Įvadas
"El Clasico" - daugiau nei futbolo rungtynės. Tai aistringa ir arši kova tarp Madrido "Real" ir "Barcelona" klubų, atspindinti skirtingus miestus, kultūras, tautas ir požiūrius į gyvenimą. Šiame straipsnyje panagrinėsime šių komandų istoriją, jų tarpusavio varžybas ir politinį kontekstą, kuris pavertė šias rungtynes ypatingu reiškiniu.
"El Clasico" Gimimas ir Pirmieji Susirėmimai
1899 metais įkurta "FC Barcelona" ir 1902 metais atsiradęs "Real Madrid CF" jau nuo pat pradžių tapo mirtinais varžovais. Neapykantos apraiškos apsireiškė jau pirmaisiais Madrido klubo gyvavimo metais, kai "Barca" pagrobė iš jų pirmąją, specialiai Madrido klubui įsteigtą taurę. Taip prasidėjo dviejų nesutaikomų varžovų kovų istorija, kurioje iš pradžių dominavo Katalonijos klubas.
Politikos Įtaka: Ispanija prieš Kataloniją
1923 metais Ispanijoje valstybinį perversmą įvykdė Primo de Riveira. "Real" ir "Barcos" kovos transformavosi į Ispanijos ir Katalonijos kovas. Nėra skirtingesnių pasaulių nei Katalonijos ir Ispanijos sostinės. Barseloną įkūrė garsiojo Hanibalo tėvas Hamilkaras Barca, o Madridas - nauja XVII a. susikūrusios pasaulinės imperijos sostinė.
Barselona didžiuojasi įspūdinga ankstyvųjų viduramžių gotika, o Madride - neskoningi barokiniai "tortai". Barselona - bohemos ir menininkų miestas, kuriame kūrė Antonio Gaudi, Salvadoras Dali, Pablo Pikaso, Pedro Almodovaras. Madridas - valdininkijos ir industrijos centras. Katalonai nuo neatmenamų laikų siekia nepriklausomybės, o iš Madrido siunčiama Kastilijos karalių kariuomenė arba Francisco Franko fašistų lėktuvai žudė katalonus ir griovė jų miestus.
Taip pat skaitykite: Madrido „Real“: 2018 m. sezonas
1925 metais prieš "FC Barcelona" ir "Real Madrid CF" rungtynes skambėjusį Ispanijos himną nušvilpė ištikimiausi katalonų klubo sirgaliai - cules. Atsakymo ilgai laukti neteko - valdančioji chunta uždarė "Barcos" stadioną "Les Corts". Klubo įkūrėjas Joanas Gamperis buvo per prievartą atleistas iš klubo prezidento pareigų, iš jo atimta pilietybė, o jam pačiam teko emigruoti iš Barselonos. Klubo įkūrėjo savižudybė - tik vienas iš pirmųjų keršto šaukiančių kraujo lašų priešpriešos istorijoje.
1929 metais prasideda pirmasis Ispanijos čempionatas, kurį laimi Katalonijos klubas "FC Barcelona", "Real" lieka antras. 1937 metais Barselonos ir mažo baskų Guernikos miestelio bombardavimai - pirmieji aviacijos antskrydžiai, kai masiškai buvo bombarduojami ne kariniai objektai, o civilių gyvenami miestai. 1939 metais Francisco Franko kariai sušaudo "Barcos" prezidentą, talentingą žurnalistą ir vieną iš pasipriešinimo lyderių Josepą Sunyolį. Užminuojama ir ruošiamasi susprogdinti Barselonos perlą - Sagrada Familia. Tuo metu tik juoką tebekėlė prisiminimai, kaip prieš karą "Real" pralaimėję varžybas, apskundė galutinį varžybų rezultatą ir mačą teko peržaisti kelis kartus. Galiausiai, "Real Madrid" atstovai pasiskundė, kad katalonai, per greitai bėgioja.
Franko Režimas ir "Real Madrid" Dominavimas
1943 metais per atsakomąsias Ispanijos Karaliaus taurės rungtynes Madride tarp "Real" ir "Barcos", į katalonų rūbinę atėjo Francisco Franko saugumo tarnybos šefas, demonstratyviai pasikabinęs pistoletą ir lydimas adjutantų. "FC Barcelona" žaidėjams buvo nedviprasmiškai pasakyta, kad "visi jie čia žaidžia tik dėl to, kad režimas yra labai maloningas" ir aiškiai užsiminta, kas gresia šio klubo futbolininkams, jei šie išdrįstų laimėti. Įspūdžiui sustiprinti čia pat buvo pamojuota segtuvais su "kompromituojančia medžiaga", kurioje buvo žinios apie žaidėjų artimuosius, tarnybą Katalonijos armijoje ir pan. Beje, pirmojoje dvikovoje savo aikštėje katalonai nugalėjo 3:0.
Pasibaigus rungtynėms "FC Barcelona" futbolininkų kantrybė trūko. Tuo metu, kai "Real" žaidėjus fašistiniu saliutu sveikino Francisco Franko, katalonai juos užpuolė ir aptalžė. Po šių įsimintinų muštynių didžioji dalis komandos futbolininkų buvo priversti emigruoti arba iškeliavo į frontą. Karo ir pokario metais "FC Barcelona" retkarčiais laimėdavo turnyrus, tačiau išdidūs katalonai vistiek likdavo be taurių: jie tiesiog neidavo pasiimti iškovotų trofėjų, nes jas teikdavo vis tas pats Francisco Franko.
Tuo metu, kai "Real Madrid CF" viliojo pasaulines žvaigždes, "Barca" klube priglausdavo iš gimtinės pabėgusius vengrus, kur juos persekiojo Raudonoji armija. Po karo Francisco Franko ėmė drebėti, kad fašizmą nugalėjusios šalys atsisuks ir prieš jį, tad viešai pakeitė politiką ir iš fašisto tapo socialistu. "Real Madrid CF" prezidentas buvo sušaudytas, tad Francisco Franko į klubo vadovo kėdę parinko sau ištikimą kariškį - vos ne šventuoju padarytą Santiago Barnabeu Yeste. Apie jo veiklą Pilietinio karo metais žinoma nedaug: tarnavo Maroko samdinių korpuse, kuriam vadovavo Franco.
Taip pat skaitykite: Čempionų lygos klasika: „Real“ - PSG
Santiago Bernabeu tapęs "Real" prezidentu, žinojo, kur reikia kreiptis ir ko prašyti: 1947 metais, kai pokario Ispanija badavo, kentėjo nuo nedarbo, o gyventojai masiškai migravo, Francisco Franko nepagailėjo milžiniškų lėšų stadionui Madride statyti. Pokario metais vos galą su galu suduriančių klubų svajonių viršūnė buvo kaip nors gauti naujas aprangas sezonui. Daugelis sostinės klubo sirgalių didžiuojasi, kad jų mylimas klubas nuo XX a. vidurio tapo galingiausiu visoje Europoje. Be abejonės, "Real" už tai turėtų padėkoti Francisco Franko. Tai jo vyriausybė skyrė lėšų, kad "daug galintis" vadybininkas Santiago Barnabeu galėtų susipirkti visus geriausius to meto žaidėjus. Kai žurnalistai pabandė rašyti apie tai, kad karo nualintoje šalyje nereikia švaistyti tokių pinigų žaidėjams, įsijungė totalitarinė mašina ir beprasiveriančios burnos buvo greitai užčiauptos. Kai norint įsigyti žaidėją, nepadėdavo pinigai - padėdavo dėdulės iš sostinės.
"Real Madrid CF" gerbėjai komandos pergales sieja su genialiuoju Alfredo di Stefano. Tačiau, juk jį į Europą atsivežė "FC Barcelona". Sumokėjo transfero mokestį, susitarė su Kolumbijos klubu. "Real" slapta sudarė asmeninę sutartį su nieko nesuvokiančiu Alfredo di Stefano, o kai "Barca" pasipiktino užkulisinėmis intrigomis ir įrodė, kad žaidėjas priklauso jiems, Ispanijos futbolo federacija, tupėjusi po Francisco Franko padu, paskelbė "saliamonišką" sprendimą: di Stefano vienas rungtynes žais už "Barcą", kitas - už "Real".
Šiuolaikinis "El Clasico": Futbolo Spektaklis
"FC Barcelona" ir "Real Madrid CF" - šiuo metu geriausią futbolą Europoje ir tuo pačiu pasaulyje demonstruojančios komandos, kuriuose žaidžia geriausi pasaulyje žaidėjai, tad aukščiausios klasės futbolas ir arši kova, nes juk kaunasi amžini priešai, garantuota.
Šios komandos nuolat konkuruoja dėl geriausių žaidėjų, titulų ir prestižo. Pastaraisiais metais "El Clasico" tapo dar labiau įtemptas dėl Lionelio Messi ir Cristiano Ronaldo konkurencijos. Šių žaidėjų talentas ir ambicijos dar labiau pakurstė aistras tarp abiejų klubų gerbėjų.
"El Clasico" Statistika ir Įdomybės
- Šis "El Clasico” susitikimas bus jau 161-asis. Prieš tai vykusiose dvikovose „Barca” iškovojo 62 pergales, o „Real” 68.
- Šįvakar „Barcelona“ komandai jau gali padėti lyderis L.Messi, bet nežinoma, ar argentinietis susitikimą pradės startinėje sudėtyje.
- Madrido „Real“ klubas savo sąskaitoje turi 87 pergales, tuo tarpu katalonai - vos viena mažiau. Per 221 rungtynes „Real“ įmušė 367 įvarčius, o „Barcelona“ - 359.
- „Real“ atakų lyderis Cristiano Ronaldo pelnė po įvartį penkiuose paskutiniuose „El Clasico“ mačuose.
Sirgalių Aistros ir Pilietinis Karas
„Barcelona“ ir „Real“ kova Ispanijoje - lyg pilietinio karo išraiška. Barselonos komandos gerbėjas niekada nebus Madrido klubo aistruolio bičiulis. Galbūt net nesės su juo prie vieno stalo. Visi - nuo darželinukų iki žymiausių politikų - pasiskirstę į „Barcelona“ ir „Real“ stovyklas. Katalonijoje pypliai grįžta iš darželio dainuodami „Madrid, podrit, es piscia sota llit“. Lietuviškai tai reiškia „supuvęs Madridas šlapinasi į lovą“.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio naujienos ir Eurolygos rungtynės
Nors sirgaliai ištikimi savo komandoms, jų nariams yra ypač negailestingi. Vos tik klubui pradeda nesisekti, ant jo pasipila gausi kritikos kruša - tuoj pat reikalaujama trenerio atsistatydinimo ar naujų žaidėjų. Komandai sunkiomis akimirkomis sirgaliai iškart puola skubiai pasirašyti nuosprendžio. Šiuo atžvilgiu „Barcelona“ gerbėjai žiauresni nei „Real“.
Ispanijos Futbolo Lygos Istorija ("La Liga")
Ispanijos aukščiausioji futbolo lyga - profesionali futbolo lyga Ispanijoje, aukščiausias šalies pirmenybių lygmuo. Iki šiol La liga yra laimėję 9 klubai. Nuo 1950 m. lygoje dominuoja Real Madrid ir FC Barcelona klubai. 1927 m. balandį Arenas Getxo klubo direktorius Jose Maria Acha pirmasis iškėlė idėją apie nacionalinę Ispanijos futbolo lygą. Po ilgai trukusių debatų kokio dydžio turėtų būti lyga ir kas joje turėtų dalyvauti. Ispanijos futbolo federacija nutarė, kad lygoje bus 10 komandų ir ją sudarys: FC Barcelona, Real Madrid, Athletic Bilbao, Real Sociedad, Arenas Getxo ir Real Unión buvo išrinkti kaip Copa del Rey laimėtojai. Athletic Madrid, RCD Español ir CE Europa pateko kaip Copa del Rey finalistai ir Racing Santander pateko per atkrintamasias varžybas.
Tik 3 klubai žaidžia nuo pat pirmo sezono ir niekada neiškrito į žemesnę lygą - Real Madrid, FC Barcelona ir Athletic Bilbao. Nors FC Barcelona laimėjo pirmąjį sezoną, o Real Madrid pirmuosius savo titulus laimėjo 1932 ir 1933 m., tačiau Athletic Bilbao buvo dominuojanti jėga, laimėdamas pirmenybes 1930, 1931, 1934 ir 1936 m., o 1932 ir 1933 m. užėmė 2-ąją vietą. 1935 m. Betis Balompie laimėjo pirmąjį savo titulą.
La Liga buvo sustabdyta per Ispanijos pilietinį karą, tačiau Ispanijos Respublikos teritorijoje vyko La Liga del Mediterráneo, kur nedalyvavo tik 2 Madrido klubai. 1937 m. Po lygos varžybų atkūrimo Atlético Aviación, Valencia CF ir Sevilla CF buvo stipriausi klubai. Atlético Aviación į lygą pateko tik 1939 m. sezone ir pakeitė Real Oviedo klubą. Atlético Aviación debiutiniame sezone laimėjo lygą ir 1941 m. sugebėjo apginti čempionų vardus. Valencia FC iškovojo čempionų vardus 1942, 1944 ir 1947 m. bei vicečempionų vardus 1948 ir 1949 m. Sevilla CF galėjo džiaugtis savo trumpa aukso era: vicečempionų titulai 1940 ir 1942 m. bei čempionų titulas 1946 m.
Nors Atlético Madrid (senesnis pavadinimas Atlético Aviación) tapo čempionais 1950 ir 1951 m., tačiau šis dešimtmetis tapo beprasidedančios Real Madrid ir FC Barcelona eros pradžia. Nuo pat pradžių (įskaitant ir šį dešimtmetį) La Liga buvo 3 užseniečių taisyklė. Reikškianti, kad bent 8 aikštelėje esantys žaidėjai turi būti ispanai. Tačiau Real Madrid ir FC Barcelona „apėjo“ šią taisyklę natūralizuodami argentinietį Alfredo Di Stefano, vengrą Ferenc Puskás, urugvajietį José Santamaria ir Ladislao Kubala. Ladislao Kubala padėjo FC Barcelona laimėti titulą 1952 ir 1953 m., o Di Stefano, Puskás ir Raymond Kopa sudarė Real Madrid pagrindą ir padėjo iškovoti titulus 1954, 1955, 1957 ir 1958 m. 1956 m. Real Madrid pergalių seriją nutraukė Atlético Bilbao. 1959 ir 1960 m. Tuo tarpu Ispanijos klubai sėkmingai pasirodė ir Europos taurėse.
Alfredo Di Stéfano ir draugai demonstravo savo magiškus sugebėjimus Čempionų taurėje padėdami Real Madrid klubui ją iškovoti 5 kartus iš eilės (1956-1960 m.). 1966 m. buvo iškovotas ir šeštasis čempionų titulas. La Liga klubai taip pat dominavo ir Mugių taurėje. Real Madrid 9 kartus tapo stipriausiu Europos klubu, Ispanijos klubai laimėjo 32 Europos taures. Real Madrid iš viso laimėjo 12 titulų, FC Barcelona - 10, Valencia FC prisidėjo dar 6, Real Zaragoza - 2, ir Atlético Madrid su Sevilla FC iškovojo dar po 1. Net ir mažesni La Liga klubai sėkmingai pasirodydavo Europos taurėse.
1961-1980 m. Real Madrid klubas dominavo La Liga laimėdamas čempionų titulus 14 kartų. Tarp jų 5 kartus iš eilės (1961-1965 m.) ir 2 kartus po 3 čempionų titulus iš eilės (1967-1969 ir 1978-1980 m.). Per šiuos metus tiktai Atlético Madrid klubas sugebėjo kiek rimčiau pasipriešinti Madrido klubui ir laimėjo čempionų La Liga 4 kartus (1966, 1970, 1973 ir 1977 m.). Valencia CF (1971 m.) ir Johan Cruyff įkvėptas FC Barcelona klubas (1974 m.) sugebėjo šiame tarpe laimėti po vieną čempionų titulą.
Real Madrid klubo dominavimą nutraukė Real Sociedad klubas, laimėjęs pirmąjį savo čempionų titulą 1981 m. ir apgynęs čempionų vardus 1982 m. 1983 ir 1984 m. čempionais tapo taip pat baskų krašto atstovai Athletic Bilbao. Terry Venables atvedė FC Barcelona į 1985 m. pergalę La Liga. Johan Cruyff grįžo į FC Barcelona kaip treneris 1988 m. ir sukūrė legendinę „svajonių komandą“. Joje buvo tokie žaidėjai kaip Josep Guardiola, José Mari Bakero, Txiki Begiristain, Goikoetxea, Ronald Koeman, Michael Laudrup ir Hristo Stoichkov. Ši komanda laimėjo La Liga 4 kartus iš eilės (1991-1994 m.) ir iškovojo Čempionų taurę 1992 m. Real Madrid klubas su Michael Laudrup komandoje nutraukė jų pergalių seriją ir Madrido klubas laimėjo lygą 1995 ir 1997 m. 1996 m. 9-ąjį kartą La Liga laimėjo Atletico Madrid klubas. 1993-2004 m. Deportivo La Coruña klubas 10 kartų baigė čempionatą aukščiausiame trejetuke ir 2000 m. vadovaujami trenerio Javier Irureta pirmą kartą klubo istorijoje laimėjo La Liga. Jie tapo 9-uoju klubu, laimėjusiu La Liga. Real Madrid klubas laimėjo dar 2 čempionų titulus 2001 ir 2003 m. ir UEFA Čempionų lygą 2002 m. 2002 ir 2004 m. Valencia CF tapo La Liga čempionais, 2000 ir 2001 m. dalyvavo UEFA Čempionų lygos finale, o 2004 m. Nuo 2005 m.