Įvadas
Pastaraisiais metais Rusija nuosekliai griežtina skaitmeninę kontrolę ir imasi priemonių, skirtų apriboti žmonių prieigą prie interneto. Ši tendencija kulminaciją pasiekė pranešimais apie visišką ar dalinį interneto atjungimą atskiruose regionuose, keliant klausimus apie šalies skaitmeninės ateities perspektyvas ir galimą poveikį visuomenei bei ekonomikai.
Interneto atjungimai Rusijoje: nauja realybė?
Pastaruoju metu Rusijoje padažnėjo pranešimų apie interneto trikdžius ir atjungimus. Vienas iš reikšmingiausių atvejų - Uljanovsko srityje, kur vietos valdžia patvirtino, kad mobiliojo interneto prieiga buvo nutraukta visoje provincijoje neribotam laikui. Vietos skaitmeninių reikalų ministras Olegas Jagfarovas pripažino, kad šis sprendimas buvo priimtas Maskvos federalinės vyriausybės „siekiant užtikrinti saugumą strateginių objektų zonoje“.
Nors anksčiau gyventojai manė, kad tai laikinas atjungimas, susijęs su Ukrainos dronų atakų prevencija, paaiškėjo, kad interneto prieiga nebus atkurta. Tikimasi, kad veiks tik pagrindinės paslaugos, tokios kaip valstybinių paslaugų portalas, „Yandex“, „VKontakte“, mokėjimo sistema „Mir“ ir viešieji belaidžio interneto prieigos taškai.
Šiuo metu dėl suintensyvėjusių Ukrainos dronų atakų internetas laikinai išjungiamas daugiau nei 50 Rusijos regionų. Tokie sutrikimai kartojasi kasdien, tačiau prieiga po to atkuriama. Todėl gali paaiškėti, kad netrukus didelė Rusijos dalis, o gal net ir visa šalis, įžengs į visiškai naują savo egzistencijos etapą - be interneto. Tai bus pasaulinis precedentas. Kaip valstybė gali funkcionuoti be jo? „Jokio interneto, kol grėsmės šaltinis nebus fiziškai pašalintas? Tada jį pašalinkite.
„Suverenaus interneto“ įstatymas ir jo įgyvendinimas
Dar 2019 m. Rusijoje įsigaliojo „suverenaus interneto“ įstatymas, kuris suteikė vyriausybei įgaliojimus atjungti šalį nuo pasaulinio interneto kibernetinės atakos atveju. Kadangi įstatyme neaiškiai apibrėžta, kas yra grėsmė, kritikai teigė, kad tai yra žingsnis link Kinijoje taikomo griežtai ribojamo naudojimosi internetu modelio.
Taip pat skaitykite: Politiniai aspektai futbole
Viena iš įstatymo dalių buvo reikalavimas, kad Rusijos interneto paslaugų teikėjai (IPT) šalyje įdiegtų „giluminio paketų tikrinimo“ (DPI) priemones. Tai leidžia paslaugų teikėjams nustatyti žiniatinklio srauto šaltinį ir, jei reikia, jį nukreipti ir blokuoti.
Laikraštis „Moscow Times“ 2019 m. lapkričio mėn. pranešė, kad naujoji DPI technologija buvo išbandyta Uralo regione 2019 m. rugsėjo mėn. Jis citavo laikraštį „Novaja Gazeta“, kuriame teigiama, kad bandymai buvo nesėkmingi, nes daugelis interneto vartotojų galėjo apeiti srauto stebėjimo technologiją.
Rusijos atsijungimo nuo interneto bandymai
Ataskaitoje teigiama, kad Rusija atsijungė nuo likusio interneto ir taip išbandė savo naują apsaugą nuo kibernetinių atakų. Dienraštis „RBC Daily“ teigia gavęs dokumentus ir kalbėjęs su šaltiniais, kurie papasakojo, kad bandymai buvo atlikti nuo birželio 15 d. iki liepos 15 d. - ir suveikė. Vienas šaltinis leidiniui sakė, kad bandymų metu Rusija fiziškai atjungė savo tinklus nuo pasaulinio interneto. Reuters teigimu yra neaišku, kiek laiko truko atjungimas ir ar jį pastebėjo Rusijos gyventojai.
Skaitmeninės kontrolės stiprinimas ir cenzūra
Rusijos valdžia griežtina skaitmeninę kontrolę ir imasi naujų priemonių, kad kontroliuotų žmonių veiklą internete. Analitikai teigia, kad naujausi bandymai užgniaužti interneto laisvę yra logiška įvykių eiga režimui evoliucionuojant link totalitarizmo.
Kai 2014 m. Rusijos agentūra „Roskomnadzor“, atsakinga už žiniasklaidos kontrolę ir cenzūrą, 2018 m. pradėjo blokuoti P. Durovo socialinę platformą „Telegram“, nes ši atsisakė programėlės šifravimo raktus perduoti Federalinei saugumo tarnybai (FST), neva atlikusiai tyrimą dėl terorizmo. P. Rusijoje „Telegram“ nebeblokuojamas nuo 2020 m., tačiau neaišku, kodėl.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės: ledo ritulio istorijos
Rusijos valdžia ne tik mėgino blokuoti Vakarų socialinius tinklus, bet ir ėmėsi kurti alternatyvią rusišką platformą. Ją tapo privaloma įdiegti visuose elektroniniuose įrenginiuose. Bendravimo programėlę visiškai kontroliuoja Rusijos vyriausybė. Ją sukūrusi bendrovė VK priklauso Rusijos valstybiniam dujų koncernui „Gazprom“ ir verslo magnatui Jurijui Kovalčiukui, kuris žinomas kaip asmeninis V.
Interneto išjungimų dažnėjimas
Nuo gegužės visoje Rusijoje dažnai išjungiamas fiksuotojo ir mobiliojo interneto ryšys. Rugpjūtį Rusijoje interneto ryšys buvo išjungtas 2 129 kartus. Pasak Interneto apsaugos asociacijos, tai visų laikų rekordas.
VPN draudimas ir baudos už „ekstremistinį turinį“
Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. Rusija uždraudė VPN reklamas ir įvedė baudas „už ekstremistinio turinio paiešką“ naudojant VPN, t. y. Įvesdama griežtus interneto apribojimus Rusija kopijuoja Kinijos cenzūros sistemą, vadinamą „Didžiąja ugniasiene“.
Atsijungimas nuo BRELL sistemos ir energetinė nepriklausomybė
Šiame kontekste svarbu paminėti ir Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) atsijungimą nuo rusiškos elektros energetikos sistemos (IPS/UPS) ir sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais. Vasario 8 d. Baltijos šalys atsijungė nuo Rusijos ir Baltarusijos sistemų ir pradėjo veikti izoliuotu režimu. Vasario 9 d. Baltijos šalys pradėjo veikti sinchroniškai su kontinentine Europa.
Šis žingsnis žymi svarbų etapą siekiant energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos. Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, Baltijos šalių energetikos sistema pagaliau yra jų rankose ir valdoma savarankiškai.
Taip pat skaitykite: Rusijos futbolo lyga: istorinė perspektyva
Atsijungus nuo rusiškų elektros tinklų sistemos Baltijos šalių elektros energijos poreikis užtikrinamas vietos elektrinių ir jungtimis su Lenkija, Švedija ir Suomija.
Galimos pasekmės ir ateities perspektyvos
Rusijos atsijungimas nuo interneto ir skaitmeninės kontrolės stiprinimas gali turėti rimtų pasekmių visuomenei, ekonomikai ir politinei situacijai. Ribota prieiga prie informacijos, cenzūra ir stebėjimas gali apriboti saviraiškos laisvę, verslą ir inovacijas.
Tačiau L. Iuldaševas primena, kad Rusija pradėjo kurti „nepriklausomą internetą“ netrukus po to, kai 2014 m. „Logika paprasta - jeigu „silovikai“ (Rusijos žvalgybos ir specialiųjų tarnybų darbuotojai) negali ko nors kontroliuoti, tuomet tokią grėsmę reikia uždrausti“, - R.
Ar Rusija sugebės visiškai atsiskirti nuo pasaulinio interneto ir sukurti savo, atskirą skaitmeninę erdvę? Ar šis žingsnis sustiprins valdžios kontrolę ir apribos piliečių laisves? Ateitis parodys.
tags: #rusija #bandys #atsijungti #nu #ointerneto