip sportininko garbė, kolektyvo (komandos, grupės) garbė, taurumas, pareiga ir kt.
Sportinės Motyvacijos Ugdymas
Troškimas įgyvendinti savo sportinius tikslus, pasiekti pripažinimą sportininkui suteikia gyvenimo džiaugsmo, padeda įveikti visas kliūtis. Sportininkas, neturintis didesnių norų, troškimų, yra silpnas, kaip ir tas, kuris jau nieko nesiekia. Taip atsiranda nesėkmės baimė, nuleidžiamos rankos.
Gerų Tarpusavio Santykių Kūrimas
Paprastai mažiau neigiamų emocijų būna tada, kai tarp trenerio ir jo auklėtinių užsimezga šilti, draugiški santykiai, kai komandoje yra geras psichologinis klimatas, puiki nuotaika, kai grupėje nėra nei „išrinktųjų“, nei „atstumtųjų“. Treneris turi nuolat galvoti, kaip skatinti teigiamas emocijas, nepalikti sportininkų vienų su savo mintimis prieš varžybas. Protingas, neįkyrus treneris, gerai apgalvodamas sportininko dienotvarkę, neigiamus stresorius gali padaryti mažiau kenksmingus.
Įvairaus Masažo Rūšių Taikymas
Masažas praktikuotinas ir prieš varžybas, ir po jų. Jis per odos receptorius stimuliuoja ir ramina nervų, širdies ir kraujagyslių, limfinę sistemas. Visa tai aktyvina medžiagų apykaitą kūno audiniuose, keičia širdies ir kraujagyslių sistemos darbą.
Emocijų Reguliavimas Veikiant Įvairius Analizatorius
Žmogaus pojūčiai bei suvokimas yra emocinio atspalvio ir būna susiję su maloniais ar nemaloniais išgyvenimais. Tolimų erdvės perspektyvų suvokimas (laukų toliai, jūros horizontas, dangus) šalina nervinę įtampą, prislėgtą būseną, suteikia žvalumo. O uždaras horizontas (daubos, kalnų slėniai, požemiai, siauros gatvės) didina emocinę įtampą. Melodingi garsai (švelni muzika, paukščių čiulbėjimas) gerina nervų sistemos tonusą, pakelia emocinę būseną. Savaip sportininko emocinę būseną veikia ir kiti dirgikliai (skonio, lytėjimo).
Požiūrio Į Įvykusius Dalykus Pakeitimas
Racionalumas yra puikus gynybinis mechanizmas. Gyvenime būna daug atvejų, kai sportinink…
Patyčios Sporte: Apibrėžimas, Rūšys, Priežastys ir Pasekmės
Sportas, būdamas svarbia žmogaus gyvenimo dalimi, neapsaugotas nuo negatyvių reiškinių, tokių kaip patyčios. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime patyčių sporte apibrėžimą, jų rūšis, priežastis ir pasekmes, remiantis moksliniais tyrimais ir specialistų įžvalgomis. Taip pat aptarsime psichologinius aspektus, susijusius su patyčiomis, ir pateiksime rekomendacijų, kaip atpažinti bei spręsti šią problemą.
Patyčių Sporte Apibrėžimas
Patyčios sporte - tai viena iš smurto formų, pasireiškianti sistemingais, pasikartojančiais tyčiniais veiksmais, kuriais sukuriama bauginanti aplinka ir daroma fizinė, psichologinė ar finansinė žala. Patyčias dažnai lydi galios disbalansas, kai auka atsiduria silpnesniojo pozicijoje. Agresorius nebūtinai yra fiziškai stipresnis, nes galios persvara gali būti įgyjama susijungus į grupę ar turint valdžios įgaliojimus, pavyzdžiui, būnant komandos kapitonu, treneriu ar administracijos darbuotoju.
Lietuvių kalboje žodis „patyčios“ apima viską, kas daroma kito žmogaus apmaudui, piktumui. Anglų kalboje vartojamas terminas „bullying“ reiškia ne tik skaudinimą, bet ir bauginimą. Šie ženklai rodo, kad jėgų persvara yra jų pusėje, adekvataus pasipriešinimo, kaip ir sankcijų, nėra ir nebus ateityje. Visa tai tik paskatina tęsti patyčias.
Patyčios gali būti nereguliarios (keli epizodai per sezoną) arba nuolatinės (viso sezono metu užpuolimai įvyksta kartą ar kelis kartus per savaitę).
Patyčių Dalyviai
Išskiriami keli vaidmenų tipai patyčių procese:
- Baugintojai: Patyčių iniciatorius ir jo šalininkai. Iniciatorius pradeda patyčių procesą ir sutelkia kelis šalininkus, kurie motyvuoja iniciatorių, kursto, patys dalyvauja išpuoliuose.
- Stebėtojai: Tiesiogiai nedalyvauja patyčiose, tačiau vieni prisiima „sirgalių“ vaidmenį, kiti abejingai stebi arba apsimeta, kad nieko nemato, baimindamiesi baugintojų išpuolių prieš juos.
- Gynėjas: Asmuo, kuris ryžtingais veiksmais nutraukia patyčias, užstodamas taikinį ar išvesdamas jį iš pavojingos aplinkos.
Patyčių Pasekmės
Patyčių poveikis asmeniui yra trejopas: psichikai, fizinei sveikatai ir socialinei bei ekonominei gerovei.
- Pasekmės psichikai:
- Padidėjęs nerimas.
- Įkyrios mintys.
- Moralinio mąstymo sutrikimai.
- Dėmesio sutrikimai.
- Agresyvumas.
- Rizikinga elgsena.
- Nemiga.
- Naktiniai košmarai.
- Emocinis nestabilumas.
- Profesinis perdegimas.
- Depresija.
- Potrauminio streso sutrikimas.
- Obsesinis kompulsinis sutrikimas.
- Mintys apie savižudybę ar žmogžudystę.
- Pasekmės fizinei sveikatai: Nors tiesiogiai nenurodyta tekste, galima numanyti, kad patyčios gali sukelti įvairias fizines problemas, tokias kaip galvos skausmai, pilvo skausmai, raumenų įtampa ir kitos streso sukeltos ligos.
- Pasekmės socialinei ir ekonominei gerovei: Nors tiesiogiai nenurodyta tekste, galima numanyti, kad patyčios gali lemti socialinę izoliaciją, sunkumus bendraujant su kitais, prastesnius akademinius ar sportinius rezultatus, finansines problemas dėl gydymo ar prarasto darbingumo.
Patyčių Priežastys
Nepriklausomai nuo patyčiose dalyvaujančių asmenų amžiaus ar vaidmens organizacijoje, galima išskirti kelias tokių priežasčių grupes.
- Individualios priežastys: Dažnai patyčių taikinys išsiskiria tam tikrais bruožais, dėl kurių atrodo lengvai pažeidžiamas. Pavyzdžiui, jaunesnio amžiaus, fiziškai silpnesnis, atrodantis depresyviai, mažiau pasitikintis savimi ir pan. Atakų gali sulaukti asmenys, turintys menkiau išvystytų socialinių įgūdžių, dėl kurių jiems sunkiau konstruktyviai spręsti konfliktines situacijas, besilaikantys nuošaliau nuo kitų ar išsiskiriantys socialine padėtimi, išvaizda, lytine orientacija, kitais aplinkinius „erzinančiais“ bruožais. O agresorius išsiskiria geresnėmis socialinėmis kompetencijomis, kurios jam padeda užsitikrinti kitų sportininkų paramą patyčių procese, pasižymi narcisizmu, egocentriškumu, silpna empatija ir gebėjimu manipuliuoti aplinkiniais, nevengiant smurto.
- Organizacinės priežastys: Patyčios plinta aplinkoje, kurioje stokojama tarpasmeninės pagarbos, socialinės paramos, griežtai apibrėžtų etinių normų, pozityvaus trenerio pavyzdžio, o agresoriai įsitikinę, kad dėl savo elgesio išvengs adekvačios personalo reakcijos ir sankcijų. Patyčių rizika didėja komandose ir sporto organizacijose, kuriose vyrauja stipri tarpasmeninė konkurencija ir laimėjimo „bet kokia kaina“ ideologija, stokojama veiksmingų neetiško elgesio kontrolės mechanizmų. Prie to prisideda ir menkas sporto federacijų dėmesys patyčių reiškiniui.
- Socialinis kultūrinis kontekstas: Jis apima vertybes, normas, stereotipus, dėl kurių patyčios gali būti neatpažįstamos, palaikomos ar toleruojamos. Pavyzdžiui, įsitikinimai, kad grubus elgesys „psichologiškai užgrūdina“, trenerių patyčios „motyvuoja“ labiau stengtis, o dėl patiriamo smurto skundžiasi ir iš sporto pasitraukia tik „psichologiškai silpni“, todėl „prasti“ sportininkai. Tam tikra norma gali būti laikomas fizinis ir psichologinis smurtas prieš varžovus vardan pergalės, žiūrovų patyčios.
Patyčių Veiksmai
Patyčių veiksmais sporte vadinamas bet koks sąmoningas, piktavališkas elgesys, kuriuo yra realiai arba potencialiai padaroma psichologinė ar fizinė žala. Nepriklausomai nuo to, kas yra tų veiksmų šaltinis (sportininkai, treneriai, organizacijos vadovai ar paprasti darbuotojai, sirgaliai ar šeimos nariai).
Neretai veiksmus, kurie mokslinėje literatūroje priskiriami patyčioms, treneriai vadina „draugišku pajuokavimu“, „žaidimu“ (kai kalbama apie jaunus sportininkus) ir pan. Iš tiesų tiek atviros patyčios, kurios pasireiškia lengviau atpažįstamais verbaliniais (įžeidinėjimu, kritika, pravardžiavimu, rėkimu ir kt.) ir neverbaliniais (smūgiavimu, pargriovimu, priekabiavimu ir kt.) veiksmais gali būti nesunkiai atpažįstamos. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į sunkiau pastebimus, „subtilesnius“ užslėptus socialinių patyčių aspektus, kurie, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti „nekalti“.
Socialinio pobūdžio patyčios neapsiriboja pašalinimu iš grupės, socialiniu izoliavimu - vengiant, nustojant bendrauti ar tiesiogiai draudžiant bendrauti su taikiniu kitiems asmenims. Čia patenka ir platus spektras rafinuotų manipuliavimo kitų asmenų nuomone, emocijomis būdų, kuriais kenkiama patyčių taikinio reputacijai. Pavyzdžiui, pabrėžiant „prastą“ socialinę kilmę, kritikuojant privatų gyvenimą, fizines ar charakterio savybes, laidant užuominas apie psichinę sveikatą, nureikšminant ar nutylint sportinius pasiekimus bei pabrėžiant nesėkmes auditorija skatinama vengti taikinio. Tokiu būdu ne tik sukeliamas nerimas dėl asmeninės reputacijos, psichologinis skausmas. Drauge yra apribojami socialiniai kontaktai ir sumažinama socialinė parama, kurios taip reikia patyčių taikiniui.
Vis dėlto derėtų nepamiršti, kad praktikoje tarpusavyje persipina tiek skirtingi patyčių tipai, tiek pačios patyčios susisieja su kitais reiškiniais, kaip antai diskriminavimu ar seksualiniu priekabiavimu. Pavyzdžiui, nuolatinė kritika, pašaipos, pargriovimas, rūbų bei kitų daiktų gadinimas turi ir socialinę potekstę. Šiais ir kitais būdais sukeliamas ne tik psichologinis ar fizinis skausmas patyčių taikiniui, bet ir sumenkinama asmens reputacija kitų akyse. Taikinys paženklinamas kaip silpnas, negalintis apsiginti - suprask, nevertas bendravimo ir draugystės. Kitaip tariant, visa tai skatina asmens socialinę izoliaciją.
Psichologiniai Aspektai
Psichologiniai aspektai yra itin svarbūs analizuojant patyčias sporte. Jurijus Vaščenkovas, kineziterapeutas ir psichologas, dirbantis su Lietuvos baidarininkų rinktine, pabrėžia terapinio santykio tarp sportininko ir mediko svarbą. Būtina pajausti, ko sportininkas nori, bet nelikti vien emociniu pašnekovu. J. Vaščenkovas siekė suprasti psichikos, elgesio ir organizmo fiziologijos ryšius, tokiu būdu į visumą susiedamas psichologijos ir fizinės medicinos disciplinas. Jo tyrimai parodė, kad susidomėjimas reikšmingai didina ištvermę ir motyvaciją, reikšmingai mažina subjektyvų sunkumo jausmą ir skausmą.
Integracinė medicina, į kurią atsižvelgia J. Vaščenkovas, susieja skirtingas sritis, pavyzdžiui, gydant širdies problemas reikia atsižvelgti ne tik į širdies kraujotakos sistemą, fizinį aktyvumą ar mitybą, bet ir į neurohormoninius asmens ypatumus, elgesio įpročius, emocines reakcijas.
tags: #psichologiniai #reiskiniai #sporte