Rolandas Skaisgirys - žmogus, kurio vardas gerai žinomas Lietuvos krepšinio, televizijos ir kino pasauliuose. Jo karjera - tai įdomus kelias nuo profesionalaus krepšininko iki sėkmingo televizijos prodiuserio, palikusio ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje. Šiame straipsnyje panagrinėsime R. Skaisgirio karjeros etapus, jo pasiekimus ir indėlį į Lietuvos sportą bei kultūrą.
Krepšinio karjeros pradžia ir pabaiga
Rolandas Skaisgirys krepšininko karjerą pradėjo ne pačioje vaikystėje, o vėliau. Nepaisant to, jis pasiekė nemažų aukštumų. Jis vilkėjo Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir „Sakalų“ ekipų aprangą. Kai kurie krepšinio specialistai R. Skaisgirį vadino fenomenaliu krepšininku. Nešoklus, lėtokas, fiziškai nestiprus gynėjas galėdavo linksmintis iki paryčių, o paskui tą pačią dieną, atstovaudamas „Sakalams“, pelnyti 20 taškų ir atlikti 10 rezultatyvių perdavimų.
Tačiau koją susilaužęs verslininkas, prodiuseris ir krepšininkas Rolandas Skaisgirys nutarė baigti krepšininko karjerą. Trečiadienį žaisdamas futbolą jis susilaužė koją Vilniaus kolegijos sporto salėje. Rolandą sužalojo varžovų vartininkas, kai bandė išmušti kamuolį iš po verslininko kojų. R. Skaisgirys iš pradžių manė, kad koją tik susitrenkė, tačiau medikai nustatė smarkų dešinės kojos blauzdikaulio lūžį. Prognozuojama, kad krepšininko koja sugipsuota gali būti net keturis mėnesius, o po to dar kurį laiką truks reabilitacija. Prienų „Rūdupio“ klubo, rungtyniaujančio Nacionalinėje krepšinio lygoje, vadovai gali nusigraužti nagus - gynėjas R. Skaisgirys šį sezoną aikštėje tikrai nebepasirodys.
R. Skaisgirys kojas smarkiai buvo susižeidęs ir anksčiau. Jam yra plyšę kelio raiščiai, dukart buvo smarkiai susižeidęs meniską, tačiau lūžį patyrė pirmą kartą.
Nuo krepšinio aikštelės iki televizijos ekranų: prodiuserio karjera
Baigęs krepšininko karjerą, Rolandas pasuko į televizijos prodiuserių verslą: jo įkurta įmonė „Videometra“ gyvuoja jau daugiau nei 20 metų. Per šį laikotarpį, Rolandui yra tekę būti viskuo: direktoriumi, kūrybiniu darbuotoju, ir net vairuotoju. R.Skaisgirys niekad nesigyrė savo pasiekimais, tačiau tikrai turi kuo didžiuotis. Jo nuveikti darbai ir pasiekti tikslai - tikrai ne vienam kelia susižavėjimą ir pavydą.
Taip pat skaitykite: Plaukimo treneris Rolandas Gimbutis
Rolandas Skaisgirys neabejotinai paliks spaudą Lietuvos kino ir televizijos istorijoje. Jo dėka Lietuvos žiūrovai užgniaužę kvapą kartu su „Nekviestos meilės“ herojais dalyvavo meilės peripetijose, stebėjo nešvarius politikų darbelius seriale „Gedimino 11”, kvatojo iš herojų naivumo projekte „Moterys meluoja geriau“, kartu išgyveno dramas daugiaserijiniame filme „Svetimi“. Na, o „Naisių vasaros“ dramos ir likimai suvirpino visų žiūrovų širdis. Šios istorijos iš Naisių kaimo, pasak vieno žinomiausių serialų kūrėjų, savotiška padėka kaimui, kuriame jis augo. Juk filmas ne apie gražius gamtos vaizdus, o apie kaimo žmonių tarpusavio bendravimą, kuris ir pašnekovui sukelia geriausius vaikystės prisiminimus. Šiandien kartu su komanda Lietuvą jis garsina lietuviškais filmais ir serialais, tokiais kaip „Nemylimi“, „Nekviesta meilė“ ir pan.
Susirinkę gimtadienio svečiai taip pat turėjo progą pirmieji išvysti naują R.Skaisgirio prodiusuotą kino juostą „Pasmerkti. Kauno romanas“. Šis kino filmas paremtas tikrais įvykiais ir savyje nešantis labai aiškią žinią - atsakomybės galią gyvenime. Filmo režisierius R.Rudokas subūrė labai išraiškingą gerai žinomų ir jaunų aktorių grupę, kuri iki menkiausių smulkmenų išpildė visus režisieriaus reikalavimus.
Pomėgis futbolui
Nors R. Skaisgirys baigė krepšininko karjerą, sporto jis neapleido. Nors R.Skaisgirys iki ausų užsivertęs įvairiais darbais, jis spėdavo treniruotis su „Prelegentų“ komanda, be to, rungtyniavo Sekmadienio futbolo lygos senjorų varžybose. Jose mėgina jėgas vyresni nei 30 metų futbolo mėgėjai. „Futbolas man patinka tiek pat kiek krepšinis“, - sakė pašnekovas.
Ryšys su gimtine ir kaimu
Interviu „Artojui“ R. Skaisgirys prisipažino dažnai grįžtantis į Šakių rajone esančią protėvių gimtinę Zanavykų regione, tačiau teigia, kad ir labai norėdamas geru ūkininkų netaptų.
Šiuo metu mano šeimai priklauso sodyba Šakių rajone, Sintautų seniūnijoje, Gaisrių kaime. Toje žemėje mano giminė gyveno apie 200 metų. Po Antrojo pasaulinio karo ji buvo ištremta į Sibirą. Vėliau grįžo atgal. Kai mano pusseserė sodybą nusprendė parduoti, mama užsiminė, ar nenorėčiau nupirkti tėvų gimtinės. Ji ir įkalbėjo įsigyti žemę ir kažką joje daryti. Buvo svarbu, kad čia daugelį metų gyveno mano šeima, o įgyvendinti svajones ir sutvarkyti sodybą ėmėsi buvusi žmona. Namą sodyboje stačiausi ne sau, o šeimai. Nors sodyba nėra labai didelė, tačiau čia gali atvažiuoti visi norintys šeimos nariai. Sodyba skirta ne tik šeimai, ji gali priklausyti visai kaimo bendruomenei. Bet kuris bendruomenės narys joje gali rengti susirinkimus ar organizuoti sueigas.
Taip pat skaitykite: Teatras ir asmeniniai iššūkiai: Storpirščio istorija
Praėjusiais metais pradėtas kurti serialas apie gyvenimą kaime „Naisių vasara“. Šis serialas gerokai išsiskiria iš kitų, jo herojų santykiai draugiškesni, šiltesni, jame daugiau teigiamų emocijų. Manau, kad išnykimas Lietuvos kaimui negresia, ten gyvenantys žmonės moka atsitiesti, o ateityje jų laukia daug geresni ir šviesesni laikai.
SKM karjeros dienos ir patarimai jaunimui
Sostinės krepšinio mokykla (SKM) antrąjį sezoną iš eilės organizuoja „SKM-VitirON KIDS karjeros dienas”. Projekto pagrindinis tikslas - mokyklos auklėtiniams atskleisti kuo platesnį šalia sporto esantį profesijų lauką. Pirmuoju antrojo sezono svečiu tapo buvęs Vilniaus „Sakalų” krepšininkas, TV prodiuseris, Šakių „Vyčio” dalininkas Rolandas Skaisgirys.
R. Skaisgirys pasidalino savo asmeninio archyvo nuotraukomis ir vaizdo įrašais iš Saudo Arabijos. Treniruotės metu SKM krepšininkai uždavinėjo klausimus, o po jų laukė praktinė užduotis - sugalvoti TV projekto, filmo scenarijų ir jį pristatyti savo srities specialistui.
Jaunimui labai dažnai kyla klausimas - ką pasirinkti, jeigu netapsiu profesionaliu krepšininku? R. Skaisgirys pataria: „Pirmiausia, jeigu aš dabar būčiau jaunas, aš niekur neskubėčiau ir nedaryčiau skubotų sprendimų. Yra tam tikras laikas, per kurį sprendimas ateina savaime. Galbūt, baigęs mokyklą, būčiau išvykęs pakeliauti, padirbėti, pamatyti pasaulį tam, kad suvokti, ko aš noriu. Manau, jog nereikia išgyventi dėl sprendimų, nes viskas ateis su laiku."
Jubiliejus ir prisiminimai
R.Skaisgirys niekad nesigyrė savo pasiekimais, tačiau tikrai turi kuo didžiuotis. Baigęs krepšininko karjerą, Rolandas pasuko į televizijos prodiuserių verslą: jo įkurta įmonė „Videometra“ gyvuoja jau daugiau nei 20 metų.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
Sutinkant jubiliejų Rolandas apie savo gyvenimo etapus atsivėrė naujienų portalui lrytas.lt. Jis sakė, kad pastarieji metai jam buvo pilni nemalonių iššūkių.
„Per tą laikotarpį aš išties praradau daug artimų draugų. Todėl nusprendžiau švęsti gimtadienį ir sukviesti visus žmones, su kuriais turėjau nors kokį santykį“, - sakė Rolandas.
Aš turiu ne vieną kompleksą, kuris skatina mane nešvęsti gimtadienių. Tai kompleksai dėl viešo kalbėjimo ir dovanų priėmimo. Nežinau, kodėl taip yra, tačiau būti dėmesio centre man nėra malonu. Taip pat nemėgstu perdėto dėmesio. Nors anksčiau buvau didelis garbėtroška, viskas pasikeitė. Tai sukėlė pastarųjų ketverių metų įvykiai. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ byla - kertinis momentas, nuo kurio buvau priverstas arba viešai visiems aiškinti savo tiesas, arba atsiriboti tylos siena. Pasirinkau antrąjį variantą. Per tai atsisakiau viešumos bei smagaus laiko su draugais.
Aš grįžtu į visuomenę, kurioje jaučiuosi puikiai.
Šiemet knygos „Rugiuose prie bedugnės“ autoriui J.D.Salingeriui sukanka 100 metų. Jo prosenelis ir senelis yra gimę ir augę Sudarge (Šakių r. - Red.), prie pat mano gimtinės. Ta proga norėčiau įamžinti šio rašytojo atiminimą.
50 metų - tai daug ar mažai? - Dvidešimtmečiui mano amžius gali pasirodyti labai didelis, tačiau man tai - tik skaičius. Aš nesijaučiu senas. Atrodo, kad man dar viskas tik prasideda.
Pagrindinis dalykas, kuris mane motyvuoja, - mano sūnus. Jam šešeri metai ir mudu esame labai artimi: kartu sportuojame, vaikštome į darbo susitikimus.
Verslo pradžia ir patarimai
Rolando Skaisgirio karjera - spalvinga: nuo profesionalaus krepšininko iki garsaus televizijos prodiuserio. Jau būdamas aštuonerių užsidirbdavo skindamas serbentus, vėliau darbavosi Gariūnų turguje ir įgyvendino kitas idėjas.
Atitolau nuo krepšinio, nes man šis žaidimas nebeįdomus. Viskas, kas aplink jį vyksta, ypač jei tai sukuria pridėtinę vertę, - įdomu, bet pats žaidimas nebedomina. Tuo labiau kad aš 100 procentų įsitikinęs, jog krepšinis populiarus tik Filipinuose ir Lietuvoje.
Būdamas studentas, gyvendamas bendrabutyje ir norėdamas užsikabinti bei užsidirbti šiek tiek pinigų, nuolat sumąstydavau įvairiausios veiklos. Daugiausia užsiėmiau prekyba. Galiu pasakyti, kad porą metų net dirbau Gariūnų turguje, kur pardavinėjau drabužius.
Kas svarbu pradedant savo verslą? Be kokių savybių tiesiog neįmanoma būti geru verslininku?- Be užsidegimo ir be pykčio - kitiems tai įvardyčiau kaip atkaklumą - neįmanoma. Aš pykstu ant savęs, mąstau: ką, aš negaliu to padaryti ir įgyvendinti - juk tikrai galiu! O kai pradedi ir gauni nors mažytį darbo vaisių, - ir tai nebūtinai yra pelnas, gali būti ir pripažinimas ar kitų žmonių supratimas, - tuomet atsiranda paskata.
Geriausios idėjos gimsta geriant. Tai gali būti nuo įvairių interneto iki socialinių projektų. Turiu be galo gerą nuojautą.
Pandemijos įtaka ir nauji projektai
Rolandas Skaisgirys (53) niekada nesigyrė savo pasiekimais, tačiau tikrai turi kuo didžiuotis.
„Šiemet ypač daug darbo, daug projektų. Vasara tokia laisvesnė, praktiškai visą laiką su sūnumi keliavome - po Ameriką, Europą, įvairiausias futbolo rungtynes, daug laiko praleidome ir kaime. Vasarą skyriau vien sūnui, daug investavau į jo sportą“, - kalba vyras.
„Televizijos niekas nenustojo žiūrėti - žiūrėjo ir toliau, su kinu buvo sudėtinga situacija, ir dabar ji nėra lengva. Aišku, dėl karantino tikrai buvo nuostolių ne man vienam. Su televizija viskas buvo tvarkoje - atsirado daug naujų idėjų, projektų. Pandemija iš tiesų pridėjo savų pliusų - pradėjau kitaip dirbti, taupyti, paskatino kitaip bendrauti ir vertinti bendravimą. Santykis netgi kitaip vystėsi. Manau, kad visada kai būna dugnas, iš jo tarsi išnyra kita pradžia, - atvirauja pašnekovas. - Žmogus, matyt, yra toks individas, kuris labai greitai prisitaiko prie esamų sąlygų. Be abejo - ne be nuoskaudų.“
„Net nesuskaičiuoju, kiek naujų idėjų man pavyko per pandemijos laikotarpį sugalvoti, įgyvendinti ir pradėti įgyvendinti“, - priduria jis.
Laikas su sūnumi ir ateities vizijos
Itin vertina laiką su sūnumi. Jis sako, kad nors vis dėlto darbų laukia krūvos, geriausias jo praleistas laikas visada yra su devynerių sulaukusiu sūnumi Atu.
„Su juo būnu ir namuose, ir kelionėse, ir darbe. Su juo ne mokyklos laikotarpiu aš net važinėju ir į darbo susitikimus. Tiesą pasakius, kitaip aš net neįsivaizduoju gyvenimo. Mane net kartais gąsdina ta mintis, kai jis prašo pabūti vienas, be manęs“, - neslepia vyras.
Rolandas tikina, kad Atas - itin smalsus vaikas, tačiau nenori, kad sūnus kartotų tas pačias klaidas, kurias darė jis. „Jis dar berniukas, bet labai domisi chemija, politika ir geografija. Šalia jo visą laiką yra tėvų - mamos ir mano darbas, jis jį visada mato. Mano noras yra toks: kad iš gyvenimo jis imtų tai, kas geriausia, - neslepia prodiuseris. - Ne viską, nes visame yra daug šiukšlių. Tačiau vis vien suprantu, kad gyvenime bus ir šiukšlių, nes jų neįmanoma išvengti. Tačiau reikia stengtis, kad savo pasirinkimais jis gautų viską, kas geriausia. Ką jis nuspręs - ar būti geriausiu virėju, krepšininku, taksistu, mokslininku - tai jo pasirinkimas. Aš savo gyvenime esu perėjęs labai daug š*do ir manau, kad sūnus turi iš manęs išmokti imti tik tai, kas yra geriausia.“
tags: #rolandas #skaisgirys #krepsinis