Krepšinio istorija: Rusijos ir Suomijos keliai Lietuvos krepšinio kontekste

Krepšinis - tai ne tik sporto šaka, bet ir svarbi tautinės tapatybės dalis Lietuvoje. Šis žaidimas, įaugęs į kraują kone kiekvienam piliečiui, per pastarąjį šimtmetį leido Lietuvai tituluotis krepšinio šalimi. Aptarsime krepšinio raidą, paliečiant ir Rusijos bei Suomijos krepšinio istoriją Lietuvos kontekste.

Krepšinio esmė ir taisyklės

Krepšinis - komandinis sportas, kuriame žaidžia dvi komandos po 5 žaidėjus. Kiekviena komanda turi 12 žaidėjų, kuriuos žaidimo metu galima keisti. Žaidimo tikslas - varant ir perduodant kamuolį, įveikti varžovo gynybą ir įmesti kamuolį į krepšį, kuris kabo aikštės gale 3,05 m aukštyje, bei apginti savo krepšį. Žaidžiama 4 kėlinius po 10 minučių gryno laiko. Iki 2000 m. spalio 1 d. buvo žaidžiama 2 kėliniai po 20 minučių. Stačiakampė aikštė yra 28 × 15 m dydžio. Abiejuose aikštės galuose ant stovų pritvirtinti permatomi 1,8 m pločio ir 1,05 m aukščio skydai, ant jų - krepšiai (0,45 m skersmens metaliniai lankai su ištemptais 0,4 m ilgio virvelių tinkleliais be dugno). Kamuolys pripučiamas, oranžinės spalvos, dažniausiai sintetinis; jo apskritimo ilgis 75-78 cm (vyrams), 72-74 cm (moterims), masė 567-650 g (vyrams), 510-567 (moterims). Už metimus iš 6,75 m ir didesnio atstumo skiriami 3 taškai, iš mažesnio atstumo - 2 taškai, baudos metimas - 1 taškas. Teisėjauja 3 (arba 2) teisėjai, jiems padeda sekretoriato teisėjai ir komisaras.

Už žaidimo metu iš dviejų taškų zonos įmestą į krepšį kamuolį komandai įskaitomi 2 taškai, iš trijų taškų zonos - 3 taškai, už baudos įmetimą - 1 taškas. Laimi komanda, surinkusi daugiau taškų.

Krepšinio atsiradimas ir raida pasaulyje

Krepšinis pradėtas žaisti 1891 m., kai J. Naismithas sukūrė jį kaip studentų kūno kultūros pratybų paįvairinimą. Pirmosios oficialios rungtynės įvyko 1892 m. kovo 11 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Springfieldo koledžo salėje, tarp dėstytojų ir studentų komandų, kurias 5:1 laimėjo studentai. Pirmąsias moterims skirtas taisykles 1893 m. parengė S. Berenson Abbott, pirmosios moterų krepšinio rungtynės sužaistos 1893 m. kovo 22 d. Smitho koledže tarp studenčių. 1904 m. Saint Louise surengtas parodomasis olimpinis krepšinio turnyras. 1932 m. įkurta Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija (FIBA). 1936 m. vyrų, 1976 m. moterų krepšinis įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. Nuo 1935 m. rengiami Europos vyrų, nuo 1938 m. - moterų krepšinio čempionatai, nuo 1950 m. - pasaulio vyrų, nuo 1953 m. - moterų krepšinio čempionatai, nuo 1958 m. - Europos šalių klubinių komandų krepšinio varžybos. Nuo 1948 m. pradėtas žaisti mažasis krepšinis, skirtas 7-12 m. vaikams. 1949 m. įkurta Nacionalinė krepšinio asociacija (NBA), vienijanti JAV ir Kanados profesionalų krepšinio klubus. Krepšinis yra viena masiškiausių sporto šakų pasaulyje.

Krepšinio kelias Lietuvoje: nuo pirmųjų žingsnių iki triumfo

Nuo 1922 m., kai laikinojoje sostinėje Kaune surengtos pirmosios krepšinio rungtynės, Lietuva nuėjo ilgą ir permainingą kelią, kupiną skambių pergalių ir skaudžių pralaimėjimų. Krepšinis Lietuvą pasiekė apie 1920 m., o 1922 m. birželio 23 d. Kaune įvyko pirmosios krepšinio rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) komandos ir laikinosios sostinės rinktinės. Šias rungtynes, rezultatu 8:6, laimėjo LFLS. Tais pačiais metais mūsų šalyje surengtos ir Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės. Šios pirmosios oficialios varžybos davė pamatą ne vienai skambiai pergalei, garsinusiai Lietuvos vardą pasaulyje, ir padėjo stiprinti šalies sportinę dvasią.

Taip pat skaitykite: Politiniai aspektai futbole

Pirmosios tarpvalstybinės rungtynės

Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje su Latvijos rinktine. Pirmosioms rungtynėms į rinktinę buvo pakviesti viso 7 žaidėjai. Keturi žaidėjai iš Kauno Šančių „Kovo“ tai - V. Balčiūnas, S. Sabaliauskas, M.Bučinskas, A. Heiningas, du iš Šiaulių LFLS tai - S. Kumpis ir B. Norvaiša ir vienas atsarginis Leonas Rakickas. 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje, Lietuva pralaimėjo Latvijai rezultatu 20:41 (8:15). Antrosios rungtynės turėjo įvykti jau Lietuvoje, tačiau Kaune nebuvo sporto salės krepšiniui žaisti tad komandos po metų laiko vėl žaidė Rygoje.

Antrosios Lietuvos rinktinės rungtynės vyko 1926 m. gruodžio 19 d. Rygoje su Latvija, kur Lietuva pralaimėjo rezultatu 12:47 (6:15). Trečiųjų rungtynių reikėjo laukti beveik dešimtmetį. Per tą laiką krepšinis Lietuvoje buvo vos gyvas ir tik pastačius, nors ir primityvią salę vasaros teatro patalpose, krepšinis pradėjo atsigauti. Deja, tas ilgas laiko tarpas matyt buvo reikšmingas, mūsų tobulėjimui neigiamai, o Latviams teigiamai, kadangi jie treniravosi tad trečiosios rungtynės buvo pralaimėtos ir bene didžiausiu istorijoje skirtumu 123-10 kas būtų 113 taškų skirtumu nusileista Latvijai.

Auksinis Lietuvos krepšinio amžius: 1937-1939 metai

1937 m. paliko ryškų pėdsaką Lietuvos vyrų krepšinio istorijoje. Prieš 85-erius metus Rygoje Lietuvos atstovai tapo Europos vyrų krepšinio čempionais! 1938 m. lietuvaitės senajame žemyne nuskynė ir pirmąją pergalę - iškovojo pirmuosius sidabro medalius Europos moterų krepšinio čempionate. 1939 m.: tribūnos ošia, sirgaliai džiūgauja, o aikštelėje vyrauja įnirtinga kova. Europa svečiuojasi pas mus! Lietuva pirmą kartą gavo teisę rengti Europos krepšinio čempionatą. Būtent šiai progai buvo pastatyti pirmieji mūsų krepšinio namai ir pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena Europoje - Kauno Sporto Halė. Paskelbus, kad Lietuva gavo teisę organizuoti 1939 m. Europos čempionatą, Kauno sporto halė Ąžuolyno pašonėje buvo pastatyta vos per 6 mėnesius. Halės pamatai buvo pradėti kloti 1938 m. gruodžio 5-ąją, kaustant 24 laipsnių speigui. Prieš pat čempionato pradžią tuometinis FIBA generalinis sekretorius Williamas Jonesas spaudos konferencijoje pasakė: „Kauno sporto halė - geriausia vieta žaisti krepšinį Europoje.“ 1939 m. Europos čempionato auksą Lietuvai paskutinėmis finalo rungtynių sekundėmis atnešė žaidžiančiojo trenerio Prano Lubino metimas (37:36). Tuomet Lietuvos rinktinę į čempionų titulą vedė Amerikos lietuviai - Pranas Lubinas, Feliksas Kriaučiūnas, Leonas Baltrūnas, Mykolas Ruzgys ir kiti.

Draugiškos rungtynės 1925-1940 m.

Apibendrinant, Lietuvos rinktinė laikotarpiu 1925-2024 m. iš viso sužaidė 485 draugiškas rungtynes. Iškovojo 279 pergales, o patyrė 205 pralaimėjimus, bei 1 rungtynes baigė lygiosiomis. Jei atskiriant laikotarpius tai nuo 1925 m. iki 1991 m. ir iki nepriklausomybės atgavimo Lietuvos rinktinė sužaidė 128 rungtynes iš kurių laimėjo 63 ir pralaimėjo 64 kartus, bei 1 rungtynes baigė lygiosiomis.

Lietuvos rinktinės draugiškos rungtynės 1935-1940 m.:

Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės: ledo ritulio istorijos

• 1935 m. sausio 19 d.
• 1936 m. sausio 12 d. Kaunas.
• 1936 m. Vasario 27 d.
• 1937 m. vasario 21 d. Ryga.
• 1937 m. gegužės 11 d.
• 1938 m. vasario 26 d.
• 1938 m. Kovo 12 d.
• 1938 m. kovo 26 d. Kaunas. Lietuva - Latvija 24:19 (10:13;19:19)
• 1938 m. gegužės 22 d. Kaunas. Lietuva - Prancūzija 36:24 (19:8)
• 1939 m. sausio 21 d.
• 1939 m. vasario 4 d. Kaunas. Lietuva - Estija 20:18 (8:4)
• 1940 m. kovo 9 d.
• 1940 m. gruodžio 8 d. Kaunas. Lietuva - Latvija 20:25 (13:13)

Draugiškos rungtynės 1945-1991 m.

Lietuvos rinktinės draugiškos rungtynės 1945-1991 m.:

• 1945 m. birželio 3 d. Kaunas. Lietuva - Estija 20:27 (6:8)
• 1945 m. kovo 10 d. Ryga. Lietuva - Latvija 36:13 (13:3)
• 1954 m. kovo 12 d. Kaunas.
• 1954 m. kovo 13 d.
• 1954 m. balandžio 14 d.
• 1954 m. gegužės 14 d.
• 1954 m. gegužės 15 d. J. J.
• 1954 m. spalio 24 d. Kaunas.
• 1954 m. lapkričio 22 d.
• 1954 m. lapkričio 24 d.
• 1955 m. Vasario 28 d. Maskva.
• 1956 m. gegužės 29 d. Kaunas.
• 1956 m. gegužės 30 d. Kaunas.
• 1956 m. birželio 1 d. Ryga.
• 1956 m. birželio 2 d.
• 1956 m. birželio 3 d.
• 1957 m. gegužės 1 d. Pchenjanas.
• 1958 m. liepos 20 d.
• 1959 m. gegužės 2 d.
• 1959 m. gegužės 3 d. Lodzė.
• 1959 m. gegužės 12 d.
• 1959 m. gegužės 13 d.
• 1959 m. liepos 31 d. Ryga.
• 1959 m. rugpjūčio 1 d.
• 1962 m. spalio 3 d.
• 1962 m. spalio 5 d. Praha.
• 1962 m. spalio 7 d.
• 1963 m. gegužės 19 d.
• 1963 m. gegužės 25 d. Kaunas.
• 1963 m. gegužės 25 d.
• 1963 m. gegužės 28 d.
• 1963 m. gegužės 29 d. Kaunas.
• 1963 m. liepos 22 d.
• 1963 m. liepos 27 d.
• 1963 m. liepos 28 d. Telšiai.
• 1965 m. liepos 10 d.
• 1966 m. lapkričio 24 d.
• 1966m. lapkričio 25 d.
• 1966 m. lapkričio 26 d.
• 1966 m.
• 1966m. lapkričio 29 d.
• 1966 m. gruodžio 1 d.
• 1967 m. balandžio 7 d.
• 1967 m. balandžio 8 d.
• 1967 m. balandžio 10 d.
• 1967 m. gegužės 5 d.
• 1967 m. gegužės 6 d. Bydgoščius.
• 1967 m. birželio 18 d.
• 1967 m. birželio 19 d.
• 1970 m. vasario 10 d. Kaunas.
• 1970 m. rugpjūčio 24 d.
• 1970 m. rugpjūčio 25 d. L.
• 1970 m. spalio 14 d. Leningradas.
• 1970 m. spalio 15 d.
• 1971 m. birželio 14 d.
• 1971 m. birželio 17 d. Elektrėnai.
• 1972 m. balandžio 28 d.
• 1972 m. gegužės 3 d.
• 1973 m. liepos 1 d. Havana.
• 1973 m. liepos 2 d.
• 1973 m. liepos 4 d.
• 1973 m. liepos 6 d. Havana.
• 1973 m. liepos 8 d.
• 1973 m. rugpjūčio 2 d.
• 1973 m. rugpjūčio 3 d. Vilnius.
• 1973 m. rugpjūčio 4 d.
• 1973 m. rugpjūčio 6 d.
• 1974 m. balandžio 2 d. Košicė.
• 1974 m. balandžio 3 d.
• 1974 m. balandžio 4 d.
• 1974 m. balandžio 5 d. Košicė.
• 1974 m. rugpjūčio 27 d.
• 1975 m. balandžio 6 d.
• 1975 m. balandžio 10 d. Vilnius.
• 1974 m. gegužės 25 d.
• 1975 m. gegužės 29 d.
• 1975 m. gegužės 30 d. Talinas. Lietuva - Estija 78:74 (51:36)
• 1975 m. birželio 21 d. Elektrėnai. Lietuva - Kazachija 96:70 (45:33)
• 1976 m. spalio 24 d. Leningradas.
• 1976 m. spalio 25 d. Leningradas.
• 1976 m. spalio 27 d.
• 1976 m. spalio 30 d.
• 1978 m. rugpjūčio 24 d. Vilnius. Lietuva - JAV 68:106 (28:52)
• 1978 m. rugpjūčio 25 d. Vilnius. Lietuva - Čekoslovakija 102:105(53:54)
• 1978 m. rugpjūčio 28 d.
• 1978 m. rugpjūčio 29 d. Vilnius. Lietuva - Meksika 113:87 (64:46)
• 1978 m. rugsėjo 17 d. Maskva. Lietuva - SSRS 80:115(44:57)
• 1979 m. birželio 26 d. Liepoja Lietuva - Latvija 101:93 (50:45)
• 1979 m. birželio 27 d. Liepoja. Lietuva - Baltarusija 98:95 (57:45)
• 1979 m. birželio 29 d. Liepoja. Lietuva - Estija 93:91 (47:53)
• 1979 m. birželio 30 d. Liepoja Lietuva - Rusija 86:106 (45:47)
• 1979 m. liepos 6 d. Vilnius. Lietuva - Baltarusija 105:83 (55:37)
• 1979 m. liepos 7 d. Vilnius. Lietuva - Baltarusija 77:94 (40:50)
• 1979 m. liepos 10 d. Kaunas Lietuva - Uzbekija 98:90 (52:44)
• 1979 m. liepos 13 d. Kaunas.
• 1979 m. liepos 14 d.
• 1979 m. liepos 15 d. E. E.
• 1982 m. gegužės 9 d.
• 1982 m. liepos 30 d.
• 1982 m. rugpjūčio 1 d.
• 1983 m. balandžio 17 d.
• 1983 m. balandžio 18 d.
• 1983 m. balandžio 23 d.
• 1983 m. balandžio 24 d.
• 1983 m. balandžio 25 d. Brno.
• 1983 m. balandžio 28 d.
• 1983 m. balandžio 29 d.
• 1983 m. gegužės 21 d. Kaunas.
• 1983 m. gegužės 22 d.
• 1983 m. gegužės 23 d.
• 1983 m. gegužės 30 d. Anykščiai.
• 1983 m. gegužės 31 d.
• 1989 m. rugsėjo 12 d.
• 1991 m. balandžio 19 d. Vilnius. Lietuva - Suomija 93:84 (38:43)
• 1991 m. balandžio 20 d. Panevėžys. Lietuva - Suomija 68:66 (35:31)
• 1991 m. balandžio 21 d.
• 1991 m. gegužės 21 d.
• 1991 m. balandžio 24 d. Kaunas.
• 1991 m. birželio 7 d.
• 1991 m. birželio 8 d.
• 1991 m. birželio 9 d.

Nepriklausomybės laikotarpis: naujas etapas Lietuvos krepšinyje

Po nepriklausomybės atgavimo 1991 m., Lietuvos krepšinis pradėjo naują etapą savo istorijoje. Lietuva vėl galėjo savarankiškai dalyvauti tarptautinėse varžybose ir siekti aukščiausių apdovanojimų.

#

Taip pat skaitykite: Rusijos futbolo lyga: istorinė perspektyva

tags: #rusija #suomija #diskusijos #krepsinis