Tenisas Lietuvoje turi turtingą ir įdomią istoriją, prasidėjusią XX a. pradžioje su aristokratijos susidomėjimu ir išaugusią į populiarų sportą su gausybe klubų ir entuziastų visoje šalyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime teniso klubų kūrimosi Lietuvoje raidą, pradedant pirmaisiais kortais dvaruose ir baigiant šiuolaikiniais teniso kompleksais.
Teniso užuomazgos Lietuvoje: dvarų kortai ir Palangos vaidmuo
XX a. pradžios Lietuvoje elegantiškasis tenisas plito per dvarų kultūrą. Šiuo sportu domėjosi išskirtinai aristokratai. Pirmoje XX a. pusėje Lietuvos aristokratija ėmė domėtis teniso sportu. Dvaruose imta organizuoti turnyrus, įrenginėti kortus. Grafo Juozapo Tiškevičiaus pageidavimu 1900 m. Astravo dvare įrengta pirmoji cementinė lauko teniso aikštelė. Pirma cementinė lauko aikštelė įkurta Grafo Juozapo Tiškevičiaus užsakymu 1900 m. Biržų rajone, Astravo dvare. O pirmoji lauko teniso aikštelė Palangoje 1901 m. suplanuota šalia grafų Felikso ir Antaninos Tiškevičių rūmų Birutės parke. Netrukus, 1901-aisiais, siekiant patenkinti Lietuvos dvarininkijos susidomėjimą tenisu, pradėtas statyti Palangos Birutės parko kortas, įkurdintas Felikso ir Antaninos Tiškevičių rūmų komplekse.
Apie tai sužinome iš Palangoje dirbusio gydytojo Ignaco Šwiętochowskio (lenk. Ignacy Šwiętochowski): „kurorto parke […] šiais metais ruošiama aikštė kroketui, tenisui, vaikų gimnastikai, „milžino žingsniams“ ir pan.“[1] Panašu, kad pirmosios lauko teniso aikštelės Palangoje architektu galėtų būti Birutės parko projekto autorius, garsus Europos kraštovaizdžio specialistas prancūzas Eduardas Fransua Andrė (pranc. Meno istorikė prof. Malgoržata Omilanowska (lenk. Małgorzata Omilanowska), remdamasi išlikusiu Birutės parko projektu, pastebėjo: „Miške aplink rūmus buvo iškirstos proskynos, kad pro rūmų langus vertųsi vaizdas į jūrą ir į tvenkinį su gražia sala. Pietiniame tvenkinio krante ant nedidelės kalvelės buvo įrengta apžvalgos pavėsinė, kalvelėje - ledainė, o kitoje pusėje buvo suplanuoti teniso kortai.“[2] Palangos rūmų didikų organizuojami privatūs turnyrai tapo Lietuvos teniso židiniu, kurio ugnis nuvilnijo per visą šalį. Pirmoji teniso aikštė Lietuvoje projektuota Palangos Birutės parko komplekso vadovo, Europos kraštovaizdžio architekto Eduardo Fransua.
Tikslesnę vietą nurodė grafų Felikso ir Antaninos Tiškevičių sūnus, Palangos garbės pilietis grafas Alfredas Tiškevičius. Remiantis grafo jo atsiminimais, teniso aikštelė buvo privati, skirta Tiškevičių šeimai ir jos svečių pramogai. Visgi, pasakyti, kuris miestas - Kaunas ar Palanga - turi stipresnę įtaką Lietuvos teniso kultūrai, gana sunku. Nors šalies kurorte įrengti kortai vieni pirmųjų ir sutraukdavo gausius būrius interesantų, Kaune anksčiau kūrėsi infrastruktūra, kuri buvo atvira ne bajorų luomui, būtent šiame mieste buvo įsteigta teniso asociacija.
Grafas Juozapas Tiškevičius pasakojo, kad Birutės parko kortas buvo skirtas tik artimai dvaro aplinkai, todėl visuomenės tarpe tenisas išplito tik po pirmojo pasaulinio karo.
Taip pat skaitykite: Laipiojimo trasos Taurų parke: ką reikia žinoti
Kauno teniso pradininkai: nuo sekcijos iki klubo
Lauko tenisas Lietuvoje masiškai išpopuliarėjo tik po Pirmojo pasaulinio karo. Chaotiško pokario kontekste, metai iki Kaunui tampant laikinąja sostine, Kaune pradėjo formuotis lauteniso (tuometinis teniso pavadinimas) bendruomenė. Pirmieji lauko teniso, tuomet vadinto launtenisu, entuziastų būreliai nuo 1919 m. telkėsi Kaune. Sporto šakos infrastruktūra rūpinosi Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga.[3] 1919 m. Kaune iškilo pirmoji miesto teniso sekcija. Tarpukario Kaune steigėsi įvairios visuomeninės organizacijos, telkėsi inteligentija, todėl mieste susidarė puikios sąlygos elegantiško aukštuomenės žaidimo populiarėjimui.
Kauno teniso klubas (KTK) - vienas seniausių ir brandžiausių teniso klubų Lietuvoje, įkurtas 1924 m. vasario 9 d. K. Blažio, B. Navickienės ir V. Žadeikos iniciatyva. Tarpukariu klubas aktyviai plėtojo tenisą Kaune ir jo priemiesčiuose, o nuo 1936 m. - ir Palangoje. Vienas svarbiausių klubo tikslų buvo teniso aikščių įrengimas, varžybų organizavimas ir dalyvavimas tarptautiniuose turnyruose. 1929 m. klubas surengė pirmąjį tarptautinį turnyrą. 1931 m. KTK turėjo keturias teniso aikštes, medinį paviljoną ir 88 narius (1924 m. - apie 30). Klube augo ir brendo geriausi to meto Lietuvos tenisininkai: J. ir V. Ščiukauskaitės, J. Smetona, A. Remeikis, V. Kačergis, A. Katilius, A. Jakutis, A. Galvydis, A. Kuprevičius, V.
Teniso kortai Ąžuolyne buvo populiariausia tarpukario Kauno sporto zonų.
Palangos teniso renesansas: nuo M. Gedvilo iki profesionalių kortų
Palangoje lauko tenisas pradėtas žaisti nuo 1923 m., kai į kurortą gyventi ir dirbti atvyko jaunas pedagogas Mečislovas Gedvilas. Eiliniams miestiečiams teniso malonumai Palangoje pasiekiami tapo tik 1923-iaisiais, kai į kurortą atsikraustė sporto pedagogas Mečislovas Gedvilas. 1925 m. Palangos progimnazijos mokytojas M. Gedvilas, padedamas mokinių, mokyklos kieme įrengė teniso aikštelę. Po kelių metų jo pastangomis Palangos mokyklos teritorijoje jau buvo įrengta specialiai tenisui skirta aikštelė. 1928 m. Palangoje surengtos teniso varžybos. 1928 metais M. Gedvila surengė pirmąsias teniso varžybas, kurias laimėjo Antanas Ragauskas. Jas laimėjo Palangos progimnazistas, palangiškis Antanas Ragauskas. Taip Ragauskų šeima pasinėrė į lauko tenisą, jo populiarinimą.
Įkvėptas brolio pergalės, nuo 1929 m. žaisti tenisą panoro ir jaunesnysis Antano brolis - vos aštuonerių Kazimieras. Tuomet jis slapčia pasiskolindavo brolio raketes ir eidavo pažaisti, kaip prisimena pats, į lauko teniso aikštelę, esančią Gedimino gatvėje. Pirmasis jo treniruočių porininkas - Jurgis Vaineikis. Žaidė ir jaunesnysis Antano brolis Kazimieras, o tėvas šalia savo vilos išgrindė privačią aikštelę, kurią nuomuodavo poilsiautojams.
Taip pat skaitykite: Paveldas ar plėtra: diskusijos dėl Ąžuolyno teniso kortų
1933 m. Ragauskų tėvas šalia jų namų Vydūno gatvėje išgrindė privačią lauko teniso aikštelę, kurią išnuomodavo Palangoje vasarojantiems teniso mėgėjams. Teniso kamuoliukus padavinėdavo mažieji Ragauskai: Kazimieras su seserimi Valerija. Vos sykį kurorte sutiktas profesionalus lauko teniso treneris iš Kauno atskleidė sportinį žaidimo žavesį ir visam gyvenimui Kazimierą įtraukė į lauko tenisą.[4] Pamažu šalyje formavosi teniso elitas, o Palangoje esanti infrastruktūra viliojo sportininkus ir miesto svečius.
Nuo 1938 m. palangiškis K. Ragauskas metė mokslus Palangos progimnazijoje ir tapo profesionaliu sportininku. Jį pakvietė žaisti Klaipėdos „Švyturio” jaunių futbolo komandoje. Teniso populiarumas Palangoje itin išaugo XX a. 4 dešimtmetyje.
1934 m. Palangoje įsteigtas teniso klubas. Jo veiklą, kaip ir kitų Lietuvos teniso klubų, koordinavo 1932 m. įsteigta Lietuvos teniso sąjunga. 1932 m. šalyje įsteigta Lietuvos teniso sąjunga, kuri 1934 m. Palangoje įkūrė teniso klubą. Ji derindavo teniso klubų varžybų tvarkaraščius, rūpinosi Lietuvos teniso sporto priėmimu į tarptautines Europos teniso organizacijas, infrastruktūros vystymu. Lauko teniso infrastruktūra Lietuvoje galėjo pasigirti tik kauniečiai ir palangiškiai.
Nuo 1934 m. kurorte vykdavo tarpmiestiniai, tarptautiniai teniso turnyrai, čempionatai. Metai iki klubo įkūrimo mieste įrengta dar viena lauko aikštelė - tinkama profesionalioms tarptautinėms varžyboms. Vasarotojai galėdavo stebėti geriausių Lietuvos teniso žaidėjų meistriškus setus, gėrėtis profesionaliomis sporto varžybomis. Kortas buvo įkurtas policijos sanatorijos „Palanga“ teritorijoje. Šios sąlygos leido organizuoti tarpmiestinius, tarptautinius turnyrus bei pasigirti sąlygomis, kurios prieš tai Lietuvoje buvo pasiekiamos tik laikinajai sostinei. Teniso patrauklumu, reklamuodami poilsį kurorte, naudodavosi ir vilų savininkai. Aukšto lygio sportininkų mačai sutraukdavo poilsiautojus net iš aplinkinių šalių.
1933 m. Pirmoji aikštelė, tinkama tarptautinėms varžyboms, Palangoje įrengta 1933 m. Ji įrengta kaip Policijos sporto klubo sanatorijos „Palanga“ infrastruktūros dalis. 1933 m. pastatyta sanatorija buvo viena didžiausių ir moderniausių sanatorijų Palangoje. Naujoje Policijos sporto klubo sanatorijos aikštelėje įvyko pirmosios tarptautinės teniso varžybos Palangoje.
Taip pat skaitykite: Plaukimo malonumai "Atostogų parko" baseinuose
1936 m. kurorte įrengta dar daugiau teniso aikštelių. Jos atsirado netoli Dž. J. Simpsono g. Tikėtina, kad buvo atnaujinta K. Ragausko minėta teniso aikštelė, esanti Gedimino g., kurioje jis žaisdavo su J. Vaineikiu. Nuo 1936 m. teniso varžybos vyko Gedimino g. esančiuose teniso aikštynuose. Į Palangą vasaromis varžytis teniso aikštėse suvažiuodavo bemaž visas Lietuvos tenisininkų elitas: A. Remeikis, J. Smetona, A. Jakutis, V. Kačergis, F. Giedrys, V. Gerulaitis (Vito Gerulaičio tėvas), seserys J. ir V. Ščiukauskaitės. Vasaros metu varžytis Palangoje susirinkdavo visos Lietuvos teniso žvaigždės: J. Smetona, A. Jakutis, V. Kačergis, F. Giedrys, V. Gerulaitis (Vito Gerulaičio tėvas), A. Remeikis, seserys J. ir V. Ščiukauskaitės, broliai A. ir K. Ragauskai. Nuo 1934 m. turnyruose varžydavosi ir palangiškiai broliai A. ir K. Ragauskai.
Palangoje vykstantys teniso turnyrai sulaukdavo ir respublikinės spaudos dėmesio. Dažnai žinios apie varžybas atsidurdavo pirmuosiuose dienraščių puslapiuose. Pavyzdžiui, 1934 m. „Lietuvos Aide“ rašoma, kad tarpmiestinis lauko teniso turnyras tarp Kauno ir Klaipėdos teniso klubų Palangos kortuose vyko liepos 14-15 dienomis. Iš viso buvo sužaista 12 žaidimų, iš jų 10 laimėjo kauniečiai.[5] 1934 metais „Lietuvos Aide“ rašoma, kad liepos 20-21 d. sanatorijoje „Palanga“ įvyko trečios rungtynės tarp Lietuvos ir Latvijos žaidėjų, kuriose pranašumą įrodė Lietuva. Kitą savaitgalį, liepos 20-21 dienomis, Policijos sporto klubo sanatorijos aikštėje įvyko tarptautinės lauko teniso rungtynės tarp pajėgiausių Lietuvos ir Latvijos tenisininkų. Rungtynės baigėsi 3:2 Lietuvos naudai. Sėkmingai pasirodė tenisininkas F. Giedrys. Šios varžybos buvo pirmos, kurias Lietuva laimėjo prieš minėtą kaimynę. Tai buvo trečios lauko teniso žaidynės tarp šių dviejų valstybių Lietuvos sporto istorijoje, bet pirmosios, kuriose Lietuva iškovojo pergalę.[6] Nugalėtojos vardą šalis pelnė tenisininko F. Giedrio pastangomis.
Palangoje vykusios rungtynės aprašytos pačiame pirmame respublikinio sporto leidinio „Sporto tribūna“ puslapyje. Pasidžiaugiama, kad lietuviams puikiai sekėsi ne tik teniso srityje, bet ir futbolininkai iškovojo pergalę prieš Latvijos sportininkus. 1935 m. liepos 14 d. vykusiose teniso rungtynėse Kaunas-Klaipėda užtikrintai rezultatu 8:1 ir vėl laimėjo Kauno teniso klubo tenisininkai. „Lietuvos Aide“ rašoma, kad varžybos paliko malonų įspūdį, tapo atraktyvia pramoga Palangoje vasarojantiems poilsiautojams. Mėgaudamiesi geru oru, jie išvydo ne tik žaidynes tarp skirtingų miestų komandų, bet ir parodomąjį mačą, kuriame susitiko du stiprūs Lietuvos tenisininkai F. Giedrys ir A. Jakutis. Laimėjo A. Jakutis.[8]
Liepos 26-29 d. Palangos Policijos sporto klubo sanatorijos teniso kortuose vyko Palangos teniso turnyras, kuriame rungėsi Kauno, Šiaulių, Klaipėdos ir kitų miestų tenisininkai. Žaidynes tąkart apsunkino lietingas ir vėjuotas oras. Nepaisant to, rungtynėse jėgas išmėgino ir stipriausieji šalies tenisininkai, čempionai bei kiti. Įvyko daug įdomių setų. Tarp teniso žaidėjų tąkart buvo ir A. 1936 m. liepos 11-12 d. antrąsyk Palangoje vyko tarpvalstybinės Lietuva-Latvija lauko teniso rungtynės.[10] Rezultatu 3:2 pergalė atiteko lietuviams. Naudingiausi tenisininkai - A. Jakutis ir F. Giedrys. „Lietuvos Aide“ rašoma, kad pirmoji žaidynių diena pritraukė daugelio kurorto smalsuolių dėmesio. Pasidžiaugta, kad lauko teniso varžybos įvyko Lietuvos teniso sąjungos rūpesčiu ir lėšomis naujai įrengtose teniso aikštėse (netoli Dž. J. Simpsono g.).[11] Šiuos teniso kortus ir juose vykusius draugiškus setus su tenisininku J. Smetona atsiminimuose mini ir palangiškis tenisininkas K. Ragauskas.
1937 m. liepos 22 d. Palangos kurorte paskelbta savaitę trukusi Sporto šventė. Per ją suplanuoti dviejų sporto šakų turnyrai. Palangos hipodrome tarpusavyje varžėsi stipriausieji raiteliai, o teniso kortuose - pajėgiausi šalies tenisininkai. Deja, nuspėti pajūryje orų iš anksto praktiškai neįmanoma. 1937 m. liepos 25 d. tarptautinės lauko teniso rungtynės prasidėjo su lietumi ir be smalsuolių. Nors atvyko sportininkų iš Latvijos, Vokietijos[12], tačiau lietuje mirkstantys tenisininkai sudomino vos kelias dešimtis žiūrovų. Tai nustebino „Lietuvos Aido“ korespondentą, kuris reportaže aprašė ne tik tarptautinio lauko teniso turnyro rezultatus, bet ir pasidalino pastebėjimais: „Iš tiesų, Palanga keista vasarvietė: atrodo, kad čia nei dangus, nei malonūs vasarotojai nemėgsta sporto […]“.[13] O stebėtis, pasirodo, tikrai būta ko, nes įvyko tikrai įdomių setų, jaunasis tenisininkas Vaitkus iš Šiaulių nugalėjo Lietuvos teniso čempioną A. Remeikį. Tačiau Teniso sąjungos dovaną, pagrindinį turnyro prizą, tąsyk laimėjo V. Gerulaitis, nugalėjęs turnyro sensacija tapusį Vaitkų.[14]
Tarpukario teniso klestėjimas: asociacijos ir sportininkų kartos
Tarpukaris Lietuvos teniso raidai buvo vaisingas - teniso asociacijos pastangomis visoje šalyje aktyviai steigėsi klubai, buvo ruošiami kortai, brendo perspektyvi sportininkų karta. Šalyje varžėsi teniso sporto įžymybės iš kitų Europos šalių, kurioms mūsų tenisininkai savo profesionalumu nenusileido.
Vytautas Gerulaitis - vienas žymiausių ir pelnęs daugiausiai apdovanojimų XX a. 1938 m. vasarą Lietuvos sporto pasaulis ir jo aistruoliai gyveno pirmąkart vykusios Tautinės Olimpiados nuotaikomis. Į ją buvo įtraukti ir tenisininkai. Tuo metu, kai įprastai vykdavo teniso turnyrai Palangoje, 1938 m. vasarą Kaune ir Klaipėdoje varžėsi pajėgiausi lietuvių sportininkai iš įvairių šalių. Tačiau palangiškiai gyveno visai kitais rūpesčiais. Gegužę kilęs gaisras pelenais pavertė dalį miesto. Teko rūpintis miesto atstatymu, žaidynės, turnyrai nebebuvo aktualūs.
Apie 1939 m. vykusius teniso turnyrus duomenų aptikti nepavyko. Palangos teniso legenda K. Ragauskas mini, kad per Palangos sezono uždarymą jam teko tenisą pažaisti, tiesa, draugiškose rungtynėse, su Lietuvos teniso čempionu, pirmosios Lietuvos Tautinės Olimpiados laimėtoju V. Gerulaičiu. Pergalę tuomet iškovojo V. Gerulaitis.[15] Jei ne ateinančiais metais Palangoje įvykęs didžiulis gaisras, o dar kitais - antrasis pasaulinis karas, V. Gerulaitis galėjo iškovoti dar ne vieną titulą. Karui prasidėjus kilminga šeima pabėgo į Ameriką, kur gimė jo visame pasaulyje garsus sūnus - profesionalus tenisininkas Vitas Gerulaitis. Siekiant puoselėti jo atminimą „Topspin“ rengia teniso turnyrą, kurio metu dalyviai susikaus dėl retro Vito Gerulaičio raketės. Preliminariai renginys planuojamas liepos mėnesį.
1939 m. rugpjūtį Palangoje organizuotos sportininkų stovyklos, skirtos sporto, sveikos gyvensenos populiarinimui, patirties keitimuisi.[16] Sporto stovykla vyko ir 1940 m. Joje dalyvavo ir tuomet jau profesionalus futbolininkas, palangiškis teniso aistruolis K. Ragauskas. Stovykla K. Ragauskui labai įsiminė. Nors tenisas tuomet buvo tik profesionalaus futbolininko pomėgis, tačiau su broliu Antanu pakviestas dalyvauti dvejeto varžybose su geriausiais šalies tenisininkais, neatsisakė. Rungtynes Ragauskai laimėjo.
Žymiausias palangiškis tenisininkas - K. Ragauskas, paskutinį kartą rungęsis „Palanga Open - 1999“. Sportininko garbei įsteigta K. Ragausko taurė, o po mirties suteiktas Palangos teniso klubo Garbės nario vardas. Palangiškis K. Ragauskas su tenisu nesiskyrė visą gyvenimą, aktyviai kortuose žaidė iki pat 1999 m. Paskutinį kartą rungėsi „Palanga Open - 1999“ turnyre. Sportininko vardui įamžinti 1995 m. Palangoje įsteigta K. Ragausko taurė. Kurorte vyksta teniso turnyrai K. Ragausko taurei laimėti. Dėl jos kasmet varžosi klubiečiai ir kviesti svečiai.
Tenisas sovietmečiu: išlikimas ir atgimimas
Nors sovietmečiu tenisas ir nebuvo prioritetinis sportas, entuziastų dėka jis išliko gyvas. Įvairiuose miestuose veikė teniso sekcijos, buvo rengiami turnyrai.
Teniso klubai nepriklausomoje Lietuvoje: naujas etapas
Atgavus nepriklausomybę, tenisas Lietuvoje pradėjo atgimti. Steigėsi nauji teniso klubai, gerėjo infrastruktūra, atsirado galimybių dalyvauti tarptautiniuose turnyruose. Šiuo metu Lietuvoje veikia dešimtys teniso klubų, kurie siūlo įvairias paslaugas - nuo treniruočių pradedantiesiems iki profesionalaus lygio sportininkų ugdymo.
Kauno teniso klubo veikla
Kauno teniso klubas (KTK) - vienas seniausių ir brandžiausių teniso klubų Lietuvoje, įkurtas 1924 m. vasario 9 d. K. Blažio, B. Navickienės ir V. Žadeikos iniciatyva. Tarpukariu klubas aktyviai plėtojo tenisą Kaune ir jo priemiesčiuose, o nuo 1936 m. - ir Palangoje. Vienas svarbiausių klubo tikslų buvo teniso aikščių įrengimas, varžybų organizavimas ir dalyvavimas tarptautiniuose turnyruose. 1929 m. klubas surengė pirmąjį tarptautinį turnyrą. 1931 m. KTK turėjo keturias teniso aikštes, medinį paviljoną ir 88 narius (1924 m. - apie 30). Klube augo ir brendo geriausi to meto Lietuvos tenisininkai: J. ir V. Ščiukauskaitės, J. Smetona, A. Remeikis, V. Kačergis, A. Katilius, A. Jakutis, A. Galvydis, A. Kuprevičius, V.
Utenos teniso klubo pavyzdys
1995 metais Utenoje buvo įkurtas teniso klubas „Pasaga“, kuris rūpinosi teniso populiarinimu, galimybėmis žaisti tenisą Utenoje. Klubas gyvavo iki 2024 m. ir jo veiklą pratęsė VšĮ „Tenisas visiems“. Pasitelkus į pagalbą žiniasklaidą, buvo kviečiami visi, norintys išmokti žasti lauko tenisą ir dalyvauti teniso užsiėmimuose. Susirinko daugiau kaip 200 vaikų ir paauglių, norinčių žaisti lauko tenisą. Teko prie teniso klubo kurti abonementines grupes, rūpintis naujų teniso aikštelių statyba, organizuoti mokomąsias treniruotes, rajonines, apskrities ir respublikines varžybas.
2000 m. teniso klubas kartu su Rytų skirstomųjų tinklų Utenos regionu bei rajono verslininkais vietoje senų apleistų teniso aikštelių pastatė naujus teniso kortus, kuriuose vasaros sezono metu kiekvieną dieną sportuodavo mokiniai ir suaugusieji, vyko daug įvairaus rango rajoninių ir respublikinių varžybų. Ilgainiui turimas aikštelių kiekis nebetenkino visų norinčių žaisti lauko tenisą, poreikių. 2013 m. Utenos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą išnuomoti savivaldybei priklausantį žemės sklypą teniso kortų statybai. 2019 m. Utenoje, Donelaičio g. 19A, šalia Utenos daugiafunkcio sporto centro baigtas įrengti teniso kortų kompleksas, kuriame yra 4 gruntinės teniso aikštelės, administracinis pastatas su persirengimo kambariais, dušais, poilsio zonomis.
VšĮ „Tenisas visiems" bendradarbiaujant su Utenos švietimo įstaigomis, AB „Utenos trikotažas“, nuo 2019 metų sausio mėnesio vykdo projektą, skirtą ikimokyklinio amžiaus vaikams. Utenos vaikų lopšelių-darželių „Gandrelis“, „Voveraitė“, „Želmenėlis“, „Saulutė“ ir mokyklos-vaikų darželio „Eglutė“ vaikai dalyvauja užsiėmimuose, kuriuose mokosi teniso žaidimo pradmenų. Vaikus treniruoja teniso treneris Justas Guobužas. Linksmi judrieji teniso užsiėmimai vyksta atnaujintoje AB „Utenos trikotažas“ sporto salėje, kuri po renovacijos puikiai pritaikyta teniso žaidimui. Šio projekto iniciatoriai ir rėmėjai - UAB „Virmebas“ direktorius Vytautas Babelis, UAB „Nosted Mechanika“, kurių paramos dėka į teniso užsiėmimus modernioje salėje vežiojama daugiau kaip 120 priešmokyklinio amžiaus vaikų. Vasarosatostogų metu organizuojamos stovyklos vaikams „Teniso pasaulyje“, kuriose jaunieji tenisininkai ne tik mokosi teniso žaidimo, bet ir turiningai leidžia laiką išvykose, edukaciniuose užsiėmimuose. VšĮ „Tenisas visiems“ gruntiniai teniso kortai Utenoje, K.Donelaičio g.
Lauko teniso populiarumas Jurbarke
Lauko tenisas Jurbarke išpopuliarėjo tarpukariu. 1924 m. miesto parke buvo įrengtas pirmasis teniso kortas. Vienas žinomiausių tarpukario tenisininkų - Džordžas Povilaitis. Respublikinėse teniso varžybose jis buvo iškovojęs septintąją vietą. Sovietmečiu, 1962 m., teniso entuziastų - Dž. Povilaičio, A. Pikeliūno, P. Sviderskio, R. Vabalo, A. Tuzikaitės, A. 1980 m. tenisą Jurbarke atgaivino Severinas Paulaitis. Jis buvo žaidžiamas naujai pastatytoje statybinių medžiagų kombinato sporto salėje. Po poros metų teniso kortas įrengtas Severino sodyboje Greičiuose. Aktyviausi tenisininkai : Severinas Paulaitis, Remigijus, Brazaitis, Juozas Gustaitis, Audrius Kuprevičius, Laima Arbočiūtė, Aldona Kvietkienė, Jonas Liuokaitis. Į šio sporto entuziastų gretas įsitraukė ir Jurbarko mokyklų moksleiviai : Diana Griškutė, Žilvinas Nedelčenka, Romas Galdikas, Daiva Treinytė. Šie jaunieji sportininkai keletą metų iš eilės Lietuvos moksleivių žaidynėse užėmė penktąją ir šeštąją vietas, aplenkdami daugelį Lietuvos didžiųjų miestų sportininkų, o jų treneris Remigijus Brazaitis tuo laikotarpiu laimėjo visus pagrindinius mėgėjų turnyrus Lietuvoje. Romas Galdikas Lietuvos vasaros čempionate buvo tarp dešimties geriausių žaidėjų.
1985 m. buvo įkurtas teniso klubas „ Skalda“, o 1986 m. Sunkūs klubui buvo 1990 m., nes neliko rėmėjų, salės žaidimui žiemą. Didžiulis optimizmas padėjo tęsti sportinę veiklą. Rajono savivaldybė įrengė dvi aikštes prie Vytauto Didžiojo vidurinės mokyklos (dabar pagrindinė mokykla), tebeveikė teniso kortas Greičiuose. Atsirado daug jaunimo, kurio lyderiai buvo Vytenis Gaspariūnas ir Sonata Liuokaitytė. Šiuo metu tenisininkai žaidžia naujajame korte, prie Imsrės, jis įrengtas už ES struktūrinių fondų lėšas. 2010 m. vasario 11 d. buvo įkurtas Jurbarko teniso klubas, kurio prezidentu išrinktas Egidijus Safonovas. Klubo nariai organizuoja varžybas Jurbarke, draugiškuose susitikimuose kovoja su kitų miestų tenisininkais. Ne vienus metus yra laimėję Lietuvos draugijos „ Žalgiris“ komandines varžybas ir tapę jų prizininkais. Tradiciniai renginiai : Remigijaus Brazaičio vyrų dvejetų turnyras, mišrių dvejetų varžybos, draugiškos varžybos su kitais teniso klubais, vyrų ir moterų piramidės turnyrai, atviros vyrų ir moterų Jurbarko teniso pirmenybės.
Šarūno Marčiulionio indėlis į teniso populiarinimą
Lauko tenisas Šarūnui Marčiulioniui buvo puikiai pažįstamas dar nuo nerūpestingos vaikystės laikų. Kaip žinia, jau antrąjį gyvenimo dešimtmetį jį pakeitė krepšinis, neapleidęs net tris dešimtmečius. Vis dėlto, vos tik baigus aktyvią krepšininko karjerą, tenisas iškart sugrįžo į kasdieninį Š. Tuo tarpu teniso bendraminčių ratas plėtėsi pakankamai sparčiai ne tik Lietuvoje, bet ir JAV. Ten Š. Tuomet 2005 metais tuo tikslu Šarūno Marčiuliono sodyboje ir buvo pastatytos pirmos dvi teniso aikštelės, o šalia atsirado ir krepšinio aikštelė. Vis tik nesulaukusi tinkamo krepšininkų dėmesio, 2010 metais tenisui ištikimų draugų dėka ji virto teniso aikštele.