Sereikiškių parkas - tai ne tik Vilniaus senamiesčio oazė, bet ir vieta, turinti turtingą istoriją, susijusią su tenisu. Nuo šventos baltų giraitės iki modernaus parko su teniso kortais, ši vieta išgyveno daugybę transformacijų. Šiame straipsnyje panagrinėsime Sereikiškių parko istoriją, ypatingą dėmesį skirdami teniso tradicijoms ir dabartinei parko situacijai.
Teniso istorija Sereikiškių parke
Tenisas Lietuvoje pradėjo populiarėti XX amžiaus pradžioje. Pirmoji teniso aikštelė Lietuvoje buvo įrengta apie 1900 m. Astravo dvare, o 1902 m. dvi aikštelės atsirado Palangos dvaro rūmuose. Sereikiškių parkas taip pat tapo svarbia teniso istorijos dalimi.
- Pirmieji kortai: 1907-1908 m. Vilniuje, Sereikiškių parke, buvo įrengti du teniso kortai. Šias aikšteles įrengė Medicinos ir chirurgijos akademijos studentai, Lietuvos mokslo draugijos nariai, vadovaujami Botanikos sodo laboratorijos chemiko prancūzo Ž. Bodueno de Kurtenė, kuris juos mokė žaisti tenisą.
- Plėtra: 1930 m. Vilniaus magistras skyrė lėšų dar dviejų teniso aikštelių įrengimui šalia jau esamų. Žaidėjams persirengti buvo pastatytas medinis namukas su drabužinėmis ir patogumais. Naujos aikštelės buvo iškilmingai atidarytos 1931 m. liepos 10 d.
- Pokario metai: 1946 m. entuziastų dėka keturios teniso aikštelės buvo suremontuotos. 1952-1953 m. buvo įrengtos dar penkios aikštelės.
- Pokyčiai: 1993 m. buvo įrengtos dvi dirbtinės dangos vaikiškų matmenų aikštelės, o buvusios dvi asfalto dangos aikštelės padengtos dirbtine kilimine danga.
- Tradicijos tęstinumas: Čia, Sereikiškių teniso kortuose, vyko tradicinis Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ ir Socialdemokratų partijos teniso taurė.
Tenisas: žaidimo esmė ir istorija
Norint geriau suprasti teniso reikšmę Sereikiškių parkui, verta panagrinėti šio sporto šakos esmę ir istoriją. Tènisas (angl. tennis) - sportinis žaidimas, kuriame dalyvauja du (1x1) arba keturi (2x2) žaidėjai. Žaidžiama su raketėmis ir kamuoliuku per tinklą. Aikštė (kortas) yra 23,77 m ilgio ir 8,23 m pločio (vienetų) arba 10,97 m pločio (dvejetų). Korto danga gali būti įvairi: molio ir smėlio, asfalto, plastiko, medinė, vejos ar kitokia. Tinklas, esantis aikštės viduryje, yra 91,4 cm aukščio.
Žaidimo tikslas - raketėmis per tinklą smūgiuoti kamuoliuką į varžovo aikštės pusę taip, kad varžovas negalėtų jo atmušti pagal taisykles. Taškas laimimas, kai varžovas kamuoliuką išmuša už aikštelės ribų, kamuoliukas atsimuša į tinklą arba lieka varžovo pusėje, antrą kartą palietęs žemę. Pergalei pasiekti reikia laimėti 2 setus (partijas) iš 3 arba 3 iš 5. Setą sudaro 6 geimai (dalys). Geimą laimi pirmasis laimėjęs 4 taškus.
Šiuolaikinis tenisas atsirado XIX amžiuje Jungtinėje Karalystėje iš karališkojo teniso, žaisto XV-XVI amžiuje Prancūzijoje. Jau 1875 m. tenisas pasirodė Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Švedijoje, Indijoje, Australijoje. Daugumoje šių valstybių tenisas yra viena populiariausių jaunimo sporto šakų. Svarbiausi individualūs tarptautiniai turnyrai: iš jų 4 Didžiojo kirčio - Wimbledono, Forest Hillso, Rolando Garroso, atviras Australijos čempionatas, atviras Italijos čempionatas.
Taip pat skaitykite: Aktyvus laisvalaikis Kalniečių parke
Sereikiškių parko istorija: nuo šventos giraitės iki modernaus parko
Sereikiškių parkas - tai vieta, turinti gilias istorines šaknis. Iki XIV amžiaus dabartinio parko teritorijoje buvo Sereiklaukis - šventoji baltų tikėjimo išpažinėjų giraitė, su gydomųjų savybių turinčiais šaltiniais ir versmėmis. Šiaurinėje pusėje žemuma rėmėsi į Kreivąjį ir Bekešo kalnus.
Po Lietuvos krikšto 1469 m. Kazimieras Jogailaitis įkurdino čia bernardinų vienuolius. Bernardinai XVI amžiaus pradžioje šiame sklype pastatė Šv. Onos, Šv. Pranciškaus ir Bernardinų bažnyčių ir vienuolyno kompleksą. Pelkėtą sklypo plotą pavertė sodu su tvenkiniais ir derlingais daržais.
XVIII amžiuje dalis sodo buvo pertvarkyta į egzotiškais medžiais apsodintą uždarą sodą. 1787 m. J. E. Gilibert’o pradėtą Vilniaus universiteto botanikos sodo kūrimo darbą tęsė G. Forsteris. 1799 m. botanikos sodas iš Pilies gatvės imtas kelti į Sereikiškes. Nuo 1802 m. pradėti leisti auginamų augalų ir mainams surinktų sėklų katalogai. 1806-1807 m. pagal architekto M. Kado projektą pastatytos didžiosios oranžerijos.
Po 1831 m. sukilimo uždarius Vilniaus universitetą, botanikos sodas perduotas Medicinos ir chirurgijos akademijai, bet 1841 m. perėjo generalgubernatoriui valdyti, o tai reiškė jo likvidavimą. Augalija sunyko, botanikos sodas virto parku. 1869-1870 m. per vienuolyno šventoriaus ir sodų bei buvusių senųjų bernardinų kapinių teritoriją buvo nutiesta nauja - dabartinė Maironio - gatvė.
1880 m. savivaldybės taryba nutarė įsteigti viešąjį miesto parką. 1886-1888 m. pagal dailininko A. Strausso ir inžinieriaus Jasinskio projektą įrengtas parkas veikė iki 1939 m. Jam buvo būdingi istorizmo stiliaus su neobaroko elementais. Buvo įrengti mediniai vartai, gėlynai ir fontanai, nutiestos pagrindinės alėjos ir apsodintos medžių eilėmis, pastatyti suoleliai ir pavėsinės, sodininko namelis.
Taip pat skaitykite: Poilsis Vakarų Lietuvoje: „Atostogų parko“ privalumai
Po Antrojo pasaulinio karo, sovietmečiu, parkas buvo pervadintas į Jaunimo sodą. Jame buvo įrengta šokių aikštelė, karuselės, atrakcionai, pastatyta estrada.
Dabartinė Sereikiškių parko situacija
Šiuo metu atliekami Sereikiškių parko atnaujinimo darbai. Siekiama parką paversti daugiafunkciu. Tačiau parko rekonstrukcija sukėlė nemažai aistrų. Dalis visuomenės pasipiktino dėl vykdomų medžių kirtimų ir planuojamų statybų. Buvo nušniota tegu ir sovietmečiu diegta, bet itin pavėsinga, jauki liepų alėja prie pagrindinio tako.
Žmonės baiminasi, kad parkas taps pernelyg komercializuotas ir praras savo autentiškumą. Tačiau yra ir tokių, kurie mano, kad parką reikia atnaujinti ir pritaikyti prie šiuolaikinių poreikių.
2010 m. "Žalgirio" ir Socialdemokratų teniso taurės prizininkai:
Vyrai:
- 21+: 1. Aurimas Šiukščius (Utena), 2. Vaidas Bielinis (Vilnius), 3. Tadas Tarasevičius (Vilnius)
- 35+: 1. Žydrūnas Velička (Alytus), 2. Artūras Raicevičius (Šilutė), 3. Andrius Šukys (Vilnius)
- 40+: 1. Raimundas Gricius (Klaipėda), 2. Darius Mačiulaitis (Vilnius), 3. Dainius Baliūnas (Vilnius)
- 45+: 1. Arvydas Tverijonas (Šiauliai), 2. Česlovas Normantas (Šilutė), 3. Edvinas Žukas (Vilnius)
- 50+: 1. Emilis Subata (Vilnius), 2. Paulius Bortkevičius (Vilnius), 3. Jonas Mažonis (Klaipėda)
- 55+: 1. Alfredas Matulaitis (Kaunas), 2. Vidmantas Damalakas (Vilnius), 3. Gintaras Kairys (Palanga)
- 60+: 1. Romanas Paulauskas (Vilnius), 2. Algis Čepliejus (Vilnius), 3. Jonas Pangonis (Vilnius)
- 65+: 1. Romas Kačanauskas (Vilnius), 2. Rytis Macijauskas (Kaunas), 3. Juozas Simokaitis (Vilnius)
Moterys:
- 21+: 1. Ugnė Černiūtė (Vilnius), 2. Erika Nickutė-Paulė (Vilnius), 3. Irtautė Skardžiukaitė (Vilnius)
- 35+: 1. Beata Zykienė (Vilnius), 2. Vita Lukštaraupienė (Kaunas), 3. Neringa Sveikatienė (Vilnius)
- 40+: 1. Tatjana Štukova (Klaipėda), 2. Elena Gykienė (Vilnius), 3. Gitana Mėgelaitienė (Šilutė)
- 45+: 1. Jūratė Vaičiulionytė (Vilnius), 2. Raisa Jerochina (Klaipėda), 3. Onutė Sudžiuvienė (Šilutė)
- 50+: 1. Violeta Matulaitienė (Kaunas), 2. Daiva Pelegrimienė (Kėdainiai), 3. Genovaitė Sinskienė (Gargždai)
Ričardas Berankis: nuo Sereikiškių parko iki pasaulio viršūnių
Sereikiškių parkas yra svarbus ne tik Lietuvos teniso istorijai, bet ir vieno garsiausių Lietuvos tenisininkų - Ričardo Berankio - karjeros pradžiai.
Taip pat skaitykite: Vandens gimnastikos nauda
Ričardas Berankis prisimena: "Viskas prasidėjo Sereikiškių parke 2007 m. rugpjūtį. Ten aš iškovojau pirmąjį ATP reitingo tašką. Tada man buvo 16 metų."
Ričardas Berankis yra puikus pavyzdys, kaip atkaklus darbas ir užsispyrimas gali padėti pasiekti aukštų rezultatų sporte. Jo karjera prasidėjo Sereikiškių parke, o dabar jis yra žinomas visame pasaulyje.
tags: #sereikiskiu #parkas #tenisas