Įvadas
Rusijos nacionalinė ledo ritulio rinktinė yra viena tituluočiausių ir labiausiai gerbiamų ledo ritulio komandų pasaulyje. Jos istorija apima tiek triumfo akimirkas, tiek ir skaudžius pralaimėjimus, o rinktinės kelias neatsiejamas nuo politinių ir socialinių permainų šalyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Rusijos ledo ritulio rinktinės istorijos įvykius, pasiekimus ir iššūkius.
Istorijos Pradžia ir Sovietinis Dominavimas
Rusijos ledo ritulio istorija glaudžiai susijusi su Sovietų Sąjungos ledo ritulio istorija. Sovietų Sąjungos rinktinė, kurią sudarė daugiausia rusų žaidėjai, dominavo tarptautinėje arenoje nuo 1950-ųjų iki 1980-ųjų. Per šį laikotarpį SSRS rinktinė iškovojo daugybę pasaulio čempionatų ir olimpinių žaidynių aukso medalių, įtvirtindama savo, kaip vienos geriausių visų laikų ledo ritulio komandų, statusą.
Sovietinio ledo ritulio dominavimas buvo grindžiamas stipria treniruočių sistema, talentingais žaidėjais ir griežta disciplina. Legendiniai treneriai, tokie kaip Anatolijus Tarasovas ir Viktoras Tichonovas, sugebėjo sukurti komandas, kurios pasižymėjo ne tik individualiu meistriškumu, bet ir nepriekaištingu komandiniu žaidimu.
Pokomunistinis Periodas ir Iššūkiai
Žlugus Sovietų Sąjungai 1991 m., Rusijos ledo ritulio rinktinė susidūrė su naujais iššūkiais. Ekonominiai sunkumai ir politinė nestabilumas turėjo įtakos sporto finansavimui ir talentų ugdymui. Nepaisant to, Rusija sugebėjo išlaikyti aukštą lygį tarptautinėje arenoje, nors ir nebedominavo taip, kaip sovietmečiu.
Dešimtajame dešimtmetyje daugelis talentingų rusų žaidėjų išvyko į Šiaurės Amerikos Nacionalinę ledo ritulio lygą (NHL), siekdami geresnių karjeros galimybių. Tai susilpnino Rusijos rinktinės sudėtį, tačiau tuo pačiu metu suteikė rusų žaidėjams galimybę tobulėti ir konkuruoti su geriausiais pasaulio ledo ritulininkais.
Taip pat skaitykite: Rusijos rinktinės faktai
Naujas Tūkstantmetis ir Atgimimas
XXI amžiaus pradžioje Rusijos ledo ritulio rinktinė išgyveno atgimimą. Padidėjęs finansavimas, geresnės treniruočių sąlygos ir talentų ugdymo programos padėjo Rusijai susigrąžinti pozicijas tarptautinėje arenoje.
2000-aisiais ir 2010-aisiais Rusija iškovojo keletą pasaulio čempionatų aukso medalių ir 2018 m. Pjongčango olimpinių žaidynių auksą (žaidžiant kaip Olimpiniai atletatai iš Rusijos). Šie pasiekimai įrodė, kad Rusijos ledo ritulys ir toliau yra gyvybingas ir konkurencingas.
Dariaus Kasparaičio Indėlis
Lietuvos ledo ritulio pasaulyje ryškiai šviečia Dariaus Kasparaičio, gimusio 1972 m. spalio 16 d. Elektrėnuose, pavardė. Jo sportinė karjera prasidėjo gimtajame mieste, treniruojant J. Nikiforovui. 1988-1992 m. jis žaidė Maskvos „Dinamo“ klube, o 1992 m. NHL naujokų biržoje buvo pašauktas Niujorko „Islanders“ klube. Vėliau jis žaidė Pitsburgo „Penguins“, Kolorado „Avalanche“ ir Niujorko „Rangers“ komandose.
2004-2005 m. dėl NHL lokauto D. Kasparaitis žaidė Kazanės „Ak Bars“ klube. Baigęs profesionalaus žaidėjo karjerą, jis tapo Sank Peterburgo „SKA“ vyr. trenerio asistentu, tačiau vėliau paliko šį klubą.
D. Kasparaitis taip pat yra 1998 m. Nagano olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtojas (žaidė su NVS ir Rusijos komandomis). Nuo 2013 m. jis žaidžia Lietuvos ledo ritulio čempionate, siekdamas savo svajonės - atstovauti Lietuvos rinktinei. 2015 m. D. Kasparaitis įregistravo Lietuvos ledo ritulio paramos fondą, remiantį Elektrėnų sporto mokyklą ir nacionalinę rinktinę.
Taip pat skaitykite: Rusijos olimpinė apranga: apžvalga
D.Kasparaitis prisiminė, kad jam niekas nesiūlė vilkėti Lietuvos ekipos marškinėlius. Nebuvo jokių pasiūlymų. Ir atsigręžus atgal, tikrai negalėčiau padėti Lietuvai, nes tuomet, kai ji jau žaidė žemesnio diviziono čempionatuose, NHL vykdavo ir dabar vyksta atkrintamieji mačai. Jei kalbėsime apie Rusiją, už ją žaidžiau keturiose olimpiadose ir dviejuose pasaulio čempionatuose - lyg ir nėra jau taip daug. Tiesa, aš už rusų rinktinę žaidžiau iš visų rusų daugiausiai - jokie fetisovai ar kasatonovai tiek olimpiadose neatstovavo komandai. Tai yra rekordas. Ir man nė motais, kad esu kaltinamas, jog žaidžiau už Rusiją. Atvirkščiai, aš didžiuojuosi, kad būdamas lietuviu, užaugęs nedideliame Elektrėnų miestelyje esu iš visų SSRS laikais gimusių ledo ritulininkų daugiausiai atstovavęs rinktinei olimpiadoje.
Rusijos rinktinės treneriai
Rusijos rinktinės vyriausiuoju treneriu paskirtas specialistas iš Serbijos Zoranas Lukičius. 50 metų treneris pakeis Sergejų Bazarevičių. Serbas nuo 2008 metų su kelerių metų pertrauka treniruoja Žemutinio Naugardo „Nižnij Novgorod“ ekipą.
Kontroversijos ir Politiniai Aspektai
Rusijos ledo ritulio rinktinės istorija neapsieina be kontroversijų ir politinių aspektų. Dėl politinių priežasčių Rusijai nebuvo leista žaisti Europos futbolo jaunių čempionato kvalifikacinėse rungtynėse. Taip pat buvo atvejų, kai futbolininkai atsiprašė už dalyvavimą vakarienėje su Rusijos rinktinės treneriu.
Sočio olimpinėse žaidynėse iš pasaulinio lygio žvaigždžių sudaryta Rusijos rinktinė atsisveikino su viltimis apie medalius jau turnyro ketvirtfinalyje, netikėtai nusileidusi Suomijos ledo ritulininkams. Šis pralaimėjimas sukėlė didelį nusivylimą šalyje.
D.Kasparaitis ir Rusijos rinktinė
D.Kasparaičiui pastoviai priekaištaujama, kad geriausiais savo metais atstovavo Rusijos ledo ritulio rinktinei, o ne Lietuvai. Pasigirdo ir nuomonių, kad jūs rengiate savotišką cirką su šalies ledo rituliu ir norite parodyti, kad net ir šio sporto „pensininkai“ gali žaisti šalies rinktinėje. Į tai D.Kasparaitis atsakė: „Kai žaidžiau už Rusijos rinktinę, man niekas nesiūlė vilkėti Lietuvos ekipos marškinėlius. Nebuvo jokių pasiūlymų. Ir atsigręžus atgal, tikrai negalėčiau padėti Lietuvai, nes tuomet, kai ji jau žaidė žemesnio diviziono čempionatuose, NHL vykdavo ir dabar vyksta atkrintamieji mačai. Jei kalbėsime apie Rusiją, už ją žaidžiau keturiose olimpiadose ir dviejuose pasaulio čempionatuose - lyg ir nėra jau taip daug. Tiesa, aš už rusų rinktinę žaidžiau iš visų rusų daugiausiai - jokie fetisovai ar kasatonovai tiek olimpiadose neatstovavo komandai. Tai yra rekordas. Ir man nė motais, kad esu kaltinamas, jog žaidžiau už Rusiją. Atvirkščiai, aš didžiuojuosi, kad būdamas lietuviu, užaugęs nedideliame Elektrėnų miestelyje esu iš visų SSRS laikais gimusių ledo ritulininkų daugiausiai atstovavęs rinktinei olimpiadoje. Dėl pensininko, tai visiems kritikams galiu pasakyti - aš galiu ir nežaisti už Lietuvą, galiu apskritai net neatvažiuoti į Lietuvą. Bet aš palieku Amerikoje penkis savo vaikus, važiuoju į gimtinę, bandau prisidėti prie ledo ritulio vystymosi, noriu būti dalelė mūsų šalies. Ir tie, kurie tai supranta, mane palaiko, o tiems, kurie nepajuda bei sverdami po tris šimtus kilogramų rašinėja kompiuteriu visokias nesąmones apie mane, galiu tik pasakyti - jūsų pretenzijos yra ne mano problema.“
Taip pat skaitykite: Sporto klubai Rusijoje: praeities įvykiai
Ledo Ritulys Lietuvoje
Lietuvoje ledo ritulio istorija siekia 1922 m., kai Kaune S. Dariaus iniciatyva buvo pradėtas žaisti ledo ritulys. 1938 m. Lietuva buvo priimta į Tarptautinę ledo ritulio federaciją (IIHF). Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos ledo ritulio federacija vėl tapo IIHF nare 1992 m.
Šiuo metu Lietuvoje veikia kelios ledo ritulio mokyklos ir klubai, o Lietuvos rinktinė dalyvauja pasaulio čempionatuose. Nors Lietuva negali pasigirti tokiais dideliais pasiekimais kaip Rusija, tačiau ledo ritulys šalyje populiarėja, ypač tarp jaunimo.
Ledo ritulio problemos Lietuvoje
Viena didžiausių problemų Lietuvoje yra ledo arenų trūkumas. Dėl vietų stygiaus „Geležinio Vilko“ akademija nebepriima visų norinčiųjų. Ankšta ir Kaune bei Klaipėdoje. Ledo rūmus atnaujinę Elektrėnai stojasi ant kojų po dviejų metų sąstingio, kai arena buvo rekonstruojama. Vaikai užpildė Lietuvos ledo ritulio mokyklas, bet jiems ledoarenose jau darosi pernelyg ankšta. Rokiškis turi dirbtinį ledą po atviru dangumi ir gali sportuoti tik šaltuoju metų laiku. Mažesniuose miestuose ledo ritulį konstruoja entuziastai.
tags: #rusijos #nacionaline #ledo #ritulio #rinktine