Kauno Rotušės aikštė, istoriškai svarbi miesto erdvė, neretai tampa traukos centru įvairiems renginiams. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip didžiulis ekranas Rotušės aikštėje tarnavo kaip platforma transliuoti krepšinio varžybas, pradedant nuo olimpinių žaidynių ir baigiant Europos krepšinio čempionatu. Taip pat išnagrinėsime, kokią įtaką tokie renginiai turėjo vietos verslui, žiūrovų lūkesčiams ir miesto gyvenimui.
Olimpinės kovos Rotušės aikštėje
50 kv. m. ekranas ir gausi bendraminčių minia - tai puikus receptas norintiems stebėti olimpines kovas. Tiesiogiai iš Rio de Žaneiro lietuvių startus transliuojantis „LTeam“ olimpinis miestelis Kauno Rotušės aikštėje ypač daug žiūrovų laukė vėlų antradienio vakarą - 1 val. nakties. Olimpinis krepšinio "krikštas" Rotušės aikštėje įvyko sekmadienį. Po ypač sėkmingo kauniečio boksininko Eimanto Stanionio pasirodymo ringe bei Rūtos Meilutytės plaukimo kvalifikacijos - šiuos lietuvių startus taip pat buvo galima stebėti gyvai - žiūrovų emocijos jau buvo pakilios. Kaip ir sekmadienį, antradienį sporto mėgėjai į Rotušės aikštę rinkosi jau nuo popietės. Nuo 18 valandos antradienį miestelio muziejaus palapinėje vyko susitikimas su švaraus sporto ambasadoriais - Lietuvos antidopingo agentūra. Trečiadienį olimpiniame miestelyje patirtimi dalinosi olimpiečiai irkluotojas Vytautas Butkus (1976 m. Monrealis, sidabro medalis) ir lengvaatletis Tomas Bardauskas (2000 m. Sidnėjus); po susitikimo su sporto legendomis, 18:30 val., Rotušės aikštėje įvyko iniciatyvos „Judėk sveikai“ zumba treniruotė. Ketvirtadienį - iškart po E. Sirgaliai po vėlyvų varžybų namo galėjo parvykti naktiniais autobusais.
Europos krepšinio čempionatas: lūkesčiai ir realybė
Kaune įsikūrusių maitinimo įstaigų vadovų viltys subliuško prasidėjus pirmajam čempionato etapui - tapo aišku, kad į Lietuvą atvyko toli gražu ne tiek svečių, kiek tikėtasi. Kaune vykusio čempionato finalinio etapo metu miesto centras bei senamiestis nė iš tolo nepriminė Europos krepšinio sostinės. Nors gatvėse buvo galima sutikti užsienio rinktinių atributika pasipuošusių svečių, kavinėse ir baruose jie neišlaidavo taip, kaip tikėtasi.
Vienos didžiausių Laisvės alėjoje veikiančios maitinimo įstaigos, restorano „Miesto sodas“ direktorius Gintautas Ruminas sakė, jog lūkesčiai nepasiteisino. Verslininkas minėjo, kad įtakos tam turėjo nemažai priežasčių.„Pirmiausia, lūkesčiai visoje šalyje buvo labai padidinti. Kita vertus, mes neturėjome praktikos, paskutinį kartą toks renginys vyko prieš 72 metus. Be to, mes viską vertiname per savo lietuvišką prizmę, tikime, kad krepšinis yra vos ne religija. Paaiškėja, jog kitiems krepšinis po futbolo yra neaišku kurioje vietoje“, - sakė restorano „Miesto sodas“ vadovas G.Ruminas.
Verslininkas apskaičiavo, kad čempionato metu jo restorano apyvarta padidėjo 15-20 procentų.„Šie skaičiai prilygsta gero, šilto savaitgalio apyvartos padidėjimui. Ji tikrai nebuvo viršyta tris, keturis kartus, kaip prognozavo atsargas primygtinai sukaupti siūlę tiekėjai. Kai pas mus atvyksta škotų futbolo aistruoliai, drąsiai galiu sakyti - jie pasiaučia tris kartus daugiau“, - konstatavo G.Ruminas.„Miesto sode“ užsieniečių buvo ne itin daug, jie pasirodė nuo rugsėjo 13-osios. Svečiai nepuolė litrais maukti alaus, valgius rinkdavo atidžiai studijuodami patiekalų kainas.„Sąskaitos buvo pakankamai kuklios, alų gėrė, tačiau ne taip, kaip škotai. Užsieniečiai daugiausia valgė jautieną, ji, ko gero, pas mus pigesnė. Svečiai buvo ramūs, nuostolių nepadarė“, - kalbėjo G.Ruminas.
Taip pat skaitykite: Pasirengimas krepšinio kovoms
Krepšinio ekranas Rotušės aikštėje: lietuvių meilė krepšiniui ar Lietuvai?
Pagrindiniu krepšinio mylėtojų traukos centru Kaune tapo senamiestyje, Rotušės aikštėje, įrengtas, rungtynes rodęs didžiulis ekranas. Jį pastatė keturių netoliese veikiančių barų savininkai.Vienas šios iniciatyvos autorių, kavinės „Skliautas“ savininkas Ąžuolas Gaižutis sakė krepšinio čempionato metu pastebėjęs keistas tendencijas.„Susidariau nuomonę, jog lietuviai myli Lietuvą, bet nemyli krepšinio. Kai žaisdavo Lietuvos rinktinė, į Rotušės aikštę susirinkdavo apie 5 tūkst. žmonių. Regis, jie galėtų bet ką atiduoti. Tačiau stebėti rungtynių, kuriose žaidė kitų šalių rinktinės, žmonės neateidavo. Nežinau, kodėl taip yra, gal mes dar nesuaugome?“ - svarstė Ą.Gaižutis.
Pasak verslininko, žmonių skaičiui Rotušės aikštėje įtakos turėjo ir oro sąlygos. Rungtynės prasidėdavo 21 val., oro temperatūra nukrisdavo iki 12 laipsnių. „Dar reikia paskaičiuoti, kokį pelną davė čempionatas, tačiau galiu konstatuoti, jog stebuklas tikrai neįvyko. Turėjome puikią repeticiją, gal atsiras tradicijos tęstinumas. Artėja olimpiada, kiti renginiai“, - sakė Ą.Gaižutis.Kavinės skliautas „Savininkas“ sakė šiek tiek pykstantis ant viešbučių vadovų, kurie pakėlę kainas išgąsdino užsieniečius.„Lietuvio noras uždirbti milijoną per tris savaites nepateisino lūkesčių. Manau, šis žingsnis kirto jiems patiems, taip pat neigiamai atsiliepė kavinių ir barų apyvartoms. Nemažai lėmė ir krepšinio aikštelėje susiklosčiusi situacija. Jeigu lenkai būtų ėję toliau, manau, kad į Lietuvą būtų atvykę gausi jų aistruolių grupė. Rusų delegacija pasirodė kukli, krepšinis šioje šalyje nėra toks populiarus“, - sakė Ą.Gaižutis.
Verslo lūkesčiai ir "štilis" po čempionato
Prieš pat Europos krepšinio čempionato finalinį etapą Laisvės alėjoje, legendiniame restorane „Metropolis“, virė darbai - paskubomis buvo įrengiama lauko kavinė su didžiuliais televizoriais. „Metropolyje“ veikiantį „Charlie Pizza“ restoraną valdančios bei Kauno „Akropolyje“ du restoranus įkūrusios „Vičiūnų grupės“ restoranų padalinio vadovas Gediminas Balnis minėjo, jog, palyginti su Vilniumi, barams bei restoranams čempionato įtaka buvo nepalyginamai didesnė. Pasak G.Balnio, šie trys „Vičiūnų“ restoranai Kaune dirbo pelningai, sulaukė nemažo užsieniečių būrio.Apyvartos padėjimą „Vičiūnų“ grupei priklausančiuose restoranuose lėmė dėkinga jų geografinė padėtis - „Metropolis“ įsikūręs pačiame Laisvės alėjos centre, netoli pėsčiųjų tilto, vedančio į Nemuno salą, kur pastatyta naujoji arena. Pramogų ir prekybos centras „Akropolis“ taip pat stūkso šalia arenos.„Bijau, kad netrukus ateis antrasis etapas, kuriame mes nukentėsime. Bilietai į čempionatą buvo brangūs, po 200 litų už bilietą - lietuviui tai labai aukštos kainos. Manau, jog lietuviai pinigus bus išleidę, labiausiai bijome artėjančio štilio. Jeigu būtų įsilieję užsieniečių pinigai, jie prasisuktų per ekonomikos ciklą. O dabar baruose daugiausia cirkuliavo lietuvių pinigai, išskyrus retas išimtis, tokias kaip „Metropolis“, Kauno „Akropolis“ ir galbūt Vilniaus senamiestis“, - sakė „Vičiūnų“ restoranų grupės vadovas G.Balnis.
Čempionato nauda - darbo vietos
Studentų mėgstamas baras Vilniaus centre „Būsi trečias“ rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje ir šiaip atsigauna - į studijas grįžta jaunimas. „Ruošdamiesi čempionatui priėmėme papildomai du darbuotojus - vieną salės, vieną virtuvės, dar vienas vietoj pusės etato dirbo visą, - pasakojo šeimos, kuriai priklauso baras, sūnus Kristupas Dacius. - Taip pat dėl čempionato nusipirkome dar vieną statinę alui gaminti, bet pamatę, kad tokio didelio kiekio nereikia, pradėjome gaminti naują - trečiąją alaus rūšį.“Baras tikėjosi parduoti daug alkoholinių gėrimų ir alaus. Tradiciškai daug alaus išgėrė Lietuvos krepšinio sirgaliai, tačiau kitokio alkoholio atsargos taip ir liko sandėliuose. Dabar alkoholinių gėrimų „Būsi trečias“ turi bent porai mėnesių į priekį. Baro savininką taip pat nustebino, kad ne į čempionatą atvykę turistai ne tiek vaišinosi alkoholiu, bet daugiau valgė bei dažniau gėrė gaiviuosius gėrimus.
Vaikinas tvirtino, kad krepšinio čempionato žiūrovai paskutinę savaitę, kada renginiai vyko Vilniuje, sudarė 5 proc. baro apyvartos. „Daug lėmė krepšinio čempionato savanoriai - apie 20-30 žmonių, - kurie penkis vakarus iš eilės atvažiuodavo iš „Siemens“ arenos pasėdėti pas mus“, - pasakojo K.Dacius. Patiems verslo savininkams - Dacių šeimai - taip pat tekdavo ateiti į pagalbą savo darbuotojams. „Mudu su broliu bare dažniau padėdavome savaitgaliais, o per čempionatą padėjome kiekvieną dieną. Dirbome keturias savaites pakaitomis. Esame dvyniai, todėl žmonėms atrodydavo, kad tas pats žmogus į barą atvažiuoja 7 val. ryte, ir tas pats išvažiuoja 2 val. nakties“, - pasakojo vienas iš brolių dvynių K.Dacius. Jo teigimu, ši vasara išsiskyrė turistų gausa. Nors baras, įsikūręs Totorių gatvėje, kuri yra kiek toliau nuo mėgstamiausio turistų maršruto, tačiau savininkai pastebėjo užsienio svečių pagausėjimą. Jis tvirtino nesitikėjęs daug iš Europos krepšinio čempionato ir sakė, kad pagrindinė nauda - galimybė užsidirbti papildomai pasamdytiems darbuotojams.
Taip pat skaitykite: Ekrano futbolo klubo misija
Škotų sirgaliai prieš krepšinio aistruolius: skirtingi įpročiai
Pačiame Vilniaus centre, Rotušės aikštėje, įsikūręs restoranas „Amatininkų užeiga“ čempionato taip pat neliaupsino. „Jei kas galvoja, kad čia aukso kasyklos - klysta. Stebėti varžybų susirinkdavo tiek pat sirgalių, kiek ir per bet kurias kitas lietuvių žaidžiamas krepšinio varžybas“, - pasakojo restorano „Amatininkų užeiga“ direktorė Birutė Marozaitė.Kaip įprasta, prieš didesnius renginius, restoranas nusipirko penkis naujus plazminius televizorius. Paklausta, ar samdė daugiau darbuotojų, direktorė sakė tik paprašiusi studentų, tradiciškai dirbančių iki rugsėjo, pasilikti trimis savaitėmis ilgiau. „Mums kur kas naudingiau, kai škotų futbolo sirgaliai atvažiuoja. Visas Vilnius ūžia, ošia, per tas tris dienas turime didesnį pagyvėjimą negu per tris krepšinio savaites“, - kalbėjo B.Marozaitė.Ji taip pat patikino, kad vasarą per tą patį laiką buvo išgerta daugiau alkoholio negu per čempionatą. „Pagrindinė prekyba būdavo dvi valandos, kai žaisdavo lietuviai, kitomis varžybomis susidomėjimo nebuvo. Jei vis dėlto keli sirgaliai ateidavo, aplinkiniai gyventojai ir tiems kviesdavo policiją, kad per daug netriukšmautų“, - tvirtino moteris.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis