Sportas atlieka svarbų vaidmenį visuomenėje, skatindamas fizinę ir psichologinę gerovę, ugdydamas komandinę dvasią bei stiprindamas socialinius ryšius. Lietuvoje sportas turi gilias tradicijas ir yra svarbi nacionalinio identiteto dalis. Šiame straipsnyje apžvelgsime sporto teisės pagrindus Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, aptarsime pagrindinius principus, reglamentuojančius sportinę veiklą, bei panagrinėsime kai kuriuos svarbius aspektus, susijusius su sporto organizavimu ir valdymu. Sporto rašto darbai suteikia galimybę gilintis į įvairius sporto aspektus, tokius kaip treniruočių metodai, sportinės veiklos poveikis sveikatai, sporto psichologija, sporto vadyba ir sporto sociologija. Jie padeda analizuoti sportinių veiklų įtaką asmeniniam ir socialiniam gyvenimui bei tyrinėti sporto politiką ir organizavimą. Sportas yra fizinių veiklų rinkinys, skirtas sveikatai palaikyti, įgūdžiams tobulinti ir varžyboms dalyvauti. Jis apima įvairias disciplinas, tokias kaip futbolas, krepšinis, plaukimas, bėgimas, ir daugelį kitų, kuriose sportininkai siekia geriausių rezultatų per fiziškai ir psichologiškai reikalaujančias treniruotes ir varžybas.
Teisiniai Kūno Kultūros ir Sporto Pagrindai Lietuvoje ir ES
Sporto teisė yra teisės šaka, reguliuojanti sporto organizacijų, sportininkų, trenerių ir kitų su sportu susijusių asmenų santykius. Lietuvoje sporto teisės pagrindus sudaro nacionaliniai teisės aktai, tokie kaip Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas, taip pat Europos Sąjungos teisės aktai, įskaitant Lisabonos sutartį ir Baltąją knygą dėl sporto.
Lietuvos Respublikos Kūno Kultūros ir Sporto Įstatymas
Šis įstatymas nustato kūno kultūros ir sporto sistemos organizavimo, valdymo ir finansavimo principus Lietuvoje. Jame apibrėžiamos pagrindinės sąvokos, tokios kaip sportas, kūno kultūra, sporto organizacija, sportininkas ir kt. Įstatymas taip pat reglamentuoja sporto organizacijų teises ir pareigas, sportininkų socialinę apsaugą, dopingo kontrolę ir kitus svarbius klausimus.
Kūno Kultūros ir Sporto Principai
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas įtvirtina šiuos pagrindinius principus:
- Visuotinumas: Kiekvienas asmuo turi teisę užsiimti kūno kultūra ir sportu.
- Savanoriškumas: Dalyvavimas kūno kultūros ir sporto veikloje yra savanoriškas.
- Lygiateisiškumas: Visi asmenys turi lygias galimybes dalyvauti kūno kultūros ir sporto veikloje.
- Skaidrumas: Kūno kultūros ir sporto veikla turi būti vykdoma skaidriai ir atvirai.
- Profesionalumas: Kūno kultūros ir sporto veikloje turi dalyvauti kvalifikuoti specialistai.
Teisės Šaltiniai, Reglamentuojantys Sportą ES
Europos Sąjungos teisė taip pat daro didelę įtaką sporto teisiniam reguliavimui Lietuvoje. Svarbiausi ES teisės aktai šioje srityje yra:
Taip pat skaitykite: Sporto filosofijos esė
- Lisabonos sutartis: Ši sutartis pripažįsta sporto svarbą Europos Sąjungai ir suteikia ES institucijoms įgaliojimus veikti sporto srityje.
- Baltoji knyga dėl sporto: Šiame dokumente Europos Komisija apibrėžia ES sporto politikos tikslus ir prioritetus.
Walrave ir Koch v. Association Union Cycliste Internationale
Ši byla yra vienas iš svarbiausių Europos Teisingumo Teismo sprendimų sporto srityje. Teismas nusprendė, kad sportui yra taikoma Bendrijos teisė tik tiek, kiek jis laikytinas ekonomine veikla pagal Sutarties 2 straipsnį. Diskriminacijos draudimas pagal pilietybės srityje, ekonominė veikla, apmokamo darbo pobūdis ar atlyginimą teikiamų paslaugų apima visas darbo arba nevykdant kuriomis atliekamos tokios veiklos teisinių santykių prigimties. Diskriminacijos dėl pilietybės draudimas nepaveiks sporto komandos, visų pirma nacionalinės komandos, steigimo, kurios yra išimtinai sportinio intereso klausimas ir toks neturi nieko bendro su ekonominės veiklos sudėtį. Diskriminacijos draudimas netaikomas tik į veiksmus, kuriuos valdžios institucijos, bet taip pat taikoma kitų pobūdžio, siekiama reglamentuoti kolektyvinio būdu apmokamo darbo ir paslaugų teikimo taisyklės. Dėl nediskriminavimo taisyklė bus taikoma visiems teisinių santykių, kurie gali būti įrengtas per Bendrijos teritoriją iš priežasties jie yra įtraukti į vietos ar vietos, kur ji įsigalioja. 59 straipsnio pirmą dalį, bet kuriuo atveju tiek, kiek jis susijęs su bet kokia diskriminacija dėl pilietybės, panaikinimas sukuria asmens teises, o nacionaliniai teismai turi apsaugoti.
Sporto Rūšys ir Jų Populiarumas Lietuvoje
Sportas Lietuvoje yra įvairus ir apima daugybę disciplinų, nuo tradicinių iki modernių. Populiariausios sporto šakos Lietuvoje yra krepšinis ir futbolas, tačiau taip pat populiarus plaukimas, lengvoji atletika ir kitos sporto šakos.
Krepšinis Lietuvoje: Istorija ir Pasiekimai
Krepšinis Lietuvoje yra daugiau nei tik sportas - tai nacionalinė religija. Krepšinis Lietuvoje praktikuojamas nuo 1920. Iki ketvirtojo dešimtmečiovidurio jis nebuvo itin populiarus. Iki 1937 Lietuvos vyrų rinktinė nebuvo iškovojusi nei vienos tarptautinės pergalės, tad į Europos čempionatą Rygoje atvyko būdami autsaideriais. Tačiau tai nesutrukdė lietuviams tapti Europos čempionais. 1939 Kaune lietuviai apgynė titulą. Į pasaulio krepšinį Lietuva grįžo 1992. Grįžo įspūdingai - Barselonos olimpiadoje buvo iškovoti bronzos medaliai. Į 1995 Europos čempionatą lietuviams patekti pavyko. 1996 Atlantos olimpiadoje Lietuva vėl suklupo prie serbiško barjero - šįkart pusfinalyje. Kovoje dėl trečios vietos įveikę australus lietuviai aantrą kartą iš eilės tapo bronziniais olimpiados prizininkais. Atlantos olimpiada buvo paskutinis turnyras, kai krepšinio aistruoliai galėjo gėrėtis magišku Sabo (A. Sabonio) ir Šaro (Š. Marčiulionio) tandemu. Kartų kkaita paveikė rinktinės rezultatus - iki pat 2000 vyrų komandai nepavyko iškovoti rimtų trofėjų. Tik moterims 1997 pasisekė iškovoti Europos čempionių vardus. Tačiau tais metais lietuviai vėl priminė apie save. Dėl traumų rinktinei negalėjo atstovauti trys geriausi šalies krepšininkai - A. Sabonis, Ž. Ilgauskas ir A. Karnišovas, tačiau sumaniai J. Kazlausko vadovaujama komanda vėl iškovojo bronzos medalius ir pusfinalyje patampė nervus iš NBA žaidėjų sudarytai JAV rinktinei. 2001 laukė fiasko. Lietuvos rinktinė į Europos čempionatą Turkijoje atvyko panašios sudėties, tačiau nepasiekė net ketvirtfinalio. 2003 Lietuvos rinktinė į Europos čempionatą važiavo kaip vidutiniokė. 2004 Atėnų olimpiadą Lietuva pradėjo galingai - grupėje užėmė pirmą vietą, o ketvirtfinalyje įveikė Kiniją. Tačiau pusfinalio barjeras pasirodė neįveikiamas. 2005 Europos čempionate Lietuvai neatstovavo dauguma geriausių krepšininkų. Nepaisant to, lietuviai pralaimėjo tik vienas varžybas. Lietuvos jaunimo rrinktinės taip pat yra iškovojusios nemažai svarbių pergalių. Lietuvoje krepšinis pradėtas populiarinti 1921 metais. Pirmieji šia sporto šaka susidomėjo Lietuvos Fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) sportininkai. Pirmosios krepšinio rungtynės įvyko Kaune 1922 m. balandžio 23 d. tarp Kauno rinktinės ir LFLS komandos. Tais pačiais metais moterų komanda dalyvavo pirmajame nacionaliniame čempionate. Dabar Lietuvoje dirba 400 etatinių trenerių, krepšinio varžybose respublikoje teisėjauja 260 teisėjų, tarp jų 5 tarptautinės kategorijos, bei 3 FIBA komisarai. Lietuvos krepšinis atstovaujamas daugelyje pasaulio ir Europos čempionatų - jaunučių, jaunių, suaugusiųjų, taip pat olimpinėse žaidynėse. Per neilgą Lietuvos krepšinio istoriją mūsų valstybės krepšininkai (vyrai) tris kartus tapo olimpinių žaidynių prizininkais (2003, 1996 ir 1992 metais jie iškovojo trečiąją vietą ir gavo bronzos medalius). Tris kartus Lietuvos krepšininkai tapo Europos čempionais (1937 m. Rygoje, 1939 m. Kaune ir 2003 m. Stokholme), taip pat vieną kartą tapo Europos vicečempionais (1995 m. Mūsų šalies moterų rinktinė taip pat gali didžiuotis Europos čempionių ir vicečempionių vardais. Europos čempionais prieš keletą metų tapo jaunimo ir jaunių komandos. Šiuo metu Lietuvos krepšininkai yra vieni pajėgiausių pasaulyje, tai atspindi pasiekti rezultatai paskutinėse svarbiausiose oficialiose krepšinio varžybose (2000 m. olimpinėse žaidynėse 3 vieta, Europos vyrų krepšinio čempionate 1 vieta). Garsiausia visų laikų Lietuvos krepšinio komanda yra Kauno „Žalgiris“, įkurta 1944 metais Kaune. „Žalgirio“ sąskaitoje daugybė titulų; 1998 - 1999 m. Eurolygos debiutantė „Žalgirio“ komanda laimi Eurolygos taurę.
Futbolas Lietuvoje: Istorija ir Perspektyvos
Futbolas taip pat turi gilias tradicijas Lietuvoje, nors ir ne toks populiarus kaip krepšinis. 1911 m. Lietuvoje įvyko pirmasis tarpmiestinis futbolo mačas Kaunas - Vilnius, kurį rezultatu 10:5 laimėjo vilniečiai. 1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkuriama Lietuvos sporto sąjunga (LSS). LSS jau 1920 m. norėjo surengti Lietuvos pirmenybes, tačiau norą pareiškė tik viena komanda. 1922 m. dalyvauti pirmajame Lietuvos futbolo čempionate panoro 10. Tais pačiais metais Lietuvos futbolininkai sužaidė pirmąsias tarptautines rungtynes su Rygos YMCA. Svečiai laimėjo 4:0. 1923 m. ŽŽenevoje (Šveicarija) vykusiame FIFA kongrese Lietuvos Sporto lyga buvo priimta į šią tarptautinę organizaciją. Antrajame čempionate dalyvavo 4 komandos. 1923 m. dienos šviesą išvydo S.Garbačiausko paruoštos 20 puslapių „Oficialios futbolo taisyklės“. 1924 m. Lietuvos futbolo čempionas paaiškėjo finalinėse Kauno ir Klaipėdos apygardų nugalėtojų dvikovoje. Kauno „Kovas“ 2:1 įveikė Klaipėdos „Sportverein“ vienuolikę. 1925 m. Lietuvos pirmenybės jau vyko trijose apygardose. Finale susitiko Kauno „Kovas“ ir naujokė Šiaulių LFLS. Čempionais tapo „Kovo“ futbolininkai. 1927 m. Lietuvos čempionato į finalą pateko Pagėgių „Sportverein“ ir Kauno LFLS. Dėl anksti prasidėjusios žiemos, finalas įvyko tik 1928 m., kurį kauniečiai laimėjo 3:1. Lietuvos rinktinė žaidė dvejas rungtynes su Latvija (3:6) ir Estija (0:5). Nustebino tik „Kovo“ pergalė prieš pajėgią Vienos „Hakoach“ vienuolikę rezultatu 2:1. 1928 m. siųsti rinktinę į Amsterdamo Olimpiadą atsisakyta dėl lėšų stokos. Lietuvos futbolo padangėje iškilo nauja pajėgi komanda - Klaipėdos KSS. Ji pirmenybių finale 3:1 įveikė Kauno LFLS. 1929 m. rinktinė antrajame Pabaltijo turnyre Rygoje vėl pralaimėjo abejas rungtynes: 1:3 Latvijai ir 2:5 Estijai. Lietuvos čempione vėl tapo Klaipėdos KSS. 1930 m. šalies pirmenybėse laimėjo Klaipėdos KSS. 1930 m. už pažeidimus žaidėjai jau būdavo šalinami iš aikštės ne kelioms minutėms, o visam laikui. Trečiasis Pabaltijo šalių turnyras įvyko Kaune. Estiją ir 3:3 sužaidę su Latvija, iškovojo pirmą vietą. 1931 m. pirmenybes 7 komandos vienu ratu pradėjo tik liepos 18 d. čempionais tapo Klaipėdos KSS. 1932 m. šalies pirmenybes pradėjo aštuonios komandos (prie septyniukės prisijungė Šiaulių „Makabi“), tačiau jau mėnesio pabaigoje buvo sustabdytas. FIFA atsirado dvi bylos dėl skolų austrų „Nicholsono“ klubui ir Rumunijos Futbolo sąjungai. 1932 m. Lietuvos rinktinė turėjo net 8 tarpvalstybinius susitikimus, iš kurių 4 su Latvija (3 pralaimėjimai ir viena pergalė) ir 2 su Estija (abi ppergalės - 1:0 ir 2:1). Lietuvos čempionatą laimėjo Kauno LFLS. 1933 m. šalies pirmenybėse 7 komandos jau rungtyniavo dviem ratais. Lietuvos rinktinė pirmą sykį dalyvavo pasaulio čempionato atrankos varžybose ir pralaimėjo Švedijai 0:2. Pabaltijo šalių turnyras įvyko Kaune. Lietuva sužaidė lygiomis (1:1) su Estija. Latvija 1:0 nugalėjo Estiją. Sekančiais metais Pabaltijo turnyras neįvyko. Čempionu tapo Kauno MSK. 1935 m. vėl sugrįžta prie apygardinės pirmenybių vykdymo tvarkos. Finale Kauno „Kovas“ 3:2 įveikė Klaipėdos KSS ir tapo čempionu. Pabaltijo turnyre Lietuva 2:1 nnugalėjo estus ir 2:2 sužaidė su latviais tapo nugalėtojais, tačiau sekančiais rinktinė vienodu rezultatu 1: 2 pralaimėjo abejas rungtynes Pabaltijo turnyre. 1936 m.Lietuvos lygoje žaidė 8 pajėgiausios komandos vienu ratu, ir pirmenybės baigėsi liepos 5 d., nes pirmą kartą pereita pprie varžybų vykdymo tvarkos ruduo - pavasaris. Kauno „Kovas“ vėl tapo čempionu. 1937 m. Lietuvoje jau buvo iš viso apie 15 000 futbolininkų. Šalies rinktinė, jau keleri metai treniruojama užsieniečių, gana dažnai atrodė blankiai. Rinktinė 1937 metais po 2 sykius pralaimėjo Latvijai ir Estijai bei Rumunijai (Kaune - 0:2). 1937 m. Lietuvos rinktinė antrą kartą dalyvavo pasaulio čempionato atrankos varžybose. Ji Rygoje Latvijai pralaimėjo 2:4. Atsakomosios rungtynės Kaune sužaistos per Pabaltijo turnyrą: pralaimėta dar skaudžiau - 1:5. 1938 m. pradžioje į Škotijos „Celtic“ klubą 3 mėnesių stažuotei buvo išvykę treneriai Č.Šopys (Kauno MSK) ir L.Chomičius (Klaipėdos KSS). 1938 m. įvyko Tautinė olimpiada. Futbolo varžybose dalyvavo 16 komandų. Lietuvos rinktinė sužaidė 7 susitikimus. Įsiminė „Ajaks“ (Olandija) vizitas į Kauną ir Klaipėdą. KKauniečiai su pajėgiais varžovais sužaidė lygiomis (2:2), o Klaipėdos rinktinė net nugalėjo (4:1). Pirmą kartą mūsų futbolo istorijoje Kauno Valstybiniame stadione jėgas išbandė Lietuvos ir Latvijos jaunių rinktinės. Mūsiškiai pralaimėjo 1:2 (1:2). Pradėta galvoti turėti atskiras 14 - 16 ir 16 - 19 metų amžiaus rinktines. 1939 m. čempionės vardą pirmą sykį iškovojo Kauno LFS LGSF komanda. Ji vėliau pirmavo ir 1939 - 1940 m. pirmenybėse (laimėjo pirmąjį ratą). Šalies rinktinės treneriu buvo pakviestas V.Hanas iš okupuotos Austrijos. Pagerėjus santykiams ssu Lenkija, Kauno rinktinė gegužės 14 d. viešėjo Varšuvoje ir 2:5 pralaimėjo šio miesto rinktinei. Vėliau Lenkijoje buvo Kauno LGSF, ir tenai sužaidė net šešerias rungtynes. Pažymėtinos lygiosios (2:2) su Varšuvos „Polonija“ ir 2 pergalės vienodu rezultatu - 5:2 prieš Vilniaus „Smigly“, kuri tada rungtyniavo Lenkijos pirmenybėse. 1939 m. Klaipėda atiteko Vokietijos žinion, todėl KSS komanda persikėlė į Plungę. 1939 - 1940 m. pirmenybių rudens rato varžybas dar pavyko baigti. Priartėjus frontui prie Lietuvos ir įsiveržus į mūsų šalį sovietiniams tankams, sportinis gyvenimas apmirė. 1940 m. nutarta futbolo varžybas rengti apygardose. Tam turėjo įtakos dar ir tai, kad sportininkams vyriausybė panaikino lengvatas važiuoti geležinkeliu. Kai kuriose apygardose pirmenybės buvo arba nebaigtos, arba net nepradėtos. Tik Kauno apygardoje, įskaičius tarpusavio susitikimus 1939 m. rudenį, varžybos buvo baigtos. Šiaulių ir Ukmergės apygardose varžybos vykdytos tik vienu ratu. Tad pirmą kartą nuo 1922 m. šalies čempionas liko neišaiškintas. Tačiau 1940 m. dar buvo surengtas Pabaltijo valstybių čempionatas. Trenerio V.Hano vadovaujami mūsiškiai Rygoje 1:1 sužaidė su estais ir 0:1 pralaimėjo latviams. Beje, draugiškose rungtynėse mūsų rinktinė abu varžovus Kaune nugalėjo (Estiją 2:0 ir Latviją 4:3). 1940 m. kelis sykius pasikeitė Kažo bei futbolo vadovybė. V.Hanui buvo pavesta treniruoti ir jaunuosius futbolininkus ((apie 100 jaunuolių). Rudenį jau ne savo valia futbolininkams buvo siūlomi varžovai Rytuose. Spalio 20 d. Kauno rinktinė Minske žaidė su „Dinamo“ komanda ir pralaimėjo net 1:7. Tuo malonesnė po savaitės buvo mūsų komandos pergalė Kaune - 4:1. Nepaisant sovietinės invazijos ir įvairiausių represijų, sportinio gyvenimo pulsas buvo jaučiamas ir 1941 m. pavasarį. Didžiuosiuose miestuose vyko „Žaibo“ turnyrai ir draugiškos varžybos. Lietuvos čempionatą gegužės 25 d. pradėjo 8 komandos: 4 Kauno, 3 Vilniaus ir 1 Šiaulių. Beje, vietoj senųjų klubų pavadinimų atsirado nauji - „Dinamo“, „Spartakai“ ir „Spartuoliai“. Deja, jau birželį vienus okupantus pakeitė kiti - bolševikus išvijo naciai. Frontas greitai nuslinko tolyn į Rytus, o Lietuvoje vėl atgijo sportinis gyvenimas: atsikūrė sporto organizacijos, klubai. Kūno kultūros rūmai įsteigė sporto šakų komitetus: Futbolo komitetui vadovavo J.Citavičius. Buvo tvarkomos futbolo aikštės ir stadionai. Deja, Lietuvos futbolo pirmenybės vos po 3 - 5 susitikimų buvo nutrauktos. Žaista nemažai draugiškų rungtynių: jau liepos mėn. Kaune susitiko 2 miesto rinktinės. Vėliau kauniečiai įveikė Marijampolę 6:1 ir 10:0. Rugsėjo mėn. susitiko Vilniaus ir Kauno rinktinės - 4:0 laimėjo kauniečiai. Spalio - lapkričio mėn. surengtos Kauno pirmenybės, kuriose 6 komandos žaidė vienu ratu. Vyko varžybos Šiauliuose ir kitose sporto apygardose. Kartu su lietuvių klubais žaidė vokiečių kkarių komandos „Luftvaffe“, „Reichsbahn“, „Vermacht“. Deja, dėl lėšų trūkumo ir okupacinės valdžios apribojimų neįvyko planuotas Pabaltijo turnyras. Panašiai futbolo reikalai klostėsi ir kitais karo metais. 1942 ir 1943 m. šalies pirmenybės vyko apygardose, o po to jų nugalėtojai olimpine sistema kovodavo dėl čempiono titulo. Buvo komandų, kurios įsiamžino futbolo istorijoje, sužaidusios vos vienas rungtynes. 1944 m. Lietuvos pirmenybėse 2 ratais dalyvavo 9 komandos, ir iki jų pabaigos tetrūko 6 rungtynių. Bet vėl prie Lietuvos priartėjus karo frontui, jos liko nebaigtos. Apygardų lygoje (išskyrus Šiaulių) taip pat pirmenybės nebaigtos. Negreitai sportinis gyvenimas atgijo ir išvijus vokiečius. Sovietinės represijos, suėmimai ir trėmimai tęsėsi ilgai. Nemažai futbolininkų ir buvusių Futbolo komiteto vadovų pasitraukė į Vakarus. Keli žinomi futbolininkai žuvo karo frontuose, tarp jų ir ilgametis rinktinės kapitonas karo lakūnas Romualdas Marcinkus. Lietuvos pirmenybės 1945 m. buvo surengtos rudenį. Finaliniame etape galėjo dalyvauti visų didžiausių miestų, Suvalkijos, Telšių ir Tauragės čempionai. 1946 m. Lietuvos futbolininkai debiutavo TSRS pirmenybėse. Pačios žemiausios pakopos - III grupės - IV zonos turnyre rungtyniavo respublikos rinktinė - vienintelė tarp klubinių komandų - ir užėmė ketvirtą vietą. 1947 m. Lietuvos čempionate jau dalyvavo 10 komandų. Kauno jauniai (pirmosios gimnazijos vardu) vėl į Lietuvą parsivežė TSRS taurę. šį sykį tai buvo pasiekta suklastojus kai kurių futbolininkų dokumentus. Šalyje jau buvo per 5000 futbolininkų. 1948 m. Rygoje Lietuvos rinktinė laimėjo pirmąjį kartą po karo surengtą Pabaltijo čempionatą. TSRS jaunių pirmenybėse Saratove Lietuvos komanda liko antra, finale 0:3 pralaimėjusi Maskvos rinktinei. Vilniuje pradėti statyti Centrinis (dabar „Žalgirio“) ir Jaunimo stadionai. Beje, juos statė vokiečių belaisviai. Vilniaus futbolo meistrų komanda buvo įtraukta į TSRS „A“ klasės varžybas. 1948 m. Respublikinis kūno kultūros ir sporto komitetas 10 000 egzempliorių tiražu išleido 552 psl. apimties „Futbolo žaidimo taisykles“. Spaudoje atsirado daug džiugių pranešimų, kad susikūrė nemažai naujų komandų net kaimo vietovėse, kad įrengta beveik 100 futbolo aikščių. Vilniuje Lietuva vėl laimėjo Pabaltijo turnyrą - su Latvija 1:0, su Estija 2:1. 1950 m. Lietuvos pirmenybėse eilinį kartą pakeista jų rengimo tvarka. Iš pradžių dviejuose pogrupiuose vienu ratu rungtyniavo po aštuonias komandas. Po to atskirai buvo išsiaiškintos vietos nuo pirmos iki aštuntos ir tarp likusiųjų. Aiškiai pranašesnės už kitas buvo Kauno „Inkaras“ ir Šiaulių „„Elnias“. Jie trečioje vietoje likusią Klaipėdos „Audrą“ atitinkamai aplenkė 12 ir 10 taškų. Vilniaus „Spartako“ meistrų komanda TSRS „B“ klasės pirmenybėse užėmė trečiąją vietą. Tik 2 taškų jai pritrūko, kad patektų į „A“ klasę. TSRS jaunių pirmenybėse trečią vietą užėmė iir Lietuvos komanda. 1951 m. šalies pirmenybėse dalyvavo tik 12 komandų. Vėl pajėgiausias buvo Kauno „Inkaras“. Vilniaus „Spartakas“ „B“ klasėje užėmė antrąją vietą ir pirmą sykį iškopė į TSRS „A“ klasę. 1953 m. sporto mokyklose įvesti futbolo skyriai, o Vilniuje atidaryta „Spartako“ vaikų futbolo mokykla. Pirmą kartą paskelbtas Lietuvos 33 geriausių futbolininkų sąrašas, kuriame daugiausia buvo čempiono „Inkaro“ atstovų (net 8). „Spartako“ meistrai, užėmę paskutinę - vienuoliktą - vietą TSRS čempionate. Lietuvos čempionatas vyko nusistovėjusia tvarka tarp 12 komandų. Tiesa, po kelerių rungtynių pasitraukė Vilniaus „Dinamo“. Buvo rašoma, kad komandos pirmenybėms pasirengė gerai, tačiau vėl ryškiai išsiskyrė Kauno „Inkaras“, aplenkęs „Limą“ net 10 taškų, o „Elnią“ - 12. Čempionai vienas rungtynes „Elniui“ pralaimėjo net 1:6. „Tiesos“ taurės varžybose ddalyvavo 327 komandos. Taurę laimėjo čempionas „Inkaras“. 1956 m. Vilniaus „Spartako“ meistrai „B“ klasėje užėmė k…
Taip pat skaitykite: Futbolo svajonė išsipildė
Taip pat skaitykite: Sporto privalumai